Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šv Morkaus bazilika bizantiško stiliaus penkių kupolų bazilika Venecijoje Italijoje Šv Morkaus bazilikos fasadasIstorija

Šv. Morkaus bazilika

  • Pagrindinis puslapis
  • Šv. Morkaus bazilika
Šv. Morkaus bazilika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Šv. Morkaus bazilika – bizantiško stiliaus, penkių kupolų bazilika Venecijoje, Italijoje.

Istorija

Knygoje „Šv. Morkaus gyvenimas“ rašoma, kad Evangelistas Morkus, keliaudamas iš Akvilėjos į Romą, išsilaipino prie Rialto ir čia patyrė regėjimą, kuriame apsilankęs arkangelas pranešė esą Morkus bus palaidotas šioje vietoje. 828 m., kai du pirkliai iš Aleksandrijos Egipte į Veneciją pargabeno šventojo kūną, dožas Džustinianas įsakė pastatyti bažnyčią. 832 m. statyba buvo baigta, tačiau 976 m. kilus maištui prieš dožą Pjetrą Kardinają IV statinys buvo labai apgriautas. Naujoji katedra pradėta statyti 1063 m., baigta 1094 m. Dožas Domenikas Kontarinis įsakė restauruoti baziliką, tačiau vykstant darbams dingo šventojo palaikai – jie atsirado tik 1094 m., valdant dodžui Vitalei Faljieriui. XIII a. pristatytas narteksas, uždengti ir paaukštinti kupolai. XV a. praplėsta zakristija. 1807 m. bažnyčiai suteiktas katedros titulas.

Architektūra

Bazilikos fasadą sudaro du orderiai, kiekvienas turi po penkias arkas. Apatinio orderio kolonos (jos išskobtos iš skirtingų medžiagų) eina pakaitomis su negiliais bareljefais. Dalis statybinių medžiagų paimtos iš romėnų statinių Ravenoje, kitos po 1204 m. surengto Ketvirtojo kryžiaus žygio atplukdytos iš Konstantinopolio. Virš pirmųjų durų bazilikos kairėje (Šv. Alipijaus durų) puikuojasi pirmoji pastato mozaika – „Šv. Morkaus palaikų nuėmimas nuo kryžiaus“ – kuri buvo sudėliota 1260 m.

Virš mozaikos yra XIV a. timpanas, kurį puošia negilus bareljefas, vaizduojantis keturis evangelikus. Virš antrųjų durų yra pagal Sebastiano Ričio piešinį suklota mozaika, vaizduojanti Šv. Morkaus palaikų garbinimą. Didžiausias centrines duris puošia apokalipsės mozaika, o virš jos esančią estradą puošia kolonos, iš kurių aštuonetas skobtos iš raudono porfyro. Bizantiško stiliaus bronzos durys gamintos VI a.

Ketvirtas ir penktas duris puošia dvi Leopoldo dal Paco mozaikos, sudėliotos pagal Sebastiano Ričio piešinius. Tai „Venera, priimanti šventojo palaikus“ ir „Palaikų gabenimas iš Aleksandrijos“.

Fasado viršutinėje dalyje, centre, yra didelis stiklo langas. Jį supa mozaikos. Tiesą sakant, tai kopijos, kuriomis 1980 m. pakeistas garsusis originalus keturių bronzinių žirgų, atgabentų iš Konstantinopolio, komplektas. Išbaigtumo fasadui suteikia gotikinės kultūros – Šv. Morkų simbolizuojantis aukso liūtas, o pietiniame kampe – skulptūrinė „Tetrarchų“ grupė. Šis, iš porfyro pagamintas, IV a. kūrinys vaizduoja imperatorių Diokletianą ir tris jo bendravaldžius.

Visos penkios durys atsiveria į narteksą, einantį visu ilgu bazilikos pasieniu. Jį dengia šeši smulkūs kupolai. Čia išliko ir originalios, pirmykštės kolonos, dengtos marmuru ir Senojo Testamento scenas vaizduojančiomis mozaikomis. Penki stambūs stogo kupolai iškilę virš pagrindinės bei šoninių navų ir jų susikirtimo vietų.

Įdomiausias dalykas visame bazilikos interjere – apsidžių ir kupolų vidų išklojusios mozaikos. Šie ciklai, akindami stebėtoją savo auksiniu fonu, leidžią visai kitaip suvokti interjerą. Seniausios mozaikos puošia didžiausią apsidę – spėjama, kad amžius siekia dožo Domekino Kontarinio valdymo laikus. Naujausios (suklotos XIII a. pirmoje pusėje, „Dangun žengimo“ ciklas) puikuojasi centriniame kupole, tačiau visos tikrai turi rytietiškų bruožų, nes Venecija kadaise buvo dinamiškiausias visuose Vakaruose bizantiškos kultūros centras.

Medžiagų brangumas, menų kūrinių tobulumas ir papuošimų gausa rodo Venecijos respublikos galią ir subtilų ją valdžiusių aristokratų skonį.

Šaltiniai

  1. Šv. Morkaus katedra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 491 psl.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 04:09

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šv. Morkaus bazilika, Kas yra Šv. Morkaus bazilika? Ką reiškia Šv. Morkaus bazilika?

Sv Morkaus bazilika bizantisko stiliaus penkiu kupolu bazilika Venecijoje Italijoje Sv Morkaus bazilikos fasadasIstorijaKnygoje Sv Morkaus gyvenimas rasoma kad Evangelistas Morkus keliaudamas is Akvilejos į Roma issilaipino prie Rialto ir cia patyre regejima kuriame apsilankes arkangelas pranese esa Morkus bus palaidotas sioje vietoje 828 m kai du pirkliai is Aleksandrijos Egipte į Venecija pargabeno sventojo kuna dozas Dzustinianas įsake pastatyti baznycia 832 m statyba buvo baigta taciau 976 m kilus maistui pries doza Pjetra Kardinaja IV statinys buvo labai apgriautas Naujoji katedra pradeta statyti 1063 m baigta 1094 m Dozas Domenikas Kontarinis įsake restauruoti bazilika taciau vykstant darbams dingo sventojo palaikai jie atsirado tik 1094 m valdant dodzui Vitalei Faljieriui XIII a pristatytas narteksas uzdengti ir paaukstinti kupolai XV a praplesta zakristija 1807 m baznyciai suteiktas katedros titulas ArchitekturaBazilikos fasada sudaro du orderiai kiekvienas turi po penkias arkas Apatinio orderio kolonos jos isskobtos is skirtingu medziagu eina pakaitomis su negiliais bareljefais Dalis statybiniu medziagu paimtos is romenu statiniu Ravenoje kitos po 1204 m surengto Ketvirtojo kryziaus zygio atplukdytos is Konstantinopolio Virs pirmuju duru bazilikos kaireje Sv Alipijaus duru puikuojasi pirmoji pastato mozaika Sv Morkaus palaiku nuemimas nuo kryziaus kuri buvo sudeliota 1260 m Sv Morkaus bazilikos kupolai Virs mozaikos yra XIV a timpanas kurį puosia negilus bareljefas vaizduojantis keturis evangelikus Virs antruju duru yra pagal Sebastiano Ricio piesinį suklota mozaika vaizduojanti Sv Morkaus palaiku garbinima Didziausias centrines duris puosia apokalipses mozaika o virs jos esancia estrada puosia kolonos is kuriu astuonetas skobtos is raudono porfyro Bizantisko stiliaus bronzos durys gamintos VI a Ketvirtas ir penktas duris puosia dvi Leopoldo dal Paco mozaikos sudeliotos pagal Sebastiano Ricio piesinius Tai Venera priimanti sventojo palaikus ir Palaiku gabenimas is Aleksandrijos Fasado virsutineje dalyje centre yra didelis stiklo langas Jį supa mozaikos Tiesa sakant tai kopijos kuriomis 1980 m pakeistas garsusis originalus keturiu bronziniu zirgu atgabentu is Konstantinopolio komplektas Isbaigtumo fasadui suteikia gotikines kulturos Sv Morku simbolizuojantis aukso liutas o pietiniame kampe skulpturine Tetrarchu grupe Sis is porfyro pagamintas IV a kurinys vaizduoja imperatoriu Diokletiana ir tris jo bendravaldzius Visos penkios durys atsiveria į narteksa einantį visu ilgu bazilikos pasieniu Jį dengia sesi smulkus kupolai Cia isliko ir originalios pirmykstes kolonos dengtos marmuru ir Senojo Testamento scenas vaizduojanciomis mozaikomis Penki stambus stogo kupolai iskile virs pagrindines bei soniniu navu ir ju susikirtimo vietu Įdomiausias dalykas visame bazilikos interjere apsidziu ir kupolu vidu isklojusios mozaikos Sie ciklai akindami stebetoja savo auksiniu fonu leidzia visai kitaip suvokti interjera Seniausios mozaikos puosia didziausia apside spejama kad amzius siekia dozo Domekino Kontarinio valdymo laikus Naujausios suklotos XIII a pirmoje puseje Dangun zengimo ciklas puikuojasi centriniame kupole taciau visos tikrai turi rytietisku bruozu nes Venecija kadaise buvo dinamiskiausias visuose Vakaruose bizantiskos kulturos centras Medziagu brangumas menu kuriniu tobulumas ir papuosimu gausa rodo Venecijos respublikos galia ir subtilu ja valdziusiu aristokratu skonį SaltiniaiSv Morkaus katedra Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 491 psl

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Sinchi Roca

  • Liepa 15, 2025

    Simonas Malevskis

  • Liepa 15, 2025

    Silvestras Valiūnas

  • Liepa 15, 2025

    Silheto sritis

  • Liepa 15, 2025

    Silhato sritis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje