Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Carl von LinnéGimė 1707 m gegužės 23 d ŠvedijaMirė 1778 m sausio 10 d 70 metų Upsala ŠvedijaVeikla gamtininkasAlma mater
Karlas Linėjus
| Carl von Linné | |
|---|---|
| Gimė | 1707 m. gegužės 23 d. , Švedija |
| Mirė | 1778 m. sausio 10 d. (70 metų) Upsala, Švedija |
| Veikla | gamtininkas |
| Alma mater | Upsalos universitetas |
Karlas Linėjus (šved. Carl Nilsson Linnæus, Carl Linné, po 1761 m. Carl von Linné, 1707 m. gegužės 23 d. k., Švedija – 1778 m. sausio 10 d. Upsala, Švedija) – XVIII amžiaus švedų gamtininkas, mokslinės sistematikos kūrėjas. Daugelį savo darbų parašė lotyniškai, juos pasirašydavo kaip Carolus Linnaeus.
Augalų ir gyvūnų sistema
Pagrindinis vienetas Linėjaus sistemoje yra rūšis. Rūšimi Linėjus pavadino „grupę individų, panašių į vienas kitą, kaip vieno tėvo vaikai, arba kaip tėvai ir jų vaikai“. Pavyzdžiui, visos naminės katės sudaro vieną rūšį, tigrai – kitą, liūtai – trečią gyvūnų rūšį. Visa organinė gamta susidaro iš įvairių rūšių augalų ir gyvūnų. Visą gyvąją gamtą sudaro lyg kokios atskiros grandys – rūšys.
Visas augalų ir gyvūnų rūšis Linėjus sujungė į stambesnes grupes – klases. Klases suskirstė į būrius, būrius – į gentis, o gentis sudarė iš panašių rūšių.
Kiekvieną augalų ir gyvūnų rūšį Linėjus pavadino lotyniškai. Tai palengvino vienodai suprasti įvairių šalių mokslininkams.
Rūšies pavadinimas susideda iš dviejų žodžių: pirmasis reiškia genties, antrasis – rūšies pavadinimą. Pavyzdžiui, naminę katę Linėjus pavadino „Felis domestica“, t. y. katė (gentis), naminė (rūšis). Toks pavadinimo būdas vadinamas dviguba (binarine) nomenklatūra. Tokiu būdu išryškėja vieną gentį sudarančių rūšių panašumas, bendrumas, vieningumas.
Pats žodis gentis rodo į vienos genties sudėtį įeinančių rūšių giminingumą. Tačiau to meto mokslas dar negalėjo išaiškinti, kodėl vienai genčiai priklausančios rūšys yra panašios.
Linėjaus sukurtoji augalų ir gyvūnų sistema daugeliu atžvilgiu buvo dirbtinė. Skirstydamas rūšis grupėmis, Linėjus atsižvelgdavo tik į nedaugelį požymių. Sakykime, augalus jis suskirstė i 24 klases pagal dauginimosi organų sandarą. Žiedinius augalus jis suskirstė pagal kuokelių skaičių (I klasė – vienakuokeliniai, II – dviejų kuokelių ir t. t.). Viens kitam tolimi augalai (pvz., morkos ir serbentai) atsidūrė vienoje klasėje tik todėl, kad jų žiedai turi po tiek pat kuokelių. O daugelis giminingų augalų – į skirtingas klases.
Linėjaus gyvūnų sistema pasirodė esanti natūralesnė. Gyvūniją jis suskirstė į šešias klases: 1) žinduolius, 2) paukščius, 3) varliagyvius (jiems priskyrė varliagyvius ir roplius), 4) žuvis, 5) vabzdžius, 6) kirmėles. Paskutiniosios dvi klasės buvo gana dirbtinės: prie jų Linėjus priskyrė visus bestuburius gyvūnus.
Pats Linėjus suprato savo sistemos dirbtinumą, tačiau jis tikėjo, kad ateityje gamtininkai sukurs natūralią augalų ir gyvūnų sistemą, atsižvelgiant į visas organizmų ypatybes, o ne į vieną ar du jo požymius. Jis suprato, kad to meto mokslas neturėjo tam tikslui reikalingų žinių.
Nepaisant dirbtinumo, Linėjaus sistema suvaidino teigiamą vaidmenį biologijoje. Sisteminis skirstymas ir dviguba nomenklatūra tvirtai prigijo moksle ir naudojama šių laikų botanikoje ir zoologijoje. Vėliau buvo įvesti dar du padaliniai: 1) tipas – aukščiausias padalinys, jungiąs panašias klases, 2) šeima – jungianti panašias gentis.
Linėjaus pažiūros į gamtą
To meto mokslą veikė religijos įtaka. Daugelis mokslininkų aklai tikėjo tuo, ko mokė biblija, ir manė, kad visata, saulė, planetos ir Žemės rutulys su visais augalais, gyvūnais ir žmogumi esą Dievo sutverti.
Linėjus tvirtino, kad gamtoje egzistuoja tiek augalų ir gyvūnų rūšių, „kiek įvairių formų pasaulio pradžioje sukūręs visagalis“. Jis manė, kad rūšys nesikeičiančios – jos išlaikiusios savo ypatybes „nuo sutvėrimo momento“ ir, kad kiekviena šiandieninė rūšis esanti pačios pirmosios Dievo sukurtos poros . Kiekviena rūšis dauginasi, bet, jo nuomone, išlaiko nepakeistas tos protėvinės poros ypatybės. Linėjus, būdamas geras stebėtojas, negalėjo nematyti prieštaravimų tarp tikėjimo visišku rūšių nekintamumu ir to, kas pastebima gamtoje. Negalėjo paneigti, kad rūšyje gali atsirasti , veikiant organizmus pasikeitusiam klimatui, dirvožemio savybėms ir kitoms išorės sąlygoms.
Idealistinis ir metafizinis mokymas apie rūšių sutvėrimą ir nekintamumą vyravo biologijoje iki XIX amžiaus pradžios, kol jį paneigė daugelis atskleistų evoliucijos įrodymų.
Šaltiniai
- Algimantas Jakimavičius. von Linné Carl (Karlas fon Linėjus), Carolus Linnaeus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 418 psl.
Nuorodos
Vikicitatos
- Biografija Upsalos universiteto svetainėje Archyvuota kopija 2008-02-14 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Karlas Linėjus, Kas yra Karlas Linėjus? Ką reiškia Karlas Linėjus?
Carl von LinneGime 1707 m geguzes 23 d SvedijaMire 1778 m sausio 10 d 70 metu Upsala SvedijaVeikla gamtininkasAlma mater Upsalos universitetas Karlas Linejus sved Carl Nilsson Linnaeus Carl Linne po 1761 m Carl von Linne 1707 m geguzes 23 d k Svedija 1778 m sausio 10 d Upsala Svedija XVIII amziaus svedu gamtininkas mokslines sistematikos kurejas Daugelį savo darbu parase lotyniskai juos pasirasydavo kaip Carolus Linnaeus Augalu ir gyvunu sistemaPagrindinis vienetas Linejaus sistemoje yra rusis Rusimi Linejus pavadino grupe individu panasiu į vienas kita kaip vieno tevo vaikai arba kaip tevai ir ju vaikai Pavyzdziui visos namines kates sudaro viena rusį tigrai kita liutai trecia gyvunu rusį Visa organine gamta susidaro is įvairiu rusiu augalu ir gyvunu Visa gyvaja gamta sudaro lyg kokios atskiros grandys rusys Visas augalu ir gyvunu rusis Linejus sujunge į stambesnes grupes klases Klases suskirste į burius burius į gentis o gentis sudare is panasiu rusiu Kiekviena augalu ir gyvunu rusį Linejus pavadino lotyniskai Tai palengvino vienodai suprasti įvairiu saliu mokslininkams Rusies pavadinimas susideda is dvieju zodziu pirmasis reiskia genties antrasis rusies pavadinima Pavyzdziui namine kate Linejus pavadino Felis domestica t y kate gentis namine rusis Toks pavadinimo budas vadinamas dviguba binarine nomenklatura Tokiu budu isryskeja viena gentį sudaranciu rusiu panasumas bendrumas vieningumas Pats zodis gentis rodo į vienos genties sudetį įeinanciu rusiu gimininguma Taciau to meto mokslas dar negalejo isaiskinti kodel vienai genciai priklausancios rusys yra panasios Linejaus sukurtoji augalu ir gyvunu sistema daugeliu atzvilgiu buvo dirbtine Skirstydamas rusis grupemis Linejus atsizvelgdavo tik į nedaugelį pozymiu Sakykime augalus jis suskirste i 24 klases pagal dauginimosi organu sandara Ziedinius augalus jis suskirste pagal kuokeliu skaiciu I klase vienakuokeliniai II dvieju kuokeliu ir t t Viens kitam tolimi augalai pvz morkos ir serbentai atsidure vienoje klaseje tik todel kad ju ziedai turi po tiek pat kuokeliu O daugelis giminingu augalu į skirtingas klases Linejaus gyvunu sistema pasirode esanti naturalesne Gyvunija jis suskirste į sesias klases 1 zinduolius 2 paukscius 3 varliagyvius jiems priskyre varliagyvius ir roplius 4 zuvis 5 vabzdzius 6 kirmeles Paskutiniosios dvi klases buvo gana dirbtines prie ju Linejus priskyre visus bestuburius gyvunus Pats Linejus suprato savo sistemos dirbtinuma taciau jis tikejo kad ateityje gamtininkai sukurs naturalia augalu ir gyvunu sistema atsizvelgiant į visas organizmu ypatybes o ne į viena ar du jo pozymius Jis suprato kad to meto mokslas neturejo tam tikslui reikalingu ziniu Nepaisant dirbtinumo Linejaus sistema suvaidino teigiama vaidmenį biologijoje Sisteminis skirstymas ir dviguba nomenklatura tvirtai prigijo moksle ir naudojama siu laiku botanikoje ir zoologijoje Veliau buvo įvesti dar du padaliniai 1 tipas auksciausias padalinys jungias panasias klases 2 seima jungianti panasias gentis Linejaus paziuros į gamta To meto moksla veike religijos įtaka Daugelis mokslininku aklai tikejo tuo ko moke biblija ir mane kad visata saule planetos ir Zemes rutulys su visais augalais gyvunais ir zmogumi esa Dievo sutverti Linejus tvirtino kad gamtoje egzistuoja tiek augalu ir gyvunu rusiu kiek įvairiu formu pasaulio pradzioje sukures visagalis Jis mane kad rusys nesikeiciancios jos islaikiusios savo ypatybes nuo sutverimo momento ir kad kiekviena siandienine rusis esanti pacios pirmosios Dievo sukurtos poros Kiekviena rusis dauginasi bet jo nuomone islaiko nepakeistas tos protevines poros ypatybes Linejus budamas geras stebetojas negalejo nematyti priestaravimu tarp tikejimo visisku rusiu nekintamumu ir to kas pastebima gamtoje Negalejo paneigti kad rusyje gali atsirasti veikiant organizmus pasikeitusiam klimatui dirvozemio savybems ir kitoms isores salygoms Idealistinis ir metafizinis mokymas apie rusiu sutverima ir nekintamuma vyravo biologijoje iki XIX amziaus pradzios kol jį paneige daugelis atskleistu evoliucijos įrodymu SaltiniaiAlgimantas Jakimavicius von Linne Carl Karlas fon Linejus Carolus Linnaeus Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 418 psl NuorodosVikiteka Carl von Linne vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Carl von Linne Biografija Upsalos universiteto svetaineje Archyvuota kopija 2008 02 14 is Wayback Machine projekto