Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Irano Azerbaidžanas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Azerbaidžano regionas Irano Azerbaidžanas آذربایجان ایران | |
| Valstybės | |
Irano Azerbaidžanas (azer. Cənubi Azərbaycan, pers. آذربایجان ایران, Āzarbāijān-e Irān), dar vadinamas Pietiniu Azerbaidžanu – istorinis regionas dabartinio Irano šiaurės vakarų dalyje, esantis į pietus nuo Arakso upės. Už jos, šiaurėje, yra geografiškai ir istoriškai daug sudėtingesnis šiaurės, arba Kaukazo, Azerbaidžanas. Rytuose regioną supo Gilanas, vakaruose – Kurdistanas.
Administraciškai regioną sudaro keturios Irano provincijos: Vakarų Azerbaidžanas, Rytų Azerbaidžanas, Zandžanas, Ardebilis. Kartu jos sudaro apie 100 000 km² ir gyvena apie 17 mln. gyventojų.
Gamta
Visas Irano Azerbaidžanas, skirtingai nuo šiaurinio, pasižymi kalnuotu klimatu. Rytuose nuo Kaspijos jūros jį atskiria Talyšo kalnai. Vakaruose yra didžiulis Urmijos ežeras. Regionas garsėja gamtos grožiu.
Istorija
I tūkst. pr. m. e. pradžioje susiformavo pirmoji regione valstybė – Mana, kuri VIII a. pr. m. e. kovojo su gretima Asirijos imperija ir Urartija. Nuo VII a. pr. m. e. Medijos imperija nukariavo Maną, ir regionas tapo Medijos dalimi. Vėliau jį valdė Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai. Kaip atskiras regionas Pietinis Azerbaidžanas formavosi jau paskutiniaisiais amžiais pr. m. e., kuomet čia klestėjo helenistinė Atropatena. Būtent nuo jos pavadinimo iki VII a. išsikristalizavo pavadinimas „Azerbaidžanas“. Jį vėliau pritaikė ir į šiaurę nuo Arakso esančiam regionui apibūdinti, o ten XX a. susikūrė Azerbaidžano valstybė.
VII a. regionas pateko į Kalifato sudėtį, čia pradėtas platinti Islamas. IX a. prasidėjus Irano tarpuvaldžiui, Kalifatas suiro, ir visą Azerbaidžaną užvaldė emyrai Sadžidai. Vėliau juos pakeitė Salaridai, Ravadidai.
XI a. regionas užkariautas Seldžiukų. Jų sultonatui suirus, įsitvirtino vietinė Azerbaidžano dinastija Eldegizidai, suvieniję visą Azerbaidžano regioną ir laikinai kontroliavę ir teritorijas į rytus nuo Pietinio Azerbaidžano. Jų valstybę XIII a. sunaikino Mongolų imperija, čia įkūrusi Ilchanatą. Šiam yrant, regione XIV a. trumpai valdė , tačiau vėliau įsigalėjo Timūridai.
Nuo XV a. vidurio azerbaidžaniečiai vaidino lemiamą vaidmenį Persijos istorijoje. 1447 m., po timūrido Šachrucho mirties, iš Azerbaidžano kilę tiurkai, vadovaujami Džahan Šacho, sukūrė trumpalaikę Kara Kojunlu federaciją, kuri valdė taip pat Armėniją, Kurdistaną. 1466 m. Kara Kojunlu pajėgos susidūrė su kitomis tiurkų pajėgomis Ak Kojunlu vakaruose. Šie sunaikino Kara Kojunlu ir sukūrė dar didesnę imperiją, užvaldydami ir Vakarų Iraną.
XV–XVI a. sandūroje regione iškilo nauja jėga: sufijai, kurie siekė skleisti savo tikėjimą. Jie paėmė valdžią Ak Kojunlu valstybėje ir labai greitai ėmė plėsti teritorijas, suvienydami visą Didįjį Iraną. Jų didžiausi priešai buvo Osmanų imperija vakaruose ir Uzbekų chanatas rytuose. Tai buvo Safavidų imperija, viešpatavusi iki XVIII a.
Per XI–XVI a. vyko krašto tiurkizacija. Iki tol vietos gyventojai kalbėjo iranėnų kalboms priklausančiu pehlevi dialektu, susiformavusiu Sasanidų laikotarpyje. Nuo seldžiukų laikų naujai atsikėlę tiurkai ėmė naudotis gausiomis krašte ganyklomis, ir jų vis gausėjo, nors miestuose dauguma gyventojų iki XVII a. dar kalbėjo šia kalba. Tačiau kraštas galutinai tiurkizuotas.
XVIII a. visame Azerbaidžano regione susiformavo daug smulkių , sukoncentruotų aplink didžiausius miestus. Irano teritorijoje buvo , , ir kt.
XIX a. pradžioje vykstant Rusijos-Persijos karui, istorinis Azerbaidžanas padalintas į dvi dalis, ir visas Pietinis Azerbaidžanas atsidūrė Irano valdžioje. Nuo tada jis ir vadinamas Irano Azerbaidžanu (šiaurinė Azerbaidžano dalis, kur susikūrė Azerbaidžano valstybė, pavadinta Kaukazo Azerbaidžanu). Rusija neatsisakė pretenzijų kontroliuoti visą istorinį Azerbaidžaną, dėl to įsiveržė į jį 1909, 1912–1914, 1915–1918, 1920–1921 ir 1941 metais, konkuruodama su Turkija, kuri regioną kontroliavo 1914–1915 ir 1918–1919 m.
Kultūra
Azerbaidžaniečiai ir visas Azerbaidžano regionas sudaro svarbią dalį Persijos civilizacijos, kuri susiformavo apie IX a. Čia susiformavo daug svarbių persų kultūros naujovių, neretai šis regionas buvo Persijos kultūros centru. Todėl regionas turi labai turtingą istorinį palikimą: architektūros, tapybos, poezijos šedevrus.
XX a. regionas yra integruotas į Irano gyvenimą, nepaisant tam tikrų azerbaidžaniečių nacionalistinių judėjimų. Iš regiono kilę daug svarbių Irano politinių ir kultūros veikėjų, įskaitant Ali Chamenei, dab. šalies vadovą.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Irano Azerbaidžanas, Kas yra Irano Azerbaidžanas? Ką reiškia Irano Azerbaidžanas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Azerbaidzano regionas Irano Azerbaidzanas آذربایجان ایرانValstybes Irano Azerbaidzanas azer Cenubi Azerbaycan pers آذربایجان ایران Azarbaijan e Iran dar vadinamas Pietiniu Azerbaidzanu istorinis regionas dabartinio Irano siaures vakaru dalyje esantis į pietus nuo Arakso upes Uz jos siaureje yra geografiskai ir istoriskai daug sudetingesnis siaures arba Kaukazo Azerbaidzanas Rytuose regiona supo Gilanas vakaruose Kurdistanas Administraciskai regiona sudaro keturios Irano provincijos Vakaru Azerbaidzanas Rytu Azerbaidzanas Zandzanas Ardebilis Kartu jos sudaro apie 100 000 km ir gyvena apie 17 mln gyventoju GamtaVisas Irano Azerbaidzanas skirtingai nuo siaurinio pasizymi kalnuotu klimatu Rytuose nuo Kaspijos juros jį atskiria Talyso kalnai Vakaruose yra didziulis Urmijos ezeras Regionas garseja gamtos groziu IstorijaI tukst pr m e pradzioje susiformavo pirmoji regione valstybe Mana kuri VIII a pr m e kovojo su gretima Asirijos imperija ir Urartija Nuo VII a pr m e Medijos imperija nukariavo Mana ir regionas tapo Medijos dalimi Veliau jį valde Achemenidai Aleksandras Makedonietis Seleukidai Kaip atskiras regionas Pietinis Azerbaidzanas formavosi jau paskutiniaisiais amziais pr m e kuomet cia klestejo helenistine Atropatena Butent nuo jos pavadinimo iki VII a issikristalizavo pavadinimas Azerbaidzanas Jį veliau pritaike ir į siaure nuo Arakso esanciam regionui apibudinti o ten XX a susikure Azerbaidzano valstybe VII a regionas pateko į Kalifato sudetį cia pradetas platinti Islamas IX a prasidejus Irano tarpuvaldziui Kalifatas suiro ir visa Azerbaidzana uzvalde emyrai Sadzidai Veliau juos pakeite Salaridai Ravadidai XI a regionas uzkariautas Seldziuku Ju sultonatui suirus įsitvirtino vietine Azerbaidzano dinastija Eldegizidai suvienije visa Azerbaidzano regiona ir laikinai kontroliave ir teritorijas į rytus nuo Pietinio Azerbaidzano Ju valstybe XIII a sunaikino Mongolu imperija cia įkurusi Ilchanata Siam yrant regione XIV a trumpai valde taciau veliau įsigalejo Timuridai Nuo XV a vidurio azerbaidzanieciai vaidino lemiama vaidmenį Persijos istorijoje 1447 m po timurido Sachrucho mirties is Azerbaidzano kile tiurkai vadovaujami Dzahan Sacho sukure trumpalaike Kara Kojunlu federacija kuri valde taip pat Armenija Kurdistana 1466 m Kara Kojunlu pajegos susidure su kitomis tiurku pajegomis Ak Kojunlu vakaruose Sie sunaikino Kara Kojunlu ir sukure dar didesne imperija uzvaldydami ir Vakaru Irana XV XVI a sanduroje regione iskilo nauja jega sufijai kurie sieke skleisti savo tikejima Jie paeme valdzia Ak Kojunlu valstybeje ir labai greitai eme plesti teritorijas suvienydami visa Didįjį Irana Ju didziausi priesai buvo Osmanu imperija vakaruose ir Uzbeku chanatas rytuose Tai buvo Safavidu imperija viespatavusi iki XVIII a Per XI XVI a vyko krasto tiurkizacija Iki tol vietos gyventojai kalbejo iranenu kalboms priklausanciu pehlevi dialektu susiformavusiu Sasanidu laikotarpyje Nuo seldziuku laiku naujai atsikele tiurkai eme naudotis gausiomis kraste ganyklomis ir ju vis gausejo nors miestuose dauguma gyventoju iki XVII a dar kalbejo sia kalba Taciau krastas galutinai tiurkizuotas XVIII a visame Azerbaidzano regione susiformavo daug smulkiu sukoncentruotu aplink didziausius miestus Irano teritorijoje buvo ir kt XIX a pradzioje vykstant Rusijos Persijos karui istorinis Azerbaidzanas padalintas į dvi dalis ir visas Pietinis Azerbaidzanas atsidure Irano valdzioje Nuo tada jis ir vadinamas Irano Azerbaidzanu siaurine Azerbaidzano dalis kur susikure Azerbaidzano valstybe pavadinta Kaukazo Azerbaidzanu Rusija neatsisake pretenziju kontroliuoti visa istorinį Azerbaidzana del to įsiverze į jį 1909 1912 1914 1915 1918 1920 1921 ir 1941 metais konkuruodama su Turkija kuri regiona kontroliavo 1914 1915 ir 1918 1919 m KulturaAzerbaidzanieciai ir visas Azerbaidzano regionas sudaro svarbia dalį Persijos civilizacijos kuri susiformavo apie IX a Cia susiformavo daug svarbiu persu kulturos naujoviu neretai sis regionas buvo Persijos kulturos centru Todel regionas turi labai turtinga istorinį palikima architekturos tapybos poezijos sedevrus XX a regionas yra integruotas į Irano gyvenima nepaisant tam tikru azerbaidzanieciu nacionalistiniu judejimu Is regiono kile daug svarbiu Irano politiniu ir kulturos veikeju įskaitant Ali Chamenei dab salies vadova