Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Karibų jūros regiono istorija Karibų jūros regiono istorija nuo seniausių laikų iki dabarties Karibų istorijaAravakai Ka
Karibų jūros regiono istorija
Karibų jūros regiono istorija - Karibų jūros regiono istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Karibų istorija |
| Aravakai, Karibai |
| Ispanijos Vakarų Indijos |
| Indijų vicekaralystė > Santo Domingo audiencija |
| Kitų šalių Vakarų Indijos: |
| Prancūzijos, Nyderlandų, Danijos, , Kuršo, Britų, Portugalijos, Moskitų Krantas, Britų Hondūras, Prancūzų Gviana, Britų Gajana, Nyderlandų Gajana |
| Dabartiniai politiniai junginiai: |
| CARICOM, Kuba, Dominikos Respublika, Gvadelupė, Martinika, BES salos, Aruba, Kiurasao, Sint Martenas, Puerto Rikas, JAV Mergelių salos |
Joje XVI – XIX a. atsispindi Europos kolonijiniai karai. XX a. Karibų jūros regionas buvo svarbus vykstant Antrajam pasauliniam karui ir po jo sekusiame dekolonizacijos procese. Vėliau regionui būdinga įtampa tarp komunistinės Kubos su ją palaikančia Sovietų Sąjunga ir Jungtinių Amerikos Valstijų.
Karibų jūros regionas prieš pasirodant europiečiams
Karibų jūros regionas žmonių buvo apgyvendintas gana vėlai. Iki pat V tūkst. pr. m. e. nerandama žmonių gyvenimo pėdsakų, nors šiaurinėje Venesuelos pakrantėje jie jau gyveno.
Seniausi žmonių gyvenimo Karibų jūros regione įrodymai rasti pietiniame Trinidade, kur rasti 7000 metų senumo (maždaug 5000 m. pr. m. e.) palaikai. Seniausios žinomos Karibų jūros kultūros yra ir , ikikeraminės kultūros. Pirmoji, spėjama, kilo iš Centrinės Amerikos ar Jukatano, ir jos gyventojai migravo jūra po Didžiąsias Antilų salas, iki pat vakarinio Puerto Riko. Seniausi jų gyvenviečių Ispanjoloje pėdsakai siekia 3600 m. pr. m. e., nors šių radinių patikimumas yra ginčytinas. Kuboje žmonių gyvenimo pėdsakai randami nuo 3100 m. pr. m. e. Ortiroidai, tuo tarpu, migravo iš šiaurinės Pietų Amerikos (dab. Venesuelos pakrantės) per Trinidadą, ir apgyvendino Mažąsias Antilų salas iki Puerto Riko šiaurėje.
400-200 m. pr. m. e. iš Pietų Amerikos į Trinidadą pateko pirmoji keramiką naudojanti žemdirbių kultūra - . Tai pradėjo neoindinį, arba keraminį, laikotarpį. Jos atstovai augino kasavą, juką, kukurūzus, ir migravo iš Orinoko žemupio iki Trinidado, o vėliau greitai išplito kitose Karibų jūros salose, iki pat Kubos, asimiliuodami senąsias gentis. Saladoidai siejami su ankstyvaisiais aravakais, kurie apgyvendino Karibus trimis bangomis. Antroji banga buvo , kurie ilgainiui išstūmė Saladoidus Venesuelos pakrantėje ir pasiekė Trinidadą. Barankoidų kultūra palei Orinoką išnyko apie 650 m., ir juos, taip pat Saladoidus Karibų jūros salose išstūmė trečioji grupė aravakų – (arba araukinoidai). Pastarieji buvo tiesioginiai didžiausios žinomos aravakų grupės - tainų protėviai.
Paskutinioji žymi migracija Karibuose buvo apie 1300 m., kuomet vėl iš Orinoko žemupio į Mažąsias Antilų salas ėmė migruoti nauja etninė grupė - karibai, dar vadinami majoidais, kurie išliko dominuojančia Mažųjų Antilų kultūra iki ispanų pasirodymo.
Tuo metu, kai Karibų jūros salas atrado europiečiai, jose gyveno trys pagrindinės indėnų tautos, atspindinčios skirtingus apgyvendinimo etapus: vakarinėje Kuboje (seniausių gyventojų palikuonys), tainai bei lukajanai Didžiuosiuose Antiluose ir Bahamose (aravakų grupė), ir galiausiai karibai bei Mažuosiuose Antiluose. Trinidade gyveno tiek karibų, tiek aravakų kalbomis kalbančios grupės.
Kolonijinė era
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Vakarų Indijos.
Ispanų užkariavimai
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ispanijos kolonijos Amerikoje ir Ispanijos Vakarų Indijos.
Per pirmąją savo kelionę Kristupas Kolumbas (turėjęs Ispanijos karūnos suteiktą užkariavimo teisę) susidūrė su lukajanais Bahamuose ir tainais Kuboje bei šiaurinėje Ispanjolos pakrantėje. Keletas vietinių gyventojų buvo parvežti į Ispaniją. Ispanai pavergė vietinius gyventojus ir greitai jie beveik visiškai išnyko. Kompensuojant indėnų darbo jėgos trūkumą ispanai atvežė vergus iš Afrikos.
Nors Ispanija pretendavo į visą Karibų jūros regioną, jie apgyvendino tik didesniasias salas – ispanjolą, Puerto Riką, Kubą, Jamaiką ir Trinidadą.
Kitos Europos valstybės
Silpstant Ispanijos imperijos galiai Karibų jūros regione įsitvirtino ir kitos Europos galybės – Prancūzija, Nyderlandai ir britai.
- Frensis Dreikas buvo anglų korsaras, puldinėjęs ispanų laivus ir tvirtoves Karibų jūroje, įskaitant San Chuano uostą 1595 m.
- Britų admirolas 1655 m. užėmė Jamaiką, kuri liko britų rankose beveik 200 metų. Anglai taip pat užėmė Barbadosą, Sent Kitsą ir Nevį, Antigvą, Montseratą ir Bermudas.
- Karibų jūroje tarp 1640 ir 1680 metų suintensyvėjo piratų veikla, žr., .
- 1697 m. ispanai perleido vakarinį Haičio trečdalį Prancūzijai. Prancūzija taip pat užvaldė Gvadelupę ir Martiniką bei Tortugą.
- Olandai XVII a. užėmė Sabą, Sen Marteną, Kiurasao, Bonaire, Arubą, Tobagą, Tortolą, Anegadą, Angiliją
- Danija valdė Mergelės salas, kurias 1916 m. pardavė JAV, kurios šias salas tebevaldo iki šiol.
Ekonominiai ir socialiniai pokyčiai
Netrukus po įsitvirtinimo, kolonijinės valstybės gana greitai introdukavo regione augalą iš Pietryčių Azijos - cukranendrę, kurios auginimui vietos salygos tiko idealiai. Įdiegus plantacinį ūkį, buvo galima pagaminti labai daug cukraus, kurio paklausa Europoje sparčiai augo. Tokiu būdu Karibų regionas tapo pagrindine "cukraus gamykla" pasaulyje.
Plantaciniam ūkiui reikėjo labai daug darbo jėgos. Ligoms ir užkariautojams beveik išnaikinus vietos indėnus, darbo jėga buvo gausiai pildoma juodaodžiais Afrikos vergais, kurie buvo "importuojami" daugiausia iš Gvinėjos regiono. XVII a. naujųjų kolonizatorių išvystytas Karibų ekonomikos modelis rėmėsi išimtinai juodaodžių darbu. Baltieji (skirtingai nei Ispanijos kolonijose, pvz., Kuboje) čia sudarė tik labai mažą vietos gyventojų dalį. Todėl juodaodžiai galiausiai tapo daugumos Karibų salų gyventojų dauguma.
Dėl išnaudojimo ir prastos priežiūros juodaodžiai masiškai bėgdavo iš plantacijų į krašto gilumą, kur neretai susijungdavo su išlikusiais vietos indėnais, siekdami išgyventi. Toks maišymasis suformavo savitą naują tarpinę rasę - sambo, o tokio tipo susiformavę tautos vadintos maronais. Maronų partizaninė kova didele dalimi formavo XVII-XIX a. Karibų istoriją. Maronai neretai būdavo išsaugoję savo afrikines kalbas (jorubų, igbų, ir kt.). Persimaišius indėniškoms, Benino civilizacijos ir europinėms tradicijoms susiformavo savita Karibų kultūra.
XIX a.
