Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Auksūdžio senovės žemdirbystės vietaAkmenų krūsnisAuksūdžio senovės žemdirbystės vietaKoordinatės 56 03 44 š pl 21 18 03
Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta
| Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta | |||
|---|---|---|---|
| Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 6,22 ha | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XVI a. | ||
| Žvalgytas | 1948, 2003 | ||
| Registro Nr. | 5204 (AR486) | ||
Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta, kitaip – Auksūdžio pilkapiai (registrinis kultūros paveldo objektas: unikalus kodas - 5204, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR486) – ankstyvosios žemdirbystės laukai šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Auksūdyje (Darbėnų seniūnija), 0,4 km į rytus nuo kelio Auksūdys-Nausėdai, kairiajame Darbos krante, Pilalės miško vakarinėje dalyje.
Žemdirbystės vietos pietrytiniame pakraštyje yra Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, o 127 m į pietryčius – pagonių alkvietė.
Vieta
Aukštumos vakariniame pakraštyje ir į Darbos slėnį besileidžiančiame šlaite 6,22 ha plote išliko daugiau kaip 30 akmenų krūsnių. Didesnė dalis koncentruojasi miško pietvakarinėje dalyje, tarp upės slėnio ir senovės gynybinio įtvirtinimo-piliakalnio, vad. Kūlių pilale. Čia jos apima 350 m ilgio ir 160 m pločio, rytų – vakarų kryptimi pailgą plotą, o pavienių krūsnių esama ir senovės įtvirtinimo-piliakalnio aikštelėje.
145 m į šiaurę, arčiau miško šiaurės vakarinio krašto yra kita akmenų krūsnių grupė, apimanti 110 × 130 m dydžio plotą.
Krūsnys apskritos, 3-5 m skersmens, 30-80 cm aukščio, akmenys į jas sumesti netvarkingai.
Bendras saugomos teritorijos plotas – 6,22 ha.
Istorija
Iki XVI a. Valakų reformos abipus Darbos upelio plytėjo ankstyvosios žemdirbystės laukai, kuriuos ženklino akmenų krūsnys, suformuotos renkant akmenis iš ariamos dirvos. Valakų reformos metu jie atsidūrė už valakais išskirstytų ariamos žemės sklypų ir buvo priskirti prie bendro naudojimo žemės – pievų, ganyklų ir miškų. Per 1919 metų Lietuvos žemės reformą bendrosios žemės buvo suskaidytos į vienkieminius sklypus ir išdalintos ūkininkams. Ruošiant žemę arimui ir renkant akmenis naujakurių statyboms, senovės žemdirbystės laukų akmenų krūsnis pradėta ardyti. Nemaža dalis akmenų 1939-1940 m. buvo išvežta Šventosios uosto statybai. 1948 m. buvo dar išlikę apie 300 krūsnių, kurios toliau buvo ardomas kolūkio statyboms.
Pasakojama, kad XX a. pradžioje rinkdami akmenis žmonės radę žalvarinių segių ir kitų dirbinių.
Akmenų krūsnis tyrinėtojai laikė pilkapiais. Todėl jų ardymą stengtasi sustabdyti, o 1972 m. tariamieji pilkapiai įrašyti į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą kaip respublikinės reikšmės archeologijos paminklas (AR486).
Tyrimai
Žvalgė: 1948 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (Pranas Kulikauskas), 1984 m. – Ignas Jablonskis, 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (Vilnius Morkūnas), 1993 m. – Vykintas Vaitkevičius, 2002 ir 2003 m. – Vilniaus universitetas ir Kretingos muziejus (Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas).
Kartografavo: 1974 m. – Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1992 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas.
Šaltiniai
- Bronius Dakanis. Auksūdžio archeologijos paminklai // Švyturys (Kretinga) – 1992, spalio 7, p. 3
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedžio leidykla, 1998, p. 59
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 134, Nr. 486
- Algimantas Merkevičius, Rėda Nemickienė, Julius Kanarskas. Šiaurės vakarų Lietuvos senųjų laukų žvalgymai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2003 metais. - Vilnius: Diemedžio leidykla, 2005, p. 262
Nuorodos
- Kultūros vertybių registras: Pilkapiai, vad. Kūlių pilale[neveikianti nuoroda]
- Senovės žemdirbystės vietų archeologiniai žvalgymai 2003 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta, Kas yra Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta? Ką reiškia Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta?
Auksudzio senoves zemdirbystes vietaAkmenu krusnisAuksudzio senoves zemdirbystes vietaKoordinates 56 03 44 s pl 21 18 03 r ilg 56 062092 s pl 21 300842 r ilg 56 062092 21 300842Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Darbenu seniunijaPlotas 6 22 haNaudotas I tukstantmetis XVI a Zvalgytas 1948 2003Registro Nr 5204 AR486 Auksudzio senoves zemdirbystes vieta kitaip Auksudzio pilkapiai registrinis kulturos paveldo objektas unikalus kodas 5204 senas kulturos paminklu saraso Nr AR486 ankstyvosios zemdirbystes laukai siaures vakarineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Auksudyje Darbenu seniunija 0 4 km į rytus nuo kelio Auksudys Nausedai kairiajame Darbos krante Pilales misko vakarineje dalyje Zemdirbystes vietos pietrytiniame pakrastyje yra Auksudzio senoves gynybinis įtvirtinimas o 127 m į pietrycius pagoniu alkviete VietaAukstumos vakariniame pakrastyje ir į Darbos slenį besileidzianciame slaite 6 22 ha plote isliko daugiau kaip 30 akmenu krusniu Didesne dalis koncentruojasi misko pietvakarineje dalyje tarp upes slenio ir senoves gynybinio įtvirtinimo piliakalnio vad Kuliu pilale Cia jos apima 350 m ilgio ir 160 m plocio rytu vakaru kryptimi pailga plota o pavieniu krusniu esama ir senoves įtvirtinimo piliakalnio aiksteleje 145 m į siaure arciau misko siaures vakarinio krasto yra kita akmenu krusniu grupe apimanti 110 130 m dydzio plota Krusnys apskritos 3 5 m skersmens 30 80 cm aukscio akmenys į jas sumesti netvarkingai Bendras saugomos teritorijos plotas 6 22 ha IstorijaIki XVI a Valaku reformos abipus Darbos upelio plytejo ankstyvosios zemdirbystes laukai kuriuos zenklino akmenu krusnys suformuotos renkant akmenis is ariamos dirvos Valaku reformos metu jie atsidure uz valakais isskirstytu ariamos zemes sklypu ir buvo priskirti prie bendro naudojimo zemes pievu ganyklu ir misku Per 1919 metu Lietuvos zemes reforma bendrosios zemes buvo suskaidytos į vienkieminius sklypus ir isdalintos ukininkams Ruosiant zeme arimui ir renkant akmenis naujakuriu statyboms senoves zemdirbystes lauku akmenu krusnis pradeta ardyti Nemaza dalis akmenu 1939 1940 m buvo isvezta Sventosios uosto statybai 1948 m buvo dar islike apie 300 krusniu kurios toliau buvo ardomas kolukio statyboms Pasakojama kad XX a pradzioje rinkdami akmenis zmones rade zalvariniu segiu ir kitu dirbiniu Akmenu krusnis tyrinetojai laike pilkapiais Todel ju ardyma stengtasi sustabdyti o 1972 m tariamieji pilkapiai įrasyti į Lietuvos kulturos paminklu sarasa kaip respublikines reiksmes archeologijos paminklas AR486 Tyrimai Zvalge 1948 m Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas Pranas Kulikauskas 1984 m Ignas Jablonskis 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras Vilnius Morkunas 1993 m Vykintas Vaitkevicius 2002 ir 2003 m Vilniaus universitetas ir Kretingos muziejus Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Julius Kanarskas Kartografavo 1974 m Respublikinis zemetvarkos projektavimo institutas 1992 m Valstybinis zemetvarkos institutas SaltiniaiBronius Dakanis Auksudzio archeologijos paminklai Svyturys Kretinga 1992 spalio 7 p 3 Vykintas Vaitkevicius Senosios Lietuvos sventvietes Zemaitija Vilnius Diemedzio leidykla 1998 p 59 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 134 Nr 486 Algimantas Merkevicius Reda Nemickiene Julius Kanarskas Siaures vakaru Lietuvos senuju lauku zvalgymai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 2003 metais Vilnius Diemedzio leidykla 2005 p 262NuorodosKulturos vertybiu registras Pilkapiai vad Kuliu pilale neveikianti nuoroda Senoves zemdirbystes vietu archeologiniai zvalgymai 2003 m