Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Auksūdžio piliakalnisSenovės gynybinio įtvirtinimo pylimo fragmentasAuksūdžio piliakalnisKoordinatės 56 03 41 5 š pl 21
Auksūdžio piliakalnis
| Auksūdžio piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Auksūdžio piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Aukštis | 0,4 m | ||
| Plotas | 45×35 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis | ||
| Žvalgytas | 1905, 1948, 1982, 1992, 1995 m. | ||
| Tirtas | 1984 m. | ||
| Registro Nr. | 28709 (A1815) | ||
Auksūdžio piliakalnis arba Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas, vadinamas Pilale, Kūlių pilale, Kūlių pile, Švedų pilale (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 28709; senas registro kodas - A1815) – įtvirtinta senovės gyvenvietė–piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Auksūdžio kaime (Darbėnų seniūnija), Pilalės miške, Darbos upelio kairiajame krante.
Pasiekiamas nuo kelio (218) Darbėnai–Įpiltis Auksūdžio kaimo šiaurinėje dalyje paėjus į dešinę rytų kryptimi 500 m per lieptą melioracijos griovyje iki Pilalės miško, miške apie 200 m į šiaurės rytus, pradedant nuo palei jo kraštą einančio kanalo centro. Piliakalnis sunkiai randamas, nes miške nėra aiškesnių orientyrų, o nuardyti pylimai menkai išsiskiria iš aplinkos.
Piliakalnis
Įrengtas lygioje vietoje, apaugusioje eglynu. Aikštelė ovali, pailga vakarų – rytų kryptimi, 45×35 m dydžio, iš visų pusių apjuosta 0,4 m aukščio, 5 m pločio iš akmenų krautu pylimu, kuris šiaurės – šiaurės vakarų pusėse dvigubas. Šiaurinėje pylimo dalyje yra 2,7 m pločio buvusio įvažiavimo vieta.
1995 m. aikštelėje rasta geležinė II tūkstantmečio vidurio pasaga.
18 m į rytus nuo pylimo yra 1,3×1,0 m dydžio ir 40–70 cm aukščio akmuo lygia viršutine plokštuma. Į vakarus ir šiaurės vakarus plyti Auksūdžio senovės žemdirbystės vieta, 110 m į pietryčius yra Auksūdžio alkvietė, 1,5 km į pietus – pietryčius – Auksūdžio kapinynas–ankstyvos kapinės. Kiti du kapinynai – Leišio kalnelis ir Pilalė bei piliakalnis yra Auksūdžio kaimo vakariniame pakraštyje, prie Kulšės upelio.
Istorija
Senovės įtvirtinimas vadinamas „Pilale“, „Kūlių pilale“, „Kūlių pile“, „Švedų pilale“, rečiau – „Velnio malūnu“, stūkso Dainiškių pelkių vakariniame pakraštyje.
Padavimai:
- Pylimą supylė švedai, kurie čia buvo įkūrę vyriausiąjį savo kariuomenės štabą Lietuvoje;
- Karo su Švedija metu čia buvusi įrengta slėptuvė, kuria žmonės pasiekdavo kūlgrinda ir slėpėsi nuo švedų kareivių;
- Šioje vietoje buvęs dvaras, kuris kartu su ponais nugrimzdo skradžiai žemę ir tik retkarčiais iškildavo;
- Kūlių pilalėje gyveno ponaitis-velniukas, kuris ateidavo su piemenimis mušti ripkos ir tik sudrožus jam šermukšnio lazda, pradingo pilalėje ir daugiau nebesirodė;
- Šioje vietoje buvo dvaro malūnas, vadinamas Velnio malūnu;
- Per kalendorines šventes Kūlių pilalėje laumės naktimis skalbdavo drabužius;
- Prie Kūlių pilalės žmones klaidindavo, pasirodydavo žvakelės.
1935 m. senovės įtvirtinimas įrašytas į Valstybės archeologijos komisijos apskaitą,1972 m. kartu su akmenų krūsnimis–pilkapiais paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu (AR486),2004 m. įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1815),2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.
Saugomos teritorijos plotas – 0,52 ha.
Tyrimai
1905 m. žvalgė Liudvikas Kšivickis, 1948 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (vadovas Pranas Kulikauskas), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas), 1995 m. – Vykintas Vaitkevičius (Kultūros paveldo inspekcija).
1984 m. Ignas Jablonskis padarė pylimo pjūvius pietrytinėje ir šiaurės vakarinėje dalyse, kur ištyrė 41 m² dydžio plotą. Nustatyta, kad pylimas krautas iš akmenų, kuriuos prilaikė 3 eilės įkastų 15–20 cm skersmens stulpų. I. Jablonskis padarė išvadą, kad ši archeologinė vieta galėjusi būti naudojama kaip ankstyva įtvirtinta gyvenvietė.
Senovės gynybinis įtvirtinimas datuojamas I tūkstantmečiu.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| 48 km Įpilties piliakalnis 6 km | Kalvių piliakalnis 18 km | Mosėdžio piliakalnis 18 km | |||||||||
| Šventoji 14 km | | Laivių piliakalnis 16 km Imbarės piliakalnis 18 km | |||||||||
| Auksūdžio II piliakalnis 1,5 km Nagarbos piliakalnis 13 km Rūdaičių piliakalnis 15 km | Kurmaičių piliakalnis 11 km Andulių piliakalnis 19 km | Martynaičių piliakalnis 16 km Kartenos piliakalnis 20,5 km | |||||||||
Šaltiniai
- Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, ap. 1, b. 18. - L. 210-221 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 134, Nr. 486
- Valstybės žinios - 2004. - Nr. 48. - P. 8
- Kultūros vertybių registras: Auksūdžio senovės gynybinis įtvirtinimas[neveikianti nuoroda]
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1975. - T. 2. - P. 32 (Nr. 39)
- Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернiи. - Вильна, 1899. - C. 84
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. - Vilnius, 1995. - P. 39–40
- Lietuvos piliakalniai: atlasas. - Vilnius, 2005. - T. 1. - P. 438–439
- Vykintas Vaitkevičius. Unikalūs paminklai Auksūdyje? - Žemaičių žemė - 1995. - Nr. 2
- Vykintas Vaitkevičius. Senosios Lietuvos šventvietės: Žemaitija. - Vilnius: Diemedis, 1998. - P. 58–59
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai: Auksūdys
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Auksūdžio piliakalnis, Kas yra Auksūdžio piliakalnis? Ką reiškia Auksūdžio piliakalnis?
Auksudzio piliakalnisSenoves gynybinio įtvirtinimo pylimo fragmentasAuksudzio piliakalnisKoordinates 56 03 41 5 s pl 21 18 15 1 r ilg 56 061528 s pl 21 304194 r ilg 56 061528 21 304194Vieta Kretingos rajonasSeniunija Darbenu seniunijaAukstis 0 4 mPlotas 45 35 mNaudotas I tukstantmetisZvalgytas 1905 1948 1982 1992 1995 m Tirtas 1984 m Registro Nr 28709 A1815 Auksudzio piliakalnis arba Auksudzio senoves gynybinis įtvirtinimas vadinamas Pilale Kuliu pilale Kuliu pile Svedu pilale valstybes saugoma kulturos vertybe unikalus kodas 28709 senas registro kodas A1815 įtvirtinta senoves gyvenviete piliakalnis Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje Auksudzio kaime Darbenu seniunija Pilales miske Darbos upelio kairiajame krante Pasiekiamas nuo kelio 218 Darbenai Įpiltis Auksudzio kaimo siaurineje dalyje paejus į desine rytu kryptimi 500 m per liepta melioracijos griovyje iki Pilales misko miske apie 200 m į siaures rytus pradedant nuo palei jo krasta einancio kanalo centro Piliakalnis sunkiai randamas nes miske nera aiskesniu orientyru o nuardyti pylimai menkai issiskiria is aplinkos Piliakalnis3D modelis Įrengtas lygioje vietoje apaugusioje eglynu Aikstele ovali pailga vakaru rytu kryptimi 45 35 m dydzio is visu pusiu apjuosta 0 4 m aukscio 5 m plocio is akmenu krautu pylimu kuris siaures siaures vakaru pusese dvigubas Siaurineje pylimo dalyje yra 2 7 m plocio buvusio įvaziavimo vieta 1995 m aiksteleje rasta gelezine II tukstantmecio vidurio pasaga 18 m į rytus nuo pylimo yra 1 3 1 0 m dydzio ir 40 70 cm aukscio akmuo lygia virsutine plokstuma Į vakarus ir siaures vakarus plyti Auksudzio senoves zemdirbystes vieta 110 m į pietrycius yra Auksudzio alkviete 1 5 km į pietus pietrycius Auksudzio kapinynas ankstyvos kapines Kiti du kapinynai Leisio kalnelis ir Pilale bei piliakalnis yra Auksudzio kaimo vakariniame pakrastyje prie Kulses upelio IstorijaSenoves įtvirtinimas vadinamas Pilale Kuliu pilale Kuliu pile Svedu pilale reciau Velnio malunu stukso Dainiskiu pelkiu vakariniame pakrastyje Padavimai Pylima supyle svedai kurie cia buvo įkure vyriausiajį savo kariuomenes staba Lietuvoje Karo su Svedija metu cia buvusi įrengta sleptuve kuria zmones pasiekdavo kulgrinda ir slepesi nuo svedu kareiviu Sioje vietoje buves dvaras kuris kartu su ponais nugrimzdo skradziai zeme ir tik retkarciais iskildavo Kuliu pilaleje gyveno ponaitis velniukas kuris ateidavo su piemenimis musti ripkos ir tik sudrozus jam sermuksnio lazda pradingo pilaleje ir daugiau nebesirode Sioje vietoje buvo dvaro malunas vadinamas Velnio malunu Per kalendorines sventes Kuliu pilaleje laumes naktimis skalbdavo drabuzius Prie Kuliu pilales zmones klaidindavo pasirodydavo zvakeles 1935 m senoves įtvirtinimas įrasytas į Valstybes archeologijos komisijos apskaita 1972 m kartu su akmenu krusnimis pilkapiais paskelbtas respublikines reiksmes archeologijos paminklu AR486 2004 m įrasytas į nekilnojamuju kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarasa A1815 2005 m pripazintas valstybes saugoma kulturos vertybe Saugomos teritorijos plotas 0 52 ha Tyrimai1905 m zvalge Liudvikas Ksivickis 1948 m Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas vadovas Pranas Kulikauskas 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba vadovas Romas Olisauskas 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras vadovas Vilnius Morkunas 1995 m Vykintas Vaitkevicius Kulturos paveldo inspekcija 1984 m Ignas Jablonskis padare pylimo pjuvius pietrytineje ir siaures vakarineje dalyse kur istyre 41 m dydzio plota Nustatyta kad pylimas krautas is akmenu kuriuos prilaike 3 eiles įkastu 15 20 cm skersmens stulpu I Jablonskis padare isvada kad si archeologine vieta galejusi buti naudojama kaip ankstyva įtvirtinta gyvenviete Senoves gynybinis įtvirtinimas datuojamas I tukstantmeciu Aplinkiniai piliakalniai48 km Įpilties piliakalnis 6 km Kalviu piliakalnis 18 km Mosedzio piliakalnis 18 kmSventoji 14 km Laiviu piliakalnis 16 km Imbares piliakalnis 18 kmAuksudzio II piliakalnis 1 5 km Nagarbos piliakalnis 13 km Rudaiciu piliakalnis 15 km Kurmaiciu piliakalnis 11 km Anduliu piliakalnis 19 km Martynaiciu piliakalnis 16 km Kartenos piliakalnis 20 5 kmSaltiniaiValstybes archeologijos komisijos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka F 1 ap 1 b 18 L 210 221 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 134 Nr 486 Valstybes zinios 2004 Nr 48 P 8 Kulturos vertybiu registras Auksudzio senoves gynybinis įtvirtinimas neveikianti nuoroda Lietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius 1975 T 2 P 32 Nr 39 Pokrovskij F V Arheologicheskaya karta Kovenskoj gubernii Vilna 1899 C 84 Gintautas Zabiela Lietuvos medines pilys Vilnius 1995 P 39 40 Lietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 T 1 P 438 439 Vykintas Vaitkevicius Unikalus paminklai Auksudyje Zemaiciu zeme 1995 Nr 2 Vykintas Vaitkevicius Senosios Lietuvos sventvietes Zemaitija Vilnius Diemedis 1998 P 58 59NuorodosLietuvos piliakalniai Auksudys Hillforts eu atviruju duomenu istekliai