1791 m. Haitis, buvusi Prancūzijos kolonija Ispanjoloje, tapo pirmąją nepriklausoma valstybe Karibų regione. Nepriklausomybė iškovota po vadovaujamo vergų sukilimo, po kurio sekusi Haičio revoliucija 1804 m. įkūrė nepriklausomą juodųjų respubliką. Haitis tapo pirmąja pasaulio juodųjų respublika ir antra respublika Vakarų pusrutulyje po JAV. 1821 m. Haičio pajėgos užėmė likusius du Ispanjolos trečdalius. 1844 m. naujai susikūrusi Dominikos respublika paskelbė savo nepriklausomybę nuo Haičio.
XIX a. uždraudus vergų prekybą, tai labai stipriai paveikė likusiųjų vietos kolonijų ekonomiką. Nebegalint importuoti pigios darbo jėgos iš Afrikos, vietos kolonizatoriai ėmė ją importuoti iš kitų savo kolonijų - Nyderlandų Rytų Indijų (daugiausia kinus) ir Britų Indijos (indus). Šios naujos tautos, masiškai keltos į Karibų šalis, smarkiai paveikė vietos demografiją. Kai kuriose salose indai sudaro gyventojų daugumą.
Nuo XIX a. pabaigos regione smarkiai ėmė reikštis nauja kolonijinė valstybė - JAV, kuri po Ispanijos – JAV karo 1898 m. išplėšė iš Ispanijos paskutines kolonijas regione - Kubą ir Puerto Riką. 1916 m. iš Danijos nusipirkusi Mergelių salas, ji tapo svarbia regiono jėga.
XX a.
XX a. Karibų regiono istoriją formavo dekolonizacija ir JAV interesai.
Dekolonizacijos metu pirmoji XX a. (1901 m.) nepriklausomybę paskelbė Kuba. Tarp 1958 ir 1962 m. didžioji britų valdomos Karibų jūros regiono dalis tapo Vest Indijos federacija, o vėliau suskilo į daug nepriklausomų valstybių. Tuo tarpu, buvusios Nyderlandų Vakarų Indijos ir Prancūzijos Vakarų Indijos yra išlikę kaip vienos paskutiniųjų pasaulio kolonijų.
Remdamosis Monro doktrina Jungtinės Valstijos keletą kartų buvo įsiveržusios į Karibų jūros valstybes (viena paskutiniųjų - invazija į Grenadą 1983 m.).
Šaltojo karo metu Karibų jūros regionas buvo svarbi JAV-TSRS priešpriešos zona, daugiausia dėl Kubos orientacijos į socialistinį bloką. Kubos raketų krizės metu JAV laivynas blokavo Kubą, kad TSRS negalėtų į Kubą pervežti savo branduolinių raketų.
Iki šiol JAV regione turi savo karines bazes, tarp kurių ir bazė Kuboje.
Taip pat skaitykite
- Centrinės Amerikos istorija
- Pietų Amerikos istorija
Nuorodos
Karibų jūros regiono priešistorė (ang.) Archyvuota kopija 2011-08-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karibų jūros regiono istorija, Kas yra Karibų jūros regiono istorija? Ką reiškia Karibų jūros regiono istorija?
Karibu juros regiono istorija Karibu juros regiono istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Karibu istorijaAravakai KaribaiIspanijos Vakaru IndijosIndiju vicekaralyste gt Santo Domingo audiencijaKitu saliu Vakaru Indijos Prancuzijos Nyderlandu Danijos Kurso Britu Portugalijos Moskitu Krantas Britu Honduras Prancuzu Gviana Britu Gajana Nyderlandu GajanaDabartiniai politiniai junginiai CARICOM Kuba Dominikos Respublika Gvadelupe Martinika BES salos Aruba Kiurasao Sint Martenas Puerto Rikas JAV Mergeliu salosCentrines Amerikos ir Karibu juros regionas Joje XVI XIX a atsispindi Europos kolonijiniai karai XX a Karibu juros regionas buvo svarbus vykstant Antrajam pasauliniam karui ir po jo sekusiame dekolonizacijos procese Veliau regionui budinga įtampa tarp komunistines Kubos su ja palaikancia Sovietu Sajunga ir Jungtiniu Amerikos Valstiju Karibu juros regionas pries pasirodant europieciamsPagrindiniai straipsniai Aravakai ir Karibai Karibu juros regionas zmoniu buvo apgyvendintas gana velai Iki pat V tukst pr m e nerandama zmoniu gyvenimo pedsaku nors siaurineje Venesuelos pakranteje jie jau gyveno Seniausi zmoniu gyvenimo Karibu juros regione įrodymai rasti pietiniame Trinidade kur rasti 7000 metu senumo mazdaug 5000 m pr m e palaikai Seniausios zinomos Karibu juros kulturos yra ir ikikeramines kulturos Pirmoji spejama kilo is Centrines Amerikos ar Jukatano ir jos gyventojai migravo jura po Didziasias Antilu salas iki pat vakarinio Puerto Riko Seniausi ju gyvenvieciu Ispanjoloje pedsakai siekia 3600 m pr m e nors siu radiniu patikimumas yra gincytinas Kuboje zmoniu gyvenimo pedsakai randami nuo 3100 m pr m e Ortiroidai tuo tarpu migravo is siaurines Pietu Amerikos dab Venesuelos pakrantes per Trinidada ir apgyvendino Mazasias Antilu salas iki Puerto Riko siaureje 400 200 m pr m e is Pietu Amerikos į Trinidada pateko pirmoji keramika naudojanti zemdirbiu kultura Tai pradejo neoindinį arba keraminį laikotarpį Jos atstovai augino kasava juka kukuruzus ir migravo is Orinoko zemupio iki Trinidado o veliau greitai isplito kitose Karibu juros salose iki pat Kubos asimiliuodami senasias gentis Saladoidai siejami su ankstyvaisiais aravakais kurie apgyvendino Karibus trimis bangomis Antroji banga buvo kurie ilgainiui isstume Saladoidus Venesuelos pakranteje ir pasieke Trinidada Barankoidu kultura palei Orinoka isnyko apie 650 m ir juos taip pat Saladoidus Karibu juros salose isstume trecioji grupe aravaku arba araukinoidai Pastarieji buvo tiesioginiai didziausios zinomos aravaku grupes tainu proteviai Paskutinioji zymi migracija Karibuose buvo apie 1300 m kuomet vel is Orinoko zemupio į Mazasias Antilu salas eme migruoti nauja etnine grupe karibai dar vadinami majoidais kurie isliko dominuojancia Mazuju Antilu kultura iki ispanu pasirodymo Tuo metu kai Karibu juros salas atrado europieciai jose gyveno trys pagrindines indenu tautos atspindincios skirtingus apgyvendinimo etapus vakarineje Kuboje seniausiu gyventoju palikuonys tainai bei lukajanai Didziuosiuose Antiluose ir Bahamose aravaku grupe ir galiausiai karibai bei Mazuosiuose Antiluose Trinidade gyveno tiek karibu tiek aravaku kalbomis kalbancios grupes Kolonijine eraDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Vakaru Indijos Ispanu uzkariavimai Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ispanijos kolonijos Amerikoje ir Ispanijos Vakaru Indijos Per pirmaja savo kelione Kristupas Kolumbas turejes Ispanijos karunos suteikta uzkariavimo teise susidure su lukajanais Bahamuose ir tainais Kuboje bei siaurineje Ispanjolos pakranteje Keletas vietiniu gyventoju buvo parvezti į Ispanija Ispanai paverge vietinius gyventojus ir greitai jie beveik visiskai isnyko Kompensuojant indenu darbo jegos trukuma ispanai atveze vergus is Afrikos Nors Ispanija pretendavo į visa Karibu juros regiona jie apgyvendino tik didesniasias salas ispanjola Puerto Rika Kuba Jamaika ir Trinidada Kitos Europos valstybes Centrines Amerikos ir Karibu juros regiono raida nuo 1700 m Silpstant Ispanijos imperijos galiai Karibu juros regione įsitvirtino ir kitos Europos galybes Prancuzija Nyderlandai ir britai Frensis Dreikas buvo anglu korsaras puldinejes ispanu laivus ir tvirtoves Karibu juroje įskaitant San Chuano uosta 1595 m Britu admirolas 1655 m uzeme Jamaika kuri liko britu rankose beveik 200 metu Anglai taip pat uzeme Barbadosa Sent Kitsa ir Nevį Antigva Montserata ir Bermudas Karibu juroje tarp 1640 ir 1680 metu suintensyvejo piratu veikla zr 1697 m ispanai perleido vakarinį Haicio trecdalį Prancuzijai Prancuzija taip pat uzvalde Gvadelupe ir Martinika bei Tortuga Olandai XVII a uzeme Saba Sen Martena Kiurasao Bonaire Aruba Tobaga Tortola Anegada AngilijaDanija valde Mergeles salas kurias 1916 m pardave JAV kurios sias salas tebevaldo iki siol Ekonominiai ir socialiniai pokyciai Netrukus po įsitvirtinimo kolonijines valstybes gana greitai introdukavo regione augala is Pietryciu Azijos cukranendre kurios auginimui vietos salygos tiko idealiai Įdiegus plantacinį ukį buvo galima pagaminti labai daug cukraus kurio paklausa Europoje sparciai augo Tokiu budu Karibu regionas tapo pagrindine cukraus gamykla pasaulyje Plantaciniam ukiui reikejo labai daug darbo jegos Ligoms ir uzkariautojams beveik isnaikinus vietos indenus darbo jega buvo gausiai pildoma juodaodziais Afrikos vergais kurie buvo importuojami daugiausia is Gvinejos regiono XVII a naujuju kolonizatoriu isvystytas Karibu ekonomikos modelis remesi isimtinai juodaodziu darbu Baltieji skirtingai nei Ispanijos kolonijose pvz Kuboje cia sudare tik labai maza vietos gyventoju dalį Todel juodaodziai galiausiai tapo daugumos Karibu salu gyventoju dauguma Del isnaudojimo ir prastos prieziuros juodaodziai masiskai begdavo is plantaciju į krasto giluma kur neretai susijungdavo su islikusiais vietos indenais siekdami isgyventi Toks maisymasis suformavo savita nauja tarpine rase sambo o tokio tipo susiformave tautos vadintos maronais Maronu partizanine kova didele dalimi formavo XVII XIX a Karibu istorija Maronai neretai budavo issaugoje savo afrikines kalbas jorubu igbu ir kt Persimaisius indeniskoms Benino civilizacijos ir europinems tradicijoms susiformavo savita Karibu kultura XIX a 1791 m Haitis buvusi Prancuzijos kolonija Ispanjoloje tapo pirmaja nepriklausoma valstybe Karibu regione Nepriklausomybe iskovota po vadovaujamo vergu sukilimo po kurio sekusi Haicio revoliucija 1804 m įkure nepriklausoma juoduju respublika Haitis tapo pirmaja pasaulio juoduju respublika ir antra respublika Vakaru pusrutulyje po JAV 1821 m Haicio pajegos uzeme likusius du Ispanjolos trecdalius 1844 m naujai susikurusi Dominikos respublika paskelbe savo nepriklausomybe nuo Haicio XIX a uzdraudus vergu prekyba tai labai stipriai paveike likusiuju vietos koloniju ekonomika Nebegalint importuoti pigios darbo jegos is Afrikos vietos kolonizatoriai eme ja importuoti is kitu savo koloniju Nyderlandu Rytu Indiju daugiausia kinus ir Britu Indijos indus Sios naujos tautos masiskai keltos į Karibu salis smarkiai paveike vietos demografija Kai kuriose salose indai sudaro gyventoju dauguma Nuo XIX a pabaigos regione smarkiai eme reikstis nauja kolonijine valstybe JAV kuri po Ispanijos JAV karo 1898 m isplese is Ispanijos paskutines kolonijas regione Kuba ir Puerto Rika 1916 m is Danijos nusipirkusi Mergeliu salas ji tapo svarbia regiono jega XX a XX a Karibu regiono istorija formavo dekolonizacija ir JAV interesai Dekolonizacijos metu pirmoji XX a 1901 m nepriklausomybe paskelbe Kuba Tarp 1958 ir 1962 m didzioji britu valdomos Karibu juros regiono dalis tapo Vest Indijos federacija o veliau suskilo į daug nepriklausomu valstybiu Tuo tarpu buvusios Nyderlandu Vakaru Indijos ir Prancuzijos Vakaru Indijos yra islike kaip vienos paskutiniuju pasaulio koloniju Remdamosis Monro doktrina Jungtines Valstijos keleta kartu buvo įsiverzusios į Karibu juros valstybes viena paskutiniuju invazija į Grenada 1983 m Saltojo karo metu Karibu juros regionas buvo svarbi JAV TSRS priespriesos zona daugiausia del Kubos orientacijos į socialistinį bloka Kubos raketu krizes metu JAV laivynas blokavo Kuba kad TSRS negaletu į Kuba pervezti savo branduoliniu raketu Iki siol JAV regione turi savo karines bazes tarp kuriu ir baze Kuboje Taip pat skaitykiteCentrines Amerikos istorija Pietu Amerikos istorijaNuorodosKaribu juros regiono priesistore ang Archyvuota kopija 2011 08 05 is Wayback Machine projekto