Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos

Lietuvos karinės oro pajėgos
Lietuvos karinių oro pajėgų emblema
Veikimo laikas	1919 - 1940, 1992 - dabar
Valstybė	Lietuva
Pavaldus	Lietuvos ginkluotosios pajėgos
Rūšis	Karinės oro pajėgos
Paskirtis	Lietuvos oro erdvės kontrolė, apsauga ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas.
Dydis	Apie 1200 profesionaliosios karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų 21 skraidymo aparatas
Būstinė	Gedimino g. 25, LT-44319 Kaunas
Vadovybė
Karinių oro pajėgų vadas	Pulkininkas Antanas Matutis
Karinių oro pajėgų štabo viršininkas	Pulkininkas Raimundas Germanas
Simbolika
Atpažinimo ženklas
Vėliava
Pilotė
Lėktuvai
Daugiafunkciniai sraigtasparniai	UH-60M, AS-365N3+, Mi-8MTV
Transportiniai lėktuvai	C-27J Spartan, Let L-410 Turbolet

Lietuvos karinės oro pajėgos (sutr. Lietuvos KOP) – sudedamoji Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalis. KOP vadas – pulkininkas Antanas Matutis (g. 1976 m.), pareigas eina nuo 2022 m. birželio 28 d. KOP paskirtis – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 2013 m. pajėgose tarnauja ir dirba apie 1200 žmonių.

Istorija

1919–1940 m.

Paskelbus Lietuvą nepriklausoma valstybe, 1918 m. vasario 16 d., pirmosios vyriausybės svarbiausias uždavinys buvo suorganizuoti kariuomenę, kuri galėtų atremti iš visų pusių besiveržiančius priešus. 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas pirmas įsakymas kuriamai Lietuvos kariuomenei.

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti Inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Tų metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą ir tapo savarankiška Aviacijos dalimi. Būrio vadu buvo paskirtas karininkas inžinierius Petras Petronis. Trūkstant lietuvių aviacijos specialistų 1919 m. dauguma karo lakūnų buvo samdyti vokiečių kariškiai. Taip pat buvo samdomi specialistai iš Švedijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių.

1920 m. Aviacijos dalis pavadinta Aviacijos korpusu, 1920–1921 m. vadinta Oro laivynu, 1921–1928 m. – Aviacija, vėliau – Karo aviacija.

Pirmąjį lėktuvą (Sopwith Struter) Lietuvos kariuomenė 1919 m. vasario 5 d. atėmė iš Raudonosios armijos prie Jiezno. 1919 m. vasario 27 d. Vokietijoje nupirkti ir atgabenti aštuoni žvalgybiniai lėktuvai LVG C.VI, o birželio mėnesį buvo nupirkti dar 5 tokie lėktuvai. Nepriklausomybės kovų metu daug lėktuvų buvo paimti kaip trofėjai karo lauke, neoficialiai pirkta iš Vokietijos, dalį orlaivių Antantės nurodymu perdavė Vokietijos pajėgos.

Vėliau kariniai orlaiviai įsigyti Čekoslovakijoje (Letov Š-20L "Šmolik"), Italijoje (Ansaldo A.120, SVA.10, Fiat CR.20), Prancūzijoje (Dewoitine D.501, Morrane Saulnier 406L (nespėti pristatyti)), Didžiojoje Britanijoje (Martinsyde F.4 Buzzard, Gloster Gladiator Mk.I, de Havilland DH.89 Dragon Rapide, AVRO 626 "Prefect"), Vokietijoje (Bucker-133 C "Jungmeister", vyko derybos dėl Messerschmitt Bf-109). Karo aviacijos dirbtuvėse 1919–1930 m. buvo statomos nelicencinės vokiškų I Pasaulinio karo laikotarpio lėktuvų kopijos (Albatros B.II, Albatros C.III, Albatros C.XV, Albatros D.III, DFW C.V, Fokker D.VII, Halberstadt C.V, Friedrichshafen G.III, LVG C.VI), surenkami užsienyje įsigyjami orlaiviai (SVA.10), o nuo 1924 m. pradėti gaminti savų konstrukcijų orlaiviai – Jurgio Dobkevičiaus – Dobi ir Antano Gustaičio – ANBO.

Nuo 1919 m. kovo mėn. iki gruodžio mėn. ir laikotarpiu nuo 1932 iki 1940 m. Kaune veikė Karo aviacijos mokykla. Mokykla rengė įvairius aviacijos specialistus ir karininkus: pilotus, žvalgus, kulkosvaidininkus, mechanikus.

Lietuvos karo aviacija dalyvavo laisvės kovose prieš Raudonosios Armijos ir Lenkijos dalinius. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu daugiausia kovinių skridimų atliko vyresnysis leitenantas Jurgis Dobkevičius, vėliau tapęs pirmuoju lietuviu lėktuvų konstruktoriumi. 1920 m. gegužės 12 d. lėktuvo avarijoje žuvo pirmas lietuvis lakūnas leitenantas Vytautas Rauba. Tų pačių metų spalio 4 d., kovoje su lenkais, buvo numuštas pirmas lėktuvas su lietuvių ekipažu. Lėktuvą pilotavęs Pirmosios eskadrilės vadas leitenantas Juozas Kumpis buvo sunkiai sužeistas, mirė lenkų nelaisvėje.

1940 birželio 15 d. Lietuvos karo aviaciją sudarė: vadovybė ir štabas (Kaune), komendantūra (Kaune; trys aerodromo kuopos, rikiuotės dalis ir ūkio dalis), žvalgybos (I) grupė (vadavietė Kaune), naikintuvų (II) grupė (vadavietė Kaune), bombonešių (III) grupė (vadavietė Zokniuose prie Šiaulių), Karo aviacijos mokykla (Kaune), Tiekimo skyrius (aviacijos dirbtuvės, technikos dalis, užpirkimų dalis ir sandėliai; Kaune) ir karo meteorologijos tarnyba (Kaune). sudarė: antroji eskadrilė (įkurta 1921 m., lėktuvai ANBO‑41), šeštoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai ANBO‑41 ir ANBO‑IV) ir aštuntoji eskadrilė (įkurta 1938, lėktuvai ANBO‑IV). sudarė: pirmoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai Dewoitine D‑501L), penktoji eskadrilė (įkurta 1932 m., lėktuvai Gloster Gladiator Mk.I) ir septintoji eskadrilė (įkurta 1938 m., lėktuvai FIAT CR.20). sudarė: trečioji eskadrilė (įkurta 1923 m., lėktuvai Ansaldo A.120) ir ketvirtoji eskadrilė (įkurta 1925 m., lėktuvai ANBO‑41). Karo aviacijos mokyklą sudarė Mokomoji eskadrilė (įkurta 1920 m., lėktuvai ANBO‑III, ANBO‑IV, ANBO‑V, ANBO‑51, ANBO‑VI ir kiti).

Lietuvos KOP savo sudėtyje taip pat turėjo zenitinius (Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė: 3 baterijos po tris Vickers‑Armstrong 75 mm zenitinius pabūklus, du 40 mm W.Z. 36 Bofors zenitinius pabūklus, automatinių pabūklų kuopa: 3 būriai, ginkluoti 301 automatiniu 20 mm pabūklu II a ir 2 cm Flak 28), sunkiųjų kulkosvaidžių kuopa: 3 būriai, ginkluoti 924 kulkosvaidžiais ) ir techninius dalinius.

Karo aviacijos bazės buvo įkurtos Aleksoto aerodrome Kaune, Zokniuose, Pajuostyje, vasaros metu buvo naudojami aerodromai Palangoje ir Gaižiūnuose.

1940 m. Lietuvos karo aviacijoje tarnavo:

• 123 karininkai;
• 246 liktiniai;
• 924 kareiviai;
• 183 civiliai tarnautojai.

1940 m. rugpjūčio 1 d. sudaryto turto perėmimo žiniaraščio duomenimis, Karo aviacija turėjo 117 orlaivių, 822,5 tūkst. kg benzino, apie 35 t tepalo, aviacijos dirbtuves Aukštojoje Fredoje, Zokniuose, Pajuostyje, 50 atsarginių radijo stočių lėktuvams, 21 komplektą antžeminės radijo įrangos, pervežamas dirbtuves, devynis angarus techninei lėktuvų priežiūrai, 40 automašinų, 13 203 įvairiausių žemėlapių lapus, 10 600 atsarginių dalių motorams, 56 lėktuvų motorus, 90 lėktuvų fotoaparatų, fotokulkosvaidžių komplektų.

SSRS aneksavus Lietuvą, 1940 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos kariuomenė buvo reorganizuota į DVRA 29-ąjį Šaulių teritorinį korpusą, o rugsėjo 7 d. Lietuvos Karo aviacija buvo reorganizuota į šio korpuso dalinį – Tautinę eskadrilę. Į ją perkelta apie 20 lėktuvų (ANBO-41, vienas Gloster Gladiator, trys Bucker Bu-133) ir 54 Karo aviacijos karininkai, ne vien lakūnai. Kita technika, kuri buvo dislokuota Kaune, 8-osios sovietų aviadivizijos vado įsakymu perduota 213-ąjai SSRS KOP aviabazei, Panevėžio – 13-ajai SSRS KOP aviabazei, Karo aviacijos dirbtuvės buvo reorganizuotos į DVRA 55-ąsias aviacijos remonto dirbtuves, vėliau – į SSRS Aviacijos pramonės liaudies komisariato gamyklą Nr. 365. Tų pačių metų spalio 23 d. Krašto apsaugos ministerijos vyriausios likvidacinės komisijos pirmininko įsakymu Nr. 33 Karo aviacija buvo oficialiai išformuota.

Nuo 1992 m.

1992 m. sausio 2 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo įsteigta Aviacijos tarnyba (viršininkas – pulkininkas leitenantas Z. Vegelevičius ir Edvinas Bagdonavičius). Nuo 1992 m. balandžio 27 d., naudojant Vilniaus aerouosto radiotechnines priemones, pradėta stebėti valstybės oro erdvė.

1993 m. atskraidinti Kirgizijoje nupirkti 4 reaktyviniai mokomieji lengvieji atakos lėktuvai L-39C. 1993 m. Pajuosčio aerodrome pradėta formuoti Antroji aviacijos bazė. 2000 m. Švedijoje įsigyti priešlėktuvinės artilerijos kompleksai L70.

Sukurta oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema, į kurią įeina Vilniaus, Klaipėdos, Kauno civiliniai radarai ir radiolokacinių postų radarai, aktyviosios karo aviacijos priemonės.

2003 m. kovo 26 d. Baltijos jūroje sudužo Lietuvos KOP sraigtasparnis Mi-8T. Katastrofoje žuvo majoras Alvidas Brazlauskas ir borto technikas viršila Edmantas Vizbaras.

2004 m. Lietuvai tapus NATO nare, Zoknių aerodrome dislokuojami besikeičiantys NATO šalių naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje (žr. Baltijos oro policija). Tais pačiais metais oro erdvės stebėjimui įsigyti vokiški trimačiai vidutinio nuotolio radarai TRML-3D.

2004 m. kovo 29 d. Zoknių aerodrome pradėjo budėti Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų oro erdvėje oro policijos funkcijas vykdančios rotacijos būdu besikeičiančios NATO valstybių pajėgos.

2004 m. balandžio 7 d. BALTNET sistema sujungta su NATO integruota oro erdvės gynybos sistema (NATINADS).

2004 m. rugpjūčio 4–8 d. Lietuvoje pirmą kartą surengtos tarptautinės karinių oro pajėgų pratybos (Baltic Bikini 04).

2004 m. spalio 1 d. pradėjo veiklą KOP Ginkluotės ir remonto depas. Sujungus KOP Pirmąją ir antrąją Aviacijos bazes, sudaryta KOP Aviacijos bazė.

2005 m. rugpjūčio 1 d. Karinėms oro pajėgoms paskirtas pirmasis karo kapelionas kpt. dr. Viginijus Veilentas.

2008 m. gruodžio 12 d. į Lietuvą atskraidintas antrasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Algirdas“.

2009 m. spalio 1 d. KOP perėmė KASP Aviacijos rinktinės teises, pareigas bei turtą;

2009 m. spalio 12 d. į Lietuvą atskraidintas trečiasis Italijoje Karinėms oro pajėgoms pagamintas transporto lėktuvas C-27J „Spartan“, kuriam suteiktas vardas „Vytautas“.

2011 m. vasario 9 d. į Afganistaną išvyko pirmoji LK KOP Oro pajėgų mokymo grupė, vadovaujama plk. ltn. Dainiaus Guzo.

Struktūra

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro:

• Aviacijos bazė;
• Oro gynybos batalionas;
• Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba;
• Ginkluotės ir technikos remonto depas.

Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos formuojamos iš profesinės karo tarnybos, nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių karių ir civilių tarnautojų.

Karinė technika ir ginkluotė

Orlaiviai

Modelis	Nuotrauka	Kilmės šalis	Tipas	Versija	Skaičius	Pastabos
Transporto lėktuvai
		Brazilija	Vidutinio dydžio taktinis transportinis		(3)	Ketinama užsakyti 3 lėktuvus.
Alenia C-27J Spartan		Italija	Vidutinio dydžio taktinis transportinis	C-27J	3
Let L-410 Turbolet		Čekija	Artimojo nuotolio lengvasis transportinis	L-410UVP	2
		Jungtinės Amerikos Valstijos	civilinis orlaivis	RG Cutlass	1	Orlaivį naudoja SOP.
Sraigtasparniai
Mil Mi-8 „Hip“		Sovietų Sąjunga	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	Mi-8MTV-1	2	Mi-8MTV-1 (Mi17) transportavimui, taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas sunkiaisiais kulkosvaidžiais. Atlikta modernizacija (atnaujinta avionika, varikliai, praplėsti kuro bakai).
Eurocopter AS365 Dauphin		Prancūzija	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	AS365N3+	3	Paieškos ir gelbėjimo reikmėms.
Sikorsky UH-60 Black Hawk		Jungtinės Amerikos Valstijos	Daugiafunkcinis sraigtasparnis	UH-60M	0 (4)	Transportavimui, paieškos ir gelbėjimo reikmėms. Taip pat gali vykdyti žemės taikinių atakas sunkiaisiais kulkosvaidžiais.
Bepiločiai orlaiviai
ScanEagle		Jungtinės Amerikos Valstijos	žvalgybinis dronas			Karinės oro pajėgos naudoja nuo 2013 m. Kiekiai ir modifikacijos neatskleistos.

Nebenaudojami (nurašyti) skraidymo aparatai

Praeityje Lietuvos karinės oro pajėgos taip pat naudojo šių tipų lėktuvus: An-2, An-24, , Jak-52, L-39 C/ZA, PZL-104 Wilga, Jak 18T, bei Mi-8 PS/T/MTV-1. Kai kurie nurašyti lėktuvai – An-2, An-24 ir L-39C – eksponuojami Lietuvos aviacijos muziejuje.

Priešlėktuvinė ginkluotė (Oro gynybos batalionas)

Pavadinimas	Atvaizdas	Kilmės šalis	Rūšis	Pastabos
Grom		Lenkija	Nešiojama raketinė oro gynybos sistema	Įsigyta 2015 m. iš Lenkijos.
RBS-70		Švedija	Nešiojama raketinė oro gynybos sistema	Įsigyta 2004 m. iš Norvegijos, kartu su treniruokliais, Giraffe Mk-IV radarais bei Mk-1 kovinės raketos. Vėliau sistemos modernizuotos į pažangiausią RBS-70 NG standartą. 2022 m. užsakytos Mk-2 ir naujos kartos Bolide kovinės raketos.
RBS-70 MSHORAD		Švedija	Trumpojo nuotolio oro gynybos sistema	MSHORAD sistemą sudaro RBS 70 NG nuotolinio valdymo ginklų sistema (RWS) ir komandinio radaro transporto priemonė su Saab Giraffe 1X/C2 radaru. Sistema sumontuota ant JLTV šarvuotų automobilių. Užsakyta iš Švedijos 2024 metais, pristatymas 2025–2027 m.
NASAMS		Norvegija	Vidutinio nuotolio oro gynybos sistema	Moderniausias NASAMS 3 variantas. Pirmoji baterija pristatyta 2020 m. Iš viso užsakytos trys baterijos.
Bofors 40 mm L/70		Švedija	Zenitinė patranka	Radarais valdoma versija (naudojami ugnies valdymo radarai FCR-790 ir apžvalgos radarai PS-70). Dalis šių zenitinių patrankų sumontuota laivuose.

Taip pat skaitykite

Vikiteka: Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Baltijos oro policija
• Sąrašas:Lietuvos oro uostai ir aerodromai
• Lietuvos kariuomenės kariniai laipsniai

Šaltiniai

1. . Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 201 psl.
2. A. Gamziukas, G. Ramoška, Lietuvos Karinė Aviacija 1919-1940, Lietuvos aviacijos muziejus, Kaunas, 1999, ISBN 9986-557-12-7
3. Ramoška, Gytis, Lėktuvai, pagaminti Kaune, Plieno sparnai, Nr. 4
4. Lietuvos karinės oro pajėgos, Visuotinė lietuvių enciklopedija
5. Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
6. Edmundas Ganusauskas, Lietuvos karo aviacijos likvidacija, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?1245
7. „Lietuva ketina įsigyti tris braziliškus karinius transporto lėktuvus“. LRT. 2025-06-18. Nuoroda tikrinta 2025-06-18.
8. „Transportinis lėktuvas C-27J "Spartan"“. Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
9. „Transportinis lėktuvas L-410 UVP Turbolet“. Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
10. „Special forces Cessna for Lithuanian Air Force“. AirForces Monthly (10). Key Publishing. 2019. p. 12.
11. „Sraigtasparnis AS365N3+ "Dauphin““. Lietuvos kariuomenė. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
12. „Vaikšnoras: pirmieji sraigtasparniai „Black Hawk“ kariuomenę pasieks iki vasaros“. LRT. 2025-01-28. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
13. „Šalies sieną kariai saugo tarptautinėse operacijose patikrintais bepiločiais orlaiviais“. Lietuvos kariuomenė. 2021-12-09. Nuoroda tikrinta 2022-01-10.
14. „World Air Forces 2000 pg. 74“. Flightglobal. Suarchyvuotas originalas 2015-05-18. Nuoroda tikrinta 2015-05-11.
15. „Į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę perkeliami KASP Aviacijos rinktinės orlaiviai“. 15min. 2009-09-30. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
16. „Muziejaus trečiadienis. In memoriam Lietuvos aviacijos muziejaus herojui Zenonui Vegelevičiui“. Kaunas pilnas kultūros. 2023-11-22. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
17. „Lietuvos kariai pristatė milijonus kainavusią priešlėktuvinę gynybos sistemą“. LRT. 2015-09-08. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
18. „Lithuania Upgrades RBS 70 with Night Sight and New Missiles“. SAAB. 24 August 2018. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2021. Nuoroda tikrinta 3 August 2022.
19. „Lithuania buying anti-aircraft missiles from Sweden“. LRT. 2022-10-21. Nuoroda tikrinta 2022-10-21.
20. „Lithuania buying Swedish air defence system for €147m“. LRT (anglų). 2024-07-08. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
21. „Saab to supply air defence systems to Lithuania under $123 million deal | Shephard“. Shephardmedia (anglų). Nuoroda tikrinta 2024-07-11.
22. „Lietuvos kariuomenei oficialiai perduota vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS“. Lietuvos kariuomenė. 2020-10-30. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.
23. „Lietuva perka papildomų oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų“. LRT. 2024-10-04. Nuoroda tikrinta 2025-06-23.