Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
S Dariaus ir S Girėno aerodromasIATA ICAO EYKSParametraiAerodromo tipascivilinisOperatoriusKauno miesto savivaldybėMiest
Aleksoto oro uostas
| S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas | |||
| IATA: - - ICAO: EYKS | |||
|---|---|---|---|
| Parametrai | |||
| Aerodromo tipas | civilinis | ||
| Operatorius | Kauno miesto savivaldybė | ||
| Miestas | Kaunas | ||
| Aukštis virš jūros lygio | 75 m | ||
| Koordinatės | 54°52′48″ š. pl. 23°52′54″ r. ilg. / 54.88000°š. pl. 23.88167°r. ilg. | ||
| Kilimo ir tūpimo takai | |||
| Kryptis | Matmenys | Danga | |
| ilgis (m) | plotis (m) | ||
| 09R/27L | 1130 | 50 | asfaltbetonis |
| 09L/27R | 800 | 60 | gruntas |
S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas (Aleksoto oro uostas, Aleksoto aerodromas) – seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Europoje. Įkurtas 1915 m. Kauno pietiniame priemiestyje Aleksote, pakeliui į Garliavą.
ICAO kodas EYKS, kategorija – 2B. Aerodromas užima 191,89 ha plotą, kilimo-tūpimo tako ilgis – 1200 m, plotis – 50 m. Radijo dažnis 135,5 Mhz. Savininkas – Kauno miesto savivaldybė.
Istorija
Įkūrimo aplinkybės
Aleksoto aerodromas yra seniausias iš veikiančių Lietuvoje. Dar senesnis, bet neveikiantis nuo 1915 m., yra Kauno tvirtovės aerodromas, įkurtas 1913 m. Kauno priemiestyje Panemunėje. Tvirtovės teritorijoje buvo dar keturios lėktuvų nusileidimo aikštelės: Aukštojoje Fredoje (nuo 1924 m. naudojo Karo aviacijos dirbtuvės, nuo 1956 m. sovietų sraigtasparnių pulkas, dabar – Kauno aviacijos gamykla, UAB Helisota ir Lietuvos karinių oro pajėgų Paieškos ir gelbėjimo tarnyba), Vilijampolėje (prie Nemuno ir Neries santakos), Žaliakalnyje (dab. Petro Vileišio aikštė) ir Rokuose.
Vienas pirmųjų Lietuvos profesionalių lakūnų buvo Kauno gubernijos valstietis Bronislovas Šleinys, 1911 m. lėktuvo valdymo paslapčių mokęsis Paryžiaus aviacijos mokykloje.
Visos aikštės ir pagrindinis aerodromas buvo nedideli, apie 300–400 m ilgio ir pločio, todėl vokiečiai, nustūmę Rusijos kariuomenę ir 1915 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje užėmę Kauną, savajam aerodromui pasirinko erdvesnę vietą – lauką į vakarus nuo Veiverių plento. Pietiniame lauko krašte pastatytas metalinių konstrukcijų 240×55×40 m dirižablio angaras (didžiausias tuo metu pastatas Lietuvoje). Jame tilpo vienas „Zeppelin“ dirižablis. Už 800 m šiaurę nuo jo, prie Linksmadvario, pastatyti 2 surenkamų metalinių konstrukcijų 63×21×4,5 m lėktuvų angarai, išlygintas maždaug 500×500 m laukas jiems kilti ir leistis. Prie angarų pastatyti mediniai pastatai – sandėliai, dirbtuvės, kareivinės, ginklinės ir kt. Nuo 1916 m. dauguma karo lėktuvų buvo aprūpinti ginklais, todėl skraidyti dirižabliais tapo pavojinga. Aleksoto dirižablio angaras atiteko lėktuvams .
Plėtra tarpukario Lietuvoje
Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1919 m. pradžioje, Aleksote pradėti formuoti aviacijos būriai, įsteigtos karo aviacijos dirbtuvės. 1919 m. vasario 27 d. į Kauną atgabenti aštuoni nauji Vokietijoje pirkti lėktuvai LVG C.VI (už kiekvieną sumokėta po 35 000 auksinų), o kovo 1 d. pirmą kartą į orą pakilo lėktuvai su lietuviškais skiriamaisiais ženklais. 1919 m. kovo 3 d. pirmuosius skrydžius į frontą atliko aerodrome įsikūrusi Aviacijos dalis. 1919 m. kovo 12 d. savarankišką darbą pradėjo Karo aviacijos kuopa. Ši diena laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu.
Karinis aerodromas gana greit buvo pritaikytas ir civilinėms reikmėms. 1921 m. liepos 26 d. buvo atidaryta oro linija Karaliaučius-Kaunas. Skrydžius aptarnavo: Lloyd Luftdienst, Danziger Luftdienst, Danziger Luftpost. Vėliau oro trasa buvo pratęsta maršrutu Berlynas (Staaken oro uostas)-Štetinas-Dancigas-Karaliaučius-Kaunas-Ryga. Linija buvo skrendama kasdien, bet į Rygą tik antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais.
Išlikę tvarkaraščiai byloja, kad 1923 m. kovo 7 d. latvių oro bendrovė Latvijas Gaismas Satiksme AS vykdė reisus maršrutu Karaliaučius-Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. 1924 m. kompanija uždirbo labai mažą pelną ir buvo abejojama ar verta skrydžius tęsti toliau. 1925 m. gegužės 1 d. linija buvo atnaujinta, bet po kelių savaičių Latvijos vyriausybė atšaukė kompanijai teiktas lengvatas ir ši veiklą nutraukė visai.
Nuo 1922 m. gegužės mėn. aerodrome leidosi SSRS–Vokietijos akcinės bendrovės „Deruluft“ lėktuvai, skraidę maršrutu Maskva–Smolenskas–Kaunas–Karaliaučius (vėliau maršrutas pratęstas iki Berlyno). 1935 m. pradėjo leistis maršrutu Karaliaučius–Ryga–Talinas skridę "Lufthansa" lėktuvai. 1937 m. bendrovės „Lufthansa“ ir „Aeroflot“ pradėjo aptarnauti oro liniją Berlynas–Kaunas–Maskva. Nuo 1938 m. liepos mėn. maršrutu Varšuva–Vilnius–Kaunas–Ryga–Talinas–Helsinkis skraidė lenkų bendrovės LOT lėktuvai. 1939 m. rugsėjo 1 d. LOT lėktuvai turėjo skristi iš Varšuvos tieisiai į Kauną ir toliau į Rygą, Taliną ir Helsinkį. Maršrutas taip ir nebuvo atidarytas dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo.
1921 m. birželio 29 d. Aleksoto aerodrome surengta pirmoji oro šventė. 1928 m. sausio 26 d. kapitonas Vladas Morkus atliko pirmąjį šuolį su parašiutu. 1931 m. išbandytas pirmasis lietuviškas sklandytuvas, aviakonstruktorių Jurgio Dobkevičiaus bei Antano Gustaičio sukurti lėktuvai „Dobi“ ir „Anbo“, taip pat kitų konstruktorių sukurti lėktuvai.
Augant Lietuvos aviacijai, didėjant lėktuvų greičiams, lėktuvams nusileisti tinkamas plotas pasidarė per mažas. 1926 m. pradėtas aerodromo kilimo-tūpimo tako remontas, melioravimo darbai. Iš Fredos dvaro nupirkta apie 70 ha žemės, aerodromo plotas padidintas iki 1000×1000 m, vėliau plotas padidėjo iki 1300×1300 m. 1927–1928 m. pastatyti du gelžbetoniniai 50×20 m angarai žvalgybos ir naikintuvų eskadrilėms. 1930 m. pastatytas gelžbetoninis Lietuvos aeroklubo angaras. Dirižablio angaras išmontuotas, nes buvo per didelis, trukdė lėktuvams kilti ir leistis. Vietoje jo 1932 m. pastatytas gelžbetoninis 90×20×9 m Mokomosios eskadrilės angaras.
Tuo metu pertvarkomas visas oro uostas: karinė aviacija telkiama pietinėje oro uosto dalyje, o civilinė (Lietuvos aeroklubo ir susisiekimo) – šiaurinėje, Linksmadvario pusėje. Pastatyta radijo stotis, fotolaboratorijos patalpa, iliuminuotos kliūtys prie oro uosto („Maisto“ fabrikas, radijo stoties antenos ir kt.), įrengtas apšvietimas, švyturys-pelengatorius. 1931 m. pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis. Šiame pastate veikė muitinė, pasų kontrolė ir susisiekimo tvarkymo įstaigos.
1938 m. Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija tais pačiais metais įkurtoms „Lietuvos oro linijoms“ Anglijoje, Percival Aircraft Ltd gamykloje, nupirko du šešiaviečius transporto lėktuvus „Percival Q 6“ – žemasparnius, dviejų variklių, medinės konstrukcijos keleivinius orlaivius. Tuo metu jie laikyti vienais moderniausių. 1938 m. rugsėjo 1 d. lietuvių lakūnai per Amsterdamą ir Berlyną parskraidino pirmąjį lėktuvą į Kauną, o rugsėjo 3 d. surengtas inauguracinis skrydis į pajūrį. Pakrikštyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardais, nuo rugsėjo 5 d. abu lėktuvai skraidė pirmąja Lietuvos civilinės aviacijos oro linija iš Kauno Aleksoto oro uosto į Palangą. 1939–1940 m. Lietuvos oro linijų lėktuvai iš Aleksoto oro uosto skraidė ir į Rygą, gabendami keleivius bei oro paštą.
Oro transportas buvo gana populiarus. 1939 m. maršrutu Kaunas–Palanga atlikta 216 reisų, kurių metu pervežti 784 keleiviai, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto siuntų. Iš viso 1939 m. Į Kauną atskrido apie 1000, o išskrido apie 1100 žmonių. Taip greta karinės tvirtėjo ir civilinė aviacija. Pasiektas lygis buvo toks, kad ikikarinė Lietuva užsienio šalių buvo pripažinta kaip pakankamai stipri ir perspektyvi aviacijos valstybė.
1940 m. birželio 16 d. Aleksoto aerodromą užėmė Lietuvą okupavusi Raudonoji armija. Lietuvos civilinės ir karo aviacijos lėktuvų skrydžiai uždrausti, dalis lakūnų suimta. Aerodrome įsikūrė sovietinės karo aviacijos dalinys; Karo aviacijos dirbtuvių pagrindu buvo įkurta karinė gamykla Nr. 365.
Antrasis pasaulinis karas
1941 m. birželio 22 d. vokiečių Liuftvafė sunaikino sovietų lėktuvus. Dėl didelių nuostolių rusų aviacijos pulkas prarado kovingumą ir liepos 14 d. buvo pervestas į užnugarį performavimui. 1941–1944 m. vokiečiai aerodromą dar praplėtė į pietus, prijungė kombinato „Maistas“ žemės sklypą ir visiškai panaikino Žagariškių kaimą. Įrengtas 800 m betoninis kilimo-tūpimo takas, riedėjimo takai šalia tako ir pietiniai du riedėjimo žiedai, ridenimo takas link šiaurinės aerodromo dalies. Pietinėje dalyje pastatyti 8 angarai dvimotoriams lėktuvams remontuoti. Darbams buvo naudojami iš Kauno geto atvaromi žydai.
Sovietmetis
1944 m. rugpjūčio 1 d. Raudonoji armija išstūmė Vokietijos pajėgas ir vėl užėmė Kauną. Atsitraukdama Vokietijos kariuomenė susprogdino kilimo taką, riedėjimo takus, sudegino medinius angarus. Aerodrome buvo dislokuoti sovietiniai kariniai lėktuvai ir sraigtasparniai. Pietrytiniame pakraštyje veikė civilinės aviacijos Kauno padalinys. Praplatintas ir iki 1,3 km pailgintas pakilimo takas, įrengtos radiotechninės priemonės – lokatoriai, radijo švyturiai ir kt.
Gerinant ekologines ir miesto saugumo sąlygas civilinės aviacijos padalinys 1988 m. perkeltas į Karmėlavą. 1990 m. vasario 19 d. senojo Kauno oro uosto civilinės aviacijos pastatus nuspręsta perduoti Lietuvos aviacijos muziejui.
Atkūrus valstybingumą
1993 m. gegužės 6 d. aerodromas pavadintas Dariaus ir Girėno aerodromu. 1993 m. rugpjūčio 31 d. SSRS kariuomenė paliko aerodromą. 1995 m. liepos 10 d. Aleksoto aerodromas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą . 1997 m. įsteigta Kauno miesto savivaldybės viešoji įstaiga S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas.
Dabar senajame oro uoste vyksta įvairios šventės, kasmet liepos mėnesį minima „Lituanicos“ skrydžio data. Čia įsikūrę motoskraidyklių, aviamodeliuotojų klubai, Kauno aeroklubas, per Europą skrendantys turistiniai lėktuvai. 2000 m. lapkričio 17 d. aerodromo teritorijoje atidengtas memorialas karo aviacijos lakūnams atminti. 2002 m. Kariuomenės ir visuomenės dienos proga Aleksoto aerodrome parašiutininkai išskleidė 212 kv.metrų ploto Lietuvos vėliavą – didžiausią padangėje išskleistą vėliavą Lietuvoje. 2004 m. vyko Europos akrobatinio skraidymo čempionatas. 2007 m. pirmą kartą Lietuvos aviacijos istorijoje atliktas skrydis aplink Lietuvą be nutūpimo. 2011 m. vasarį aerodrome buvo atnaujinta skrydžių aptarnavimo įranga. Skrydžių valdymo bokšte sumontuota kompiuterinė įranga, kuria įrašoma ir kaupiama radijo ryšio informacija, atnaujinta meteorologinė įranga leidžia realiu laiku nustatyti vėjo kryptį, stiprumą, temperatūrą. Elektroniniu būdu ji fiksuoja matomumą bei vertikalų debesų aukštį. Įdiegta nuotolinio stebėjimo sistema gali indentifikuoti aerodrome vykstančius skrydžius, fiksuoti jų laiką ir aerodromo zonos ribų kirtimo laiką. 2016 m. gegužės 20 d. aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Antrasis paieškos ir gelbėjimo postas, perkeltas iš Fredos aerodromo.
Bandymai sunaikinti
Dar sovietmečiu pradėta kalbėti apie netoli miesto centro įsikūrusio Aleksoto aerodromo teritorijos panaudojimą gyvenamųjų namų statybai. Atkūrus nepriklausomybę šią idėją atgaivino konservatorius Algirdas Avižienis, pasiūlęs istorinėje Aleksoto vietoje statyti municipalinius namus .
2007 m. savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas siūlė 70 hektarų aerodromo teritorijoje be konkurso įrengti kelias futbolo aikštes, maniežą, teniso kortus, golfo laukus ir pramogų centrą. Šiai idėjai pritarė Aleksoto seniūnė Lukrecija Navickienė bei vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas . Pasipriešinus aviatoriams, Seimo nariui Rytui Kupčinskui ir Kultūros ministerijai, projekto įgyvendinimas sustabdytas, o A. Keserauskas atstatydintas iš pareigų. 2009 m. lapkričio 5 d. LR kultūros ministro įsakymu patvirtintas S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Šaltiniai
- S. Dariaus ir S. Girėno aerodromas // Aviacijos pasaulis. 2006 m. kovo 6 d., p.7
- Jurijus Boiko. Pirmieji lakūnai (rusų k.)
- Gytis Ramoška. Kauno oro uostas // Kaunas. Istorija, praeitis, dabartis. K.:Šviesa, 2006. p. 54-57 ISBN 5-430-04399-0
- „Kauno miesto savivaldybė Aleksoto seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-23. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- http://www.timetableimages.com/ttimages/lloyd2.htm
- http://www.europeanairlines.no/Arcticles_Latvia_250205.htm[neveikianti nuoroda]
- http://195.182.68.156/DB/pilnas.jsp?mc=16943[neveikianti nuoroda]
- Kauno aerodromas praturtėjo modernia įranga // Kauno diena, 2012 m. vasario 29 d. [1]
- Kaune – naujo paieškos ir gelbėjimo posto įkurtuvės http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/miesto-pulsas/naujo-paieskos-ir-gelbejimo-posto-ikurtuves-750880
- http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=42576[neveikianti nuoroda]
- http://www.kaunodiena.lt/lt/?id=6&aid=48865[neveikianti nuoroda]
- http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=4FC7100B-A137-46A2-A4B7-1C199CAEA6C1[neveikianti nuoroda] LR kultūros ministro įsakymas Dėl Dariaus ir Girėno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano tvirtinimo
Nuorodos
- Oficiali svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksoto oro uostas, Kas yra Aleksoto oro uostas? Ką reiškia Aleksoto oro uostas?
S Dariaus ir S Gireno aerodromasIATA ICAO EYKSParametraiAerodromo tipascivilinisOperatoriusKauno miesto savivaldybeMiestasKaunasAukstis virs juros lygio 75 mKoordinates 54 52 48 s pl 23 52 54 r ilg 54 88000 s pl 23 88167 r ilg 54 88000 23 88167Kilimo ir tupimo takaiKryptis Matmenys Dangailgis m plotis m 09R 27L 1130 50 asfaltbetonis09L 27R 800 60 gruntas S Dariaus ir S Gireno aerodromas Aleksoto oro uostas Aleksoto aerodromas seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausiu Europoje Įkurtas 1915 m Kauno pietiniame priemiestyje Aleksote pakeliui į Garliava ICAO kodas EYKS kategorija 2B Aerodromas uzima 191 89 ha plota kilimo tupimo tako ilgis 1200 m plotis 50 m Radijo daznis 135 5 Mhz Savininkas Kauno miesto savivaldybe IstorijaĮkurimo aplinkybes Aleksoto aerodromas yra seniausias is veikianciu Lietuvoje Dar senesnis bet neveikiantis nuo 1915 m yra Kauno tvirtoves aerodromas įkurtas 1913 m Kauno priemiestyje Panemuneje Tvirtoves teritorijoje buvo dar keturios lektuvu nusileidimo aiksteles Aukstojoje Fredoje nuo 1924 m naudojo Karo aviacijos dirbtuves nuo 1956 m sovietu sraigtasparniu pulkas dabar Kauno aviacijos gamykla UAB Helisota ir Lietuvos kariniu oro pajegu Paieskos ir gelbejimo tarnyba Vilijampoleje prie Nemuno ir Neries santakos Zaliakalnyje dab Petro Vileisio aikste ir Rokuose Karo lakunai aerodrome 1938 m Lietuvos vyriausybine delegacija skrenda derybu į Maskva 1939 m Is kaires Norkaitis Rastikis Urbsys BizauskasĮrase ant akmens Siame aerodrome 1933 07 17 Lietuva lauke lakunu Stepono Dariaus ir Stasio Gireno Vienas pirmuju Lietuvos profesionaliu lakunu buvo Kauno gubernijos valstietis Bronislovas Sleinys 1911 m lektuvo valdymo paslapciu mokesis Paryziaus aviacijos mokykloje Visos aikstes ir pagrindinis aerodromas buvo nedideli apie 300 400 m ilgio ir plocio todel vokieciai nustume Rusijos kariuomene ir 1915 m rugpjucio men pabaigoje uzeme Kauna savajam aerodromui pasirinko erdvesne vieta lauka į vakarus nuo Veiveriu plento Pietiniame lauko kraste pastatytas metaliniu konstrukciju 240 55 40 m dirizablio angaras didziausias tuo metu pastatas Lietuvoje Jame tilpo vienas Zeppelin dirizablis Uz 800 m siaure nuo jo prie Linksmadvario pastatyti 2 surenkamu metaliniu konstrukciju 63 21 4 5 m lektuvu angarai islygintas mazdaug 500 500 m laukas jiems kilti ir leistis Prie angaru pastatyti mediniai pastatai sandeliai dirbtuves kareivines ginklines ir kt Nuo 1916 m dauguma karo lektuvu buvo aprupinti ginklais todel skraidyti dirizabliais tapo pavojinga Aleksoto dirizablio angaras atiteko lektuvams Pletra tarpukario Lietuvoje Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui 1919 m pradzioje Aleksote pradeti formuoti aviacijos buriai įsteigtos karo aviacijos dirbtuves 1919 m vasario 27 d į Kauna atgabenti astuoni nauji Vokietijoje pirkti lektuvai LVG C VI uz kiekviena sumoketa po 35 000 auksinu o kovo 1 d pirma karta į ora pakilo lektuvai su lietuviskais skiriamaisiais zenklais 1919 m kovo 3 d pirmuosius skrydzius į fronta atliko aerodrome įsikurusi Aviacijos dalis 1919 m kovo 12 d savarankiska darba pradejo Karo aviacijos kuopa Si diena laikoma Lietuvos karo aviacijos gimtadieniu Karinis aerodromas gana greit buvo pritaikytas ir civilinems reikmems 1921 m liepos 26 d buvo atidaryta oro linija Karaliaucius Kaunas Skrydzius aptarnavo Lloyd Luftdienst Danziger Luftdienst Danziger Luftpost Veliau oro trasa buvo pratesta marsrutu Berlynas Staaken oro uostas Stetinas Dancigas Karaliaucius Kaunas Ryga Linija buvo skrendama kasdien bet į Ryga tik antradieniais ketvirtadieniais sestadieniais Islike tvarkarasciai byloja kad 1923 m kovo 7 d latviu oro bendrove Latvijas Gaismas Satiksme AS vykde reisus marsrutu Karaliaucius Kaunas Ryga Talinas Helsinkis 1924 m kompanija uzdirbo labai maza pelna ir buvo abejojama ar verta skrydzius testi toliau 1925 m geguzes 1 d linija buvo atnaujinta bet po keliu savaiciu Latvijos vyriausybe atsauke kompanijai teiktas lengvatas ir si veikla nutrauke visai Nuo 1922 m geguzes men aerodrome leidosi SSRS Vokietijos akcines bendroves Deruluft lektuvai skraide marsrutu Maskva Smolenskas Kaunas Karaliaucius veliau marsrutas pratestas iki Berlyno 1935 m pradejo leistis marsrutu Karaliaucius Ryga Talinas skride Lufthansa lektuvai 1937 m bendroves Lufthansa ir Aeroflot pradejo aptarnauti oro linija Berlynas Kaunas Maskva Nuo 1938 m liepos men marsrutu Varsuva Vilnius Kaunas Ryga Talinas Helsinkis skraide lenku bendroves LOT lektuvai 1939 m rugsejo 1 d LOT lektuvai turejo skristi is Varsuvos tieisiai į Kauna ir toliau į Ryga Talina ir Helsinkį Marsrutas taip ir nebuvo atidarytas del prasidejusio Antrojo pasaulinio karo 1921 m birzelio 29 d Aleksoto aerodrome surengta pirmoji oro svente 1928 m sausio 26 d kapitonas Vladas Morkus atliko pirmajį suolį su parasiutu 1931 m isbandytas pirmasis lietuviskas sklandytuvas aviakonstruktoriu Jurgio Dobkeviciaus bei Antano Gustaicio sukurti lektuvai Dobi ir Anbo taip pat kitu konstruktoriu sukurti lektuvai Augant Lietuvos aviacijai didejant lektuvu greiciams lektuvams nusileisti tinkamas plotas pasidare per mazas 1926 m pradetas aerodromo kilimo tupimo tako remontas melioravimo darbai Is Fredos dvaro nupirkta apie 70 ha zemes aerodromo plotas padidintas iki 1000 1000 m veliau plotas padidejo iki 1300 1300 m 1927 1928 m pastatyti du gelzbetoniniai 50 20 m angarai zvalgybos ir naikintuvu eskadrilems 1930 m pastatytas gelzbetoninis Lietuvos aeroklubo angaras Dirizablio angaras ismontuotas nes buvo per didelis trukde lektuvams kilti ir leistis Vietoje jo 1932 m pastatytas gelzbetoninis 90 20 9 m Mokomosios eskadriles angaras Tuo metu pertvarkomas visas oro uostas karine aviacija telkiama pietineje oro uosto dalyje o civiline Lietuvos aeroklubo ir susisiekimo siaurineje Linksmadvario puseje Pastatyta radijo stotis fotolaboratorijos patalpa iliuminuotos kliutys prie oro uosto Maisto fabrikas radijo stoties antenos ir kt įrengtas apsvietimas svyturys pelengatorius 1931 m pastatyta pirmoji Lietuvoje civilinio oro susisiekimo stotis Siame pastate veike muitine pasu kontrole ir susisiekimo tvarkymo įstaigos 1938 m Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija tais paciais metais įkurtoms Lietuvos oro linijoms Anglijoje Percival Aircraft Ltd gamykloje nupirko du sesiaviecius transporto lektuvus Percival Q 6 zemasparnius dvieju varikliu medines konstrukcijos keleivinius orlaivius Tuo metu jie laikyti vienais moderniausiu 1938 m rugsejo 1 d lietuviu lakunai per Amsterdama ir Berlyna parskraidino pirmajį lektuva į Kauna o rugsejo 3 d surengtas inauguracinis skrydis į pajurį Pakrikstyti Stepono Dariaus ir Stasio Gireno vardais nuo rugsejo 5 d abu lektuvai skraide pirmaja Lietuvos civilines aviacijos oro linija is Kauno Aleksoto oro uosto į Palanga 1939 1940 m Lietuvos oro liniju lektuvai is Aleksoto oro uosto skraide ir į Ryga gabendami keleivius bei oro pasta Oro transportas buvo gana populiarus 1939 m marsrutu Kaunas Palanga atlikta 216 reisu kuriu metu pervezti 784 keleiviai 3546 kg bagazo ir 3476 kg pasto siuntu Is viso 1939 m Į Kauna atskrido apie 1000 o isskrido apie 1100 zmoniu Taip greta karines tvirtejo ir civiline aviacija Pasiektas lygis buvo toks kad ikikarine Lietuva uzsienio saliu buvo pripazinta kaip pakankamai stipri ir perspektyvi aviacijos valstybe 1940 m birzelio 16 d Aleksoto aerodroma uzeme Lietuva okupavusi Raudonoji armija Lietuvos civilines ir karo aviacijos lektuvu skrydziai uzdrausti dalis lakunu suimta Aerodrome įsikure sovietines karo aviacijos dalinys Karo aviacijos dirbtuviu pagrindu buvo įkurta karine gamykla Nr 365 Antrasis pasaulinis karas 1941 m birzelio 22 d vokieciu Liuftvafe sunaikino sovietu lektuvus Del dideliu nuostoliu rusu aviacijos pulkas prarado kovinguma ir liepos 14 d buvo pervestas į uznugarį performavimui 1941 1944 m vokieciai aerodroma dar praplete į pietus prijunge kombinato Maistas zemes sklypa ir visiskai panaikino Zagariskiu kaima Įrengtas 800 m betoninis kilimo tupimo takas riedejimo takai salia tako ir pietiniai du riedejimo ziedai ridenimo takas link siaurines aerodromo dalies Pietineje dalyje pastatyti 8 angarai dvimotoriams lektuvams remontuoti Darbams buvo naudojami is Kauno geto atvaromi zydai Sovietmetis 1944 m rugpjucio 1 d Raudonoji armija isstume Vokietijos pajegas ir vel uzeme Kauna Atsitraukdama Vokietijos kariuomene susprogdino kilimo taka riedejimo takus sudegino medinius angarus Aerodrome buvo dislokuoti sovietiniai kariniai lektuvai ir sraigtasparniai Pietrytiniame pakrastyje veike civilines aviacijos Kauno padalinys Praplatintas ir iki 1 3 km pailgintas pakilimo takas įrengtos radiotechnines priemones lokatoriai radijo svyturiai ir kt Aviacijos muziejusAviacijos muziejaus ekspozicija Gerinant ekologines ir miesto saugumo salygas civilines aviacijos padalinys 1988 m perkeltas į Karmelava 1990 m vasario 19 d senojo Kauno oro uosto civilines aviacijos pastatus nuspresta perduoti Lietuvos aviacijos muziejui Atkurus valstybinguma 1993 m geguzes 6 d aerodromas pavadintas Dariaus ir Gireno aerodromu 1993 m rugpjucio 31 d SSRS kariuomene paliko aerodroma 1995 m liepos 10 d Aleksoto aerodromas įrasytas į Lietuvos Respublikos kulturos paveldo registra 1997 m įsteigta Kauno miesto savivaldybes viesoji įstaiga S Dariaus ir S Gireno aerodromas Dabar senajame oro uoste vyksta įvairios sventes kasmet liepos menesį minima Lituanicos skrydzio data Cia įsikure motoskraidykliu aviamodeliuotoju klubai Kauno aeroklubas per Europa skrendantys turistiniai lektuvai 2000 m lapkricio 17 d aerodromo teritorijoje atidengtas memorialas karo aviacijos lakunams atminti 2002 m Kariuomenes ir visuomenes dienos proga Aleksoto aerodrome parasiutininkai isskleide 212 kv metru ploto Lietuvos veliava didziausia padangeje isskleista veliava Lietuvoje 2004 m vyko Europos akrobatinio skraidymo cempionatas 2007 m pirma karta Lietuvos aviacijos istorijoje atliktas skrydis aplink Lietuva be nutupimo 2011 m vasarį aerodrome buvo atnaujinta skrydziu aptarnavimo įranga Skrydziu valdymo bokste sumontuota kompiuterine įranga kuria įrasoma ir kaupiama radijo rysio informacija atnaujinta meteorologine įranga leidzia realiu laiku nustatyti vejo kryptį stipruma temperatura Elektroniniu budu ji fiksuoja matomuma bei vertikalu debesu aukstį Įdiegta nuotolinio stebejimo sistema gali indentifikuoti aerodrome vykstancius skrydzius fiksuoti ju laika ir aerodromo zonos ribu kirtimo laika 2016 m geguzes 20 d aerodrome atidarytas modernus Lietuvos kariuomenes Kariniu oro pajegu Aviacijos bazes Antrasis paieskos ir gelbejimo postas perkeltas is Fredos aerodromo Bandymai sunaikintiDar sovietmeciu pradeta kalbeti apie netoli miesto centro įsikurusio Aleksoto aerodromo teritorijos panaudojima gyvenamuju namu statybai Atkurus nepriklausomybe sia ideja atgaivino konservatorius Algirdas Avizienis pasiules istorineje Aleksoto vietoje statyti municipalinius namus 2007 m savivaldybes administracijos direktorius Arunas Keserauskas siule 70 hektaru aerodromo teritorijoje be konkurso įrengti kelias futbolo aikstes manieza teniso kortus golfo laukus ir pramogu centra Siai idejai pritare Aleksoto seniune Lukrecija Navickiene bei vyriausybes vadovas Gediminas Kirkilas Pasipriesinus aviatoriams Seimo nariui Rytui Kupcinskui ir Kulturos ministerijai projekto įgyvendinimas sustabdytas o A Keserauskas atstatydintas is pareigu 2009 m lapkricio 5 d LR kulturos ministro įsakymu patvirtintas S Dariaus ir S Gireno aerodromo nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos specialusis planas SaltiniaiS Dariaus ir S Gireno aerodromas Aviacijos pasaulis 2006 m kovo 6 d p 7 Jurijus Boiko Pirmieji lakunai rusu k Gytis Ramoska Kauno oro uostas Kaunas Istorija praeitis dabartis K Sviesa 2006 p 54 57 ISBN 5 430 04399 0 Kauno miesto savivaldybe Aleksoto seniunija kaunas lt 2015 03 23 Suarchyvuota is originalo 2016 04 07 Nuoroda tikrinta 2016 04 24 http www timetableimages com ttimages lloyd2 htm http www europeanairlines no Arcticles Latvia 250205 htm neveikianti nuoroda http 195 182 68 156 DB pilnas jsp mc 16943 neveikianti nuoroda Kauno aerodromas praturtejo modernia įranga Kauno diena 2012 m vasario 29 d 1 Kaune naujo paieskos ir gelbejimo posto įkurtuves http kauno diena lt naujienos kaunas miesto pulsas naujo paieskos ir gelbejimo posto ikurtuves 750880 http www kaunodiena lt lt id 6 amp aid 42576 neveikianti nuoroda http www kaunodiena lt lt id 6 amp aid 48865 neveikianti nuoroda http tar tic lt Default aspx id 2 amp item results amp aktoid 4FC7100B A137 46A2 A4B7 1C199CAEA6C1 neveikianti nuoroda LR kulturos ministro įsakymas Del Dariaus ir Gireno aerodromo su įrangos liekanomis nekilnojamojo kulturos paveldo apsaugos specialiojo plano tvirtinimoNuorodosVikiteka S Dariaus ir S Gireno aerodromas vaizdine ir garsine medziagaOficiali svetaine