Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Akvitanijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Akvitanijos karalystė (pranc. Royaume d'Aquitaine) − istorinė valstybė, su pertraukomis egzistavusi VI-IX a. Atskirais laikotarpiais vadinta Akvitanijos kunigaikštyste. Didžiąją dalį istorijos valstybės teritorijos užėmė pietvakarinę Prancūziją.
| Royaume d'Aquitaine Akvitanijos karalystė | ||||
| Frankų valstybės sub-karalystė (629-688, 781-877) | ||||
| ||||
| Karalystė apie 714 m. (geltona) | ||||
| Sostinė | Tulūza (iki 781 m.) | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Akvitanijos karalius | ||||
| 629-632 | Charibertas II | |||
| 884-888 | Karolis III Storasis | |||
| Era | Viduramžiai | |||
Iš pradžių sudarė dalį Merovingų frankų valstybės, VII a. II pusėje tapo nepriklausoma. Vėliau tapo viena Karolingų valdų. Po 843 m. formaliai priskirta Vakarų frankų karalystei.
Raida
Būsimosios Akvitanijos kunigaikštystės teritorijose egzistavo Romos provincija Akvitanijos Galija, kuri vėliau buvo padalinta į tris smulkesnes provincijas: Pirmąją, Antrąją ir Trečiąją Akvitaniją. V a. regioną nukariavo Vestgotų karalystė, o 506 m. jį užėmė Chlodvigo Frankų valstybė. Sporadiški bandymai atskirti Akvitanijos kunigaikštystę kaip atskirą feodalinę teritoriją buvo 555-560 (kuomet čia valdė Chlotero I sūnus Chramas) ir 583-592, tačiau abiem atvejais jie buvo nesėkmingi.
Tikrasis Akvitanijos valstybės įkūrimas siejamas su 629 m., kuomet Merovingų karalius atskyrė pietines savo karalystės valdas sūnui , kuris ir tapo pirmuoju Akvitanijos karaliumi. Jo sostine tapo Tulūza, bet jis taip pat valdė visą Gaskonę (romėnų Trečiąją Akvitaniją). Nors šio įkurta Merovingų dinastinė linija greitai nunyko, Akvitanijoje valdę kunigaikščiai stiprino nepriklausomybę, ir kuomet Frankų valstybėje į valdžią atėjo Karolingai, jų siuzereniteto nepripažino. Galutinė nepriklausomybė pasiekta valdant (688–735). Tiesa, valstybei nuolat grasino tiek frankai iš šiaurės, tiek Kalifatas iš pietų.
768 m. nužudžius Akvitanijos kunigaikštį Vaiferį, Frankų karalius Karolis Didysis nukariavo Akvitaniją. Jos sostinė Tulūza atiduota valdyti Tulūzos grafams, ir iš jos išsivystė galinga . Likusi Akvitanija paversta karalyste, o jos karaliumi tapo Karolio mažametis sūnus . Kuomet šis 814 m. tapo Frankų imperatoriumi, Akvitanijoje paskyrė savo sūnų . Akvitanijos karalystė išbuvo Karolingų valdų sudėtyje iki 888 m. 877 m. metais jos karaliui Liudvikui tapus Vakarų frankų karaliumi, Akvitanijos karaliaus titulas tapo tik pavadinimu. Paskutinis juo titulavosi Karolis III Storasis.
Karalystės tradicijas pratęsė 852 m. Puatjė grafų giminės įkurta Akvitanijos kunigaikštystė. Vienas iš jos kunigaikščiu, 888 m. save titulavo Akvitanijos karaliumi, tačiau po jo mirties 892 m. titulas nebenaudotas.
Karaliai ir kunigaikščiai
- Merovingai
- (629–632)
- (632)
- Vietos kunigaikščiai (lot. Aquitaniae princeps)
- (632–660)
- (660–670)
- (670–676)
- (688–735)
- (735–748)
- (748–767);
- (767–769)
- (768–781)
- Karolingai
- (781-817)
- (817–838)
- (838-864), pretendentas
- Karolis II Plikagalvis (838–855)
- (855–866)
- Liudvikas II Mikčius (866-879)
- Karlomanas II (879-882)
- Karolis III Storasis (882-888)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Akvitanijos karalystė, Kas yra Akvitanijos karalystė? Ką reiškia Akvitanijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Akvitanijos karalyste pranc Royaume d Aquitaine istorine valstybe su pertraukomis egzistavusi VI IX a Atskirais laikotarpiais vadinta Akvitanijos kunigaikstyste Didziaja dalį istorijos valstybes teritorijos uzeme pietvakarine Prancuzija Royaume d Aquitaine Akvitanijos karalysteFranku valstybes sub karalyste 629 688 781 877 629 888 Location ofKaralyste apie 714 m geltona Sostine Tuluza iki 781 m Valdymo forma monarchijaAkvitanijos karalius 629 632 Charibertas II 884 888 Karolis III StorasisEra Viduramziai Is pradziu sudare dalį Merovingu franku valstybes VII a II puseje tapo nepriklausoma Veliau tapo viena Karolingu valdu Po 843 m formaliai priskirta Vakaru franku karalystei RaidaBusimosios Akvitanijos kunigaikstystes teritorijose egzistavo Romos provincija Akvitanijos Galija kuri veliau buvo padalinta į tris smulkesnes provincijas Pirmaja Antraja ir Treciaja Akvitanija V a regiona nukariavo Vestgotu karalyste o 506 m jį uzeme Chlodvigo Franku valstybe Sporadiski bandymai atskirti Akvitanijos kunigaikstyste kaip atskira feodaline teritorija buvo 555 560 kuomet cia valde Chlotero I sunus Chramas ir 583 592 taciau abiem atvejais jie buvo nesekmingi Tikrasis Akvitanijos valstybes įkurimas siejamas su 629 m kuomet Merovingu karalius atskyre pietines savo karalystes valdas sunui kuris ir tapo pirmuoju Akvitanijos karaliumi Jo sostine tapo Tuluza bet jis taip pat valde visa Gaskone romenu Treciaja Akvitanija Nors sio įkurta Merovingu dinastine linija greitai nunyko Akvitanijoje valde kunigaiksciai stiprino nepriklausomybe ir kuomet Franku valstybeje į valdzia atejo Karolingai ju siuzereniteto nepripazino Galutine nepriklausomybe pasiekta valdant 688 735 Tiesa valstybei nuolat grasino tiek frankai is siaures tiek Kalifatas is pietu 768 m nuzudzius Akvitanijos kunigaikstį Vaiferį Franku karalius Karolis Didysis nukariavo Akvitanija Jos sostine Tuluza atiduota valdyti Tuluzos grafams ir is jos issivyste galinga Likusi Akvitanija paversta karalyste o jos karaliumi tapo Karolio mazametis sunus Kuomet sis 814 m tapo Franku imperatoriumi Akvitanijoje paskyre savo sunu Akvitanijos karalyste isbuvo Karolingu valdu sudetyje iki 888 m 877 m metais jos karaliui Liudvikui tapus Vakaru franku karaliumi Akvitanijos karaliaus titulas tapo tik pavadinimu Paskutinis juo titulavosi Karolis III Storasis Karalystes tradicijas pratese 852 m Puatje grafu gimines įkurta Akvitanijos kunigaikstyste Vienas is jos kunigaiksciu 888 m save titulavo Akvitanijos karaliumi taciau po jo mirties 892 m titulas nebenaudotas Karaliai ir kunigaiksciaiMerovingai 629 632 632 Vietos kunigaiksciai lot Aquitaniae princeps 632 660 660 670 670 676 688 735 735 748 748 767 767 769 768 781 Karolingai 781 817 817 838 838 864 pretendentas Karolis II Plikagalvis 838 855 855 866 Liudvikas II Mikcius 866 879 Karlomanas II 879 882 Karolis III Storasis 882 888