Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Fulmarus glacialisŠiaurinis fulmaras Fulmarus glacialis Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė klasifi

Šiaurinis fulmaras

  • Pagrindinis puslapis
  • Šiaurinis fulmaras
Šiaurinis fulmaras
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Fulmarus glacialis

Šiaurinis fulmaras (Fulmarus glacialis)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Paukščiai
( Aves)
Būrys: Vamzdžianosiai paukščiai
( Procellariiformes)
Šeima: Petreliniai
( Procellariidae)
Gentis:
( Fulmarus)
Rūšis: Šiaurinis fulmaras
( Fulmarus glacialis)
Binomas
Fulmarus glacialis
Linnaeus, 1761

Šiaurinio fulmaro paplitimo arealas:
  žiemojimo zona
  perimvietės

Šiaurinis fulmaras (Fulmarus glacialis) – petrelinių (Procellariidae) šeimai priklausanti jūrinių paukščių rūšis, gausiai paplitusi subarktiniuose šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenyno regionuose.

Biologija

Šiaurinis fulmaras dydžiu panašus į sidabrinį kirą, sparnų mostas siekia apie 1 m. Skiriamos morfos pagal plunksnų apdarą: šviesi (balta galva, kaklas, apatinė kūno dalis, pilkšva viršutinė sparnų dalis, nugara ir uodega) ir tamsi (tamsiai pilkos ar rusvos plunksnos, sparnų galai kartais beveik juodi). Sutinkamos ir pereinamosios formos. Tamsesni paukščiai daugiausiai veisiasi Kurilų ir Komandoro, Jonos salų, Prano Juozapo Žemės kolonijose, šviesesni – Ochotsko jūros šiaurėje, Čiukčių pusiasalyje, Naujojoje Žemėje.

Šiaurinis fulmaras žiemoja pakrančių ir atviruose vandenyse Atlante ir Ramiajame vandenyne, taip pat neužšąlančiose Arkties akvatorijose, gali būti sutinkamas Barenco, Japonų ir Beringo jūrose.

Peri ant stačių pakrančių uolų didelėse kolonijose, kurias gali sudaryti šimtai tūkstančių paukščių. Padeda vieną baltą kiaušinį. Jauniklis išsirita po 50–54 dienų, kurį maitina iki 75 dienų. Perėjimo metu paukštis aktyvus naktį, kitu laiku – dieną. Kelionių metu sutinkamas atviroje jūroje, pakrantėse, prie uostų. Neretai dideliais būriais, kartu su kirais, seka paskui žūklaujančius . Maitinasi žuvimis, vėžiagyviais, kalmarais, planktonu, prie progos – gaišenomis. Grobį gali pasiekti panerdamas apie pusę metro.

Paukščio skrandžio liaukos gamina aliejų, sudarytą iš vaško esterių ir trigliceridų. Jis gali būti išpurškiamas per gerklę kaip priemonė apsiginti nuo plėšrūnų, nes suteršia jų plunksnas. Aliejus yra energijos turtingas maisto šaltinis ilguose skrydžiuose ar maitinant jauniklius. Taip pat prie snapo turi druskos liauką, išskiriančią perteklinės druskos tirpalą, susikaupiantį gyvenant druskinguose vandenyse.

Paukščio balsas – žemo tono kranksėjimas, daugiausiai girdimas kolonijose. Suerzintas demonstruoja šaižų riksmą.

Nepaisant populiacijos skaitlingumo, rūšiai pavojų kelia jūrų užterštumas plastiko šiukšlėmis, naftos dėmės šiaurės rytų Atlante, išlikusios medžiojimo tradicijos Aliaskoje, Grenlandijoje, Islandijoje, Svalbarde ir Farerų salose. Daug paukščių žūva žvejybiniuose tinkluose, kai kuriose kolonijose paukščių gyvenimą trikdo invaziniai žinduoliai (lapės, žiurkės, pelės).

Taksonomija

Šiaurinį fulmarą 1761 m. pirmasis aprašė biologas Karlas Linėjus pagal pavyzdį nuo Šiaurės poliaračio, Špicbergeno. Mokslinio vardo Fulmarus glacialis dalis sudaryta iš senovės skandinavų full – „bjaurus“ ir mar – „kiras“, reiškianti paukščio skrandžio aliejines išskyras ir jo panašumą su kirais; lotynų glacialis – „ledyninis“ reiškia paplitimą tolimojoje šiaurėje.

Skiriami 3 porūšiai:

  • F. g. glacialis (Linnaeus, 1761): aukštutinė Arktis ir šiaurės Atlantas
  • F. g. auduboni (Bonaparte, 1857): žemutinė Arktis ir šiaurės Atlanto zona
  • F. g. rodgersii (Cassin, 1862): Rytų Sibiras ir Aliaskos pusiasalis
  • Ant vandens
  • Lizde
  • Jauniklis
  • Skrydis

Šaltiniai

Vikiteka: Šiaurinis fulmaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Vikirūšių projekte yra informacijos, susijusios su straipsniu
Fulmarus glacialis
  1. „IUCN Red List - Fulmarus glacialis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
  2. Gotch, A.F. (1995) [1979]. „Albatrosses, Fulmars, Shearwaters, and Petrels“. Latin Names Explained A Guide to the Scientific Classifications of Reptiles, Birds & Mammals. New York, NY: Facts on File. pp. 191–192. ISBN 0-8160-3377-3.


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 20 Lie, 2025 / 11:47

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiaurinis fulmaras, Kas yra Šiaurinis fulmaras? Ką reiškia Šiaurinis fulmaras?

Fulmarus glacialisSiaurinis fulmaras Fulmarus glacialis Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Pauksciai Aves Burys Vamzdzianosiai pauksciai Procellariiformes Seima Petreliniai Procellariidae Gentis Fulmarus Rusis Siaurinis fulmaras Fulmarus glacialis BinomasFulmarus glacialis Linnaeus 1761Siaurinio fulmaro paplitimo arealas ziemojimo zona perimvietes Siaurinis fulmaras Fulmarus glacialis petreliniu Procellariidae seimai priklausanti juriniu pauksciu rusis gausiai paplitusi subarktiniuose siaures Atlanto ir Ramiojo vandenyno regionuose Paukscio snapas su snervemis virsutineje dalyje source source Paukscio balsasBiologijaSiaurinis fulmaras dydziu panasus į sidabrinį kira sparnu mostas siekia apie 1 m Skiriamos morfos pagal plunksnu apdara sviesi balta galva kaklas apatine kuno dalis pilksva virsutine sparnu dalis nugara ir uodega ir tamsi tamsiai pilkos ar rusvos plunksnos sparnu galai kartais beveik juodi Sutinkamos ir pereinamosios formos Tamsesni pauksciai daugiausiai veisiasi Kurilu ir Komandoro Jonos salu Prano Juozapo Zemes kolonijose sviesesni Ochotsko juros siaureje Ciukciu pusiasalyje Naujojoje Zemeje Siaurinis fulmaras ziemoja pakranciu ir atviruose vandenyse Atlante ir Ramiajame vandenyne taip pat neuzsalanciose Arkties akvatorijose gali buti sutinkamas Barenco Japonu ir Beringo jurose Peri ant staciu pakranciu uolu didelese kolonijose kurias gali sudaryti simtai tukstanciu pauksciu Padeda viena balta kiausinį Jauniklis issirita po 50 54 dienu kurį maitina iki 75 dienu Perejimo metu paukstis aktyvus naktį kitu laiku diena Kelioniu metu sutinkamas atviroje juroje pakrantese prie uostu Neretai dideliais buriais kartu su kirais seka paskui zuklaujancius Maitinasi zuvimis veziagyviais kalmarais planktonu prie progos gaisenomis Grobį gali pasiekti panerdamas apie puse metro Paukscio skrandzio liaukos gamina alieju sudaryta is vasko esteriu ir trigliceridu Jis gali buti ispurskiamas per gerkle kaip priemone apsiginti nuo plesrunu nes sutersia ju plunksnas Aliejus yra energijos turtingas maisto saltinis ilguose skrydziuose ar maitinant jauniklius Taip pat prie snapo turi druskos liauka isskiriancia perteklines druskos tirpala susikaupiantį gyvenant druskinguose vandenyse Paukscio balsas zemo tono kranksejimas daugiausiai girdimas kolonijose Suerzintas demonstruoja saizu riksma Nepaisant populiacijos skaitlingumo rusiai pavoju kelia juru uzterstumas plastiko siukslemis naftos demes siaures rytu Atlante islikusios medziojimo tradicijos Aliaskoje Grenlandijoje Islandijoje Svalbarde ir Fareru salose Daug pauksciu zuva zvejybiniuose tinkluose kai kuriose kolonijose pauksciu gyvenima trikdo invaziniai zinduoliai lapes ziurkes peles TaksonomijaSiaurinį fulmara 1761 m pirmasis aprase biologas Karlas Linejus pagal pavyzdį nuo Siaures poliaracio Spicbergeno Mokslinio vardo Fulmarus glacialis dalis sudaryta is senoves skandinavu full bjaurus ir mar kiras reiskianti paukscio skrandzio aliejines isskyras ir jo panasuma su kirais lotynu glacialis ledyninis reiskia paplitima tolimojoje siaureje Skiriami 3 porusiai F g glacialis Linnaeus 1761 aukstutine Arktis ir siaures Atlantas F g auduboni Bonaparte 1857 zemutine Arktis ir siaures Atlanto zona F g rodgersii Cassin 1862 Rytu Sibiras ir Aliaskos pusiasalisAnt vandens Lizde Jauniklis SkrydisSaltiniaiVikiteka Siaurinis fulmaras vaizdine ir garsine medziagaVikirusiu projekte yra informacijos susijusios su straipsniu Fulmarus glacialis IUCN Red List Fulmarus glacialis IUCN Red list Nuoroda tikrinta 2016 10 01 Gotch A F 1995 1979 Albatrosses Fulmars Shearwaters and Petrels Latin Names Explained A Guide to the Scientific Classifications of Reptiles Birds amp Mammals New York NY Facts on File pp 191 192 ISBN 0 8160 3377 3 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 20, 2025

    Georgijus Gauzė

  • Liepa 20, 2025

    Georgia Tbilisi

  • Liepa 20, 2025

    George Byron

  • Liepa 20, 2025

    George A. Romero

  • Liepa 20, 2025

    Genovaitė Gontytė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje