Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baronas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas šved Carl Gustaf Emil Mannerheim 1867 m birželio 4 d 1951 m sausio 27 d Lozan
Carl Gustaf Emil Mannerheim
Baronas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas (šved. Carl Gustaf Emil Mannerheim 1867 m. birželio 4 d. – 1951 m. sausio 27 d. Lozana) – Suomijos karinis ir politinis veikėjas. baronas. Rusijos imperijos kariuomenės generolas–leitenantas, Suomijos kariuomenės vadas, Suomijos prezidentas. Dalyvavo Rusijos-Japonijos kare, Suomijos nepriklausomybės kovose ir pilietiniame kare.
| Baronas Carl Gustaf Emil Mannerheim | |
|---|---|
| Suomijos maršalas | |
| Carl Gustaf Emil Mannerheim (1940 m.) | |
| Gimė | 1867 m. birželio 4 d. |
| Mirė | 1951 m. sausio 27 d. (83 metai) Lozana |
| Suomijos maršalas Suomijos prezidentas | |
| Ėjo pareigas | 1944 m. rugpjūčio 4 d. - 1946 m. kovo 11 d. |
| Ankstesnis | Risto Ryti |
| Vėlesnis | Juho Kusti Paasikivi |
| Veikla | Suomijos karinis ir politinis veikėjas |
| Vikiteka | Carl Gustaf Emil Mannerheim |
| Parašas | |
Ankstyvoji karjera
Manerheimas gimė 1867 m. birželio 4 d. Suomijos švedų šeimoje, etniškai švedų gausiai gyvenamame Vakarų Suomijos salų pakrančių krašte, mieste – Askainene. Baigęs miesto pirmąją gimnaziją, įstojo į carinės (Rusijos imperijos) Suomijos Didžiosios Kunigaikštytės (SDK) Karo lauko akademiją. Ją baigęs, įgijo leitenanto laipsnį bei paskirtas tarnauti Helsinkyje, vėliau išsiųstas į Rusijos platumas vadovauti Rusijos ciesorystės imperatoriškosios kariuomenės Suomijos karių legionui. Pasižymėjęs karo tarnyboje (per taikos laikotarpį), kaip nusipelnęs jaunasis karininkas, turėjo didelės garbės dalyvauti ir vesti autonominės suomių kariuomenės dalinius (tuo metu Suomija autonomijos teisėmis priklausė Rusijai) per paradą, skirtą caro Nikolajaus II–ojo Romanovo karūnavimui. 1904–1905 metais, įvykus Rusijos-Japonijos karui, ypač pasižymėjo mūšiuose Kuriluose, Mandžiūrijoje ir net Korėjos pusiasalyje. Buvo konservatyvus ir disciplinuotas, kilmingas Suomijos švedų baronas (didikas), įvertintas imperatoriškosios rusų Suomijos administracijos. Tapo Rusijos imperijos kariuomenės generolu–leitenantu – vienu iš nedaugelio suomių ir švedų, kuriems buvo suteiktas šis karinis laipsnis.
Suomijos didvyris
1899 m. vasario 15 d. Rusijos imperatorius priėmė manifestą dėl Rusijos įstatymų pirmenybės prieš suomių įstatymus. Siekta glaudžiau įjungti Suomiją į Rusijos imperiją. 1917 m. liepos 14 d. Suomija paskelbė savo autonomiją, o 1917 m. gruodžio 6 d. – nepriklausomybę. Nors 1918 m. pabaigoje abiejų (vokiečių ir rusų) kariuomenių daliniai paliko šalį, prašant Manerheimo kariuomenei, Suomijoje liko nemažai vokiečių, rusų, švedų ir karelų savanorių, kurie ryžosi padėti suomiams ginti baltąją Suomiją nuo sovietų bei pavienių raudonųjų suomių ir rusų komunistų (bolševikų). Patys, V. Lenino vadovaujami bolševikai, Suomijos nepriklausomybę pripažino per mėnesį nuo jos paskelbimo, tačiau, vėliau sekęs pilietinis karas Rusijoje ir Suomijoje bei suomių aktyvistų žygiai į Kareliją, santykius gerokai komplikavo. Pasibaigus Suomijos pilietiniam karui ir nepriklausomybės kovoms, 1920 m. buvo pasirašyta Tartu taikos sutartis su Sovietų Rusija. Šia sutartimi buvo nustatyta ir valstybių siena, kurios Stalinas siūlė Leninui nepripažinti (nesutikti teisiškai (juridiškai) demarkuoti).
Manerheimas, 1939 m. lapkričio 28 d., slaptame ir konfidencialiame Valstybės gynybos tarybos posėdyje, ištarė šiuos žodžius:
„Pakartosiu Jums savo žodžius ponai, jog maras, einantis iš rytų, gali pasirodyti užkrečiamu. Nežinia, kiek mūsų Tauta sugebės tvariai išsilaikyti ant kojų, tačiau mes jokiu būdu nepriimsime mums Stalino įžūliai brukamos „sutarties“, kokią jis įbruko mūsų Pabaltijo draugams (lietuviams, latviams ir estams). Tas šalis Kremlius jau kramto, o vėliau – praris ir visai suvirškins. Mes tokio paties „likimo“ nenorime.“
Kaip ir Baltijos valstybės, Manerheimo Suomija nepanoro „persitvarkyti pagal SSRS siūlomą planą ir idėją“ nei teritorijos, nei politikos požiūriu, tačiau Baltijos valstybės buvo priverstinai pertvarkytos. Pagal SSRS istoriografiją, Suomija esą itin įžūliai atmetė jai brukamą sutartį dėl svetimų karinių bazių ir atsisakė vykdyti Kremliaus „teisingus liaudies reikalavimus“, tokius, kaip „atitraukti savo kariuomenę tolyn nuo teisėtų Rusijos žemių“ ar Karelijos sąsmauką ir Rybačio pusiasalį apkeisti į Karelijos tundrą. Tada Stalinas nutraukė diplomatinius santykius ir užpuolė Suomiją, nepaskelbęs karo būtent taip, kaip tai padarė Hitleris, puldamas SSRS 1941 m. birželio 22–osios rytą.
Šaltiniai
- Vladimir Bešanov „Raudonasis žaibo karas“. Vilnius: Briedis (2012 m.). – 352p. ISBN 978–9955–26–378–4. UDK 355.48(4)"1939/1945"
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Carl Gustaf Emil Mannerheim, Kas yra Carl Gustaf Emil Mannerheim? Ką reiškia Carl Gustaf Emil Mannerheim?
Baronas Karlas Gustavas Emilis Manerheimas sved Carl Gustaf Emil Mannerheim 1867 m birzelio 4 d 1951 m sausio 27 d Lozana Suomijos karinis ir politinis veikejas baronas Rusijos imperijos kariuomenes generolas leitenantas Suomijos kariuomenes vadas Suomijos prezidentas Dalyvavo Rusijos Japonijos kare Suomijos nepriklausomybes kovose ir pilietiniame kare Baronas Carl Gustaf Emil MannerheimSuomijos marsalasCarl Gustaf Emil Mannerheim 1940 m Gime 1867 m birzelio 4 d Mire 1951 m sausio 27 d 83 metai LozanaSuomijos marsalas Suomijos prezidentasĖjo pareigas 1944 m rugpjucio 4 d 1946 m kovo 11 d Ankstesnis Risto RytiVelesnis Juho Kusti PaasikiviVeikla Suomijos karinis ir politinis veikejasVikiteka Carl Gustaf Emil MannerheimParasasAnkstyvoji karjeraManerheimas gime 1867 m birzelio 4 d Suomijos svedu seimoje etniskai svedu gausiai gyvenamame Vakaru Suomijos salu pakranciu kraste mieste Askainene Baiges miesto pirmaja gimnazija įstojo į carines Rusijos imperijos Suomijos Didziosios Kunigaikstytes SDK Karo lauko akademija Ja baiges įgijo leitenanto laipsnį bei paskirtas tarnauti Helsinkyje veliau issiustas į Rusijos platumas vadovauti Rusijos ciesorystes imperatoriskosios kariuomenes Suomijos kariu legionui Pasizymejes karo tarnyboje per taikos laikotarpį kaip nusipelnes jaunasis karininkas turejo dideles garbes dalyvauti ir vesti autonomines suomiu kariuomenes dalinius tuo metu Suomija autonomijos