| Šalpėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Šalpėnai | ||||||||||||||||
| 55°34′08″š. pl. 21°42′40″r. ilg. / 55.569°š. pl. 21.711°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Klaipėdos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Veiviržėnų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 187 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Šalpėnai – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybėje, 9 km į pietryčius nuo Veiviržėnų. Seniūnaitijos centras. Veikia medicinos punktas, J. Lankučio viešosios bibliotekos filialas, Šalpėnų rinkimų apylinkės centras, parduotuvė, kultūros namai, moterų vokalinis ansamblis (vad. Romas Starkutis), veikiančios katalikų kapinės, buvusi Šalpėnų mokykla (vėliau Pašlūžmio pagrindinės mokyklos skyrius). Kaime yra ~70 smulkių ir keletas stambesnių pieninystės ūkių.
Etimologija
Kaimo vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Šalpės upės.
Geografija
Kaimo vakariniu pakraščiu teka Šalpė (Veiviržo kairysis intakas), pietiniu – