Akcijų indeksas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Akcijų indeksas – grupės svarbiausių bendrovių akcijų kainų vidurkis.

Pagrindinė indeksų paskirtis − suteikti investuotojams galimybę lengvai įvertinti ne atskirų akcijų bet visos rinkos, sektoriaus ar regiono būklę. Trumpai tariant indeksas parodo rinkos pokyčių dinamiką. Analizuojant istorines indeksų reikšmes ir pokyčius galima lengvai sužinoti, kokia buvo padėtis rinkoje prieš savaitę, koks tikėtinas pasyviai valdomo akcijų portfelio pelningumas per metus, kokia padėtis rinkoje lyginant su kitų regionų rinkomis ir panašiai.

Indeksas − tai santykinis dydis, kiekybiškai apibūdinantis ekonominio reiškinio kitimą laiko ar erdvės atžvilgiu. Indeksai išreiškiami skaitmenimis. Šie skaitmeniniai dydžiai yra periodiškai atnaujinami, kad galėtų atspindėti tiriamų ekonominių reiškinių kiekybinius pokyčius. Kitaip sakant, ši skaitmeninė reikšmė rodo kintamojo santykinį dydį per tiriamąjį laikotarpį, jo dydžio tam tikru pagrindiniu laiko atžvilgiu.

Indeksas turi atspindėti pokyčius tų rinkų, kurioms jie taikomi. Kuo dažniau fiksuojami rinkos pokyčiai, tuo indeksas informatyvesnis: jis gali būti skaičiuojamas kiekvieną valandą, dieną ar mėnesį. Nūdienos kompiuterinė technika leidžia skaičiuoti pokyčius, vykstančius kiekvieną minutę.

Indeksas turi padėti nustatyti rinkos tendencijas, t. y. parodyti, ar rinka smunka, kyla ar yra stabili. Tendencijas galima nustatyti tik tada, kai yra ilgalaikiai indekso matavimai: turi būti daugiametė indekso statistika. Kuo daugiau metų indeksas yra skaičiuojamas, tuo tiksliau galima prognozuoti indekso raidą, o kartu − ir rinkos, kurią jis atspindi, raidą.

Akcijų indeksai ir jų sudarymo metodai

Praktikoje naudojami trys pagrindiniai svorio suteikimo atskiriems nariams principai:

• Kainos. Šiuo atveju naudojamas esamų kainų aritmetinis vidurkis. Indeksas keičiasi priklausomai nuo į jį įtrauktų instrumentų kainų pokyčio. Tokie indeksai yra DJIA ir Nikkei. Jie turi trūkumus, nes neįvertina akcijų smulkinimo, didesnė akcijos kaina turi didesnį svorį indekse, nepriklausomai, ar tai stambi ir greitai auganti įmonė, ar tai jauna įmonė su maža kapitalizacija;

• Vertės. Apskaičiuojama pradinė į indeksą įtrauktų instrumentų rinkos vertė (kapitalizacija), kuri tampa indekso pradine verte, prilyginama dažniausiai 100, kartais 10 arba 50. Didelės įmonės akcijos su didesne kapitalizacija indekso vertei turės daugiau įtakos, negu mažos įmonės akcijos;

• Nesvertinės. Šiuo atveju svorio visai nėra, t. y. visi įtraukti instrumentai turi vienodą reikšmę, nepriklausomai nuo kainos ar kapitalizacijos lygio. Daroma prielaida, kad į kiekvieną indekso akciją investuojama vienoda suma. Indekso pokyčiai yra pagrįsti procentinių indekso instrumentų kainų pokyčių aritmetiniu vidurkiu. Nepriklausomai nuo skirtingų instrumentų kainų dydžio rinkoje, jų procentinis pokytis yra vienodas. Indeksas gali būti skaičiuojamas pagal atskirų procentinių kainų pokyčių aritmetinį arba geometrinį vidurkį.

Indeksai pagal ekonomikos sektorių

Akcijų indeksai dažniausiai būna skirstomi ir pagal ekonomikos sektorius. Čia kiekviena indeksus sudaranti kompanija naudoja skirtingas klasifikacijas. Kaip pavyzdį galima pateikti MSCI klasifikaciją (pagrindinis ekonomikos sektorius bei jį sudarantys smulkesni):

• Energetika – energijos įranga ir paslaugos, nafta ir dujos.
• Medžiagos – cheminės, statybinės, pakuotės, metalai ir kasyba, popieriaus ir miško.
• Pramonė – kosminė ir gynybos, statybos, inžinerijos, elektros įrangos, mašinų, prekybos komercinės paslaugos ir tiekimas, oro pervežimai ir logistika, oro linijos, jūrų, kelių ir geležinkelių, transporto infrastruktūros.
• Vartojimo prekės – automobilių dalys, automobiliai, namų apyvokos prekės, laisvalaikio prekės, tekstilės ir prabangos prekės, viešbučiai, restoranai ir pramogos, žiniasklaida, didmeninė prekyba, internetinė ir katalogų prekyba, specializuota prekyba.
• Pagrindinės vartojimo prekės – maisto ir žaliavų tiekimas, gėrimai, maisto produktai, tabako produktai, namų ūkio ir asmeniniai produktai.
• Sveikatos apsauga – sveikatos įranga ir paslaugos, sveikatos apsaugos paslaugos, biotechnologija, farmacija.
• Finansai – bankai, diversifikuotos finansų paslaugos, asmeniniai finansai, kapitalo rinkos, draudimas, nekilnojamasis turtas.
• Informacinės technologijos – interneto programinė įranga ir paslaugos, IT paslaugos, programinė įranga, komunikacijų įranga, kompiuteriai ir komponentai, elektroninė įranga, biuro įranga, puslaidininkiai ir jų įranga.
• Telekomunikacijų paslaugos – laidinės, belaidės.
• Komunalinės paslaugos – elektros tiekimas, dujų tiekimas, vandens tiekimas, kitas tiekimas.

Kai kurių rinkų indeksai skaičiuojami šimtą ir daugiau metų, o kiti − vos keletą mėnesių. Kad naujieji indeksai turėtų šiokią tokią „statistinę istoriją“, jie labai dažnai apskaičiuojami atgaline data; tai lengvai padaro šiandienos kompiuteriai. Atgaline data apskaičiuoti indeksai ne visai tiksliai atspindi „realias“ buvusias rinkos tendencijas, todėl labai svarbūs yra ilgalaikiai natūraliai susiklostę indeksai.

Indeksai pagal bendrovių dydį

Paskutinė teorijoje ir praktikoje išskiriama akcijų indeksų klasifikacija yra pagal įtraukiamų bendrovių dydį, t. y. kapitalizaciją:

• Didelių bendrovių.
• Vidutinių bendrovių.
• Mažų bendrovių.

Dažniausiai nėra nustatomos kapitalizacijos ribos nuo kurių bendrovė gali būti priskiriama kuriai nors paminėtų grupių, o apibrėžiama, jog kiekvienai grupei priskiriamas tam tikras bendrovių skaičius. Pavyzdžiui, Dow Jones STOXX indeksai pagal kapitalizaciją skirstomi taip:

• į didelių bendrovių indeksą įtraukiamos 200 didžiausių bendrovių akcijos;
• į vidutinių bendrovių – 200 mažesnių bendrovių akcijų;
• į mažų bendrovių – 200 mažiausių bendrovių akcijų.

Indeksai pagal geografinę apimtį

Ne mažiau svarbus yra ir akcijų indeksų skirstymas pagal jų apimamą geografinį regioną. Čia galima išskirti tokias indeksų rūšis:

• Valstybės akcijų indeksai.
• Tarptautiniai akcijų indeksai.
• Pasauliniai akcijų indeksai.

Tarptautiniai akcijų indeksai dažnai naudojami stebėti ir analizuoti tam tikro pasaulio regiono akcijų rinkas, jų pokyčius, tendencijas. Tokius indeksus sudaro „“ (MSCI) bei „Financial Times“ (FTSE) bendrovės. Pavyzdžiui, „FTSE“ sudaromi ir kasdien skaičiuojami tokie tarptautiniai indeksai: ES kandidačių, Eurozonos, Europos Sąjungos, Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos, Viduržemio jūros regiono, Skandinavijos, Šiaurės Amerikos. Taip pat iš minėtų indeksų yra sudaromi išvestiniai, pvz.: Europos Sąjungos be Eurozonos, Šiaurės ir Pietų Amerikos be JAV ir pan. Panašūs yra ir „MSCI“ tarptautiniai indeksai: labiausiai išsivysčiusių, besivystančių pasaulio valstybių, Eurozonos, Europos Sąjungos, Tolimųjų Rytų, G7 valstybių, Skandinavijos ir kt. Kiekvienos valstybės vertybinių popierių birža (ar biržos) sudaro savo šalies akcijų, prekiaujamų šioje biržoje, indeksus.

Žinomiausi akcijų indeksai

Bene populiariausią „Dow Jones Industrial Average“ indeksą sudaro 30 blue-chip akcijų, tarp kurių yra šios žinomos bendrovės: „Coca-cola“, „Boeing“, „Exxon Mobil“, „General Electric“, „General Motors“, „Hewlett-Packard“, „McDonald's“, „Microsoft“, „Pfizer Inc.“, „“, „Wal-Mart Stores“. Kitas populiarus akcijų indeksas − S&P 500, kurį sudaro 500 didelės kapitalizacijos bendrovių, daugiausia iš JAV. Vokietijos DAX indeksą sudaro „Adidas“, „BASF“, „Bayer“, „“, „Siemens“, „Volkswagen“ bendrovės.

Lietuva, Latvija, Estija

„OMX Vilnius“ indeksas atspindi visų akcijų, listinguojamų Vilniaus vertybinių popierių biržoje, kainų tendencijas.

Baltijos šalių biržų vietiniai visų akcijų indeksai: OMX Riga, OMX Vilnius ir OMX Tallinn yra skaičiuojami taip pat kaip ir visų akcijų indeksas.