Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bizantijos menas viduramžių Bizantijos imperijos ir su ja kultūriškai susijusių šalių menas Apima dailės architektūros l
Bizantijos menas
Bizantijos menas − viduramžių Bizantijos imperijos ir su ja kultūriškai susijusių šalių menas. Apima dailės, architektūros, literatūros ir amatų kūrinius, sukurtus nuo 395 m. Romos imperijos išsiskyrimo į Rytų (Bizantijos) ir Vakarų dalis iki 1453 m. Bizantijos imperijos žlugimo užėmus Konstantinopolį turkams.
Apžvalga
395 m. Romos imperija buvo padalinta į Vakarų (Romos) ir Rytų (Konstantinopolio) dalis. Rytų imperija įgavo Bizantijos pavadinimą nuo ankstesnio sostinės, Konstantinopolio miesto, pavadinimo Bizantionas. Šis pavadinimas buvo suteiktas vėlesnių istorikų, patys imperijos gyventojai valstybės taip nevadino. Bizantijos imperija tapo graikiškojo meno tradicijų saugotoja ir tęsėja. Iki VI a. ryškios atskirties tarp Vakarų ir Rytų Romos imperijų meno nebuvo, abiejose dalyse pasireiškė ankstyvosios krikščionybės menas. Vakarų Romos imperijai smunkant kultūriškai pradėjo lyderiauti Rytų imperija, ypač menai suklestėjo valdant imperatoriui Justinianui I (valdė 527−565 m.), kuris vien Konstantinopolyje pastatė ir atnaujino apie 30 bažnyčių. Bizantijos menas buvo tampriai susijęs su imperijos religija − stačiatikybe (Rytų ortodoksija). Vakarinės Romos imperijos dalies menas buvo ženkliai paveiktas ir kardinaliai transformuotas įsiveržusių germanų ir keltų genčių kultūros. Savo ruožtu Bizantijos imperijos menas buvo paveiktas graikų ir rytinių Viduržemio jūros pakrančių tautų kultūros, kuri ilgainiui susimaišė su romėniška tradicija. Bizantijos imperijoje buvo siekiama išlaikyti buvusios Romos imperijos kultūros tęstinumą. Tam padėjo imperijos karinė galia − Justinianui I valdant į Bizantijos imperijos įtaką pateko didelės dalys jau buvusios Vakarų imperijos Italijoje ir Šiaurės Afrikoje.
Bizantijos menas skirstomas į tris laikotarpius:
- Ankstyvasis (apie 330−750 m.);
- Viduriniojo laikotarpio (apie 850−1204 m.);
- Vėlyvasis (1261−1453 m.).
Su Bizantijos imperijos žlugimu jos menas neišnyko ir jo formos buvo perimtos ir naudojamos iki šių laikų rytų ortodoksų sakraliniame mene − Rusijoje, Balkanų valstybėse, Gruzijoje ir kitur.
Ankstyvasis Bizantijos menas
Architektūra
Ankstyvosios Bizantijos architektūros pavyzdžių daugiausiai išliko ne Konstantinopolyje, o Italijos mieste Ravenoje, buvusioje Vakarų Romos imperijos sostinėje, kurią 540 m. užėmė Justiniano I generolas Belizarijus. Svarbiausiu statiniu joje yra San Vitale bažnyčia, pradėta dar Raveną valdžiusių ostrogotų. Bažnyčia baigta 547 m. Ji yra oktagonalaus išplanavimo su apskritiminiu pagrindu. San Vitale bažnyčia turėjo sąsajų su kupolinėmis ankstyvosiomis krikščionių bažnyčiomis, tačiau kai kurie bruožai joje aiškiai buvo paimti iš Konstantinopolio ir rytų kultūrų. Jos vidaus erdvių išdėstymas yra žymiai turtingesnis. Bažnyčioje buvo pastatytos galerijos − antras aukštas, tikriausiai skirtas moterims, kas buvo įprasta Rytų apeigų šventyklose (pvz., judaizmo). Auditorija nuo centrinės bažnyčios dalies atskirta pusapvalėmis nišomis, kurios bendrai su bažnyčios dekoru sukūrė judėjimo įspūdį aplink centrinį bažnyčios plano apskritimą. Bažnyčios langai yra didesni ir išdėstyti kiekviename aukšte, taip įleisdami daug daugiau šviesos nei įprastai Vakarų imperijos dalies bažnyčiose.
San Vitale bažnyčios dizaine labai menkai išreikšta kompozicinė ašis, nukreipta į Rytų pusę, kas buvo būdinga ankstyvosioms krikščionių bažnyčioms. Be to, Bizantijos architektūroje pradėjo dominuoti kupolinės bažnyčios, skirtingai nuo Vakarinėje dalyje įprastų bazilikos pavidalo bažnyčių. Kodėl taip atsitiko, tiksliai nežinoma. Siūlomi įvairūs paaiškinimai, įtraukiant religines, politines, praktines priežastis. Bažnyčia pasižymi neįprastu, asimetriškai pastatytu , todėl įėjęs tikintysis, norėdamas save lygiuoti pagal apsidę, turėjo pasukti į kairę arba dešinę. Kodėl įvestas toks dezorientacinis elementas bandoma paaiškinti tuo, kad esą kompozicija sukuriama mentalinė atskirtis tikinčiajam tarp „žemiškojo“ pasaulio bažnyčios prieangyje pereinant tamsią ambulatoriją ir „dangiškojo“ pasaulio bažnyčios kupolinėje, gerai apšviestoje dalyje.
San Vitale bažnyčios vidinės sienos beveik ištisai padengtos mozaikomis. Tarp vaizduojamų biblijinių motyvų jose galima rasti pavaizduotus patį Justinianą, jo žmoną Teodorą su savo svitomis. Figūros vaizduojamos aukštomis ir plonomis, labai mažomis pėdomis. Veidams suteiktos šlifuoto kristalo formos su didelėmis akimis. Veikėjai vaizduojami frontaliai, iškilmingi, be užuominos į judėjimą, veiksmą. Sudaromas ceremonijos įspūdis: Justinianas pavaizduotas atnešęs dubenį duonai, o jo žmona − taurę vynui, kas yra akivaizdi užuomina į eucharistiją. Justiniano galią politikoje ir religijoje tikriausiai simbolizuoja 12 jo svitos dalyvių (galbūt aliuzija į 12 Kristaus apaštalų). Pavaizduotas Justiniano skydas su Kristaus monograma tikriausiai reprezentuoja mintį, kad Justinianas užkariavo Raveną su paties Dievo pagalba ir gali turėti aliuzijų su pirmojo krikščioniškojo imperatoriaus Konstantino pergalės istorija.
Neabejotinai reikšmingiausiu bizantiniu statiniu Konstantinopolyje (dabartinis Stambulas) yra Sofijos soboras. Ši bažnyčia buvo užsakyta dar imperatoriaus Konstantino, tačiau sugriauta 532 m. maištų metu. Numalšinęs riaušininkus Justinianas užsakė iš naujo perstatyti bažnyčią. Savo didybe Sofijos soboras turėjo demonstruoti ir paties imperatoriaus galią. Pastatyta vos per 5 metus bažnyčia taip pagarsėjo, kad istorijoje buvo išsaugoti jos architektų vardai: geometras Amfemijus iš Tralo, statikos ir kinetikos specialistas, ir fizikas Izidorius iš Mileto, parašęs traktatą apie skliautų statybą. Soboro kupolas sugriuvo 558 m. žemės drebėjimo metu ir buvo perstatytas aukštesniu. Konstantinopolį užėmus turkams soboras buvo paverstas mečete, prie jo pristatyti 4 minaretai, papildomi kontraforsai ir įterpta įvairių islamo meno motyvų.
Sofijos soboras yra išilginės ašies kompozicijos pagal ankstyvųjų bazilikų pavyzdį, tačiau jo plane viską užgožia didžiulė stačiakampiška centrinė nava su kupolu virš jos. Soboro kupolo statybų naujoviškumas pasireiškė tuo, kad pirmą kartą monumentalioje skalėje kupolas buvo pastatytas ant erdvinius trikampius primenančių atramų − burių. Tai tapo pavyzdžiu Bizantijos bažnyčių statyboms ir vėliau perimta Vakarų Europos architektūroje. Justiniano istorikas taip apibūdino bažnyčios vidaus dizainą: „Kiekvienas, įėjęs į bažnyčią pasimelsti, iš karto supranta, kad tai ne žmogaus galios ir sugebėjimų, o Dievo įsikišimo dėka šis statinys yra toks puikus. Todėl jo dvasia tampa pakilusi Dievo link ir apimta jausmo, kad Dievas yra netoli“. Soboro architektūriniai elementai suderinti taip, kad sudarytų lengvumo, o kartu su puošniomis mozaikomis − nerealaus, dvasinėje erdvėje egzistuojančio statinio įspūdį.
Išdėstant sieninę tapybą ir mozaikas šventųjų temomis, Bizantijoje griežtai laikytasi tam tikrų taisyklių. Žmonės vaizduoti be reikšmingesnio emocinio vaizdavimo, pailgintų figūrų, plokšti ir lyg bekūniai. Iškilmingą atmosferą kūrė apytamsiai skliautai. Būdingos spalvos − violetinė, juoda, auksinė. Išorinę sienų dalį pagyvindavo siauros šiek tiek išsikišusios iš sienos vertikalios mentės. Viršutinėje dalyje jos pereina į arkas. Po arkomis − struktūros. Tokios rūšies pagražinimų viduramžiais randama ir Vakarų Europoje. Bizantiškųjų kolonų kapiteliai buvo su į viršų platėjančiomis trikampėmis sienelėmis, žemesniame reljefe papuošti augaliniais motyvais ir gyvūnų atvaizdais. Virš kapitelio paprastai buvo dar vienas į viršų platėjantis akmeninis blokas.
Bizantijoje plačiausiai paplito kryžiaus kupolinės bažnyčios. Jų planas primena lygiakraštį, graikišką kryžių. Virš jo centro arba virš jo galų iškildavo kupolai. Daugelyje bizantiškų pastatų kupolas yra pagrindinė statinio dalis. Kad ir kokio plano būtų − panašaus į graikiškąjį kryžių, apvalaus ar daugiakampio, visi tokie statiniai vadinami centriniais kupoliniais.
- San Vitale bažnyčios kapitelis
- Justinianas I, mozaikos dalis San Vitale bažnyčioje
- Mozaika su imperatore Teodora San Vitale bažnyčioje
- San Vitale bazilikos presbiterijos mozaikos
Skulptūra ir tapyba
Kaip ir ankstyvajame krikščionių mene, bizantiškajame skulptūrai irgi beveik neskiriama dėmesio. Be architektūrinių dekoracijų ir kai kurių sarkofagų, ankstyvajame Bizantijos mene labiausiai buvo paplitę reljefai iš dramblio kaulo ir sidabro, kurių nemažai išlikę. Vienas iš būdingų pavyzdžių yra „Barbierinio diptikas“ iš VI a., skirtas imperatoriaus Justiniano užkariavimams pažymėti. Jame išlaikomas ryšys su klasikinės skulptūros tradicija, tačiau visas imperatoriaus vaizdinys sukrikščionintas. Centrinėje panelėje imperatorių sveikina Pergalė, virš jo − angelų nešamame medalione pavaizduotas laiminantis Kristus, pėdą prilaiko Žemės personifikacija, žemiau žmonių ir kai kurių gyvūnų vaizdiniais (liūtas, dramblys) vaizduojami imperatoriaus nukariauti kraštai. Paties imperatoriaus figūra vaizduojama valdinga, energinga ir labai skiriasi nuo Marko Aurelijaus statulos ramaus vaizdinio, pagal kurį modeliuota.
Tapyba ankstyvojoje Bizantijoje plačiai paplito. Kuriamos miniatiūros rankraštinėms knygoms (manuskriptams) ir ikonos. Ikonos buvo skirtos tiek asmeniniam, tiek viešam pagarbinimui. Buvo tikima, kad pavaizduotas Kristus, Mergelė Marija ar šventasis išties savo esybe gali veikti iš ikoninio vaizdinio. Kai kurioms ikonoms buvo priskiriami išgydymo stebuklai, jos nešamos į mūšį ar kabinamos ant miesto vartų kaip saugotojos. Ikonos buvo kuriamos dažų pigmentą ištirpdžius karštame vaške. Ši technika garantavo ilgalaikį ikonos nenusidėvėjimą, tačiau dėl vėliau siautusių ikonoklastų ankstyvųjų bizantietiškų ikonų išliko labai mažai. Ikonų kilmė neaiški, tikriausiai jos buvo tapomos kaip portretai ir žinomiausios išliko Šv. Kotrynos vienuolyne Sinajaus kalne. Tiek ikoninio, tiek skulptūrinio reljefo vaizdavimui būdinga, kad veikėjų aplinka vaizduojama simboliškai, ornamentuotai. Stačiatikių tikėjimą išpažįstančiose šalyse iki šių laikų ikonos tapomos laikantis Bizantijoje nustatytų taisyklių.
- „Barbierinio diptikas“, VI a., Luvras
- „Vienos Genezė“, VI a., pavaizduotas Juozapo išvykimo epizodas pagal Naująjį Testamentą
- Kristaus ikona Šv. Kotrynos vienuolyne, VI a.
- Madonos su Kūdikiu ir šventaisiais ikona Šv. Kotrynos vienuolyne, VI a.
Ikonoklastinis laikotarpis
Po Justiniano I ir jo valdymo įtakoto laikotarpio Bizantijoje kilo ikonoklastinė prieštara, sukelta 726 m. paskelbto imperatoriaus Leono III edikto, kuriuo buvo uždrausti religiniai vaizdiniai. Prieštara truko apie 100 metų. Jos metu ikonoklastai, remdamiesi tiesioginiu Biblijos religinių vaizdinių draudimo aiškinimu (nes jų garbinimas esą veda į stabmeldystę), naikino ankstyvojo Bizantijos meno pavyzdžius. Ikonoklastams priklausė imperatorius ir jie daugiausiai paramos sulaukė rytinėse imperijos provincijose. Priešingo požiūrio šalininkai ikonodulai (arba ikonofilai), pasisakantys už religinių vaizdinių naudojimą, daugiausiai buvo atstovaujami vienuolynų ir laikėsi požiūrio, kad Kristaus asmuo neatsiejamas nuo savo žemiškojo vaizdinio, tokiu būdu tikintysis, atiduodamas pagarbą Kristaus vaizdiniui, atiduoda ją pačiam Kristui. Ikonoklastinės prieštaros giluminės priežastys slypėjo giliau nei vien požiūrių skirtumai, taip pat tuo metu imperija prarado dideles teritorijas dėl arabų ekspansijos. Iki 843 m. ikonodulų pergalės Bizantijos menas patyrė didelį nuosmukį, tačiau po to greitai atsigavo. Viena to priežasčių buvo ta, kad ikonoklastinė prieštara nepaveikė pasaulietinio meno.
Viduriniojo laikotarpio Bizantijos menas
Vienu meno atgaivinimo įkvėpėjų buvo imperatorius Bazilijus I (valdė 867−886 m.). Toliau plačiai buvo iliustruojami manuskriptai („Paryžiaus psalmynas“, X a.), pavyzdžiai imami iš romėniško meno tradicijų. Monumentalaus dydžio skulptūros kūriniai išnyko, tarp jų − imperatoriaus portretai. Skulptūra dažniausiai buvo naudojama kaip architektūrinio dekoro dalis, išskyrus mažos skalės reljefus ( „Narbarvilio triptikas“, X a.). Po ikonoklastinio laikotarpio Bizantijoje nebebuvo statomos didžiulės bažnyčios kaip Sofijos soboras, o paplito nuosaikesnės skalės statiniai, labiau primenantys vienuolynų bažnyčias. Vienas iš būdingų pavyzdžių yra (Graikija) kupolinė bažnyčia, kurios plane graikiškas kryžius įterptas į stačiakampį ir iš abiejų pusių pridėti ir apsidė. Kiti būdingi šio laikotarpio architektūros pavyzdžai − Graikijoje, Chijo saloje.
Po ikonoklastinio laikotarpio Bizantijos mene iškilo kenčiančio Kristaus figūra. Ankstyvajame krikščionių mene buvo pabrėžiamas Kristaus romumo, dieviškumo savybės, kančios scenų buvo reta ir jos net iš toli neprilygo tam emociniam poveikiui, kuris pradėtas perteikti viduriniojo laikotarpio Bizantijos mene. Todėl kenčiančio Kristaus vaizdinio atsiradimas tikriausiai yra ikonoklastų siautėjimo laikotarpio išdava. Dafnio bažnyčios mozaika (restauruota), vaizduojanti Nukryžiavimo sceną yra vienas būdingų Kristaus kančios scenų pavyzdžių.
Didžiausia ir prabangiausia šio laikotarpio bizantietiško stiliaus bažnyčia pastatyta XI a. Venecijoje, glaudžiais prekybiniais ir konkurenciniais ryšiais su Bizantija susijusiame Italijos mieste. Tai − Šv. Morkaus bažnyčia. Ji buvo modeliuota pagal Justiniano I laikų Šv. Apaštalų bažnyčią Konstantinopolyje (sugriauta) ir buvo tokia didelė, kad jai sukurti ne vienas, o penki kupolai. Venecija kurį laiką buvo Bizantijos priklausomybėje ir ilgą laiką sekė bizantiniu pavyzdžiu mene ir prabangoje (Šv. Morkaus bažnyčia buvo praminta „aukso“ dėl joje sukauptų turtų). Bažnyčiai dekoruoti venecijiečiai kvietėsi mozaikininkus iš Konstantinopolio. Italijoje paplitęs bizantinis stilius ir jo apraiškos buvo vadinamas „graikiškuoju“. Kitų šio laikotarpio meno pavyzdžių išliko Sicilijos salos Monrealės miesto katedroje. Sicilijos sala kurį laiką irgi priklausė Bizantijos imperijai ir ją užkariavę normanų karaliai nesijautė prastesniais už imperatorius. Dirbti ties Monrealės katedros dekoru buvo iškviesti mozaikininkai iš Konstantinopolio, nors temos ir jų išdėstymas buvo parinkti pagal Vakarų Europos supratimą.
- „Paryžiaus psalmyno“ iliustracija, vaizduojanti žydų biblijinį Raudonosios jūros perėjimą, apie 950 m.
- „Arbavilio triptikas“, pavaizduotas Kristus su Šv. Jonu Krikštytoju ir Šv. Marija iš šonų ir įvairiais šventaisiais, apie 950 m., Luvras
- Dafnio vienuolyno bažnyčios planas
- Monrealės katedros apsidės mozaikos, apie 1180−90 m.
Vėlyvasis Bizantijos menas
1204 m. Ketvirtojo kryžiaus žygio metu Vakarų Europos kryžiuočiai užėmė Konstantinopolį, kurį kontroliavo iki 1261 m. Po to prasidėjo vėlyvasis Bizantijos meno pakilimo laikotarpis iki jos žlugimo 1453 m. Kryžiuočių antplūdis atnešė į Bizantiją vakarietiško meno įtaką. Nors šiuo metu imperija turėjo didelių sunkumų ekonomikoje, jos turtingieji negailėjo pinigų prabangai. Menai atsigavo remiant imperatorių Paleologų dinastijai, tačiau niekuomet neatgavo buvusio klestėjimo. Geriausiai išsilaikė šio laikotarpio mozaikų ir tapybos pavyzdžiai Chora vienuolyno bažnyčioje Stambule (dabar Kariye muziejus). Freska „Anastazis“ joje demonstruoja ankstesniam Bizantijos menui nebūdingą dinamiškumą, tačiau kartu ir aiškius tradicinius bizantietiško meno elementus. Ikonų mene buvo vienijami tradicinio Bizantijos ir kai kurie vakarietiško meno elementai.
Bažnyčiose vietoj mozaikų daugiau naudojama pigesnė sieninė tapyba. Temos tapo labiau pasakojamojo pobūdžio, skirtingai nuo anksčiau įprastų vienišų ir atsietų nuo istorijos religinių vaizdinių. Pavienės ikonos buvo pradėtos jungti į ikonostasus. Jų pavyzdžių išliko Ochride Makedonijoje (Ikonų galerija), kur jos buvo importuojamos iš Konstantinopolio. Daug ikonų buvo tapomos iš dviejų pusių, nes dažnai jos buvo nešamos procesijų metu − kad tikintieji galėtų matyti ikonos vaizdinį geriau. Tokios ikonos bažnyčiose buvo montuojamos ne ikonostatuose, bet atskirai ant stovų, kad tikintieji jas matytų iš abiejų pusių. Kultūriškai iškilo Mistros miestas Graikijoje.
Bizantiškasis menas paveikė kultūriškai ir religiškai susijusių šalių − Rusijos, Gruzijos ir Balkanų, meną. Šiuo vėlyvuoju periodu Rusijoje suklestėjo viduramžių ikonų menas, įtakotas bizantietiško stiliaus. Garsiausiu Rusijos ikonų meistru buvo Andrejus Rubliovas (apie 1370−1430). Jo ikona „Trys angelai“ tapyta ryškiomis, spindinčiomis spalvomis, angelų figūrų išskyrimas pasiekiamas ne individualizuotais bruožais, o skirtingos spalvos plotais, angelų kontūrai apvesti subtilia linija. Bizantietiškam menui būdinga tai, kad jo objektus menininkai siekė vaizduoti sudvasintais, daugiau religinės vizijos padiktuotais vaizdiniais, skirtingai nuo Vakarų Europoje propaguoto vaizdinio perteikimo studijuojant natūrą. Dvasiškasis pasaulis buvo suprantamas nekintančiu, pastoviu, todėl menininkai prisilaikė tradicijos ir dar VI a. sukurti Šv. Kotrynos vienuolyno Sinajaus kalne vaizdiniai menkai skyrėsi nuo XIV a. vaizdinių Chora vienuolyno bažnyčioje Stambule. Bizantijos imperijai žlugus 1453 m. jos meno normos, ypač religiniame mene, toliau buvo išlaikomos ir beveik nepakito iki šių dienų Rytų ortodoksų tikėjimą išpažįstančiose šalyse.
- Pantanasa bažnyčios interjeras Mistroje su ikonostasu priešakyje
- Šv. Teodoro bažnyčia Mistroje
- Šv. Demetrijaus ikona, XIV a., Luvras
- „Trys angelai“, aut. Andrejus Rubliovas, 1410 m., Tretjakovo galerija
Šaltiniai
- Encyclopaedia Britannica
- Janson’s History of Art: The Western Tradition (8th Edition). Pearson Education, Inc., 2010.
- Fred S. Kleiner. Gardner's Art through the Ages: The Western Perspective, 1 tomas. Cengage Learning, 2009.
- Dr. Ellen Hurst, khanacademy.org
- Tiju Vijrand. JAUNIMUI APIE MENĄ. 2-asis leidimas, fructusartis.lt Archyvuota kopija 2016-11-26 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bizantijos menas, Kas yra Bizantijos menas? Ką reiškia Bizantijos menas?
Bizantijos menas viduramziu Bizantijos imperijos ir su ja kulturiskai susijusiu saliu menas Apima dailes architekturos literaturos ir amatu kurinius sukurtus nuo 395 m Romos imperijos issiskyrimo į Rytu Bizantijos ir Vakaru dalis iki 1453 m Bizantijos imperijos zlugimo uzemus Konstantinopolį turkams Viduriniojo Bizantijos meno laikotarpio mozaika vaizduojanti Madona su Kudikiu GraikijojeBizantijos imperijos teritorijos kaita 476 1400 m Apzvalga395 m Romos imperija buvo padalinta į Vakaru Romos ir Rytu Konstantinopolio dalis Rytu imperija įgavo Bizantijos pavadinima nuo ankstesnio sostines Konstantinopolio miesto pavadinimo Bizantionas Sis pavadinimas buvo suteiktas velesniu istoriku patys imperijos gyventojai valstybes taip nevadino Bizantijos imperija tapo graikiskojo meno tradiciju saugotoja ir teseja Iki VI a ryskios atskirties tarp Vakaru ir Rytu Romos imperiju meno nebuvo abiejose dalyse pasireiske ankstyvosios krikscionybes menas Vakaru Romos imperijai smunkant kulturiskai pradejo lyderiauti Rytu imperija ypac menai suklestejo valdant imperatoriui Justinianui I valde 527 565 m kuris vien Konstantinopolyje pastate ir atnaujino apie 30 baznyciu Bizantijos menas buvo tampriai susijes su imperijos religija staciatikybe Rytu ortodoksija Vakarines Romos imperijos dalies menas buvo zenkliai paveiktas ir kardinaliai transformuotas įsiverzusiu germanu ir keltu genciu kulturos Savo ruoztu Bizantijos imperijos menas buvo paveiktas graiku ir rytiniu Vidurzemio juros pakranciu tautu kulturos kuri ilgainiui susimaise su romeniska tradicija Bizantijos imperijoje buvo siekiama islaikyti buvusios Romos imperijos kulturos testinuma Tam padejo imperijos karine galia Justinianui I valdant į Bizantijos imperijos įtaka pateko dideles dalys jau buvusios Vakaru imperijos Italijoje ir Siaures Afrikoje Bizantijos menas skirstomas į tris laikotarpius Ankstyvasis apie 330 750 m Viduriniojo laikotarpio apie 850 1204 m Velyvasis 1261 1453 m Su Bizantijos imperijos zlugimu jos menas neisnyko ir jo formos buvo perimtos ir naudojamos iki siu laiku rytu ortodoksu sakraliniame mene Rusijoje Balkanu valstybese Gruzijoje ir kitur Ankstyvasis Bizantijos menasArchitektura San Vitale baznycia Ravenoje VI a San Vitale baznycios planas Ankstyvosios Bizantijos architekturos pavyzdziu daugiausiai isliko ne Konstantinopolyje o Italijos mieste Ravenoje buvusioje Vakaru Romos imperijos sostineje kuria 540 m uzeme Justiniano I generolas Belizarijus Svarbiausiu statiniu joje yra San Vitale baznycia pradeta dar Ravena valdziusiu ostrogotu Baznycia baigta 547 m Ji yra oktagonalaus isplanavimo su apskritiminiu pagrindu San Vitale baznycia turejo sasaju su kupolinemis ankstyvosiomis krikscioniu baznyciomis taciau kai kurie bruozai joje aiskiai buvo paimti is Konstantinopolio ir rytu kulturu Jos vidaus erdviu isdestymas yra zymiai turtingesnis Baznycioje buvo pastatytos galerijos antras aukstas tikriausiai skirtas moterims kas buvo įprasta Rytu apeigu sventyklose pvz judaizmo Auditorija nuo centrines baznycios dalies atskirta pusapvalemis nisomis kurios bendrai su baznycios dekoru sukure judejimo įspudį aplink centrinį baznycios plano apskritima Baznycios langai yra didesni ir isdestyti kiekviename aukste taip įleisdami daug daugiau sviesos nei įprastai Vakaru imperijos dalies baznyciose San Vitale baznycios dizaine labai menkai isreiksta kompozicine asis nukreipta į Rytu puse kas buvo budinga ankstyvosioms krikscioniu baznycioms Be to Bizantijos architekturoje pradejo dominuoti kupolines baznycios skirtingai nuo Vakarineje dalyje įprastu bazilikos pavidalo baznyciu Kodel taip atsitiko tiksliai nezinoma Siulomi įvairus paaiskinimai įtraukiant religines politines praktines priezastis Baznycia pasizymi neįprastu asimetriskai pastatytu todel įejes tikintysis noredamas save lygiuoti pagal apside turejo pasukti į kaire arba desine Kodel įvestas toks dezorientacinis