Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Bavarijos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Bavarijos istorija – istorinio Vokietijos regiono Bavarijos istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Bavarijos istorija |
| Germanija: keltai > germanai |
| Romos imperija (Norikas, Retija) |
| Bavarų kunigaikštystė (Agilolfingai) |
| Frankų imperija |
| Šventoji Romos imperija |
| Bavarijos kunigaikštystė: |
| Luitpoldingai > > Babenbergai |
| Bavarijos karalystė (1806–1918) |
| Veimaro Respublika () |
| Trečiasis Reichas |
| Rytų Vokietija |
| Vokietija (Bavarija) |
Senovės istorija
Bavarijoje rasta daug paleolito radinių.
Pirmieji rašytiniuose šaltiniuose minimi Bavarijos gyventojai buvo keltai, priklausę La Teno kultūrai, romėnų užkariautai I a. pr. m. e. pabaigoje. Romėnai čia įkūrė Noriko ir Retijos provincijas. Regioną jie valdė iš Castra Regina, kuris nuo viduramžių vadinamas Rėgensburgu.
Viena teorija teigia, kad žodis „Bavarija“ atsirado iš Bai(o)arii, o šis iš Bai(a)haim (lot. Boiohaemum), reiškiančio bojų žemes ir šiuolaikinę Bohemiją. Pirmąkart Bavariją paminėjo frankai žmonių sąraše apie 520 m. Jordano „Gotų istorija“ (551 m.) yra pirmasis šaltinis, nurodantis bavarų gyvenamąją vietą (į rytus nuo švabų).
V–VI a. radiniai rodo skirtingų tautų ir regionų įtaką: alemanų, lombardų, , Bohemijos slavų ir romanizuotų vietos gyventojų.
Ankstyvoji bavarų valstybė
Frankų valdymas
Frankai užėmė bavarus be didelio pasipriešinimo. Jie laikė Bavariją buferine zona nuo Rytų genčių, tokių kaip slavai ir avarai bei karių šaltiniu. Apie 550 m. bavarus pradėjo valdyti frankų karaliaus paskirtas kunigaikštis. Pirmas žinomas kunigaikštis yra iš galingos Agilolfingų giminės. Ši šeima valdė Bavariją iki 788 m.
Pusantrą šimtą metų Bavarijos kunigaikščiai priešinosi slavų įsiveržimams ir Teodono I, mirusio 717 m., laikais jie tapo nepriklausomi nuo nusilpusių frankų karalių. Kai Karolis Martelis tapo faktiniu frankų valdovu, jis prijungė Bavariją ir nušalino du jos kunigaikščius iš eilės už nepaklusnumą. Pipinas Trumpasis išlaikė frankų įtaką ir tarp jo giminės ir Agilolfingų įvyko kelios vedybos. Tai, kaip lengvai frankai numalšindavo sukilimus, rodo, kad juos sukeldavo šeimų nesantaika, o ne prispaustų žmonių nepasitenkinimas.
Bavarų įstatymai buvo užrašyti 739-748 m. Jų papildymai rodo frankų įtaką. Nors kunigaikštystė priklausė Agilolfingams, kunigaikštis buvo renkamas žmonių, o rinkimus patvirtindavo frankų karalius, už tai gaudamas ištikimybės priesaiką. Buvo penkios kilmingos šeimos, tikriausiai rodančios ankstesnį bavarų pasidalinimą.
Krikščionybė
Krikščionybė paliko Bavarijoje pėdsakus nuo romėnų laikų, bet nauja era išaušo, kai Teodonas I 696 m. pasikvietė Vormso vyskupą Rupertą. Jis įkūrė keletą vienuolynų kaip ir Šventasis Emeranas, Puatjė vyskupas. Jų rezultatai buvo tokie geri, kad dauguma žmonių tapo krikščionimis, tarp Bavarijos ir Romos užsimezgė verslo ryšiai. VIII a. pagonys bandė priešintis, bet apie 734 m. į Bavariją atvykęs sutriuškino apostazę (atsimetimą nuo krikščionybės). Bonifacas organizavo bažnyčias, įkūrė ar atstatė Zalcburgo, Pasau, Freizingo ir Rėgensburgo vyskupystes.
, 749 m. tapęs Bavarijos kunigaikščiu, 757 m. pripažino frankų karaliaus Pipino Trumpojo višenybę, bet netrukus atsisakė padėti frankams kariauti Akvitanijoje. Be to jis savo vardu davė įsakymus dvasininkijos ir civiliniais klausimais, atsisakė atvykti į frankų susirinkimus ir kitaip elgėsi kaip nepriklausomas valdovas. Kadangi jis valdė Alpių perėjas, buvo avarų sąjungininkas ir lombardų karaliaus Desiderijaus žentas, kėlė grėsmę frankams ir Karolis Didysis turėjo jį sutriuškinti.
Karolio Didžiojo pergalės smulkmenos lieka neaiškios. Tasilas davė priesaiką 781 ir 787 m. turbūt įbaugintas Bavarijoje buvusios frankų armijos. Tačiau 788 m. frankai iškvietė kunigaikštį į ir nuteisė mirties bausme, apkaltinę išdavyste. Karalius jam atleido ir Tasilas, tapęs vienuoliu formaliai atsisakė kunigaikštystės 794 m. Frankfurte.
Geroldas, Karolio Didžiojo svainis, buvo Bavarijos kunigaikštis iki mirties mūšyje su avarais 799 m. Tada frankų grafai perėmė Bavarijos valdymą ir prijungė kunigaikštytę prie likusios Frankų imperijos. Dėl Karolio pastangų pagerinti bavarų intelektualinį gyvenimą ir buitį, jie nesipriešino kunigaikštystės panaikinimui. Dėl Bažnyčios vienijančios įtakos, Karoliui Didžiajam tik du kartus reikėjo įsikišti į Bavarijos reikalus.
Karolingų dinastija
Pagal Verdeno sutartį Bavarija atiteko . Liudvikas Bavariją valdė iš Rėgensburgo ir daug nuveikė dėl jos saugumo kaudamasis su slavais. Kai jis dalino savo valdas 865 m., Bavariją atidavė vyriausiam sūnui Karlomanui, o po jo mirties 880 m., Bavarija atiteko Karoliui III Storajam. Silpnas valdovas Bavarijos gynybą patikėjo , nesantuokiniui Karlomano sūnui. Su bavarų parama jis maištavo prieš Karolį 887 m. ir kitas metais buvo išrinktas Vokietijos karaliumi. 899 m. Bavarija atiteko , kuriam valdant regioną siaubė vengrai. Nuo jų apsiginti buvo vis sunkiau. Teigiama, kad 907 m. liepos 5 d. Presburgo (Bratislavos) mūšyje su vengrais žuvo visa bavarų gentis.
Atkurta kunigaikštystė
Luitpoldingų, Liudolfingų ir Salijų laikotarpis
Valdant Karoliui Vaikui, , Šejerno grafas, kuriam priklausė daug žemių Bavarijoje, valdė Karintijos marką, sukurtą Bavarijai ginti pietryčiuose. Jis žuvo dideliame mūšyje, bet jo sūnus sutelkė karius ir išvijęs vengrus 911 m. tapo Bavarijos kunigaikščiu kartu gaudamas ir Karintiją. Taip buvo atkurta gentinė Bavarijos kunigaikštystė, tapusi viena iš penkių kunigaikštysčių Frankų karalystėje. Karalius Konradas I nesėkmingai bandė sutramdyti Arnulfą, bet tik jo įpėdiniui imperatoriui Henrikui I pavyko to padaryti. 920 m. Henrikas I, tapęs Konrado įpėdiniu, pripažino Arnulfą kunigaikščiu, patvirtino jo teises skirti vyskupus, kalti monetas ir kurti įstatymus.
Panašus konfliktas kilo tarp Arnulfo sūnaus Eberhardo ir Henriko sūnaus imperatoriaus Otono I. Tačiau Eberhardas buvo priverstas bėgti 938 m., o Bavarija, sumažinus privilegijas, buvo atiduota mirusio kunigaikščio dėdei Bertoldui. Otonas taip pat paskyrė grafą palatiną (pfalcgrafą) Eberharhardo brolį Arnulfą atstovauti karaliaus interesams.
Po Bertoldo mirties 947 m., Otonas atidavė Bavariją savo broliui Henrikui, kuris buvo vedęs Juditą, Arnulfo dukterį. Bavarai nemėgo Henriko ir savo trumpą valdymą jis praleido su jais besipykdamas.
Vengrų grėsmė išnyko po pergalės Lechfeldo mūšyje (955 m.) netoli Augsburgo. Bavarijos teritorija išaugo prijungus Italijos sritis – didelę .
955 m. Henriko sūnus , vadinamas Henriku Peštūnu, tapo Bavarijos kunigaikščiu, bet 974 m. įsivėlė į sąmokslą prieš imperatorių Otoną II. Sukilimas įvyko, nes Otonas II atidavė Otonui, Otono I vaikaičiui, Henriko II priešui, o Bavarijos Rytų marką, vėliau pavadintą – Leopoldui, Bambergų kunigaikščiui. Maištas nepavyko ir, nors Henrikas, pabėgęs iš kalėjimo atnaujino sąmokslą, prarado kunigaikštystę savo priešui Otonui 976 m. Tuo metu Karintija tapo atskira kunigaikštyte, grafo palatino pareigybė panaikinta, o Bavarijos bažnyčia tapo priklausoma nuo imperatoriaus, ne kunigaikščio.
985 m. vėl tapęs kunigaikščiu Henrikas II pasirodė esąs geras valdovas: įvesta tvarka, išleista daug svarbių įstatymų, reformuoti vienuolynai. Jo sūnus ir įpėdinis tapo imperatoriumi Henriku II 1002 m. atidavė Bavariją svainiui Henrikui, po kurio mirties 1026 m. Bavarija atiteko Henrikui III, tada kitam šeimos nariui, Bavariją valdžiusiam kaip Henrikas VII. Agnesė Puatu, imperatoriaus Henriko IV motina ir regentė, atidavė Bavariją Otonui Nordheimiečiui.
Velfų ir Babenbergų dinastijos
1070 m. imperatorius Henrikas IV nuvertė Otoną ir atidavė Bavariją grafui , kilusiam iš įtakingos giminės, kurios šaknys Šiaurės Italijoje. Kadangi Velfas rėmė popiežių Grigalių VII jo ginče su Henriku IV, prarado Bavariją, bet vėliau ją atgavo. Velfo įpėdiniai buvo du jo sūnūs: nuo 1101 m. ir Henrikas IX nuo 1120 m. Abu broliai turėjo didelę įtaką tarp vokiečių didikų.
Henrikas X, vadinamas Henriku Išdidžiuoju, paveldėjo sostą 1126 m., be to gavo Saksonijos kunigaikštystę. 1137 m. Imperatorius Konradas III išsigando jo galios ir nuvertė Henriką. Bavarija atiteko Austrijos markgrafui . Kai Leopoldas IV mirė 1141 m., Konradas pasiliko kunigaikštystę sau, bet joje tvyrojo suirutė, tad 1143 m. ją atidavė Austrijos hercogui .
Kova dėl Bavarijos truko iki 1156 m., kai imperatorius Frydrichas I Barbarosa, norėdamas taikos Vokietijoje, įtikino Henriką II atiduoti Bavariją Saksonijos kunigaikščiui Henrikui Liūtui, Henriko Išdidžiojo sūnui. Mainais Austrija, pagal „Mažąją privilegiją“ (lot. Privilegium Minus) tapo nepriklausoma grafyste. Henrikas Liūtas įkūrė Miuncheną.
Vitelsbachų valdymas
Naujas Bavarijos laikotarpis prasidėjo, kai 1180 m., kai imperatorius Frydrichas I ištrėmė Henriką Liūtą, o kunigaikštystę atidavė Otui Vitelsbachui. su pertraukomis valdė Bavariją iki 1918 m.
Otas valdė Bavariją tik trejus metus, jo įpėdiniu tapo sūnus Liudvikas I 1183 m. Jis aktyviai dalyvavo politikoje Imperatoriaus Frydricho II valdymo pradžioje, bet buvo nužudytas 1231 rugsėjį. Jo sūnus Otas II palaikė Hohenštaufenus kovoje su popiežiumi. Dėl to Bavarijai popiežius paskelbė interdiktą (bažnytinių apeigų apribojimą). Otas II sekė tėvo pėdomis didinant kunigaikštystės teritoriją ir stiprinant ją politiškai. Jis mirė 1253 m. lapkritį.
Susiskaldymo laikotarpis
Bavarijos stiprėjimą nutraukė virtinė padalinimų, kuri 250 metų susilpnino kunigaikštystę. Pirmasis padalinimas įvyko 1255 m. Oto II sūnūs Liudvikas II ir Henrikas XIII dvejus metus kartu valdė Bavariją, bet nusprendė pasidalinti kunigaikštystę. Liudvikui II teko vakarinė Bavarija, pavadinta Aukštutine, ir . Henrikas XIII valdė rytinę Bavarija, dar vadinamą Žemutine.
Bavarijos kurfiurstystė
1621 m. pfalcgrafui ir elektoriui pritaikyta imperatoriškoji nemalonė (vok. Reichsacht) – viso turto ir teisių panaikinimas – dėl jo vaidmens čekų sukilime (1618–1620 m.) ir kurfiursto titulas bei Aukštutinio Pfalco teritorija perleista Bavarijos kunigaikščiui Maksimilianui I. Taip Bavarijos kunigaikštystė tapo kurfiurstyste. Kurfiurstystei 1805 m. suteiktas karalystės titulas. 1806 m. panaikinus Šventąją Romos imperiją Bavarijos karalius neteko kurfiursto titulo.
Karalystė
Teisės istorija
Istoriniai Bavarijos teisynai:
- Bambergo baudžiamasis teisynas
- Bavarijos civilinis kodeksas
- Bavarijos teisenos kodeksas
Šiuolaikinė Bavarija
Bavarijos respublika
Nacių valdoma Bavarija
Pokario Bavarija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bavarijos istorija, Kas yra Bavarijos istorija? Ką reiškia Bavarijos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Bavarijos istorija istorinio Vokietijos regiono Bavarijos istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Bavarijos istorijaGermanija keltai gt germanaiRomos imperija Norikas Retija Bavaru kunigaikstyste Agilolfingai Franku imperijaSventoji Romos imperijaBavarijos kunigaikstyste Luitpoldingai gt gt BabenbergaiBavarijos karalyste 1806 1918 Veimaro Respublika Treciasis ReichasRytu VokietijaVokietija Bavarija Senoves istorijaPagrindiniai straipsniai Keltai Retija ir Norikas Bavarijoje rasta daug paleolito radiniu Pirmieji rasytiniuose saltiniuose minimi Bavarijos gyventojai buvo keltai priklause La Teno kulturai romenu uzkariautai I a pr m e pabaigoje Romenai cia įkure Noriko ir Retijos provincijas Regiona jie valde is Castra Regina kuris nuo viduramziu vadinamas Regensburgu Viena teorija teigia kad zodis Bavarija atsirado is Bai o arii o sis is Bai a haim lot Boiohaemum reiskiancio boju zemes ir siuolaikine Bohemija Pirmakart Bavarija paminejo frankai zmoniu sarase apie 520 m Jordano Gotu istorija 551 m yra pirmasis saltinis nurodantis bavaru gyvenamaja vieta į rytus nuo svabu V VI a radiniai rodo skirtingu tautu ir regionu įtaka alemanu lombardu Bohemijos slavu ir romanizuotu vietos gyventoju Ankstyvoji bavaru valstybePagrindiniai straipsniai Bavaru kunigaikstyste Agilolfingai ir Franku imperija Franku valdymas Frankai uzeme bavarus be