Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džovanis Fatoris it Giovanni Fattori 1825 1908 m XIX a Italijos tapytojas grupės narys Dž Fatorio autoportretas 1854 m I
Giovanni Fattori
Džovanis Fatoris (it. Giovanni Fattori, 1825–1908 m.) – XIX a. Italijos tapytojas, grupės narys.
Biografija
Džovanis Fatoris gimė 1825 m. rugsėjo 6 d. Livorne (Toskana). Mokėsi pas vietos dailininką Giuseppe Baldini, 1846 m. persikėlė į Florenciją, kur mokėsi pas Giuseppe Bezzuoli. Neišliko nei vienas iš jo ankstyvųjų kūrinių, neskaitant eskizų. Dž. Fatoris dalyvavo Italijos atgimimo judėjime, kovoje dėl susivienijimo. Jis prisijungė prie livorniečių sukilimo prieš Austrijos valdžią. Po 1850 m. jis nutapė portretų, istorinių scenų, daugiausiai viduramžių ir renesanso temomis. 1857 m. per dailininką Enrico Pollastrini, Dž. Fatoris susipažino su Engro klasicistine stilistika, kas paveikė jo kūrybą. Maždaug šiuo metu Dž. Fatoris tapo Toskanos dailininkų grupės nariu, kurių daugelis grįžo iš Paryžiaus ir paveikti novatoriškų idėjų sukilo prieš akademinio meno principus, propagavo plenerinę ir realistinę tapybą. Dž. Fatoris persiėmė šiomis naujovėmis ir pradėjo garsėti militaristinio pabūdžio paveikslais, daugiausiai raitelių, pavaizduotų gamtoje. Jo paveikslas „Karo laukas po Madžentos mūšio“ 1859 m. laimėjo Rikasolio konkursą. Gavęs piniginį apdovanojimą Dž. Fatoris vedė Setimiją Vanuči (Settimia Vannucci). 1861 m. pora apsigyveno Livorne, kur žmona buvo gydoma nuo tuberkuliozės, iki jos mirties 1867 m.
Dž. Fatoris buvo paveiktas žmonos mirties, taip pat nusivylęs Italijos karalystės tvarka, kuri nepateisino italų Atgimimo lūkesčių. Dailininkas kūrė žanrines scenas, kaimo peizažus. 1869 m. pradėjo vesti privačias pamokas Florencijoje, vienu jo mokinių buvo livornietis Amedėjas Modiljanis. 1875 m. Dž. Fatoris lankėsi Paryžiuje, tačiau grįžo nesužavėtas impresionistinės dailės. Po 1880 m. dailininkas daug tapė Maremos kaimo vietovėje ir jo garsiausiu paveikslu įvardijamas „Maremos kaubojai, varantys avis“. 1891 m. dailininkas vedė Marijaną Martineli (Marianna Bigozzi Martinelli). Pora gyveno skurdžiai, vertėsi privačiomis pamokomis. Dž. Fatoris neišgalėjo nupirkti rėmų savo paveikslams ir jo paroda 1896 m. Dresdene neįvyko. Antroji žmona mirė 1903 m. ir dailininkas 1906 m. vedė trečią kartą − Fani Martineli. Nusivylimai gyvenimo pabaigoje atsiskleidžia dailininko vėlyvuosiuose kūriniuose. Jis yra sukūręs grafikos kūrinių, ofortų. Džovanis Fatoris mirė 1908 m. rugpjūčio 30 d. Florencijoje. Palaidotas Livorne, kurio muziejui suteiktas dailininko vardas.
Darbų galerija
- Dž. Fatorio kūriniai chronologine tvarka
Šaltiniai
- treccani.it
- livornonow.com Archyvuota kopija 2016-06-20 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Giovanni Fattori, Kas yra Giovanni Fattori? Ką reiškia Giovanni Fattori?
Dzovanis Fatoris it Giovanni Fattori 1825 1908 m XIX a Italijos tapytojas grupes narys Dz Fatorio autoportretas 1854 m Italu stovykla po Madzentos musio 1861 m Piti rumai Nacionaline siuolaikinio meno galerijaBiografijaDzovanis Fatoris gime 1825 m rugsejo 6 d Livorne Toskana Mokesi pas vietos dailininka Giuseppe Baldini 1846 m persikele į Florencija kur mokesi pas Giuseppe Bezzuoli Neisliko nei vienas is jo ankstyvuju kuriniu neskaitant eskizu Dz Fatoris dalyvavo Italijos atgimimo judejime kovoje del susivienijimo Jis prisijunge prie livornieciu sukilimo pries Austrijos valdzia Po 1850 m jis nutape portretu istoriniu scenu daugiausiai viduramziu ir renesanso temomis 1857 m per dailininka Enrico Pollastrini Dz Fatoris susipazino su Engro klasicistine stilistika kas paveike jo kuryba Mazdaug siuo metu Dz Fatoris tapo Toskanos dailininku grupes nariu kuriu daugelis grįzo is Paryziaus ir paveikti novatorisku ideju sukilo pries akademinio meno principus propagavo plenerine ir realistine tapyba Dz Fatoris persieme siomis naujovemis ir pradejo garseti militaristinio pabudzio paveikslais daugiausiai raiteliu pavaizduotu gamtoje Jo paveikslas Karo laukas po Madzentos musio 1859 m laimejo Rikasolio konkursa Gaves piniginį apdovanojima Dz Fatoris vede Setimija Vanuci Settimia Vannucci 1861 m pora apsigyveno Livorne kur zmona buvo gydoma nuo tuberkuliozes iki jos mirties 1867 m Dz Fatoris buvo paveiktas zmonos mirties taip pat nusivyles Italijos karalystes tvarka kuri nepateisino italu Atgimimo lukesciu Dailininkas kure zanrines scenas kaimo peizazus 1869 m pradejo vesti privacias pamokas Florencijoje vienu jo mokiniu buvo livornietis Amedejas Modiljanis 1875 m Dz Fatoris lankesi Paryziuje taciau grįzo nesuzavetas impresionistines dailes Po 1880 m dailininkas daug tape Maremos kaimo vietoveje ir jo garsiausiu paveikslu įvardijamas Maremos kaubojai varantys avis 1891 m dailininkas vede Marijana Martineli Marianna Bigozzi Martinelli Pora gyveno skurdziai vertesi privaciomis pamokomis Dz Fatoris neisgalejo nupirkti remu savo paveikslams ir jo paroda 1896 m Dresdene neįvyko Antroji zmona mire 1903 m ir dailininkas 1906 m vede trecia karta Fani Martineli Nusivylimai gyvenimo pabaigoje atsiskleidzia dailininko velyvuosiuose kuriniuose Jis yra sukures grafikos kuriniu ofortu Dzovanis Fatoris mire 1908 m rugpjucio 30 d Florencijoje Palaidotas Livorne kurio muziejui suteiktas dailininko vardas Darbu galerijaDz Fatorio kuriniai chronologine tvarkaSaltiniaiVikiteka Giovanni Fattori vaizdine ir garsine medziagatreccani it livornonow com Archyvuota kopija 2016 06 20 is Wayback Machine projekto