elementas bandoma paaiskinti tuo kad esa kompozicija sukuriama mentaline atskirtis tikinciajam tarp zemiskojo pasaulio baznycios prieangyje pereinant tamsia ambulatorija ir dangiskojo pasaulio baznycios kupolineje gerai apsviestoje dalyje San Vitale baznycios vidines sienos beveik istisai padengtos mozaikomis Tarp vaizduojamu biblijiniu motyvu jose galima rasti pavaizduotus patį Justiniana jo zmona Teodora su savo svitomis Figuros vaizduojamos aukstomis ir plonomis labai mazomis pedomis Veidams suteiktos slifuoto kristalo formos su didelemis akimis Veikejai vaizduojami frontaliai iskilmingi be uzuominos į judejima veiksma Sudaromas ceremonijos įspudis Justinianas pavaizduotas atneses dubenį duonai o jo zmona taure vynui kas yra akivaizdi uzuomina į eucharistija Justiniano galia politikoje ir religijoje tikriausiai simbolizuoja 12 jo svitos dalyviu galbut aliuzija į 12 Kristaus apastalu Pavaizduotas Justiniano skydas su Kristaus monograma tikriausiai reprezentuoja mintį kad Justinianas uzkariavo Ravena su paties Dievo pagalba ir gali tureti aliuziju su pirmojo krikscioniskojo imperatoriaus Konstantino pergales istorija Sofijos soboro vidaus erdveSofijos soboro isilginis pjuvis Neabejotinai reiksmingiausiu bizantiniu statiniu Konstantinopolyje dabartinis Stambulas yra Sofijos soboras Si baznycia buvo uzsakyta dar imperatoriaus Konstantino taciau sugriauta 532 m maistu metu Numalsines riausininkus Justinianas uzsake is naujo perstatyti baznycia Savo didybe Sofijos soboras turejo demonstruoti ir paties imperatoriaus galia Pastatyta vos per 5 metus baznycia taip pagarsejo kad istorijoje buvo issaugoti jos architektu vardai geometras Amfemijus is Tralo statikos ir kinetikos specialistas ir fizikas Izidorius is Mileto parases traktata apie skliautu statyba Soboro kupolas sugriuvo 558 m zemes drebejimo metu ir buvo perstatytas aukstesniu Konstantinopolį uzemus turkams soboras buvo paverstas mecete prie jo pristatyti 4 minaretai papildomi kontraforsai ir įterpta įvairiu islamo meno motyvu Sofijos soboras yra isilgines asies kompozicijos pagal ankstyvuju baziliku pavyzdį taciau jo plane viska uzgozia didziule staciakampiska centrine nava su kupolu virs jos Soboro kupolo statybu naujoviskumas pasireiske tuo kad pirma karta monumentalioje skaleje kupolas buvo pastatytas ant erdvinius trikampius primenanciu atramu buriu Tai tapo pavyzdziu Bizantijos baznyciu statyboms ir veliau perimta Vakaru Europos architekturoje Justiniano istorikas taip apibudino baznycios vidaus dizaina Kiekvienas įejes į baznycia pasimelsti is karto supranta kad tai ne zmogaus galios ir sugebejimu o Dievo įsikisimo deka sis statinys yra toks puikus Todel jo dvasia tampa pakilusi Dievo link ir apimta jausmo kad Dievas yra netoli Soboro architekturiniai elementai suderinti taip kad sudarytu lengvumo o kartu su puosniomis mozaikomis nerealaus dvasineje erdveje egzistuojancio statinio įspudį Isdestant sienine tapyba ir mozaikas sventuju temomis Bizantijoje grieztai laikytasi tam tikru taisykliu Zmones vaizduoti be reiksmingesnio emocinio vaizdavimo pailgintu figuru ploksti ir lyg bekuniai Iskilminga atmosfera kure apytamsiai skliautai Budingos spalvos violetine juoda auksine Isorine sienu dalį pagyvindavo siauros siek tiek issikisusios is sienos vertikalios mentes Virsutineje dalyje jos pereina į arkas Po arkomis strukturos Tokios rusies pagrazinimu viduramziais randama ir Vakaru Europoje Bizantiskuju kolonu kapiteliai buvo su į virsu platejanciomis trikampemis sienelemis zemesniame reljefe papuosti augaliniais motyvais ir gyvunu atvaizdais Virs kapitelio paprastai buvo dar vienas į virsu platejantis akmeninis blokas Bizantijoje placiausiai paplito kryziaus kupolines baznycios Ju planas primena lygiakrastį graikiska kryziu Virs jo centro arba virs jo galu iskildavo kupolai Daugelyje bizantisku pastatu kupolas yra pagrindine statinio dalis Kad ir kokio plano butu panasaus į graikiskajį kryziu apvalaus ar daugiakampio visi tokie statiniai vadinami centriniais kupoliniais San Vitale baznycios kapitelis Justinianas I mozaikos dalis San Vitale baznycioje Mozaika su imperatore Teodora San Vitale baznycioje San Vitale bazilikos presbiterijos mozaikosSkulptura ir tapyba Kaip ir ankstyvajame krikscioniu mene bizantiskajame skulpturai irgi beveik neskiriama demesio Be architekturiniu dekoraciju ir kai kuriu sarkofagu ankstyvajame Bizantijos mene labiausiai buvo paplite reljefai is dramblio kaulo ir sidabro kuriu nemazai islike Vienas is budingu pavyzdziu yra Barbierinio diptikas is VI a skirtas imperatoriaus Justiniano uzkariavimams pazymeti Jame islaikomas rysys su klasikines skulpturos tradicija taciau visas imperatoriaus vaizdinys sukrikscionintas Centrineje paneleje imperatoriu sveikina Pergale virs jo angelu nesamame medalione pavaizduotas laiminantis Kristus peda prilaiko Zemes personifikacija zemiau zmoniu ir kai kuriu gyvunu vaizdiniais liutas dramblys vaizduojami imperatoriaus nukariauti krastai Paties imperatoriaus figura vaizduojama valdinga energinga ir labai skiriasi nuo Marko Aurelijaus statulos ramaus vaizdinio pagal kurį modeliuota Tapyba ankstyvojoje Bizantijoje placiai paplito Kuriamos miniatiuros rankrastinems knygoms manuskriptams ir ikonos Ikonos buvo skirtos tiek asmeniniam tiek viesam pagarbinimui Buvo tikima kad pavaizduotas Kristus Mergele Marija ar sventasis isties savo esybe gali veikti is ikoninio vaizdinio Kai kurioms ikonoms buvo priskiriami isgydymo stebuklai jos nesamos į musį ar kabinamos ant miesto vartu kaip saugotojos Ikonos buvo kuriamos dazu pigmenta istirpdzius karstame vaske Si technika garantavo ilgalaikį ikonos nenusidevejima taciau del veliau siautusiu ikonoklastu ankstyvuju bizantietisku ikonu isliko labai mazai Ikonu kilme neaiski tikriausiai jos buvo tapomos kaip portretai ir zinomiausios isliko Sv Kotrynos vienuolyne Sinajaus kalne Tiek ikoninio tiek skulpturinio reljefo vaizdavimui budinga kad veikeju aplinka vaizduojama simboliskai ornamentuotai Staciatikiu tikejima ispazįstanciose salyse iki siu laiku ikonos tapomos laikantis Bizantijoje nustatytu taisykliu Barbierinio diptikas VI a Luvras Vienos Geneze VI a pavaizduotas Juozapo isvykimo epizodas pagal Naujajį Testamenta Kristaus ikona Sv Kotrynos vienuolyne VI a Madonos su Kudikiu ir sventaisiais ikona Sv Kotrynos vienuolyne VI a Ikonoklastinis laikotarpisPagrindinis straipsnis Bizantijos ikonoklazmas Po Justiniano I ir jo valdymo įtakoto laikotarpio Bizantijoje kilo ikonoklastine priestara sukelta 726 m paskelbto imperatoriaus Leono III edikto kuriuo buvo uzdrausti religiniai vaizdiniai Priestara truko apie 100 metu Jos metu ikonoklastai remdamiesi tiesioginiu Biblijos religiniu vaizdiniu draudimo aiskinimu nes ju garbinimas esa veda į stabmeldyste naikino ankstyvojo Bizantijos meno pavyzdzius Ikonoklastams priklause imperatorius ir jie daugiausiai paramos sulauke rytinese imperijos provincijose Priesingo poziurio salininkai ikonodulai arba ikonofilai pasisakantys uz religiniu vaizdiniu naudojima daugiausiai buvo atstovaujami vienuolynu ir laikesi poziurio kad Kristaus asmuo neatsiejamas nuo savo zemiskojo vaizdinio tokiu budu tikintysis atiduodamas pagarba Kristaus vaizdiniui atiduoda ja paciam Kristui Ikonoklastines priestaros gilumines priezastys slypejo giliau nei vien poziuriu skirtumai taip pat tuo metu imperija prarado dideles teritorijas del arabu ekspansijos Iki 843 m ikonodulu pergales Bizantijos menas patyre didelį nuosmukį taciau po to greitai atsigavo Viena to priezasciu buvo ta kad ikonoklastine priestara nepaveike pasaulietinio meno Viduriniojo laikotarpio Bizantijos menas Josues ritinio manuskripto iliustracija X a Sv Morkaus bazilika XI a pb Venecija Vienu meno atgaivinimo įkvepeju buvo imperatorius Bazilijus I valde 867 886 m Toliau placiai buvo iliustruojami manuskriptai Paryziaus psalmynas X a pavyzdziai imami is romenisko meno tradiciju Monumentalaus dydzio skulpturos kuriniai isnyko tarp ju imperatoriaus portretai Skulptura dazniausiai buvo naudojama kaip architekturinio dekoro dalis isskyrus mazos skales reljefus Narbarvilio triptikas X a Po ikonoklastinio laikotarpio Bizantijoje nebebuvo statomos didziules baznycios kaip Sofijos soboras o paplito nuosaikesnes skales statiniai labiau primenantys vienuolynu baznycias Vienas is budingu pavyzdziu yra Graikija kupoline baznycia kurios plane graikiskas kryzius įterptas į staciakampį ir is abieju pusiu prideti ir apside Kiti budingi sio laikotarpio architekturos pavyzdzai Graikijoje Chijo saloje Po ikonoklastinio laikotarpio Bizantijos mene iskilo kenciancio Kristaus figura Ankstyvajame krikscioniu mene buvo pabreziamas Kristaus romumo dieviskumo savybes kancios scenu buvo reta ir jos net is toli neprilygo tam emociniam poveikiui kuris pradetas perteikti viduriniojo laikotarpio Bizantijos mene Todel kenciancio Kristaus vaizdinio atsiradimas tikriausiai yra ikonoklastu siautejimo laikotarpio isdava Dafnio baznycios mozaika restauruota vaizduojanti Nukryziavimo scena yra vienas budingu Kristaus kancios scenu pavyzdziu Didziausia ir prabangiausia sio laikotarpio bizantietisko stiliaus baznycia pastatyta XI a Venecijoje glaudziais prekybiniais ir konkurenciniais rysiais su Bizantija susijusiame