teisemis priklause Rusijai per parada skirta caro Nikolajaus II ojo Romanovo karunavimui 1904 1905 metais įvykus Rusijos Japonijos karui ypac pasizymejo musiuose Kuriluose Mandziurijoje ir net Korejos pusiasalyje Buvo konservatyvus ir disciplinuotas kilmingas Suomijos svedu baronas didikas įvertintas imperatoriskosios rusu Suomijos administracijos Tapo Rusijos imperijos kariuomenes generolu leitenantu vienu is nedaugelio suomiu ir svedu kuriems buvo suteiktas sis karinis laipsnis Suomijos didvyris1899 m vasario 15 d Rusijos imperatorius prieme manifesta del Rusijos įstatymu pirmenybes pries suomiu įstatymus Siekta glaudziau įjungti Suomija į Rusijos imperija 1917 m liepos 14 d Suomija paskelbe savo autonomija o 1917 m gruodzio 6 d nepriklausomybe Nors 1918 m pabaigoje abieju vokieciu ir rusu kariuomeniu daliniai paliko salį prasant Manerheimo kariuomenei Suomijoje liko nemazai vokieciu rusu svedu ir karelu savanoriu kurie ryzosi padeti suomiams ginti baltaja Suomija nuo sovietu bei pavieniu raudonuju suomiu ir rusu komunistu bolseviku Patys V Lenino vadovaujami bolsevikai Suomijos nepriklausomybe pripazino per menesį nuo jos paskelbimo taciau veliau sekes pilietinis karas Rusijoje ir Suomijoje bei suomiu aktyvistu zygiai į Karelija santykius gerokai komplikavo Pasibaigus Suomijos pilietiniam karui ir nepriklausomybes kovoms 1920 m buvo pasirasyta Tartu taikos sutartis su Sovietu Rusija Sia sutartimi buvo nustatyta ir valstybiu siena kurios Stalinas siule Leninui nepripazinti nesutikti teisiskai juridiskai demarkuoti Manerheimas 1939 m lapkricio 28 d slaptame ir konfidencialiame Valstybes gynybos tarybos posedyje istare siuos zodzius Pakartosiu Jums savo zodzius ponai jog maras einantis is rytu gali pasirodyti uzkreciamu Nezinia kiek musu Tauta sugebes tvariai issilaikyti ant koju taciau mes jokiu budu nepriimsime mums Stalino įzuliai brukamos sutarties kokia jis įbruko musu Pabaltijo draugams lietuviams latviams ir estams Tas salis Kremlius jau kramto o veliau praris ir visai suvirskins Mes tokio paties likimo nenorime Kaip ir Baltijos valstybes Manerheimo Suomija nepanoro persitvarkyti pagal SSRS siuloma plana ir ideja nei teritorijos nei politikos poziuriu taciau Baltijos valstybes buvo priverstinai pertvarkytos Pagal SSRS istoriografija Suomija esa itin įzuliai atmete jai brukama sutartį del svetimu kariniu baziu ir atsisake vykdyti Kremliaus teisingus liaudies reikalavimus tokius kaip atitraukti savo kariuomene tolyn nuo teisetu Rusijos zemiu ar Karelijos sasmauka ir Rybacio pusiasalį apkeisti į Karelijos tundra Tada Stalinas nutrauke diplomatinius santykius ir uzpuole Suomija nepaskelbes karo butent taip kaip tai padare Hitleris puldamas SSRS 1941 m birzelio 22 osios ryta SaltiniaiVladimir Besanov Raudonasis zaibo karas Vilnius Briedis 2012 m 352p ISBN 978 9955 26 378 4 UDK 355 48 4 1939 1945 Sis straipsnis apie Suomijos asmenybe yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį