Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
PilvakojaiPilvakojų kriauklėsMokslinė klasifikacija r Karalystė Gyvūnai Animalia Tipas Moliuskai Mollusca Klasė Pilvakoj
Pilvakojai
| Pilvakojai | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
Pilvakojų kriauklės | ||||||
| Mokslinė klasifikacija[ r ] | ||||||
| ||||||
| Mokslinis pavadinimas | ||||||
| Gastropoda Cuvier, 1795 | ||||||
|
Pilvakojai (Gastropoda) – rūšimis gausiausia moliuskų klasė. Juos nesunku atpažinti iš susisukusios kriauklės, kurioje yra vidaus organai. Šiuo metu žinoma daugiau kaip 100 000 rūšių, t. y. 78 % visų moliuskų yra pilvakojai. Pilvakojai moliuskai gyvena sausumoje, jūrose, vandenynuose ir gėlame vandenyje. Jūrinių pilvakojų daugiausia. Atskirų rūšių dydis skiriasi nuo mažiau nei 1 mm iki 1 metro. Kūną sudaro galva su čiuopikliais ir akimis, liemuo ir koja. Galvoje yra burna, lytinė anga, dvi poros čiuopiklių ir akys, kurios būna viršutinių čiuopiklių viršutinėje ar apatinėje dalyje (priklausomai nuo būrio). Liemuo spirališkai susuktas kriauklėje, kai kurių moliuskų ji redukuota (t. y. sumažėjusi arba visai išnykusi) (pvz., šliužų). Koja turi platų, pado formos, pagrindą, kurio pagalba šliaužia.
Virškinimo sistema
Moliuskų mityba įvairi: augalai ir gyvūnai, kuriuos gaudo burna, esančia galvos priekinėje dalyje pilvinėje pusėje. Į ryklę atsiveria seilių liaukos. Maistas per ryklėje esančią radulę su chitininiais ar raginiais dantukais patenka į ploną stemplę, kuri praplatėja į moliuskų gurklį. Radulės dantukai nuolat atsinaujina, nes greitai nudyla. Vidurinės žarnos priekinė dalis praplatėjusi ir sudaro skrandį. Moliuskai turi kepenis, kurios yra viduriniosios žarnos šoninės išaugos. Kepenų fermentai skaido angliavandenius. Užpakalinė žarna atsiveria į mantijos ertmę.
Kvėpavimo sistema
Kvėpuoja žiaunomis ar mantija. Pagal kvėpavimo būdą pilvakojus galima suskirstyti į tris poklasius: priekiažiauniai (žiaunos yra mantijos ertmėje, priešais vidurius), galažiauniai (turi vieną žiauną dešiniame šone, nes mantija nukrypusi į užpakalį) ir plautiniai (neturi žiaunų). Kai kurios rūšys kvėpuoja tikrosiomis ktenidinėmis žiaunomis bei netikrosiomis - išaugomis su kraujo sinusų kapiliarais. Sausumoje gyvenančios rūšių kvėpavimo funkciją atlieka mantija, kuri sudaro plaučius. Deguonis į kūną patenka ir tiesiogiai per drėgną odą. Pastarasis kvėpavimo būdas reikšmingesnis smulkioms rūšims, kurios turi menkesnius plaučius.
Kraujotakos sistema
Širdis yra visai arti kvėpavimo organų. Ji sudaryta iš 1-2 prieširdžių ir skilvelio. Tikro kraujo neturi. Jį atstoja hemolimfa – dažniausiai bespalvis skystis. Hemolimfa į įvairius organus atneša deguonies ir maisto medžiagų. Hemolimfa iš skilvelio išstumiama į aortą, kuri šakojasi į dvi arterijas, o šios suskyla į daugybę kapiliarų. Per kapiliarus hemolimfa patenka į lakūnų sistemą.
Jutimo organai ir nervų sistema
Jutimo organai: dvi poros čiuopiklių, akys, jutimo ląstelės. Galvos priekinėje dalyje išsidėsčiusios dvi poros čiuopiklių: lietimo organai - ilgi akių čiuopikliai; šalia burnos skonio ir uoslės organai - trumpesni čiuopikliai. Kiti jutimo organai - tai cheminio (osfradijos) ir mechaninio (lytėjimo) jutimo ląstelės. Dėl susukto kūno, nervų sistema panaši į susikryžiavusią kilpą, primenančią aštuoniukę. Šis reiškinys vadinamas kjastoneurija. Nervų sistema ganglijinė (sudaryta iš mazgų), linkusi koncentruotis į aplinkryklinį nervinį žiedą, nuo kurio atsišakoja pagrindiniai nervai. Išskiriamos 5 poros ganglijų: galvos, mantijos, kojos, kvėpavimo, vidurių. Jungtys tarp kairės ir dešinės pusės ganglijų vadinamos konektyvomis, o tarp skirtingų - komisūromis.
Lytinė sistema
Atskirų pilvakojų lytinės sistemos gali skirtis, bet visiems jiems būdingos neporinės gonados. Gali būti skirtalyčiai ir hermafroditai. Hermafroditų lytinę sistemą sudaro šie pagrindiniai organai: hermafroditinė liauka, hermafroditinis latakas, baltyminė liauka, kiaušintakis, sėklatakis, kopuliacijos organas (penis), botagėlis, makštis, pirštiškos liaukos, "meilės strėlių maišelis". Kiekvienas šių organų atlieka savo funkcijas, kurių galutinis produktas yra apvaisinti kiaušinėliai, kurie virsta lervomis arba lervos stadija pereinama dar kiaušinėlyje. Vandenyje gyvenantiems (ypač jūriniams) moliuskams būdinga planktoninė lerva - , kuri vėliau virsta , kuri tik po tam tikro laiko virsta suaugusiu moliusku. Vystymasis gali būti ir tiesioginis - be lervos, tuomet jaunikliai atrodo lyg sumažintos suaugėlių kopijos.
Lietuvos pilvakojų moliuskų šeimos
Lietuvoje šiuo metu priskaičiuojamos 169 rūšių moliuskų, iš jų 78 sausumos moliuskų rūšys (Gurskas, 2016). Tikslus rūšių skaičius ir sąrašas yra vis dar tikslinamas ir kartas nuo karto atnaujinamas naujomis Lietuvai rūšimis.
- Kūdrinukiniai (Lymnaeidae)
- Ritinukiniai (Planorbidae)
- (Cochlicopidae)
- Skląsteniniai (Clausiliidae)
- Vijukiniai (Vertiginidae)
- Šliužiniai (Limacidae)
- Dirvašliužiniai (Agriolimacidae)
- (Arionidae)
- Didsraiginiai (Helicidae)
- (Viviparidae)
- Vandeniniai (Hydrobiidae)
- (Valvatidae)
- (Neritidae)
- (Succineidae)
ir kt.
Rūšys
Sąrašas tik susipažinimui. Pasaulyje priskaičiuojama iki 80 000 pilvakojų moliuskų rūšių.
Sausumos
- Raiboji sraigenė (Cornu aspersum).
- Vynuoginė sraigė (Helix pomatia).
- Šviesialūpė dryžė (Cepaea hortensis) - įprasta Europoje sausumos sraigė; būna įvairaus spalvinio rašto.
- Didysis arionas (Arion ater) – šliužas, neturintis kriauklės, užaugantis iki 15 cm ilgio. Paplitęs Europoje. Lėtai judėdamas, po savęs palieka gličių gleivių žymę. Minta pūvančiais augalais, kritusių šliužų liekanomis. Maistą randa čiuptuvais.
- – Amerikos šiaurės vakarinėje dalyje apie 5 metus gyvenantis ir siekiantis 20 cm ilgio gyvūnas. Tai didžiausias Šiaurės Amerikos sausumos moliuskas. Būna geltonos arba žalios spalvos, mėgsta tamsias, drėgnas vietas, sutinkamas spygliuočių miškuose. Išsivysto iš kiaušinių, kurių apie 100 patelė padeda kiekvienais metais. Minta grybais ir pūvančiomis organinėmis medžiagomis.
- (Achatina fulica). Kilusi iš Afrikos ir paplitusi daugelyje tropinio klimato juostos šalių. Didžiausia sausumos sraigė, užauga iki 20 cm skersmens, gali sverti net 800 g.
Achatinos yra valgomos. Tai Pietryčių Azijoje labiausiai nuostolių pasėliams pridarantis bestuburis.
Gėlavandeniai
- (Planorbarius corneus).
- (Viviparus viviparus).
- (Lymnaea truncatula)
- (Lymnaea stagnalis). Gyvena Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Kriauklė užauga iki 5 cm ilgio. Kūdrinukė beveik niekad neišlipa iš vandens ir kvėpuoja plaučiais. Minta mikroskopiniais jūriniais augalais ir mirusiais gyvūnais. Tinkami auginti akvariumuose, nes nuėsdami nuo stiklo dumblius, palaiko švarą. Šie moliuskai yra hermafroditai: turi ir patino, ir patelės lyties organus, kiaušinius deda ant povandeninių augalų lapų.
Jūrų ir vandenynų
- (Mitra papalis) - gyvenanti Indijos ir Ramiajame vandenynuose, užauganti iki 12,5 cm ilgio.
- (Vermetus forgoi) - gyvenanti tropikuose turi vieną neįprasčiausių kriauklių.
- (Achatinella). Daugelis agatinių sraigių rūšių gyvena Havajų salyno Oahu saloje, mažose arealuose, gretimuose slėniuose. Uolėtos sienų briaunos yra rimta kliūtis šiems nejudriems gyvūnams. Per tūkstančius geografinės izoliacijos metų susidarė visiškai atskiros šių sraigių rūšys.
- (Turritella communis). Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros moliuskas, galintis gyventi net labai šaltuose vandenyse. Labai susukta kriauklė užauga iki 6 cm aukščio. Bokštenė gyvena jūros grunte, minta iš vandens išfiltruotomis organinėmis medžiagomis. Žuvus moliuskams, tuščios kriauklės išplaunamos į krantą.
- (Aplysia punctata). Gyvena Atlanto vandenyne. Užauga iki 14 cm ilgio. Minta raudonaisiais dumbliais, kitais smulkiais jūrų gyviais. Iriasi raumeninga koja arba judindama siauras išaugas esančias ant nugaros. Išsirita iš kiaušinėlių, kurių vėriniai sudėti ant dugno gali siekti net 20 metrų. Kūnas kuprotas. Kriauklė plonytė ir trapi.
- (Strombus gigas). Gyvena Karibų jūroje. Užauga iki 23 cm ilgio ir 2 kg svorio. Minta negiliai jūros dugne esančiais dumbliais ir kitais jūrų gyviais. kriauklė susukta spirale, o jos anga uždaroma . Dėl gražios ir ypač didelės kriauklės žmonės baigia išnaikinti šiuos moliuskus.
- (Haliotis rufescens). Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės moliuskas, užaugantis iki 25 cm ilgio. Seniau buvęs pagrindinis Amerikos indėnų maistas. Ausinukė turi neįprastos formos spiralinę kriauklę, kuri, moliuskui augant, smarkiai sukasi. Kriauklėje yra kelios kvėpavimo angos, o visas vidus padengtas perlamutru.
- , (Clione limacina). Gyvena Arkties vandenyne, Ramiojo ir Atlanto vandenynų šiaurinėje dalyje dideliais (iki kelių kilometrų ilgio) būriais. Užauga iki 2 cm ilgio. Kūnas beveik peršviečiamas, su geltona juosta per nugarą. Minta jūrų augalais ir nedideliais gyvūnais. Ant plačios raumeningos kojos yra dvi į sparnus panašios išaugos, reikalingos yrimuisi į priekį. Didžioji šių moliuskų dalis neturi kriauklių.
- (Conus textile). Gyvena Ramiajame vandenyne ir Indijos vandenyne, koraliniuose rifuose ar smėlėtuose krantuose. Užauga iki 9 cm ilgio. Žinoma apie 500 kūgenių rūšių. Minta žuvimis ir kitais gyvūnais, kuriuos užmuša burnos ertmėje esančiomis nuodų liaukomis. Nuodai pavojingi net ir žmogui.
- (Chromodoris quadricolor). Gyvena Indijos vandenyne, Raudonojoje jūroje koraliniuose rifuose. Užauga iki 15 cm ilgio. Kvėpuoja nugaroje esančiomis ryškiaspalvėmis žiaunomis. Neturi kriauklės, tačiau nežiūrint to, yra vienas spalvingiausių jūrinių gyvūnų. Ryški spalva įspėja priešus apie pavojų. Užpulti suleidžia į užpuoliką nuodingas adatėles.
- (Buccinum undatum). Atlanto vandenyno dugne (iki 100 m gylyje) su kriaukle 12 cm ilgio siekiantis moliuskas. Pro ilgą vamzdelį (sifoną) traukiamas maitinimuisi reikalingas vanduo. Bukcinų patelės deda dideles (daugiau negu milijoną) kiaušinių kolonijas, iš kurių subręsta tik keletas. Daugelį kiaušinių išplauna į krantą, likusiais minta besivystantys jaunikliai.
- (Patella vulgata). Ant Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrančių uolų gyvenantis moliuskas. Kriauklė gali siekti 6 cm skersmens. Atoslūgio metu jos būna prisitvirtinusios prie akmenų, o prasidėjus potvyniui, šliaužioja akmenimis, ieškodamos maisto. Dėl kūgio formos kriauklių, nebijo bangų mūšos. Ypač gera dubenukių radulė.
- (Littorina littorea). Gyvena ant Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros pakrančių uolų. Atoslūgio metu litorina slepiasi uolų plyšiuose. Kojos užpakalinėje dalyje turi (lot. Operculum), kurio gleivėmis užlipdoma kriauklės anga kai litorina bando slėptis.
- (Murex brandaris). Gyvena Viduržemio jūroje. Pasiekia 7 cm ilgį. Aptinkami koraliniuose rifuose ir netoli jūros pakrančių. Minta mažesniais moliuskais ir kitais gyviais. Mureksų kriauklės gali būti įvairių formų: išsišakojusios, spiralinės. Iš šio moliusko gaunami purpuro spalvos dažai, iš ko ir kilęs jų pavadinimas.
- .Ramiojo vandenyno sraigė yra tropikų pilvakojų, iš kurių gaminamas purpurinis dažas, giminaitis.
- Tigrinė kaurė (Cypraea tigris).
- . Tropinio klimato juostos gyventojas. Kriauklė užauga iki 2 cm aukščio. Ianthina keliauja jūromis apsivertusi žemyn galva ir apsigaubusi gleivių burbuliukais, kurie sukietėję išlaiko sraigę vandens paviršiuje. Minta įvairiais kelyje pasitaikančiais nedideliais gyvūnais, pvz., vevelijomis. Įvairiaspalvės moliuskų kriauklės išplaunamos į krantą, tačiau dėl trapumo tuoj pat subyra į smulkias daleles.
- . Atlanto vandenyne ir Viduržemio jūroje su kriaukle iki 6 cm ilgio užaugantis plėšrusis moliuskas. Minta austrėmis, savo aštriais mikroskopiniais dantukais per kelias savaites pragręžus austrių kiautus.
- (Crepidula sp). Sraigė kaliptrėja panaši į apvirtusią šlepetę. Tai nejudrus moliuskas, gyvenantis grandinėje iš devynių ar dešimties individų. Jaunos sraigės apsigyvena ant senųjų nugarų. Individo lytį lemia jo padėtis grandinėje: apačioje - patelės, viršuje - patinai. Todėl šios sraigės lytis kinta su amžiumi.
Nuorodos
- , , Frýda J., Hausdorf B., , Valdés Á. & Warén A. (2005). „Classification and nomenclator of gastropod families“. Malacologia: International Journal of Malacology. Hackenheim, Germany: ConchBooks. 47 (1–2): 1–397. ISBN 3925919724. ISSN 0076-2997.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
- Pažinimo džiaugsmas: Popul. enciklopedija. Versta iš anglų k. – V.: Lietuvos enciklopedijų red., 1990. – 264 psl., iliustr. [Kn.] 2. Gyvoji gamta. ISBN 5-89950-011-5
- Zoologija. Donatas Mažiulis, Marija Starodubaitė. - V.: Siveida, 2001. - 296 p.: iliustr. ISBN 9955-457-01-V
- Zoologija : bestuburiai / [Salvatore Carfi, Patrizia del Centina, Andres de Haro Vera ; iš italų kalbos vertė Elena Aperanė]. - Kaunas : Šviesa, 1999. - 96 p.: iliustr. - (Ilustruotas žinynas). ISBN 5-430-02713-8
- http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20060612_124717-15166/DS.005.0.02.ETD Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.macrogamta.lt/e107_plugins/content/content.php?content.135[neveikianti nuoroda]
Išnašos
- [1] Archyvuota kopija 2014-12-07 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilvakojai, Kas yra Pilvakojai? Ką reiškia Pilvakojai?
PilvakojaiPilvakoju kriauklesMoksline klasifikacija r Karalyste Gyvunai Animalia Tipas Moliuskai Mollusca Klase Pilvakojai Gastropoda Mokslinis pavadinimasGastropoda Cuvier 1795VikitekaVikiteka GBIF 13140982 ITIS 69459 NCBI 6448 WoRMS 101 Pilvakojai Gastropoda rusimis gausiausia moliusku klase Juos nesunku atpazinti is susisukusios kriaukles kurioje yra vidaus organai Siuo metu zinoma daugiau kaip 100 000 rusiu t y 78 visu moliusku yra pilvakojai Pilvakojai moliuskai gyvena sausumoje jurose vandenynuose ir gelame vandenyje Juriniu pilvakoju daugiausia Atskiru rusiu dydis skiriasi nuo maziau nei 1 mm iki 1 metro Kuna sudaro galva su ciuopikliais ir akimis liemuo ir koja Galvoje yra burna lytine anga dvi poros ciuopikliu ir akys kurios buna virsutiniu ciuopikliu virsutineje ar apatineje dalyje priklausomai nuo burio Liemuo spiraliskai susuktas kriaukleje kai kuriu moliusku ji redukuota t y sumazejusi arba visai isnykusi pvz sliuzu Koja turi platu pado formos pagrinda kurio pagalba sliauzia Virskinimo sistemaMoliusku mityba įvairi augalai ir gyvunai kuriuos gaudo burna esancia galvos priekineje dalyje pilvineje puseje Į rykle atsiveria seiliu liaukos Maistas per rykleje esancia radule su chitininiais ar raginiais dantukais patenka į plona stemple kuri praplateja į moliusku gurklį Radules dantukai nuolat atsinaujina nes greitai nudyla Vidurines zarnos priekine dalis praplatejusi ir sudaro skrandį Moliuskai turi kepenis kurios yra viduriniosios zarnos sonines isaugos Kepenu fermentai skaido angliavandenius Uzpakaline zarna atsiveria į mantijos ertme Sraiges akisKvepavimo sistemaKvepuoja ziaunomis ar mantija Pagal kvepavimo buda pilvakojus galima suskirstyti į tris poklasius priekiaziauniai ziaunos yra mantijos ertmeje priesais vidurius galaziauniai turi viena ziauna desiniame sone nes mantija nukrypusi į uzpakalį ir plautiniai neturi ziaunu Kai kurios rusys kvepuoja tikrosiomis ktenidinemis ziaunomis bei netikrosiomis isaugomis su kraujo sinusu kapiliarais Sausumoje gyvenancios rusiu kvepavimo funkcija atlieka mantija kuri sudaro plaucius Deguonis į kuna patenka ir tiesiogiai per dregna oda Pastarasis kvepavimo budas reiksmingesnis smulkioms rusims kurios turi menkesnius plaucius Kraujotakos sistemaSirdis yra visai arti kvepavimo organu Ji sudaryta is 1 2 priesirdziu ir skilvelio Tikro kraujo neturi Jį atstoja hemolimfa dazniausiai bespalvis skystis Hemolimfa į įvairius organus atnesa deguonies ir maisto medziagu Hemolimfa is skilvelio isstumiama į aorta kuri sakojasi į dvi arterijas o sios suskyla į daugybe kapiliaru Per kapiliarus hemolimfa patenka į lakunu sistema Jutimo organai ir nervu sistemaJutimo organai dvi poros ciuopikliu akys jutimo lasteles Galvos priekineje dalyje issidesciusios dvi poros ciuopikliu lietimo organai ilgi akiu ciuopikliai salia burnos skonio ir uosles organai trumpesni ciuopikliai Kiti jutimo organai tai cheminio osfradijos ir mechaninio lytejimo jutimo lasteles Del susukto kuno nervu sistema panasi į susikryziavusia kilpa primenancia astuoniuke Sis reiskinys vadinamas kjastoneurija Nervu sistema ganglijine sudaryta is mazgu linkusi koncentruotis į aplinkryklinį nervinį zieda nuo kurio atsisakoja pagrindiniai nervai Isskiriamos 5 poros gangliju galvos mantijos kojos kvepavimo viduriu Jungtys tarp kaires ir desines puses gangliju vadinamos konektyvomis o tarp skirtingu komisuromis Lytine sistemaAtskiru pilvakoju lytines sistemos gali skirtis bet visiems jiems budingos neporines gonados Gali buti skirtalyciai ir hermafroditai Hermafroditu lytine sistema sudaro sie pagrindiniai organai hermafroditine liauka hermafroditinis latakas baltymine liauka kiausintakis seklatakis kopuliacijos organas penis botagelis makstis pirstiskos liaukos meiles streliu maiselis Kiekvienas siu organu atlieka savo funkcijas kuriu galutinis produktas yra apvaisinti kiausineliai kurie virsta lervomis arba lervos stadija pereinama dar kiausinelyje Vandenyje gyvenantiems ypac juriniams moliuskams budinga planktonine lerva kuri veliau virsta kuri tik po tam tikro laiko virsta suaugusiu moliusku Vystymasis gali buti ir tiesioginis be lervos tuomet jaunikliai atrodo lyg sumazintos suaugeliu kopijos Lietuvos pilvakoju moliusku seimosLietuvoje siuo metu priskaiciuojamos 169 rusiu moliusku is ju 78 sausumos moliusku rusys Gurskas 2016 Tikslus rusiu skaicius ir sarasas yra vis dar tikslinamas ir kartas nuo karto atnaujinamas naujomis Lietuvai rusimis Kudrinukiniai Lymnaeidae Ritinukiniai Planorbidae Cochlicopidae Sklasteniniai Clausiliidae Vijukiniai Vertiginidae Sliuziniai Limacidae Dirvasliuziniai Agriolimacidae Arionidae Didsraiginiai Helicidae Viviparidae Vandeniniai Hydrobiidae Valvatidae Neritidae Succineidae ir kt RusysSarasas tik susipazinimui Pasaulyje priskaiciuojama iki 80 000 pilvakoju moliusku rusiu Sausumos Raiboji sraigene Cornu aspersum Vynuogine sraige Helix pomatia Sviesialupe dryze Cepaea hortensis įprasta Europoje sausumos sraige buna įvairaus spalvinio rasto Didysis arionas Arion ater sliuzas neturintis kriaukles uzaugantis iki 15 cm ilgio Paplites Europoje Letai judedamas po saves palieka gliciu gleiviu zyme Minta puvanciais augalais kritusiu sliuzu liekanomis Maista randa ciuptuvais Amerikos siaures vakarineje dalyje apie 5 metus gyvenantis ir siekiantis 20 cm ilgio gyvunas Tai didziausias Siaures Amerikos sausumos moliuskas Buna geltonos arba zalios spalvos megsta tamsias dregnas vietas sutinkamas spygliuociu miskuose Issivysto is kiausiniu kuriu apie 100 patele padeda kiekvienais metais Minta grybais ir puvanciomis organinemis medziagomis Achatina fulica Kilusi is Afrikos ir paplitusi daugelyje tropinio klimato juostos saliu Didziausia sausumos sraige uzauga iki 20 cm skersmens gali sverti net 800 g Achatinos yra valgomos Tai Pietryciu Azijoje labiausiai nuostoliu paseliams pridarantis bestuburis Gelavandeniai Planorbarius corneus Viviparus viviparus Lymnaea truncatula Lymnaea stagnalis Gyvena Europoje Azijoje Siaures Amerikoje Kriaukle uzauga iki 5 cm ilgio Kudrinuke beveik niekad neislipa is vandens ir kvepuoja plauciais Minta mikroskopiniais juriniais augalais ir mirusiais gyvunais Tinkami auginti akvariumuose nes nuesdami nuo stiklo dumblius palaiko svara Sie moliuskai yra hermafroditai turi ir patino ir pateles lyties organus kiausinius deda ant povandeniniu augalu lapu Juru ir vandenynu Mitra papalis gyvenanti Indijos ir Ramiajame vandenynuose uzauganti iki 12 5 cm ilgio Vermetus forgoi gyvenanti tropikuose turi viena neįprasciausiu kriaukliu Achatinella Daugelis agatiniu sraigiu rusiu gyvena Havaju salyno Oahu saloje mazose arealuose gretimuose sleniuose Uoletos sienu briaunos yra rimta kliutis siems nejudriems gyvunams Per tukstancius geografines izoliacijos metu susidare visiskai atskiros siu sraigiu rusys Turritella communis Atlanto vandenyno ir Vidurzemio juros moliuskas galintis gyventi net labai saltuose vandenyse Labai susukta kriaukle uzauga iki 6 cm aukscio Bokstene gyvena juros grunte minta is vandens isfiltruotomis organinemis medziagomis Zuvus moliuskams tuscios kriaukles isplaunamos į kranta Aplysia punctata Gyvena Atlanto vandenyne Uzauga iki 14 cm ilgio Minta raudonaisiais dumbliais kitais smulkiais juru gyviais Iriasi raumeninga koja arba judindama siauras isaugas esancias ant nugaros Issirita is kiausineliu kuriu veriniai sudeti ant dugno gali siekti net 20 metru Kunas kuprotas Kriaukle plonyte ir trapi Strombus gigas Gyvena Karibu juroje Uzauga iki 23 cm ilgio ir 2 kg svorio Minta negiliai juros dugne esanciais dumbliais ir kitais juru gyviais kriaukle susukta spirale o jos anga uzdaroma Del grazios ir ypac dideles kriaukles zmones baigia isnaikinti siuos moliuskus Haliotis rufescens Siaures Amerikos vakarines pakrantes moliuskas uzaugantis iki 25 cm ilgio Seniau buves pagrindinis Amerikos indenu maistas Ausinuke turi neįprastos formos spiraline kriaukle kuri moliuskui augant smarkiai sukasi Kriaukleje yra kelios kvepavimo angos o visas vidus padengtas perlamutru Clione limacina Gyvena Arkties vandenyne Ramiojo ir Atlanto vandenynu siaurineje dalyje dideliais iki keliu kilometru ilgio buriais Uzauga iki 2 cm ilgio Kunas beveik persvieciamas su geltona juosta per nugara Minta juru augalais ir nedideliais gyvunais Ant placios raumeningos kojos yra dvi į sparnus panasios isaugos reikalingos yrimuisi į priekį Didzioji siu moliusku dalis neturi kriaukliu Conus textile Gyvena Ramiajame vandenyne ir Indijos vandenyne koraliniuose rifuose ar smeletuose krantuose Uzauga iki 9 cm ilgio Zinoma apie 500 kugeniu rusiu Minta zuvimis ir kitais gyvunais kuriuos uzmusa burnos ertmeje esanciomis nuodu liaukomis Nuodai pavojingi net ir zmogui Chromodoris quadricolor Gyvena Indijos vandenyne Raudonojoje juroje koraliniuose rifuose Uzauga iki 15 cm ilgio Kvepuoja nugaroje esanciomis ryskiaspalvemis ziaunomis Neturi kriaukles taciau neziurint to yra vienas spalvingiausiu juriniu gyvunu Ryski spalva įspeja priesus apie pavoju Uzpulti suleidzia į uzpuolika nuodingas adateles Buccinum undatum Atlanto