Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Prancūzijos Gviana pranc Guyane françaiseVėliavaPrancūzijos Gviana žemėlapyjeValstybinė kalba prancūzųSostinė KajenasDid
Prancūzų Gviana
| Prancūzijos Gviana pranc. Guyane française | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Prancūzijos Gviana žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | prancūzų | ||||
| Sostinė | Kajenas | ||||
| Didžiausias miestas | Kajena | ||||
| Valstybės vadovai • - • - | {{{pavardė2}}} - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 86 504 km2 (-) - | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 294 071 (-) 3,5 žm./km2 (-) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2018 4,5 mlrd. $ (-) 16 000 $ (-) | ||||
| Valiuta | euras | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC-3 - | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta | - - | ||||
| Interneto kodas | .gf | ||||
| Telefono kodas | 594 | ||||
Prancūzijos Gviana (pranc. Guyane française; Guyane) – Prancūzijos užjūrio regionas Pietų Amerikoje, tarp Karibų jūros, Brazilijos ir Surinamo. Administracinis centras – Kajenas. Valstybinė kalba – prancūzų.
Istorija
Gajanos istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį.
Prancūzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indėnų gentys: karibai, aravakai, , ir kt. 1498 m. Gvianos krantus priplaukė Kristupas Kolumbas ir pavadino „Parijų žeme“. XVII a. pradžioje čia bandė įsitvirtinti olandai ir prancūzai, tačiau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indėnų pasipriešinimas. 1643 m. prancūzams pavyko įkurti Kajeno gyvenvietę, o vėliau ir miestą. 1667 m. į Gvianą pretenzijas pareiškė Didžioji Britanija, bet pagal netrukus pasirašytą Bredos sutartį, teritorija liko Prancūzijai. 1676 m. Gvianą laikinai okupavo olandai. Nuo 1641 m. iki pat 1951 m. kai kurios Prancūzijos Gvianos salos (pvz., Velnio sala) buvo paverstos kalėjimais ir trėmimų vietomis.
Politinė sistema
Prancūzijos Gviana yra Prancūzijos ir Europos Sąjungos dalis. Tai didžiausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to – ne saloje. Aukščiausias vadovas – Prancūzijos prezidentas, atstovaujamas prefekto (regiono prezidento). Yra 2 įstatymų leidybos rūmai: 19 narių Generalinė Taryba ir 34 narių Regioninė Taryba. Prancūzijos Gviana turi 2 vietas Paryžiuje, Nacionalinėje Asamblėjoje. Vyrauja konservatyvios partijos, tačiau didėja socialistų partijos įtaka. Nors siekiama platesnės autonomijos statuso, tačiau nepriklausomybės idėja turi labai nedaug rėmėjų.
Geografija
Nors Prancūzijos Gviana išsidėsčiusi Pietų Amerikoje, tačiau dažniausiai priskiriama Karibų salų regionui dėl savo kultūrinių ir kalbinių panašumų. Šalis skirstoma į du ryškius regionus – pakrantės ruožą, kur susitelkę beveik visi šalies gyventojai ir didžiąją dalį užimantį kalnuotą ir miškingą pietinį regioną. Į Prancūzijos Gvianą įsiterpia dalis Gvianos plokščiakalnio, kuriame ir yra aukščiausia šalies vieta – Bellevue de l’Inini k. (851 m). Taip pat priklauso keletas salų Atlanto vandenyno pakrantėje. Gausu upių (svarbiausia – Maroni). Klimatas tropinis jūrinis. Ištisus metus karšta ir drėgna.
Ekonomika
Prancūzijos Gviana labai priklausoma nuo prekių, gaunamų iš Prancūzijos. Svarbiausios ūkio šakos – žvejyba (3/4 eksporto), aukso gavyba ir medienos kirtimas bei apdirbimas. Net 25 % BVP sudaro pelnas iš šalia miesto išsidėsčiusio, Prancūzijos ir [[Europos kosminis centras|Europos kosminio centro valdomo, Gvianos kosminio centro. Pramonė ir žemės ūkis menkai teišvystyti. Auga turizmas (ypač ekoturizmas). Didelė problema – nedarbas (siekia apie 20 %).
Gyventojai
2005 m. apskaičiavimais Prancūzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai. Beveik visi jie susitelkę siaurame pakrantės ruože, tuo tarpu didžioji šalies dalis beveik negyvenama. Šalyje dirba ir gyvena dar apie 20 tūkst. nelegalių imigrantų, daugiausiai iš Surinamo.
Dauguma gyventojų kreolai (juodaodžiai ir mulatai), kartu su didele Haičio juodaodžių bendruomene sudarantys 60-70 % šalies gyventojų. Apie 10 % gyventojų yra europiečiai (dauguma prancūzai). Taip pat yra pakankamai nemažai imigrantų iš kaimyninių šalių: 8 % iš Brazilijos, 4 % iš Surinamo, 2,5 % iš Gajanos. Taip pat yra išeivių iš Azijos: 1,5 % – Miao tautos atstovai iš Laoso, 3,2 % – kinai (daugiausia iš Honkongo). Yra šiek tiek išeivių iš Karibų jūros salų (daugiausia Sent Lusijos). Maroni upės baseine gyvena maronai – kažkada pabėgusių vergų negrų palikuonys. Apie 3-4 % gyventojų sudaro indėnai (karibai, aravakai ir kiti), gyvenantys daugiausia mažai įsisavintose tropinėse džiunglėse.
Dauguma gyventojų – katalikai (įskaitant laosiečius ir daugumą kitų imigrantų), tačiau indėnai ir maronai vis dar praktikuoja vietinius tikėjimus.
Šaltiniai
- http://www.insee.fr/fr/statistiques/fichier/1409940/irsoceds2013_T401.xls Nedarbo lygis Prancūzijos užjūrio departamentuose
Kita informacija
- Prancūzijos Gvianos karinės pajėgos
Nuorodos
- Nuotraukų galerija
- Žemėlapis
- Prancūzijos Gvianos etnokultūra
- Prancūzijos Gvianos miškai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Prancūzų Gviana, Kas yra Prancūzų Gviana? Ką reiškia Prancūzų Gviana?
Prancuzijos Gviana pranc Guyane francaiseVeliavaPrancuzijos Gviana zemelapyjeValstybine kalba prancuzuSostine KajenasDidziausias miestas KajenaValstybes vadovai pavarde2 Plotas Is viso vandens 86 504 km2 Gyventoju 2021 Tankis 294 071 3 5 zm km2 BVP Is viso Vienam gyventojui 2018 4 5 mlrd 16 000 Valiuta eurasLaiko juosta Vasaros laikas UTC 3 Nepriklausomybe Paskelbta Pripazinta Interneto kodas gfTelefono kodas 594 Prancuzijos Gviana pranc Guyane francaise Guyane Prancuzijos uzjurio regionas Pietu Amerikoje tarp Karibu juros Brazilijos ir Surinamo Administracinis centras Kajenas Valstybine kalba prancuzu IstorijaPagrindinis straipsnis Gajanos istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį Prancuzijos Gvianos teritorijoje gyveno įvairios indenu gentys karibai aravakai ir kt 1498 m Gvianos krantus priplauke Kristupas Kolumbas ir pavadino Pariju zeme XVII a pradzioje cia bande įsitvirtinti olandai ir prancuzai taciau juos pasitiko labai nesvetinga gamta ir indenu pasipriesinimas 1643 m prancuzams pavyko įkurti Kajeno gyvenviete o veliau ir miesta 1667 m į Gviana pretenzijas pareiske Didzioji Britanija bet pagal netrukus pasirasyta Bredos sutartį teritorija liko Prancuzijai 1676 m Gviana laikinai okupavo olandai Nuo 1641 m iki pat 1951 m kai kurios Prancuzijos Gvianos salos pvz Velnio sala buvo paverstos kalejimais ir tremimu vietomis Politine sistemaPagrindinis straipsnis Prancuzijos Gviana yra Prancuzijos ir Europos Sajungos dalis Tai didziausia ES dalis esanti ne Europos teritorijoje ir be to ne saloje Auksciausias vadovas Prancuzijos prezidentas atstovaujamas prefekto regiono prezidento Yra 2 įstatymu leidybos rumai 19 nariu Generaline Taryba ir 34 nariu Regionine Taryba Prancuzijos Gviana turi 2 vietas Paryziuje Nacionalineje Asamblejoje Vyrauja konservatyvios partijos taciau dideja socialistu partijos įtaka Nors siekiama platesnes autonomijos statuso taciau nepriklausomybes ideja turi labai nedaug remeju GeografijaPagrindinis straipsnis Nors Prancuzijos Gviana issidesciusi Pietu Amerikoje taciau dazniausiai priskiriama Karibu salu regionui del savo kulturiniu ir kalbiniu panasumu Salis skirstoma į du ryskius regionus pakrantes ruoza kur susitelke beveik visi salies gyventojai ir didziaja dalį uzimantį kalnuota ir miskinga pietinį regiona Į Prancuzijos Gviana įsiterpia dalis Gvianos ploksciakalnio kuriame ir yra auksciausia salies vieta Bellevue de l Inini k 851 m Taip pat priklauso keletas salu Atlanto vandenyno pakranteje Gausu upiu svarbiausia Maroni Klimatas tropinis jurinis Istisus metus karsta ir dregna EkonomikaPagrindinis straipsnis Prancuzijos Gviana labai priklausoma nuo prekiu gaunamu is Prancuzijos Svarbiausios ukio sakos zvejyba 3 4 eksporto aukso gavyba ir medienos kirtimas bei apdirbimas Net 25 BVP sudaro pelnas is salia miesto issidesciusio Prancuzijos ir Europos kosminis centras Europos kosminio centro valdomo Gvianos kosminio centro Pramone ir zemes ukis menkai teisvystyti Auga turizmas ypac ekoturizmas Didele problema nedarbas siekia apie 20 GyventojaiPagrindinis straipsnis Pagrindinis straipsnis Gvianieciai 2005 m apskaiciavimais Prancuzijos Gvianoje gyveno 195 506 gyventojai Beveik visi jie susitelke siaurame pakrantes ruoze tuo tarpu didzioji salies dalis beveik negyvenama Salyje dirba ir gyvena dar apie 20 tukst nelegaliu imigrantu daugiausiai is Surinamo Dauguma gyventoju kreolai juodaodziai ir mulatai kartu su didele Haicio juodaodziu bendruomene sudarantys 60 70 salies gyventoju Apie 10 gyventoju yra europieciai dauguma prancuzai Taip pat yra pakankamai nemazai imigrantu is kaimyniniu saliu 8 is Brazilijos 4 is Surinamo 2 5 is Gajanos Taip pat yra iseiviu is Azijos 1 5 Miao tautos atstovai is Laoso 3 2 kinai daugiausia is Honkongo Yra siek tiek iseiviu is Karibu juros salu daugiausia Sent Lusijos Maroni upes baseine gyvena maronai kazkada pabegusiu vergu negru palikuonys Apie 3 4 gyventoju sudaro indenai karibai aravakai ir kiti gyvenantys daugiausia mazai įsisavintose tropinese dziunglese Dauguma gyventoju katalikai įskaitant laosiecius ir dauguma kitu imigrantu taciau indenai ir maronai vis dar praktikuoja vietinius tikejimus Saltiniaihttp www insee fr fr statistiques fichier 1409940 irsoceds2013 T401 xls Nedarbo lygis Prancuzijos uzjurio departamentuoseKita informacijaPrancuzijos Gvianos karines pajegosNuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Prancuzu Gviana Nuotrauku galerija Zemelapis Prancuzijos Gvianos etnokultura Prancuzijos Gvianos miskai