- Kitos reikšmės – Balbieriškis (reikšmės).
| Balbieriškis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Balbieriškis | ||||||||||||||||
| 54°30′54″š. pl. 23°53′28″r. ilg. / 54.515°š. pl. 23.891°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Prienų rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Balbieriškio seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 1 195 | |||||||||||||||
| Plotas | 3,31 km² | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Balwierzyszki, rus. Бальвержишки, vok. Bauwerischeck, Bauwersk | |||||||||||||||
| Vikiteka | Balbieriškis | |||||||||||||||
Balbieriškis – miestelis Prienų rajono savivaldybėje, 13 km į pietus nuo Prienų, Nemuno kairiajame krante, prie Peršėkės žiočių, šalia kelio 130 Kaunas–Prienai–Alytus . Seniūnijos ir parapijos centras, 2 seniūnaitijos (Pietinė ir Šiaurinė). Veikia biblioteka, poliklinika, svečių namai, kultūros centras. Stūkso paminklinis akmuo partizanams.
Etimologija
Miestelio vardas yra vandenvardinis vietovardis, priesagos -iškis vedinys nuo Barbieros upės (kairysis Nemuno intakas, upelių Ožiaraistys, Prūdelis arba Prūdupis ir Dūmė santaka). Pastarosios pavadinimas kilo iš Nemuno rėvos, Nemuno seklumos akmenuotu dugnu pavadinimo Barbiera. Todėl ankstesnioji miestelio vardo forma buvo Barbieriškis, kuri vartota ir gyvojoje kalboje, ir raštuose. Ši forma pakito tikriausiai dėl to, kad dabartinę lytį lengviau ištarti.
Teigiama, kad miesteliui vardą galėjo nulemti ir akmenuota Barbės arba Barbieros rėva Nemune, ties aštriu posūkiu, nuskusdavusi plukdomus sielius kaip balbierius (barzdaskutys). Vardo atsiradimo legenda tapo siužetu Balbieriškio herbui.
Kita versija byloja, kad po kryžiuočių antpuolių vietovės prie Nemuno kilpų ištuštėjusios. Tik 1502 m. Ldk Aleksandro gydytojas (priklausęs barzdaskučių – balbierių gildijai) Hanusas Sudormanas Nemuno ir Peršėkės santakoje įkūrė miško verslovę, sielių perrišimo stotį, pastatė dvarelį, bažnyčią. Miškakirčių ir sielininkų gyvenvietė iš pradžių vadinta Hanusiške, vėliau Balbieriškiu.
Kalbininkas Algirdas Sabaliauskas manė, kad Balbieriškis kilęs nuo asmenvardžio Balbierius, o pastarasis – nuo tokio pat bendrinio žodžio, reiškiančio „barzdaskutys, kirpėjas; chirurgas“.
Geografija
Netoliese yra Nemuno kilpų regioninis parkas. Ties miesteliu Nemunas daro didelę Balbieriškio kilpą, kurios ilgis yra 29 km, o siauriausia sąsmaukos vieta vos 4 km. Į šiaurę nuo miestelio, prie Nemuno kilpos atsiveria Balbieriškio atodanga (40 m aukščio), piečiau nuo miestelio trykšta Balbieriškio versmės. Balbieriškio dvaro parkas – bendruomenės poilsio ir renginių vieta. Yra žvyro telkinys. Balbieriškio girininkijoje, 2 km į šiaurę nuo miestelio, 2,3 ha plote ošia 1849 m. dirbtinai įveistas Degsnės maumedynas.
Istorija
Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Užnemunės kolonizacijos metu, kai Ldk Žygimantas Senasis 1502 m. prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas kaip svarbus prekybos kelias buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką Hanusas įkūrė savo dvarelį. 1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, dvarelį Ldk Žygimantas Senasis padovanojo maskvėnui Motiejui Mikitiničiui. Šalia dvaro susikūrė miestelis, kuris, manoma, pavadinimą gavo nuo Nemune esančios Barbieros rėvos. Dar prieš 1520 m. įsteigta katalikų (1612–1644 m. – evangelikų liuteronų) parapija. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji Balbieriškio bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1731 m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla.
Nors patogi miestelio padėtis skatino prekybą, privatus miestelis į didesnį miestą neišaugo, todėl 1776 m. Balbieriškiui atimtos miesto teisės. Nuo 1781 m. veikė parapinė, nuo 1864 m. valdinė mokykla. 1782 m. sudegė 20 sodybų. 1795–1807 m. priklausė Prūsijai, 1797–1801 m. vėl turėjo miesto teises. Po 1831 m. sukilimo miestelis atiteko carui, atėmus iš sukilime dalyvavusio Tado Tiškevičiaus, nuo 1841 m. miestelis vėl atiteko Tiškevičiams. 1870 m. gegužės 31 d. Balbieriškis neteko miesto teisių.XIX a. pabaigoje Balbieriškis buvo Marijampolės apskrityje, valsčiaus ir parapijos centras, bet jo svarbą ėmė nustelbti Alytus.
Nuo 1907 m. veikė „Žiburio“ draugijos skyrius, įsteigta biblioteka-skaitykla. XX a. trečiame-ketvirtame dešimtmetyje veikė įvairios dirbtuvės. 1913 m. įkurta spirito gamykla (dab. AB „Stumbras“ filialas). 1926 m. įsteigta žemesnioji mergaičių žemės ūkio mokykla. Veikė ir žydų pradžios mokykla (chederis). Per Antrąjį pasaulinį karą 1944 m. didelė miestelio dalis sudegė. 1946 m. miestelį užėmė Lietuvos partizanai ir išlaisvino tremčiai surinktus žmones.
1949–1992 m. buvo M. Kalinino ir „Saulėtekio“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Balbieriškis įėjo į numatomos Birštono hidroelektrinės patvankos teritoriją, dėl to nesiplėtė. Miestelyje nuo 1945 m. buvo vidurinė, dabar Balbieriškio pagrindinė mokykla, profesinė technikos, dabartinis Alytaus profesinio rengimo centro skyrius, mokyklos. 1958 m. gegužės 15 d. Balbieriškiui suteiktos miesto tipo gyvenvietės teisės. Miestelyje veikė nedidelė ligoninė, kultūros namai, biblioteka, plytų dirbtuvė, spirito varykla.
1992 m. Aukščiausiosios Tarybos potvarkiu suteiktas miestelio statusas.2001 m. patvirtintas Balbieriškio herbas ir Balbieriškio vėliava. 2013 m. pamatų sudegė medinė Balbieriškio bažnyčia, atstatyta nauja 2018 m.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1813–1915 m. | Balbieriškio valsčiaus centras | Marijampolės apskritis | Suvalkų gubernija |
| 1919–1946 m. | |||
| 1946–1950 m. | Prienų apskritis | ||
| 1950–1953 m. | Balbieriškio apylinkės centras | Prienų rajonas | Kauno sritis |
| 1953–1958 m. | |||
| 1958–1992 m. | miesto tipo gyvenvietė, Balbieriškio apylinkės centras | ||
| 1992–1995 m. | Balbieriškio apylinkės centras | ||
| 1995– | Balbieriškio seniūnijos centras | Prienų rajono savivaldybė | Kauno apskritis |
Gyventojai
1800 m. buvo 107 namai, 920 gyventojų. 1851 m. miestelyje buvo 1904 gyventojai: 1108 žydai, 738 lietuviai ir 58 vokiečiai. Daug miestelio gyventojų, ypač žydų, išsikraustė į Alytų, XX a. pradžioje ten nutiesus geležinkelį ir dėl to suaktyvėjus prekybai.
| Demografinė raida tarp 1790 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1790 m.sur. | 1800 m. | 1859 m. | 1888 m. | 1891 m.* | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 850 | 920 | 2 424 | 2 202 | 2 500 | 1 391 | 1 211 | 1 490 | ||
| 1974 m. | 1979 m.sur. | 1983 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 1 400 | 1 456 | 1 500 | 1 434 | 1 180 | 966 | 1 195 | - | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės
- Augustinas Zaicas (1828–1914), vienuolis, vertėjas, pedagogas, publicistas
- Juozas Marčiukaitis (1861–1932), visuomenės veikėjas, smuikininkas, chorvedys, fotografas mėgėjas
- Mykolas Krupavičius (1885–1970), dvasininkas, politikas, žemės ūkio ministras
- Ignas Česaitis (1893–1961), kunigas, teologas
- Jurgis Glušauskas (1909–1970), spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas
- Stanislovas Žvirgždas (1941–), fotografas
- Česlovas Iškauskas (1950–), žurnalistas
- Vidmantas Egidijus Kurapka (1952–), teisininkas
Architektūra
Miestelio planas linijinis. Iki XVIII a. pabaigos Kauno-Alytaus kelio vakarinėje pusėje susiformavo keturkampė išplatintos gatvės pavidalo aikštė. Iki 1844 m. aikštė išsiplėtė abipus kelio; vakarinėje pusėje susiformavo keli kvartalai. Prie aikštės 1874 m. (kitais duomenimis, 1884–1888 m.) pastatyta dvibokštė medinė Balbieriškio Rožinio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia su XIX a. skulptūromis. XX a. pirmoje pusėje priešais bažnyčią įrengus skverą, aikštė sumažėjo. 2013 m. rugpjūčio 8 d. bažnyčia sudegė, gaisro priežastis neišaiškinta.2018 m. kovo 3 d. pašventinta senojoje vietoje pastatyta nauja mūrinė vienabokštė bažnyčia.
Išliko iki XX a. vidurio statytų, daugiausia medinių pastatų. Yra miestelio parkas, buvęs Balbieriškio dvaras.
Švietimo ir ugdymo įstaigos
- Balbieriškio pagrindinė mokykla
- Alytaus profesinio rengimo centro Mykolo Krupavičiaus žemės ūkio ir verslo skyrius
Literatūra
- Balbieriškis (Barbieriškis). Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 218 psl.
- Fotopasakojimas apie Balbieriškio žemės ūkio mokyklą: bukletas. – Alytus: Alytaus spaustuvė, 1996.
- Justinas Adomaitis. Balbieriškis. – Kaunas: Judex, 2002. – 276 p.: iliustr. – ISBN 9986-948-77-0
- www.balbieriskis.lt Archyvuota kopija 2011-09-09 iš Wayback Machine projekto.
- Istorija ir žemėlapiai Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| PRIENAI – 14 km | |||||||||||
| GERULIAI – 1 km | | ||||||||||
| Sūkuriai – 5 km Krokialaukis – 13 km | MIKLUSĖNAI – 12 km ALYTUS – 19 km | ||||||||||
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Balbieriškis, Kas yra Balbieriškis? Ką reiškia Balbieriškis?