vandenyno dugne iki 100 m gylyje su kriaukle 12 cm ilgio siekiantis moliuskas Pro ilga vamzdelį sifona traukiamas maitinimuisi reikalingas vanduo Bukcinu pateles deda dideles daugiau negu milijona kiausiniu kolonijas is kuriu subresta tik keletas Daugelį kiausiniu isplauna į kranta likusiais minta besivystantys jaunikliai Patella vulgata Ant Atlanto vandenyno ir Vidurzemio juros pakranciu uolu gyvenantis moliuskas Kriaukle gali siekti 6 cm skersmens Atoslugio metu jos buna prisitvirtinusios prie akmenu o prasidejus potvyniui sliauzioja akmenimis ieskodamos maisto Del kugio formos kriaukliu nebijo bangu musos Ypac gera dubenukiu radule Littorina littorea Gyvena ant Atlanto vandenyno ir Vidurzemio juros pakranciu uolu Atoslugio metu litorina slepiasi uolu plysiuose Kojos uzpakalineje dalyje turi lot Operculum kurio gleivemis uzlipdoma kriaukles anga kai litorina bando sleptis Murex brandaris Gyvena Vidurzemio juroje Pasiekia 7 cm ilgį Aptinkami koraliniuose rifuose ir netoli juros pakranciu Minta mazesniais moliuskais ir kitais gyviais Mureksu kriaukles gali buti įvairiu formu issisakojusios spiralines Is sio moliusko gaunami purpuro spalvos dazai is ko ir kiles ju pavadinimas Ramiojo vandenyno sraige yra tropiku pilvakoju is kuriu gaminamas purpurinis dazas giminaitis Tigrine kaure Cypraea tigris Tropinio klimato juostos gyventojas Kriaukle uzauga iki 2 cm aukscio Ianthina keliauja juromis apsivertusi zemyn galva ir apsigaubusi gleiviu burbuliukais kurie sukieteje islaiko sraige vandens pavirsiuje Minta įvairiais kelyje pasitaikanciais nedideliais gyvunais pvz vevelijomis Įvairiaspalves moliusku kriaukles isplaunamos į kranta taciau del trapumo tuoj pat subyra į smulkias daleles Atlanto vandenyne ir Vidurzemio juroje su kriaukle iki 6 cm ilgio uzaugantis plesrusis moliuskas Minta austremis savo astriais mikroskopiniais dantukais per kelias savaites pragrezus austriu kiautus Crepidula sp Sraige kaliptreja panasi į apvirtusia slepete Tai nejudrus moliuskas gyvenantis grandineje is devyniu ar desimties individu Jaunos sraiges apsigyvena ant senuju nugaru Individo lytį lemia jo padetis grandineje apacioje pateles virsuje patinai Todel sios sraiges lytis kinta su amziumi Nuorodos Fryda J Hausdorf B Valdes A amp Waren A 2005 Classification and nomenclator of gastropod families Malacologia International Journal of Malacology Hackenheim Germany ConchBooks 47 1 2 1 397 ISBN 3925919724 ISSN 0076 2997 a href wiki C5 A0ablonas Cite journal title Sablonas Cite journal cite journal a CS1 prieziura multiple names authors list link Pazinimo dziaugsmas Popul enciklopedija Versta is anglu k V Lietuvos enciklopediju red 1990 264 psl iliustr Kn 2 Gyvoji gamta ISBN 5 89950 011 5 Zoologija Donatas Maziulis Marija Starodubaite V Siveida 2001 296 p iliustr ISBN 9955 457 01 V Zoologija bestuburiai Salvatore Carfi Patrizia del Centina Andres de Haro Vera is italu kalbos verte Elena Aperane Kaunas Sviesa 1999 96 p iliustr Ilustruotas zinynas ISBN 5 430 02713 8 http vddb library lt fedora get LT eLABa 0001 E 02 2006 D 20060612 124717 15166 DS 005 0 02 ETD Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto http www macrogamta lt e107 plugins content content php content 135 neveikianti nuoroda Isnasos 1 Archyvuota kopija 2014 12 07 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis apie biologija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį