Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Atviroji jūra tarptautiniai vandenys vandenys pagal Jūrų teisės konvencijos JTK VII dalies nuostatas taikomas visoms jūr

Atviroji jūra

  • Pagrindinis puslapis
  • Atviroji jūra
Atviroji jūra
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Atviroji jūra (tarptautiniai vandenys) – vandenys pagal Jūrų teisės konvencijos (JTK) VII dalies nuostatas, taikomas visoms jūros dalims, kurios neįeina į valstybės išskirtinę ekonominę zoną, teritorinę jūrą ar vidaus vandenis arba į salyno valstybės salyno vandenis.

Atviroji jūra naudojama išimtinai taikiems tikslams. Vienos valstybės laivą sustabdyti kitos valstybės karo laivas gali tik ypatingais atvejais, numatytais tarptautinėse konvencijose ().

Bet kurios valstybės bandymas pajungti bet kurią atviros jūros dalį savo suverenitetui yra negaliojantis. Kiekviena valstybė – tiek pakrantės, tiek ir neturinti priėjimo prie jūros – turi teisę, kad atviroje jūroje plaukiotų laivai su jos vėliava (Laivybos teisė).

Atviros jūros laisvė

Atvira jūra visoms valstybėms – tiek pakrantės, tiek ir neturinčios priėjimo prie jūros – yra atvira. Atviros jūros laisve naudojamasi pagal sąlygas, nustatytas šioje Konvencijoje bei kitose tarptautinės teisės normose. Į atviros jūros laisvės sąvoką, tiek pakrantės valstybėms, tiek ir valstybėms, neturinčioms priėjimo prie jūros, inter alia įeina (JTK 87 straipsnio 1 d.):

  • ;
  • skridimo laisvė;
  • laisvė kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus laikantis JTK VI dalies;
  • laisvė statyti tarptautinės teisės leidžiamas dirbtines salas ir kitus įrenginius laikantis JTK VI dalies;
  • žvejybos laisvė, laikantis JTK 2 skyriuje nurodytų sąlygų;
  • mokslinių tyrimų laisvė, laikantis JTK VI ir XIII dalių.

Naudodamosi šiomis laisvėmis, valstybės deramai atsižvelgia į kitų valstybių interesus naudotis atviros jūros laisve bei į šioje Konvencijoje nustatytas teises vykdyti veiklą Rajone.

Laivų nacionalinė priklausomybė

Kiekviena valstybė nustato sąlygas, kuriomis ji suteikia savo nacionalinę priklausomybę laivams, registruoja laivus savo teritorijoje ir suteikia teisę plaukioti su savo vėliava. Laivai turi tos valstybės nacionalinę priklausomybę, su kurios vėliava jie turi teisę plaukioti. Valstybę ir laivą turi sieti tikri ryšiai.

Kiekviena valstybė išduoda atitinkamus dokumentus laivams, kuriems ji suteikia teisę plaukioti su savo vėliava.

Laivų statusas

Laivai plaukioja tik su vienos valstybės vėliava ir, išskyrus ypatingus atvejus, kurie yra numatyti tarptautinėse sutartyse arba šioje Konvencijoje, atviroje jūroje jiems galioja tik tos valstybės jurisdikcija. Laivas negali keisti vėliavos kelionės arba sustojimo uoste metu, išskyrus tuos atvejus, kai iš tikrųjų pasikeičia laivo nuosavybės teisė arba jo registras.

Laivas, kuris plaukioja su dviejų ar daugiau valstybių vėliavomis, naudodamas jas kaip patogiau, negali reikalauti iš bet kokios kitos valstybės pripažinti kurią nors nacionalinę priklausomybę ir gali būti prilygintas laivui, neturinčiam jokios nacionalinės priklausomybės.

Šaltiniai

  1. atviroji jūra(parengė Saulius Katuoka). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-09-21).
  2. JTK

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 13 Lie, 2025 / 20:08

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Atviroji jūra, Kas yra Atviroji jūra? Ką reiškia Atviroji jūra?

Atviroji jura tarptautiniai vandenys vandenys pagal Juru teises konvencijos JTK VII dalies nuostatas taikomas visoms juros dalims kurios neįeina į valstybes isskirtine ekonomine zona teritorine jura ar vidaus vandenis arba į salyno valstybes salyno vandenis Juru zonos pagal tarptautine teise Atviroji jura naudojama isimtinai taikiems tikslams Vienos valstybes laiva sustabdyti kitos valstybes karo laivas gali tik ypatingais atvejais numatytais tarptautinese konvencijose Bet kurios valstybes bandymas pajungti bet kuria atviros juros dalį savo suverenitetui yra negaliojantis Kiekviena valstybe tiek pakrantes tiek ir neturinti priejimo prie juros turi teise kad atviroje juroje plaukiotu laivai su jos veliava Laivybos teise Atviros juros laisveAtvira jura visoms valstybems tiek pakrantes tiek ir neturincios priejimo prie juros yra atvira Atviros juros laisve naudojamasi pagal salygas nustatytas sioje Konvencijoje bei kitose tarptautines teises normose Į atviros juros laisves savoka tiek pakrantes valstybems tiek ir valstybems neturincioms priejimo prie juros inter alia įeina JTK 87 straipsnio 1 d skridimo laisve laisve kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus laikantis JTK VI dalies laisve statyti tarptautines teises leidziamas dirbtines salas ir kitus įrenginius laikantis JTK VI dalies zvejybos laisve laikantis JTK 2 skyriuje nurodytu salygu moksliniu tyrimu laisve laikantis JTK VI ir XIII daliu Naudodamosi siomis laisvemis valstybes deramai atsizvelgia į kitu valstybiu interesus naudotis atviros juros laisve bei į sioje Konvencijoje nustatytas teises vykdyti veikla Rajone Laivu nacionaline priklausomybeKiekviena valstybe nustato salygas kuriomis ji suteikia savo nacionaline priklausomybe laivams registruoja laivus savo teritorijoje ir suteikia teise plaukioti su savo veliava Laivai turi tos valstybes nacionaline priklausomybe su kurios veliava jie turi teise plaukioti Valstybe ir laiva turi sieti tikri rysiai Kiekviena valstybe isduoda atitinkamus dokumentus laivams kuriems ji suteikia teise plaukioti su savo veliava Laivu statusasLaivai plaukioja tik su vienos valstybes veliava ir isskyrus ypatingus atvejus kurie yra numatyti tarptautinese sutartyse arba sioje Konvencijoje atviroje juroje jiems galioja tik tos valstybes jurisdikcija Laivas negali keisti veliavos keliones arba sustojimo uoste metu isskyrus tuos atvejus kai is tikruju pasikeicia laivo nuosavybes teise arba jo registras Laivas kuris plaukioja su dvieju ar daugiau valstybiu veliavomis naudodamas jas kaip patogiau negali reikalauti is bet kokios kitos valstybes pripazinti kuria nors nacionaline priklausomybe ir gali buti prilygintas laivui neturinciam jokios nacionalines priklausomybes Saltiniaiatviroji jura parenge Saulius Katuoka Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 09 21 JTK

Naujausi straipsniai
  • Liepa 13, 2025

    Burbiškio dvaras

  • Liepa 13, 2025

    Bukčių tiltas

  • Liepa 13, 2025

    Britų monarchija

  • Liepa 13, 2025

    Briežvalkis

  • Liepa 14, 2025

    Brazilinė hevėja

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje