Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Amedėjas Modiljanis it Amedeo ModiglianiAmedėjas Modiljanis 1918 m Gimė 1884 m liepos 12 d LivornasMirė 1920 m sausio 24
Amedeo Modigliani
| Amedėjas Modiljanis it. Amedeo Modigliani | |
|---|---|
| Amedėjas Modiljanis 1918 m. | |
| Gimė | 1884 m. liepos 12 d. Livornas |
| Mirė | 1920 m. sausio 24 d. (35 metai) Paryžius |
| Palaidotas (-a) | Per Lašezo kapinės |
| Tautybė | italas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Modernizmas |
| Vikiteka | Amedeo Modigliani |
| Parašas | |
Amedėjas Modiljanis (it. Amedeo Modigliani, piln. Amedeo Clemente Modigliani, 1884 m. liepos 12 d. – 1920 m. sausio 24 d.) – žydų kilmės XX a. modernizmo Italijos tapytojas ir skulptorius, dirbęs Prancūzijoje. Daugiausia tapė portretus ir aktus.
Modiljanis išvystė nuosavą stilių ir nepriskiriamas nei vienai modernizmo srovių. Jis tapo vienu populiariausių XX a. tapytojų, tiek dėl tragiškos gyvenimo istorijos (nuo vaikystės Modiljanis sirgo, kas jį pastūmėjo į alkoholizmą ir narkotikus), tiek dėl savo dailės, kuri, skirtingai nuo daugelio kitų modernistų, išlaikė ryšius su realistiniu objekto vaizdavimu.
Biografija
Jaunystė Italijoje
Amedėjas Modiljanis gimė 1884 m. liepos 12 d. Livorno mieste, Italijoje. Jis buvo jauniausias iš 4 šeimos vaikų. Tėvas Flaminio Modigliani buvo kalnakasybos inžinierius. Motina Eugenia Modigliani (Eugénie Garsin) buvo kilusi iš Prancūzijos Marselio miesto. Šeima priklausė sekuliariųjų žydų vidurinei klasei. Šeima vertėsi metalų, medienos ir prekyba. Amedėjaus gimimo metu šeimos verslas bankrutavo. Manoma, kad kūdikio gimimas išgelbėjo Modiljanių turtą nuo kreditorių išparceliavimo (tuo metu buvo draudžiama konfiskuoti turtą iš šeimų, turinčių mažamečių vaikų). Motina atidarė savą mokyklą ir užsiėmė prancūzų kalbos mokymu ir vertimais. Jai padėjo Modiljanio vyresniosios seserys.
Amedėjaus auklėjimu daugiausia rūpinosi dėdė Isaco Garsin. 1895 m. Amedėjas persirgo pleuritu, po to kartu su motina keliavo po Italijos miestus. 1898 m. Amedėjas susirgo tymais, kurie tuo metu buvo nepagydoma liga. Per ligos priepuolius kliedėdavo apie gretimoje Florencijoje buvusius renesanso laikų meno šedevrus, kuriuos galvojo, kad nepamatys, nes mirs. Ligai atsitraukus motina aprodė sūnui Florencijos įžymybes: Uficius ir Piti. Viename laiške motina spėja Amedėją tapsiant menininku.
1898 m. Amedėjas pradėjo mokintis to meto geriausio Livorno dailininko Guglielmo Micheli studijoje. Joje jis susipažino ir persiėmė XIX a. Italijos dailės madomis, studijavo renesanso dailės pavyzdžius. Būsimą dailininko gyvenimą tuo metu pradėjo temdyti šešėlis – pirmieji tuberkuliozės požymiai. 1901 m. žiemą Amedėjas lankėsi Romoje, Neapolyje, Kapryje. Susipažino su Domenico Morelli kūryba. Kitas dailininkas, kurio įtaka jaučiama ankstyvuosiuose Amedėjo darbuose, buvo Giovanni Boldini. 1902 m. grįžęs į Florenciją Amedėjas įstojo į Laisvąją nuogo kūno dailės mokyklą, kurioje dėstė Giovanni Fattori. Jis lankėsi muziejuose, studijavo piešimą iš natūros, aukštai vertino renesanso meną.
1903 m. Amedėjas nuvyko į Veneciją, įstojo į Vaizduojamojo meno institutą. 1903 ir 1905 m. Venecijos bienalėse Modiljanis susipažino su tuo metu vykstančiais Europos moderniojo meno judėjimais, kurie buvo menkai išreikšti Livorne ir Florencijoje. Venecijoje jis atrado impresionistų, simbolistų ir O. Rodeno kūrybą. Greičiausiai tai jį paskatino vykti į to meto pasaulio meno sostinę – Paryžių.
Ankstyvieji metai Paryžiuje
Ankstyvaisiais 1906 m., su motinos duota menka pinigų suma, Modiljanis atvyko į Paryžių, apsistojo Monmartre. Čia jis visapusiškai lavinosi, lankėsi muziejuose, įstojo į vietos italų dailės mokyklą Académie Colarossi, išsinuomojo dailės studiją. Iš pradžių Modiljanis bandė gyventi kaip pasiturinčios šeimos sūnus, tačiau pasibaigus pinigams jo gyvenimas tapo labai skurdus. Liudijama, kad jis beveik nuolat dėvėdavo darbininkiškus drabužius, buvo įjunkęs į alkoholį, neatsisakinėdavo hašišo, kurį greičiausiai pradėjo vartoti Venecijoje.
Gyvenimas Modiljanį suvedė su visa grietinėle išskirtinių Paryžiaus menininkų, tarp kurių dailininkai Morisas Utrilo, Pablas Pikasas, Chaimas Sutinas, poetas Maksas Žakobas. Modiljanis susipažino iš arti su naujausiais moderniosios dailės judėjimais. Legenda sako, kad jis sunaikino visus savo atsivežtus piešinius iš Italijos, kuriuos sukūrė pagal renesanso praeities meistrų pavyzdžius. Tačiau Paryžius nelaukė menininko išskėstomis rankomis. Mieste, kuriame vienu metu dirbo kelios dešimtys tūkstančių dailininkų, buvo ypač sunku prasimušti ir surasti savo paveikslų rinką. Prasidėjo dailininko kraustymasis iš vienos vietos į kitą, skolos už nuomą, besaikis alkoholizmas ir narkotikų vartojimas. Tuo Modiljanis slėpė, o gal bėgo nuo tiesos – tuberkuliozės liga, kuria jis sirgo, buvo mirtina ir tuo metu neišgydoma. Alkoholis ir narkotikai slopino skausmus.
1907 m. Modiljanis apsistojo viename name, kuriame kambarius jauniems dailininkams nuomojo daktaras Polis Aleksanderis. Jaunas daktaras tapo pirmuoju Modiljanio rėmėju ir jo dailės mėgėju. Tais pačiais metais Modiljanio darbų eksponuota „Rudens salono“ parodoje. 1908 m. eksponuota Nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodoje. Jokio ypatingo dėmesio Modiljanio darbai nesulaukė. Pirmųjų Modiljanio darbų Paryžiuje stilistiką paveikė Anri de Tulūz-Lotrekas, kiek vėliau – Polis Sezanas. 1908 m. su Polio Aleksanderio tarpininkavimu dailininkas gavo pirmą užsakymą ir atliko paveikslą „Amazonė“. 1909 m. Modiljanis persikraustė į Monparnasą. Čia susipažino su rumunų kilmės skulptoriumi Konstantinu Brankušiu. K. Brankušis buvo vienas įtakingiausių modernizmo skulptorių. Dėl jo įtakos, o gal dar ir dėl paveikslų nesėkmių, Modiljanis atsidėjo skulptūrai. Pasakojama, kad akmenis skulptūroms jis vogdavo iš statybų aikštelių. 1910 m. Modiljanis susipažino su rusų poete Ana Achmatova. Yra legenda apie karštą menininkų simpatiją vienas kitam ir meilę. Tuo metu Achmatova buvo nesenai ištekėjusi ir ryšius su Modiljaniu nutraukė po apie metus trukusio susirašinėjimo. Modiljanis jai skyrė apie 16 portretų piešinių. Menininkai daugiau niekuomet nesusitiko. Kitos moterys Modiljanio gyvenime, o jų buvo daug, dažniausiai būdavo studijos pozuotojos, neturtingos provincijos merginos, ir pan. Žodžiais ir paveikslais Modiljanis garbino moters grožį, tačiau realūs santykiai buvo kiek kitokie. Dažnos muštynės su partnerėmis, beveik vieši gatvės skandalai ir santykių aiškinimasis buvo įprasti Modiljaniui.
1912 m. Modiljanis išstatė „Rudens salono“ parodoje seriją skulptūrinių galvų, kurių keletas buvo nupirktos. 1913 m. pavasarį Modiljanis grįžo į gimtojo miesto apylinkes. Viename laiške jis mini, kad Livorne dirbo su marmuro statulomis ir kelias atsiuntė į Paryžių, tačiau apie jas jokių kitų žinių nėra. Apie 1913-14 m. sandūroje Modiljanis grįžo prie tapybos. Prasidėjus Pirmajam pasauliniui karui Modiljanis negalėjo būti paimtas į armiją dėl prastos sveikatos, tačiau į frontą išvyko Polis Aleksanderis. Naujuoju Modiljanio kūrybos globėju tapo Polis Gijomas, kuris eksponavo dailininkų darbus nuosavoje galerijoje ir buvo meno kūrinių dileris. Tarp to meto Modiljanio draugų: skulptorius Žakas Lipšicas, dailininkas .
Vėlyvieji metai
1914 m. Modiljanis susipažino su angle Beatriče Hastings, kuri tapo tikriausiai pirmąja pastovesne drauge. Beatričė Hastings užsiėmė įvairiapuse veikla, nuo poetės iki cirko artistės, ir rašė straipsnius į Anglijos spaudą apie Paryžiaus kultūrinį gyvenimą. Jai Modiljanis skyrė 14 portretų. Poros ryšis išsilaikė apie 2 metus. 1916 m. Modiljanis susipažino su lenkų poetu Leopoldu Zborovskiu, kuris, su savo žmona Chanka, tapo Modiljanio dailės mėgėju ir jo rėmėju. Zborovskiai užsakinėjo paveikslus Modiljaniui ir rėmė jį parodose.
1917 m. balandžio mėnesį Modiljanis susipažino su 19 metų Académie Colarossi dailės mokyklos mokine Žana Ebiutern, kuri tapo paskutine ir didžiąja Modiljanio meile. Ją Modiljanis pavaizdavo bent 25-iuose portretuose. Žana buvo iš katalikiškos šeimos ir sulaukė didelio pasipriešinimo iš jos pusės, kada apsigyveno su žydų kilmės dailininku. 1917 m. gruodį įvyko pirmoji ir vienintelė jo gyvenimo metu Modiljanio personalinė paroda Berthe Weill galerijoje, kuri sukėlė skandalą − policija liepė nukabinti nuogų moterų atvaizdus, kurie buvo iškabinti vitrinose. 1918 m. dailininkas su Zborovskių šeima pasitraukė į Pietų Prancūziją nuo galimo vokiečių kariuomenės įsiveržimo į Paryžių Pirmojo pasaulinio karo metu. Žinoma, kad vienu metu buvo apsistojęs Nicoje. 1918 m. lapkričio 28 d. Modiljaniui gimė duktė Žana. Paveikslus Modiljanis siuntė į Paryžių, Zborovskio tarpininkavimu jie buvo eksponuoti Londone.
1919 m. gegužę Modiljanis grįžo į Paryžių. Tuo metu susiklosčiusi situacija buvo palanki dailininkui. Jis buvo pradėjęs gauti teigiamus reviu iš spaudos, jo portretai pradėjo susilaukti platesnio publikos dėmesio. Sužinojęs apie Žanos Ebiutern antrąjį nėštumą, Modiljanis planavo vedybas, tačiau tam sutrukdė liga. Amedėjas Modiljanis mirė 1920 m. sausio 24 d. vienoje Paryžiaus ligoninių nuo tuberkuliozės iššaukto meningito. Jo draugė Žana Ebiutern, nėščia devintą mėnesį, baigė gyvenimą savižudybe sekančią dieną (iššokdama pro langą). Amedėjas Modiljanis palaidotas Paryžiaus Per Lašezo (Père Lachaise) kapinėse. Žana Ebiutern perlaidota prie Modiljanio praėjus apie 10 metų nuo mirties.
1926 m. dailininko pažįstamas poetas Andrė Salmonas parašė memuarinę apybraižą apie Modiljanį, 1957 m. – romantinį romaną „Aistringas Modiljanio gyvenimas“. 1957 m. sukurtas prancūzų filmas „Monparnasas, 19“. 2004 m. sukurtas romantinis filmas dailininko gyvenimo motyvais .
Kūrinių kainos
Viešo aukciono metu parduotų Modiljanio kūrinių kainos:
- 2010 m. paveikslas „Apsinuoginusi moteris, sėdinti ant sofos“ buvo parduotas už 68,9 mln. JAV dolerių,
- 2010 m. skulptūra „Tete“ parduota už 43,2 mln. eurų.
- 2014 m. kita skulptūrinė galva „Tete“ parduota už 70,7 mln. JAV dolerių.
- 2015 m. paveikslas „Apsinuoginusi gulinti moteris“ parduotas už 170,4 mln. JAV dolerių.
Darbų galerija
- „Polis Aleksanderis“ (1909, Tokijo Fudži meno centras)
- „Alisija“ (1915, Valstybinis meno muziejus, Kopenhaga)
- „Mozė Kislingas“ (1915)
- „Polis Gijomas“ (1915, Oranžerijos muziejus, Paryžius)
- „Žakas Lipšicas su žmona Berta“ (1916, Čikagos meno institutas)
- „Ponia Reynard“ (1916)
- „Apsinuoginusi sėdinti moteris“ (1916, Kurto meno institutas, Londonas)
- „Beatričė Hastings“ (1916)
- „Leopoldas Zborovskis“ (1916-19, Meno muziejus, San Paulas)
- „Apsinuoginusi gulinti moteris“ (1917)
- „Žana Ebiutern“ (1918)
- „Žana Ebiutern su kepure“ (1919)
Leidiniai apie Modiljanį lietuvių kalba
- Stefano De Rosa. Modigliani. – Kaunas: Šviesa, 1997. ISBN 5-430-02503-8
- Andre Salmon. Aistringas Modiljanio gyvenimas: romanas. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2006. – 350 p. 2-as leid.
- Élisabeth Barillé. Meilė auštant: Amadėjus Modiljanis ir Ana Achmatova. – Vilnius: Gelmės, 2015. – 144 p.
Išnašos
- „BBC naujienos“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 4 d..
- „Bloomberg naujienos“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 4 d..
- bloomberg.com
- „Vakarų ekspresas“
Nuorodos
- Encyclopaedia Britannica
- treccani.it
- guggenheim.org Archyvuota kopija 2015-10-07 iš Wayback Machine projekto.
- Modiljanis Olga's Gallery tinklalapyje
- Modiljanis all-art.org tinklalapyje Archyvuota kopija 2012-10-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Amedeo Modigliani, Kas yra Amedeo Modigliani? Ką reiškia Amedeo Modigliani?
Amedejas Modiljanis it Amedeo ModiglianiAmedejas Modiljanis 1918 m Gime 1884 m liepos 12 d LivornasMire 1920 m sausio 24 d 35 metai ParyziusPalaidotas a Per Lasezo kapinesTautybe italasVeikla DailininkasSritis ModernizmasVikiteka Amedeo ModiglianiParasas Amedejas Modiljanis it Amedeo Modigliani piln Amedeo Clemente Modigliani 1884 m liepos 12 d 1920 m sausio 24 d zydu kilmes XX a modernizmo Italijos tapytojas ir skulptorius dirbes Prancuzijoje Daugiausia tape portretus ir aktus Modiljanis isvyste nuosava stiliu ir nepriskiriamas nei vienai modernizmo sroviu Jis tapo vienu populiariausiu XX a tapytoju tiek del tragiskos gyvenimo istorijos nuo vaikystes Modiljanis sirgo kas jį pastumejo į alkoholizma ir narkotikus tiek del savo dailes kuri skirtingai nuo daugelio kitu modernistu islaike rysius su realistiniu objekto vaizdavimu BiografijaJaunyste Italijoje Amedejas Modiljanis gime 1884 m liepos 12 d Livorno mieste Italijoje Jis buvo jauniausias is 4 seimos vaiku Tevas Flaminio Modigliani buvo kalnakasybos inzinierius Motina Eugenia Modigliani Eugenie Garsin buvo kilusi is Prancuzijos Marselio miesto Seima priklause sekuliariuju zydu vidurinei klasei Seima vertesi metalu medienos ir prekyba Amedejaus gimimo metu seimos verslas bankrutavo Manoma kad kudikio gimimas isgelbejo Modiljaniu turta nuo kreditoriu isparceliavimo tuo metu buvo draudziama konfiskuoti turta is seimu turinciu mazameciu vaiku Motina atidare sava mokykla ir uzsieme prancuzu kalbos mokymu ir vertimais Jai padejo Modiljanio vyresniosios seserys Amedejaus auklejimu daugiausia rupinosi dede Isaco Garsin 1895 m Amedejas persirgo pleuritu po to kartu su motina keliavo po Italijos miestus 1898 m Amedejas susirgo tymais kurie tuo metu buvo nepagydoma liga Per ligos priepuolius kliededavo apie gretimoje Florencijoje buvusius renesanso laiku meno sedevrus kuriuos galvojo kad nepamatys nes mirs Ligai atsitraukus motina aprode sunui Florencijos įzymybes Uficius ir Piti Viename laiske motina speja Amedeja tapsiant menininku Moters galva 1911 m 1898 m Amedejas pradejo mokintis to meto geriausio Livorno dailininko Guglielmo Micheli studijoje Joje jis susipazino ir persieme XIX a Italijos dailes madomis studijavo renesanso dailes pavyzdzius Busima dailininko gyvenima tuo metu pradejo temdyti seselis pirmieji tuberkuliozes pozymiai 1901 m ziema Amedejas lankesi Romoje Neapolyje Kapryje Susipazino su Domenico Morelli kuryba Kitas dailininkas kurio įtaka jauciama ankstyvuosiuose Amedejo darbuose buvo Giovanni Boldini 1902 m grįzes į Florencija Amedejas įstojo į Laisvaja nuogo kuno dailes mokykla kurioje deste Giovanni Fattori Jis lankesi muziejuose studijavo piesima is naturos aukstai vertino renesanso mena 1903 m Amedejas nuvyko į Venecija įstojo į Vaizduojamojo meno instituta 1903 ir 1905 m Venecijos bienalese Modiljanis susipazino su tuo metu vykstanciais Europos moderniojo meno judejimais kurie buvo menkai isreiksti Livorne ir Florencijoje Venecijoje jis atrado impresionistu simbolistu ir O Rodeno kuryba Greiciausiai tai jį paskatino vykti į to meto pasaulio meno sostine Paryziu Ankstyvieji metai Paryziuje Ankstyvaisiais 1906 m su motinos duota menka pinigu suma Modiljanis atvyko į Paryziu apsistojo Monmartre Cia jis visapusiskai lavinosi lankesi muziejuose įstojo į vietos italu dailes mokykla Academie Colarossi issinuomojo dailes studija Is pradziu Modiljanis bande gyventi kaip pasiturincios seimos sunus taciau pasibaigus pinigams jo gyvenimas tapo labai skurdus Liudijama kad jis beveik nuolat devedavo darbininkiskus drabuzius buvo įjunkes į alkoholį neatsisakinedavo hasiso kurį greiciausiai pradejo vartoti Venecijoje Gyvenimas Modiljanį suvede su visa grietinele isskirtiniu Paryziaus menininku tarp kuriu dailininkai Morisas Utrilo Pablas Pikasas Chaimas Sutinas poetas Maksas Zakobas Modiljanis susipazino is arti su naujausiais moderniosios dailes judejimais Legenda sako kad jis sunaikino visus savo atsiveztus piesinius is Italijos kuriuos sukure pagal renesanso praeities meistru pavyzdzius Taciau Paryzius nelauke menininko isskestomis rankomis Mieste kuriame vienu metu dirbo kelios desimtys tukstanciu dailininku buvo ypac sunku prasimusti ir surasti savo paveikslu rinka Prasidejo dailininko kraustymasis is vienos vietos į kita skolos uz nuoma besaikis alkoholizmas ir narkotiku vartojimas Tuo Modiljanis slepe o gal bego nuo tiesos tuberkuliozes liga kuria jis sirgo buvo mirtina ir tuo metu neisgydoma Alkoholis ir narkotikai slopino skausmus Is kaires Modiljanis Pablas Pikasas Andre Salmonas 1916 m 1907 m Modiljanis apsistojo viename name kuriame kambarius jauniems dailininkams nuomojo daktaras Polis Aleksanderis Jaunas daktaras tapo pirmuoju Modiljanio remeju ir jo dailes megeju Tais paciais metais Modiljanio darbu eksponuota Rudens salono parodoje 1908 m eksponuota Nepriklausomuju dailininku draugijos parodoje Jokio ypatingo demesio Modiljanio darbai nesulauke Pirmuju Modiljanio darbu Paryziuje stilistika paveike Anri de Tuluz Lotrekas kiek veliau Polis Sezanas 1908 m su Polio Aleksanderio tarpininkavimu dailininkas gavo pirma uzsakyma ir atliko paveiksla Amazone 1909 m Modiljanis persikrauste į Monparnasa Cia susipazino su rumunu kilmes skulptoriumi Konstantinu Brankusiu K Brankusis buvo vienas įtakingiausiu modernizmo skulptoriu Del jo įtakos o gal dar ir del paveikslu nesekmiu Modiljanis atsidejo skulpturai Pasakojama kad akmenis skulpturoms jis vogdavo is statybu aiksteliu 1910 m Modiljanis susipazino su rusu poete Ana Achmatova Yra legenda apie karsta menininku simpatija vienas kitam ir meile Tuo metu Achmatova buvo nesenai istekejusi ir rysius su Modiljaniu nutrauke po apie metus trukusio susirasinejimo Modiljanis jai skyre apie 16 portretu piesiniu Menininkai daugiau niekuomet nesusitiko Kitos moterys Modiljanio gyvenime o ju buvo daug dazniausiai budavo studijos pozuotojos neturtingos provincijos merginos ir pan Zodziais ir paveikslais Modiljanis garbino moters grozį taciau realus santykiai buvo kiek kitokie Daznos mustynes su partneremis beveik viesi gatves skandalai ir santykiu aiskinimasis buvo įprasti Modiljaniui Zana Ebiutern 1916 m 1912 m Modiljanis isstate Rudens salono parodoje serija skulpturiniu galvu kuriu keletas buvo nupirktos 1913 m pavasarį Modiljanis grįzo į gimtojo miesto apylinkes Viename laiske jis mini kad Livorne dirbo su marmuro statulomis ir kelias atsiunte į Paryziu taciau apie jas jokiu kitu ziniu nera Apie 1913 14 m sanduroje Modiljanis grįzo prie tapybos Prasidejus Pirmajam pasauliniui karui Modiljanis negalejo buti paimtas į armija del prastos sveikatos taciau į fronta isvyko Polis Aleksanderis Naujuoju Modiljanio kurybos globeju tapo Polis Gijomas kuris eksponavo dailininku darbus nuosavoje galerijoje ir buvo meno kuriniu dileris Tarp to meto Modiljanio draugu skulptorius Zakas Lipsicas dailininkas Velyvieji metai 1914 m Modiljanis susipazino su angle Beatrice Hastings kuri tapo tikriausiai pirmaja pastovesne drauge Beatrice Hastings uzsieme įvairiapuse veikla nuo poetes iki cirko artistes ir rase straipsnius į Anglijos spauda apie Paryziaus kulturinį gyvenima Jai Modiljanis skyre 14 portretu Poros rysis issilaike apie 2 metus 1916 m Modiljanis susipazino su lenku poetu Leopoldu Zborovskiu kuris su savo zmona Chanka tapo Modiljanio dailes megeju ir jo remeju Zborovskiai uzsakinejo paveikslus Modiljaniui ir reme jį parodose 1917 m balandzio menesį Modiljanis susipazino su 19 metu Academie Colarossi dailes mokyklos mokine Zana Ebiutern kuri tapo paskutine ir didziaja Modiljanio meile Ja Modiljanis pavaizdavo bent 25 iuose portretuose Zana buvo is katalikiskos seimos ir sulauke didelio pasipriesinimo is jos puses kada apsigyveno su zydu kilmes dailininku 1917 m gruodį įvyko pirmoji ir vienintele jo gyvenimo metu Modiljanio personaline paroda Berthe Weill galerijoje kuri sukele skandala policija liepe nukabinti nuogu moteru atvaizdus kurie buvo iskabinti vitrinose 1918 m dailininkas su Zborovskiu seima pasitrauke į Pietu Prancuzija nuo galimo vokieciu kariuomenes įsiverzimo į Paryziu Pirmojo pasaulinio karo metu Zinoma kad vienu metu buvo apsistojes Nicoje 1918 m lapkricio 28 d Modiljaniui gime dukte Zana Paveikslus Modiljanis siunte į Paryziu Zborovskio tarpininkavimu jie buvo eksponuoti Londone 1919 m geguze Modiljanis grįzo į Paryziu Tuo metu susiklosciusi situacija buvo palanki dailininkui Jis buvo pradejes gauti teigiamus reviu is spaudos jo portretai pradejo susilaukti platesnio publikos demesio Suzinojes apie Zanos Ebiutern antrajį nestuma Modiljanis planavo vedybas taciau tam sutrukde liga Amedejas Modiljanis mire 1920 m sausio 24 d vienoje Paryziaus ligoniniu nuo tuberkuliozes issaukto meningito Jo drauge Zana Ebiutern nescia devinta menesį baige gyvenima savizudybe sekancia diena issokdama pro langa Amedejas Modiljanis palaidotas Paryziaus Per Lasezo Pere Lachaise kapinese Zana Ebiutern perlaidota prie Modiljanio praejus apie 10 metu nuo mirties 1926 m dailininko pazįstamas poetas Andre Salmonas parase memuarine apybraiza apie Modiljanį 1957 m romantinį romana Aistringas Modiljanio gyvenimas 1957 m sukurtas prancuzu filmas Monparnasas 19 2004 m sukurtas romantinis filmas dailininko gyvenimo motyvais Kuriniu kainosVieso aukciono metu parduotu Modiljanio kuriniu kainos 2010 m paveikslas Apsinuoginusi moteris sedinti ant sofos buvo parduotas uz 68 9 mln JAV doleriu 2010 m skulptura Tete parduota uz 43 2 mln euru 2014 m kita skulpturine galva Tete parduota uz 70 7 mln JAV doleriu 2015 m paveikslas Apsinuoginusi gulinti moteris parduotas uz 170 4 mln JAV doleriu Darbu galerija Polis Aleksanderis 1909 Tokijo Fudzi meno centras Alisija 1915 Valstybinis meno muziejus Kopenhaga Moze Kislingas 1915 Polis Gijomas 1915 Oranzerijos muziejus Paryzius Zakas Lipsicas su zmona Berta 1916 Cikagos meno institutas Ponia Reynard 1916 Apsinuoginusi sedinti moteris 1916 Kurto meno institutas Londonas Beatrice Hastings 1916 Leopoldas Zborovskis 1916 19 Meno muziejus San Paulas Apsinuoginusi gulinti moteris 1917 Zana Ebiutern 1918 Zana Ebiutern su kepure 1919 Leidiniai apie Modiljanį lietuviu kalbaStefano De Rosa Modigliani Kaunas Sviesa 1997 ISBN 5 430 02503 8 Andre Salmon Aistringas Modiljanio gyvenimas romanas Vilnius Gimtasis zodis 2006 350 p 2 as leid Elisabeth Barille Meile austant Amadejus Modiljanis ir Ana Achmatova Vilnius Gelmes 2015 144 p Isnasos BBC naujienos Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 4 d Bloomberg naujienos Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 4 d bloomberg com Vakaru ekspresas NuorodosVikiteka Amedeo Modigliani vaizdine ir garsine medziagaEncyclopaedia Britannica treccani it guggenheim org Archyvuota kopija 2015 10 07 is Wayback Machine projekto Modiljanis Olga s Gallery tinklalapyje Modiljanis all art org tinklalapyje Archyvuota kopija 2012 10 11 is Wayback Machine projekto