Italijos mieste Tai Sv Morkaus baznycia Ji buvo modeliuota pagal Justiniano I laiku Sv Apastalu baznycia Konstantinopolyje sugriauta ir buvo tokia didele kad jai sukurti ne vienas o penki kupolai Venecija kurį laika buvo Bizantijos priklausomybeje ir ilga laika seke bizantiniu pavyzdziu mene ir prabangoje Sv Morkaus baznycia buvo praminta aukso del joje sukauptu turtu Baznyciai dekoruoti venecijieciai kvietesi mozaikininkus is Konstantinopolio Italijoje paplites bizantinis stilius ir jo apraiskos buvo vadinamas graikiskuoju Kitu sio laikotarpio meno pavyzdziu isliko Sicilijos salos Monreales miesto katedroje Sicilijos sala kurį laika irgi priklause Bizantijos imperijai ir ja uzkariave normanu karaliai nesijaute prastesniais uz imperatorius Dirbti ties Monreales katedros dekoru buvo iskviesti mozaikininkai is Konstantinopolio nors temos ir ju isdestymas buvo parinkti pagal Vakaru Europos supratima Paryziaus psalmyno iliustracija vaizduojanti zydu biblijinį Raudonosios juros perejima apie 950 m Arbavilio triptikas pavaizduotas Kristus su Sv Jonu Krikstytoju ir Sv Marija is sonu ir įvairiais sventaisiais apie 950 m Luvras Dafnio vienuolyno baznycios planas Monreales katedros apsides mozaikos apie 1180 90 m Velyvasis Bizantijos menas Anastazis freska Chora vienuolyno baznycioje Stambule apie 1310 20 m Pavaizduotas Kristus istempiantis Adoma ir Ieva is kapu 1204 m Ketvirtojo kryziaus zygio metu Vakaru Europos kryziuociai uzeme Konstantinopolį kurį kontroliavo iki 1261 m Po to prasidejo velyvasis Bizantijos meno pakilimo laikotarpis iki jos zlugimo 1453 m Kryziuociu antpludis atnese į Bizantija vakarietisko meno įtaka Nors siuo metu imperija turejo dideliu sunkumu ekonomikoje jos turtingieji negailejo pinigu prabangai Menai atsigavo remiant imperatoriu Paleologu dinastijai taciau niekuomet neatgavo buvusio klestejimo Geriausiai issilaike sio laikotarpio mozaiku ir tapybos pavyzdziai Chora vienuolyno baznycioje Stambule dabar Kariye muziejus Freska Anastazis joje demonstruoja ankstesniam Bizantijos menui nebudinga dinamiskuma taciau kartu ir aiskius tradicinius bizantietisko meno elementus Ikonu mene buvo vienijami tradicinio Bizantijos ir kai kurie vakarietisko meno elementai Baznyciose vietoj mozaiku daugiau naudojama pigesne sienine tapyba Temos tapo labiau pasakojamojo pobudzio skirtingai nuo anksciau įprastu vienisu ir atsietu nuo istorijos religiniu vaizdiniu Pavienes ikonos buvo pradetos jungti į ikonostasus Ju pavyzdziu isliko Ochride Makedonijoje Ikonu galerija kur jos buvo importuojamos is Konstantinopolio Daug ikonu buvo tapomos is dvieju pusiu nes daznai jos buvo nesamos procesiju metu kad tikintieji galetu matyti ikonos vaizdinį geriau Tokios ikonos baznyciose buvo montuojamos ne ikonostatuose bet atskirai ant stovu kad tikintieji jas matytu is abieju pusiu Kulturiskai iskilo Mistros miestas Graikijoje Bizantiskasis menas paveike kulturiskai ir religiskai susijusiu saliu Rusijos Gruzijos ir Balkanu mena Siuo velyvuoju periodu Rusijoje suklestejo viduramziu ikonu menas įtakotas bizantietisko stiliaus Garsiausiu Rusijos ikonu meistru buvo Andrejus Rubliovas apie 1370 1430 Jo ikona Trys angelai tapyta ryskiomis spindinciomis spalvomis angelu figuru isskyrimas pasiekiamas ne individualizuotais bruozais o skirtingos spalvos plotais angelu konturai apvesti subtilia linija Bizantietiskam menui budinga tai kad jo objektus menininkai sieke vaizduoti sudvasintais daugiau religines vizijos padiktuotais vaizdiniais skirtingai nuo Vakaru Europoje propaguoto vaizdinio perteikimo studijuojant natura Dvasiskasis pasaulis buvo suprantamas nekintanciu pastoviu todel menininkai prisilaike tradicijos ir dar VI a sukurti Sv Kotrynos vienuolyno Sinajaus kalne vaizdiniai menkai skyresi nuo XIV a vaizdiniu Chora vienuolyno baznycioje Stambule Bizantijos imperijai zlugus 1453 m jos meno normos ypac religiniame mene toliau buvo islaikomos ir beveik nepakito iki siu dienu Rytu ortodoksu tikejima ispazįstanciose salyse Pantanasa baznycios interjeras Mistroje su ikonostasu priesakyje Sv Teodoro baznycia Mistroje Sv Demetrijaus ikona XIV a Luvras Trys angelai aut Andrejus Rubliovas 1410 m Tretjakovo galerijaSaltiniaiVikiteka Bizantijos menas vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica Janson s History of Art The Western Tradition 8th Edition Pearson Education Inc 2010 Fred S Kleiner Gardner s Art through the Ages The Western Perspective 1 tomas Cengage Learning 2009 Dr Ellen Hurst khanacademy org Tiju Vijrand JAUNIMUI APIE MENA 2 asis leidimas fructusartis lt Archyvuota kopija 2016 11 26 is Wayback Machine projekto