Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šilutės istorija Mažosios Lietuvos miesto Šilutės istorija Šilutė miestas įsikūręs buvusioje skalvių genties teritorijoj
Šilutės istorija
Šilutės istorija – Mažosios Lietuvos miesto Šilutės istorija. Šilutė – miestas, įsikūręs buvusioje skalvių genties teritorijoje. Žemės aplink Šilutę ir toliau į šiaurę ir rytus buvo vadinamos Lamata ar Lamotė. Per šias žemes Kryžiuočių ordino laikais (XIV a. – 1525 m.) Šilutės seniūnijos teritorije ėjo kelias iš Tilžės į Klaipėdą.
Viduramžiai
1511 m. įkurta , apie kurią susidarė Šilokarčemos gyvenvietė. XVI a. pradžioje įsikūrė Verdainė, 1540 m. joje gyveno 27 šeimos. 1566 m. pastatyta Verdainės evangelikų liuteronų bažnyčia. 1588 m. įsteigta Verdainės parapijinė mokykla su biblioteka. 1540 m. įkurta Žibų gyvenvietė, kurioje gyveno amatininkai. Nuo XVI a. antros pusės Šilokarčema (vok. Heydekrug) ėmė garsėti savaitiniu turgumi, į kurį suvažiuodavo žvejai, žemdirbiai, amatininkai, pirkliai ne tik iš gretimų apylinkių, bet ir iš Žemaitijos, Kuršių Nerijos, Rusnės ir kt.
Naujieji laikai
XVII a. įkuriami dvarai Barzdūnuose, Macikuose, Verdainėje ir kt. XVII a. Šilokarčemoje ir Verdainėje apsigyveno nuo religinio persekiojimų pabėgę škotai. Verdainėje įsteigta karčiama.
1684 m. Rusnės kunigas Mykolas Gaidys Verdainės pakraštyje įrengė sodybą, kuri tapo Gaidelių kaimo pradžia. 1525–1701 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Prūsijos kunigaikštystei. Karo metu, 1628–1635 m., ją valdė švedai, 1701–1871 m. – Prūsijos karalystė.
XVIII a. Šilutės seniūnijos teritorijoje pasikeitė gyventojų sudėtis – senieji gyventojai, kurių pagrindą sudarė lietuvininkai, žuvo ar išmirė per amžiaus pradžioje vykusį Šiaurės karą ir Didžiojo Šiaurės karo maro epidemiją, vėliau – Septynerių metų karą (1756–1763 m.), o jų vietas užpildė vokiečiai, austrai ir kt.
Šilokarčemoje 1718 m. atidaryta pašto stotis, 1721 m. įsteigtas valst. dvaras, 1722 m. – valsčiaus centras, 1736 m. – gėrimų krautuvė. Laučiuose 1739 m. įsteigta pradžios mokykla.
1784 m. Šilutės apylinkėse buvo 14 kalvių. XVIII a. Šilutės apylinkėse buvo įvairių amatininkų: batsiuvių, siuvėjų, kalvių, odininkų, kailiadirbių, skrybėlininkų, kepėjų, mėsininkų, daržininkų, tekintojų, puodžių, kubilių, stiklių, dailidžių, stalių, dažytojų, mūrininkų, akmenskaldžių, tabako gamintojų, malūnininkų, aludarių, degtindarių, valtininkų. Amatininkais dažniausiai būdavo vokiečiai.
1818 m., Šilokarčemai tapus apskrities centru, joje ir jos apylinkėse pagyvėjo gyvenimas. XIX a. Šilokarčemoje buvo atidaryta vaistinė (1816 m.), ligoninė (1837 m.), baptistų namai 1837 m.), teismas (1839 m.), sūrių gamykla (1842 m.), kalėjimas (1848 m.), knygynas (1858 m.), spaustuvė (1861 m.), telegrafas (1862 m.). Žibuose pastatyta katalikų bažnyčia (1850 m.), Žalgiriuose įkurta bežemių kolonija (1870 m.). Pradžios mokyklos įsteigtos Gaideliuose (1821 m.), Grabupiuose (1821 m.), Žibuose (1844 m. – mergaičių, 1864 m. – aukštesnioji berniukų), Metirkviečiuose (1858 m.), Vileikiuose (1873 m.), Didšiliuose (1876 m.), Žalgiriuose (dvi – 1878 ir 1886 m.) ir kt.
Nutiestas Tilžės-Klaipėdos (1846–1850 m.), Klaipėdos-Tilžės geležinkelį (1872–1875 m.), keliai į Rusnę ir kitas didesnes gyvenvietes. Prie kelių įsteigtos karčiamos: Gnybaluose, Grabupiuose, Jonaičiuose ir kt. XIX a. gyventojus nuvargino – badas, epidemijos, potvyniai. 1871–1920 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Vokietijos imperijai.
XX a. pirmoje pusėje Armalėnuose buvo plytinė (molį atsiveždavo geležinkeliu iš karjero, esančio už 700 m). 1907 m. Verdainėje pastatytas dujų fabrikas, veikęs iki 1939 m., kuriame akmens anglis buvo perdirbama į degiąsias dujas, kurios buvo naudojamos Šilokarčemoje gatvių, butų apšvietimui ir kitiems buitiniams reikalams. 1910 m. prie Šilokarčemos gyvenvietės prijungiami Žibai, Cintjoniškiai, Verdainė. 1912 m. nutiestas 1435 mm pločio siaurukas Šilutė-Kulėšai, priklausęs Insterburgo siaurųjų geležinkelių bendrovei (nors geležinkelis buvo plačiosios vėžės). 1945 m. jis buvo išardytas.
1918–1921 m. Šilutės seniūnijos taryba išleido savo 25, 50, 75 pfenigių ir 1 markės vertės banknotus, kurie buvo naudojami Šilutės apskrityje iki 1922 m. vasario 21 d. 1918 m. Šilokarčemoje įsteigta vokiška gimnazija. XX a. pr. Šilutės seniūnijos teritorija daugiausia buvo lietuviška, nors kai kurie kaimai buvo suvokietėję: 1905 m. Kirlikuose gyveno tik 44 %, Barzdūnuose – 37 %, Liaučiuose – 32 % ir kt. lietuvių.
Šilutės atsiskyrimas nuo Vokietijos
1920–1923 m. Prancūzijos valdymo metu, Šilokarčemoje būrėsi lietuvininkai, siekę Klaipėdos kraštą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. 1922 m. pabaigoje Šilokarčemoje įsteigta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius, vėliau į Šilokarčemą persikelia ir Gelbėjimo komiteto nariai, kurie 1923 m. sausio 9 d. paskelbė manifestą, kad ir kiti administraciniai organai paleidžiami, o visą valdžią perima nauja direktorija. 1923 m. sausio 10 d. vakare sukilėliai užėmė Šilokarčiamą. 1923 m. sausio 19 d. joje įvyko Vyriausio Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrių, Klaipėdos krašto lietuvių kult. ir ek. organizacijų suvažiavimas (120 žm.), kuris priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos autonomijos teisėmis.
1923 m. naujoji Klaipėdos krašto administracija pakeitė Šilokarčemos gyvenvietės pavadinimą į Šilutė. Iki 1939 m. veikė daug svarbių įstaigų, nutiesta naujų gatvių, kelių, kūrėsi vietinė pramonė (saldainių, šepečių, limonado, muilo ir kt. fabrikėliai). 1927 m. įsteigta lietuvių gimnazija. Pastatyta elektrinė (1924 m.), evangelikų liuteronų bažnyčia (1926 m., arch. K. Gutknecht), vokiečių (1930 m.), lietuvių (1938 m.) gimnazijų ir kt. pastatai. 1936 m. įsteigta spirito varykla. 1938 m. Šilutėje buvo 17 pramonės įmonių, kuriose dirbo 295 darbininkai.
Apie 1930 m. į Klaipėdą perkeltas išmontuotas Šilutės geležinkelio stoties pėsčiųjų tiltas, tarnavęs pėsčiųjų judėjimui virš Klaipėdos stoties bėgių iki 2009 m.
- Paminklas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos esantis šalia savivaldybės
- Kita pusė
- Manifestas vokiečių ir lietuvių kalbomis
Antrasis pasaulinis karas
1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą aneksavus Trečiajam Reichui, buvo uždarytos lietuviškos mokyklos ir kitos lietuviškos įstaigos. Vydūno gimnazija buvo perkelta į Žemaičių Naumiestį. 1939–1945 m. Šilutės seniūnijos teritorija priklausė Gumbinės apygardai. 1941 m. Šilutė gavo miesto teises. Macikuose veikė vokiečių karo belaisvių stovykla (1939–1944 m.). Tai buvo „Luft 6“ stovykla karinių oro pajėgų karo belaisviams, kur buvo kalinami Anglijos, JAV karo lakūnai.
Po II pasaulinio karo
Po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pasikeitė Šilutės seniūnijos teritorijos gyventojų sudėtis. Prieš karą gyvenę vokiečiai ir dalis lietuvininkų, artėjant frontui, pasitraukė į Vakarus, o dalis likusių buvo ištremti. Tuščiuose namuose apsigyveno atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių ir Sovietų Sąjungos. Šilutės mieste iš 4500 (1939 m.) gyventojų liko tik 7 (1944 m. spalio vid.), o 1959 m. jau gyveno 8969 gyv. 1955 m. Vokietijos Federacinei Respublikai pasirašius su SSRS sutartį dėl buvusių Vokietijos piliečių išvykimo į VFR, ja pasinaudojo daugelis Šilutės seniūnijos teritorijoje gyvenusių gyventojų.
1944–1947 m. Šilutė vėl tampa apskrities centru, nuo 1950 m. – rajono centru. 1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Mieste atstatoma ir kuriama pramonė. Steigiamos mokyklos, atidaromos ligoninės, kultūrinės ir administracinės įstaigos. Kaimiškoje seniūnijos dalyje įsteigta Jonaičių apylinkė, keletas kolūkių, kurių pagrindu vėliau įkurti Jonaičių tarybinis ūkis ir Šilutės tarybinis ūkis-technikumas. Macikuose įsteigta karo belaisvių stovykla (1944–1946 m.), vėliau vietoj jos – SSRS vidaus reikalų ministerijos Pataisos darbų stovyklų skyriaus Šilutės stovykla (1946–1955 m.). 1954 m, uždarius Šilutės kalėjimą, jis pertvarkytas visuomenės poreikiams – čia įsikūrė žemės ūkio mechanizacijos mokykla. Ūkių centrinėse gyvenvietėse (Laučiuose, Pagryniuose) įsteigtos pagrindinės mokyklos, felčerių-akušerių punktai, ryšių skyriai, kultūros namai, bibliotekos, maisto parduotuvės.
1995 m. patvirtintas dabartinis Šilutės herbas. 2011 m. išrinkta Lietuvos kultūros sostine . 2013 m. Šilutės evangelikų liuteronų parapija šventė 100 metų jubiliejų Šventės metu į miestą atvyko daug svečių iš Lietuvos ir Vokietijos.
Miesto pavaldumas
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||||
|---|---|---|---|---|
| 1722–1818 m. | Šilutės valsčiaus centras | Klaipėdos apskritis? | ||
| 1818–1950 m. | Šilutės apskrities centras | |||
| 1818–1871 m. | Gumbinės apygarda | Rytų Prūsijos provincijos centras, Prūsijos karalystė | ||
| 1871–1918 m. | Vokietijos imperija | |||
| 1918?–1923 m. | – | Prancūzija | ||
| 1923–1939 m. | Klaipėdos kraštas | Lietuvos Respublika | ||
| 1939–1944 m. | Gumbinės apygarda | Trečiasis Reichas | ||
| 1944–1950 m. | – | Lietuvos SSR | ||
| 1950–1953 m. | rajoninio pavaldumo miestas | Šilutės rajono centras | Klaipėdos sritis | |
| 1953–1994 m. | ||||
| 1994–1997 m. | Šilutės miesto seniūnija | Šilutės rajono savivaldybės centras | Klaipėdos apskritis | |
| nuo 1997 m. | Šilutės seniūnijos centras | |||
Šaltiniai
- 15min.lt puslapio informacija
- silutesnaujienos.lt puslapio informacija Archyvuota kopija 2016-04-09 iš Wayback Machine projekto.
- Naujienų portalo 15 min informacija
Nuorodos
- Šilutės istorija, Šilutės rajono savivaldybės puslapyje Archyvuota kopija 2012-05-12 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šilutės istorija, Kas yra Šilutės istorija? Ką reiškia Šilutės istorija?
Silutes istorija Mazosios Lietuvos miesto Silutes istorija Silute miestas įsikures buvusioje skalviu genties teritorijoje Zemes aplink Silute ir toliau į siaure ir rytus buvo vadinamos Lamata ar Lamote Per sias zemes Kryziuociu ordino laikais XIV a 1525 m Silutes seniunijos teritorije ejo kelias is Tilzes į Klaipeda Senasis Silutes herbasViduramziai1511 m įkurta apie kuria susidare Silokarcemos gyvenviete XVI a pradzioje įsikure Verdaine 1540 m joje gyveno 27 seimos 1566 m pastatyta Verdaines evangeliku liuteronu baznycia 1588 m įsteigta Verdaines parapijine mokykla su biblioteka 1540 m įkurta Zibu gyvenviete kurioje gyveno amatininkai Nuo XVI a antros puses Silokarcema vok Heydekrug eme garseti savaitiniu turgumi į kurį suvaziuodavo zvejai zemdirbiai amatininkai pirkliai ne tik is gretimu apylinkiu bet ir is Zemaitijos Kursiu Nerijos Rusnes ir kt Naujieji laikaiVokietijos imperijos karaliskasis kokybes zenklas naudotas Silutes apskrityjeVokietijos imperijos karaliskasis kokybes zenklas naudotas Silutes apskrityje XVII a įkuriami dvarai Barzdunuose Macikuose Verdaineje ir kt XVII a Silokarcemoje ir Verdaineje apsigyveno nuo religinio persekiojimu pabege skotai Verdaineje įsteigta karciama 1684 m Rusnes kunigas Mykolas Gaidys Verdaines pakrastyje įrenge sodyba kuri tapo Gaideliu kaimo pradzia 1525 1701 m Silutes seniunijos teritorija priklause Prusijos kunigaikstystei Karo metu 1628 1635 m ja valde svedai 1701 1871 m Prusijos karalyste XVIII a Silutes seniunijos teritorijoje pasikeite gyventoju sudetis senieji gyventojai kuriu pagrinda sudare lietuvininkai zuvo ar ismire per amziaus pradzioje vykusį Siaures kara ir Didziojo Siaures karo maro epidemija veliau Septyneriu metu kara 1756 1763 m o ju vietas uzpilde vokieciai austrai ir kt Silokarcemoje 1718 m atidaryta pasto stotis 1721 m įsteigtas valst dvaras 1722 m valsciaus centras 1736 m gerimu krautuve Lauciuose 1739 m įsteigta pradzios mokykla 1784 m Silutes apylinkese buvo 14 kalviu XVIII a Silutes apylinkese buvo įvairiu amatininku batsiuviu siuveju kalviu odininku kailiadirbiu skrybelininku kepeju mesininku darzininku tekintoju puodziu kubiliu stikliu dailidziu staliu dazytoju murininku akmenskaldziu tabako gamintoju malunininku aludariu degtindariu valtininku Amatininkais dazniausiai budavo vokieciai 1818 m Silokarcemai tapus apskrities centru joje ir jos apylinkese pagyvejo gyvenimas XIX a Silokarcemoje buvo atidaryta vaistine 1816 m ligonine 1837 m baptistu namai 1837 m teismas 1839 m suriu gamykla 1842 m kalejimas 1848 m knygynas 1858 m spaustuve 1861 m telegrafas 1862 m Zibuose pastatyta kataliku baznycia 1850 m Zalgiriuose įkurta bezemiu kolonija 1870 m Pradzios mokyklos įsteigtos Gaideliuose 1821 m Grabupiuose 1821 m Zibuose 1844 m mergaiciu 1864 m aukstesnioji berniuku Metirkvieciuose 1858 m Vileikiuose 1873 m Didsiliuose 1876 m Zalgiriuose dvi 1878 ir 1886 m ir kt Silutes centro gelezinkelio stotis XX a pradzioje Nutiestas Tilzes Klaipedos 1846 1850 m Klaipedos Tilzes gelezinkelį 1872 1875 m keliai į Rusne ir kitas didesnes gyvenvietes Prie keliu įsteigtos karciamos Gnybaluose Grabupiuose Jonaiciuose ir kt XIX a gyventojus nuvargino badas epidemijos potvyniai 1871 1920 m Silutes seniunijos teritorija priklause Vokietijos imperijai XX a pirmoje puseje Armalenuose buvo plytine molį atsivezdavo gelezinkeliu is karjero esancio uz 700 m 1907 m Verdaineje pastatytas duju fabrikas veikes iki 1939 m kuriame akmens anglis buvo perdirbama į degiasias dujas kurios buvo naudojamos Silokarcemoje gatviu butu apsvietimui ir kitiems buitiniams reikalams 1910 m prie Silokarcemos gyvenvietes prijungiami Zibai Cintjoniskiai Verdaine 1912 m nutiestas 1435 mm plocio siaurukas Silute Kulesai priklauses Insterburgo siauruju gelezinkeliu bendrovei nors gelezinkelis buvo placiosios vezes 1945 m jis buvo isardytas 1918 1921 m Silutes seniunijos taryba isleido savo 25 50 75 pfenigiu ir 1 markes vertes banknotus kurie buvo naudojami Silutes apskrityje iki 1922 m vasario 21 d 1918 m Silokarcemoje įsteigta vokiska gimnazija XX a pr Silutes seniunijos teritorija daugiausia buvo lietuviska nors kai kurie kaimai buvo suvokieteje 1905 m Kirlikuose gyveno tik 44 Barzdunuose 37 Liauciuose 32 ir kt lietuviu Silutes atsiskyrimas nuo VokietijosPagrindinis straipsnis Klaipedos sukilimas Verdaines evangeliku baznyciaLietuviskas ir vokiskas uzrasas ant pastato Siluteje 1920 1923 m Prancuzijos valdymo metu Silokarcemoje buresi lietuvininkai sieke Klaipedos krasta prijungti prie Didziosios Lietuvos 1922 m pabaigoje Silokarcemoje įsteigta Vyriausiojo Mazosios Lietuvos gelbejimo komiteto skyrius veliau į Silokarcema persikelia ir Gelbejimo komiteto nariai kurie 1923 m sausio 9 d paskelbe manifesta kad ir kiti administraciniai organai paleidziami o visa valdzia perima nauja direktorija 1923 m sausio 10 d vakare sukileliai uzeme Silokarciama 1923 m sausio 19 d joje įvyko Vyriausio Mazosios Lietuvos gelbejimo komiteto skyriu Klaipedos krasto lietuviu kult ir ek organizaciju suvaziavimas 120 zm kuris prieme deklaracija del Klaipedos krasto prisijungimo prie Lietuvos autonomijos teisemis 1923 m naujoji Klaipedos krasto administracija pakeite Silokarcemos gyvenvietes pavadinima į Silute Iki 1939 m veike daug svarbiu įstaigu nutiesta nauju gatviu keliu kuresi vietine pramone saldainiu sepeciu limonado muilo ir kt fabrikeliai 1927 m įsteigta lietuviu gimnazija Pastatyta elektrine 1924 m evangeliku liuteronu baznycia 1926 m arch K Gutknecht vokieciu 1930 m lietuviu 1938 m gimnaziju ir kt pastatai 1936 m įsteigta spirito varykla 1938 m Siluteje buvo 17 pramones įmoniu kuriose dirbo 295 darbininkai Apie 1930 m į Klaipeda perkeltas ismontuotas Silutes gelezinkelio stoties pesciuju tiltas tarnaves pesciuju judejimui virs Klaipedos stoties begiu iki 2009 m Paminklas Klaipedos krasto prijungimui prie Lietuvos esantis salia savivaldybes Kita puse Manifestas vokieciu ir lietuviu kalbomisAntrasis pasaulinis karasPaminklas tarybiniu kariu kapinese Siluteje 1939 m kovo 23 d Klaipedos krasta aneksavus Treciajam Reichui buvo uzdarytos lietuviskos mokyklos ir kitos lietuviskos įstaigos Vyduno gimnazija buvo perkelta į Zemaiciu Naumiestį 1939 1945 m Silutes seniunijos teritorija priklause Gumbines apygardai 1941 m Silute gavo miesto teises Macikuose veike vokieciu karo belaisviu stovykla 1939 1944 m Tai buvo Luft 6 stovykla kariniu oro pajegu karo belaisviams kur buvo kalinami Anglijos JAV karo lakunai Po II pasaulinio karoSilutes kulturos namai pries renovacija pastatyti sovietmeciu Po Antrojo pasaulinio karo is esmes pasikeite Silutes seniunijos teritorijos gyventoju sudetis Pries kara gyvene vokieciai ir dalis lietuvininku artejant frontui pasitrauke į Vakarus o dalis likusiu buvo istremti Tusciuose namuose apsigyveno atvykeliai is įvairiu Lietuvos vietoviu ir Sovietu Sajungos Silutes mieste is 4500 1939 m gyventoju liko tik 7 1944 m spalio vid o 1959 m jau gyveno 8969 gyv 1955 m Vokietijos Federacinei Respublikai pasirasius su SSRS sutartį del buvusiu Vokietijos pilieciu isvykimo į VFR ja pasinaudojo daugelis Silutes seniunijos teritorijoje gyvenusiu gyventoju 1944 1947 m Silute vel tampa apskrities centru nuo 1950 m rajono centru 1946 m rugpjucio 3 d tapo apskrities pavaldumo miestu Mieste atstatoma ir kuriama pramone Steigiamos mokyklos atidaromos ligonines kulturines ir administracines įstaigos Kaimiskoje seniunijos dalyje įsteigta Jonaiciu apylinke keletas kolukiu kuriu pagrindu veliau įkurti Jonaiciu tarybinis ukis ir Silutes tarybinis ukis technikumas Macikuose įsteigta karo belaisviu stovykla 1944 1946 m veliau vietoj jos SSRS vidaus reikalu ministerijos Pataisos darbu stovyklu skyriaus Silutes stovykla 1946 1955 m 1954 m uzdarius Silutes kalejima jis pertvarkytas visuomenes poreikiams cia įsikure zemes ukio mechanizacijos mokykla ukiu centrinese gyvenvietese Lauciuose Pagryniuose įsteigtos pagrindines mokyklos felceriu akuseriu punktai rysiu skyriai kulturos namai bibliotekos maisto parduotuves 1995 m patvirtintas dabartinis Silutes herbas 2011 m isrinkta Lietuvos kulturos sostine 2013 m Silutes evangeliku liuteronu parapija svente 100 metu jubilieju Sventes metu į miesta atvyko daug sveciu is Lietuvos ir Vokietijos Miesto pavaldumasAdministracinis teritorinis pavaldumas1722 1818 m Silutes valsciaus centras Klaipedos apskritis 1818 1950 m Silutes apskrities centras1818 1871 m Gumbines apygarda Rytu Prusijos provincijos centras Prusijos karalyste1871 1918 m Vokietijos imperija1918 1923 m Prancuzija1923 1939 m Klaipedos krastas Lietuvos Respublika1939 1944 m Gumbines apygarda Treciasis Reichas1944 1950 m Lietuvos SSR1950 1953 m rajoninio pavaldumo miestas Silutes rajono centras Klaipedos sritis1953 1994 m 1994 1997 m Silutes miesto seniunija Silutes rajono savivaldybes centras Klaipedos apskritisnuo 1997 m Silutes seniunijos centrasSaltiniai15min lt puslapio informacija silutesnaujienos lt puslapio informacija Archyvuota kopija 2016 04 09 is Wayback Machine projekto Naujienu portalo 15 min informacijaNuorodosSilutes istorija Silutes rajono savivaldybes puslapyje Archyvuota kopija 2012 05 12 is Wayback Machine projekto