didelio pasipriesinimo Jie laike Bavarija buferine zona nuo Rytu genciu tokiu kaip slavai ir avarai bei kariu saltiniu Apie 550 m bavarus pradejo valdyti franku karaliaus paskirtas kunigaikstis Pirmas zinomas kunigaikstis yra is galingos Agilolfingu gimines Si seima valde Bavarija iki 788 m Pusantra simta metu Bavarijos kunigaiksciai priesinosi slavu įsiverzimams ir Teodono I mirusio 717 m laikais jie tapo nepriklausomi nuo nusilpusiu franku karaliu Kai Karolis Martelis tapo faktiniu franku valdovu jis prijunge Bavarija ir nusalino du jos kunigaikscius is eiles uz nepaklusnuma Pipinas Trumpasis islaike franku įtaka ir tarp jo gimines ir Agilolfingu įvyko kelios vedybos Tai kaip lengvai frankai numalsindavo sukilimus rodo kad juos sukeldavo seimu nesantaika o ne prispaustu zmoniu nepasitenkinimas Bavaru įstatymai buvo uzrasyti 739 748 m Ju papildymai rodo franku įtaka Nors kunigaikstyste priklause Agilolfingams kunigaikstis buvo renkamas zmoniu o rinkimus patvirtindavo franku karalius uz tai gaudamas istikimybes priesaika Buvo penkios kilmingos seimos tikriausiai rodancios ankstesnį bavaru pasidalinima Krikscionybe Krikscionybe paliko Bavarijoje pedsakus nuo romenu laiku bet nauja era isauso kai Teodonas I 696 m pasikviete Vormso vyskupa Ruperta Jis įkure keleta vienuolynu kaip ir Sventasis Emeranas Puatje vyskupas Ju rezultatai buvo tokie geri kad dauguma zmoniu tapo krikscionimis tarp Bavarijos ir Romos uzsimezge verslo rysiai VIII a pagonys bande priesintis bet apie 734 m į Bavarija atvykes sutriuskino apostaze atsimetima nuo krikscionybes Bonifacas organizavo baznycias įkure ar atstate Zalcburgo Pasau Freizingo ir Regensburgo vyskupystes Bavarija Franku imperijoje IX a 749 m tapes Bavarijos kunigaiksciu 757 m pripazino franku karaliaus Pipino Trumpojo visenybe bet netrukus atsisake padeti frankams kariauti Akvitanijoje Be to jis savo vardu dave įsakymus dvasininkijos ir civiliniais klausimais atsisake atvykti į franku susirinkimus ir kitaip elgesi kaip nepriklausomas valdovas Kadangi jis valde Alpiu perejas buvo avaru sajungininkas ir lombardu karaliaus Desiderijaus zentas kele gresme frankams ir Karolis Didysis turejo jį sutriuskinti Karolio Didziojo pergales smulkmenos lieka neaiskios Tasilas dave priesaika 781 ir 787 m turbut įbaugintas Bavarijoje buvusios franku armijos Taciau 788 m frankai iskviete kunigaikstį į ir nuteise mirties bausme apkaltine isdavyste Karalius jam atleido ir Tasilas tapes vienuoliu formaliai atsisake kunigaikstystes 794 m Frankfurte Geroldas Karolio Didziojo svainis buvo Bavarijos kunigaikstis iki mirties musyje su avarais 799 m Tada franku grafai pereme Bavarijos valdyma ir prijunge kunigaikstyte prie likusios Franku imperijos Del Karolio pastangu pagerinti bavaru intelektualinį gyvenima ir buitį jie nesipriesino kunigaikstystes panaikinimui Del Baznycios vienijancios įtakos Karoliui Didziajam tik du kartus reikejo įsikisti į Bavarijos reikalus Karolingu dinastija Pagrindinis straipsnis Rytu Franku karalyste Pagal Verdeno sutartį Bavarija atiteko Liudvikas Bavarija valde is Regensburgo ir daug nuveike del jos saugumo kaudamasis su slavais Kai jis dalino savo valdas 865 m Bavarija atidave vyriausiam sunui Karlomanui o po jo mirties 880 m Bavarija atiteko Karoliui III Storajam Silpnas valdovas Bavarijos gynyba patikejo nesantuokiniui Karlomano sunui Su bavaru parama jis maistavo pries Karolį 887 m ir kitas metais buvo isrinktas Vokietijos karaliumi 899 m Bavarija atiteko kuriam valdant regiona siaube vengrai Nuo ju apsiginti buvo vis sunkiau Teigiama kad 907 m liepos 5 d Presburgo Bratislavos musyje su vengrais zuvo visa bavaru gentis Atkurta kunigaikstystePagrindinis straipsnis Bavarijos kunigaikstyste Luitpoldingu Liudolfingu ir Saliju laikotarpis Pagrindiniai straipsniai Luitpoldingai Liudolfingai ir Bavaru kunigaikstyste apie 1000 m Valdant Karoliui Vaikui Sejerno grafas kuriam priklause daug zemiu Bavarijoje valde Karintijos marka sukurta Bavarijai ginti pietryciuose Jis zuvo dideliame musyje bet jo sunus sutelke karius ir isvijes vengrus 911 m tapo Bavarijos kunigaiksciu kartu gaudamas ir Karintija Taip buvo atkurta gentine Bavarijos kunigaikstyste tapusi viena is penkiu kunigaikstysciu Franku karalysteje Karalius Konradas I nesekmingai bande sutramdyti Arnulfa bet tik jo įpediniui imperatoriui Henrikui I pavyko to padaryti 920 m Henrikas I tapes Konrado įpediniu pripazino Arnulfa kunigaiksciu patvirtino jo teises skirti vyskupus kalti monetas ir kurti įstatymus karunacija Regensburgo sakramentare XI a pirma puse Panasus konfliktas kilo tarp Arnulfo sunaus Eberhardo ir Henriko sunaus imperatoriaus Otono I Taciau Eberhardas buvo priverstas begti 938 m o Bavarija sumazinus privilegijas buvo atiduota mirusio kunigaikscio dedei Bertoldui Otonas taip pat paskyre grafa palatina pfalcgrafa Eberharhardo brolį Arnulfa atstovauti karaliaus interesams Po Bertoldo mirties 947 m Otonas atidave Bavarija savo broliui Henrikui kuris buvo vedes Judita Arnulfo dukterį Bavarai nemego Henriko ir savo trumpa valdyma jis praleido su jais besipykdamas Vengru gresme isnyko po pergales Lechfeldo musyje 955 m netoli Augsburgo Bavarijos teritorija isaugo prijungus Italijos sritis didele 955 m Henriko sunus vadinamas Henriku Pestunu tapo Bavarijos kunigaiksciu bet 974 m įsivele į samoksla pries imperatoriu Otona II Sukilimas įvyko nes Otonas II atidave Otonui Otono I vaikaiciui Henriko II priesui o Bavarijos Rytu marka veliau pavadinta Leopoldui Bambergu kunigaiksciui Maistas nepavyko ir nors Henrikas pabeges is kalejimo atnaujino samoksla prarado kunigaikstyste savo priesui Otonui 976 m Tuo metu Karintija tapo atskira kunigaikstyte grafo palatino pareigybe panaikinta o Bavarijos baznycia tapo priklausoma nuo imperatoriaus ne kunigaikscio 985 m vel tapes kunigaiksciu Henrikas II pasirode esas geras valdovas įvesta tvarka isleista daug svarbiu įstatymu reformuoti vienuolynai Jo sunus ir įpedinis tapo imperatoriumi Henriku II 1002 m atidave Bavarija svainiui Henrikui po kurio mirties 1026 m Bavarija atiteko Henrikui III tada kitam seimos nariui Bavarija valdziusiam kaip Henrikas VII Agnese Puatu imperatoriaus Henriko IV motina ir regente atidave Bavarija Otonui Nordheimieciui Velfu ir Babenbergu dinastijos Pagrindiniai straipsniai ir Babenbergai 1070 m imperatorius Henrikas IV nuverte Otona ir atidave Bavarija grafui kilusiam is įtakingos gimines kurios saknys Siaures Italijoje Kadangi Velfas reme popieziu Grigaliu VII jo gince su Henriku IV prarado Bavarija bet veliau ja atgavo Velfo įpediniai buvo du jo sunus nuo 1101 m ir Henrikas IX nuo 1120 m Abu broliai turejo didele įtaka tarp vokieciu didiku Henrikas X vadinamas Henriku Isdidziuoju paveldejo sosta 1126 m be to gavo Saksonijos kunigaikstyste 1137 m Imperatorius Konradas III issigando jo galios ir nuverte Henrika Bavarija atiteko Austrijos markgrafui Kai Leopoldas IV mire 1141 m Konradas pasiliko kunigaikstyste sau bet joje tvyrojo suirute tad 1143 m ja atidave Austrijos hercogui Kova del Bavarijos truko iki 1156 m kai imperatorius Frydrichas I Barbarosa noredamas taikos Vokietijoje įtikino Henrika II atiduoti Bavarija Saksonijos kunigaiksciui Henrikui Liutui Henriko Isdidziojo sunui Mainais Austrija pagal Mazaja privilegija lot Privilegium Minus tapo nepriklausoma grafyste Henrikas Liutas įkure Miunchena Vitelsbachu valdymasPagrindinis straipsnis Bavarijos apygarda Sventojoje Romos imperijoje XVI a Naujas Bavarijos laikotarpis prasidejo kai 1180 m kai imperatorius Frydrichas I istreme Henrika Liuta o kunigaikstyste atidave Otui Vitelsbachui su pertraukomis valde Bavarija iki 1918 m Otas valde Bavarija tik trejus metus jo įpediniu tapo sunus Liudvikas I 1183 m Jis aktyviai dalyvavo politikoje Imperatoriaus Frydricho II valdymo pradzioje bet buvo nuzudytas 1231 rugsejį Jo sunus Otas II palaike Hohenstaufenus kovoje su popieziumi Del to Bavarijai popiezius paskelbe interdikta baznytiniu apeigu apribojima Otas II seke tevo pedomis didinant kunigaikstystes teritorija ir stiprinant ja politiskai Jis mire 1253 m lapkritį Susiskaldymo laikotarpis Bavarijos stiprejima nutrauke virtine padalinimu kuri 250 metu susilpnino kunigaikstyste Pirmasis padalinimas įvyko 1255 m Oto II sunus Liudvikas II ir Henrikas XIII dvejus metus kartu valde Bavarija bet nusprende pasidalinti kunigaikstyste Liudvikui II teko vakarine Bavarija pavadinta Aukstutine ir Henrikas XIII valde rytine Bavarija dar vadinama Zemutine Bavarijos kurfiurstystePagrindinis straipsnis Bavarijos kurfiurstyste 1621 m pfalcgrafui ir elektoriui pritaikyta imperatoriskoji nemalone vok Reichsacht viso turto ir teisiu panaikinimas del jo vaidmens ceku sukilime 1618 1620 m ir kurfiursto titulas bei Aukstutinio Pfalco teritorija perleista Bavarijos kunigaiksciui Maksimilianui I Taip Bavarijos kunigaikstyste tapo kurfiurstyste Kurfiurstystei 1805 m suteiktas karalystes titulas 1806 m panaikinus Sventaja Romos imperija Bavarijos karalius neteko kurfiursto titulo KaralystePagrindinis straipsnis Bavarijos karalyste 1806 1918 Teises istorijaIstoriniai Bavarijos teisynai Bambergo baudziamasis teisynas Bavarijos civilinis kodeksas Bavarijos teisenos kodeksasSiuolaikine BavarijaBavarijos teritorija po 1918 m Bavarijos respublika Pagrindinis straipsnis Naciu valdoma Bavarija Pokario Bavarija Sis straipsnis apie istorija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį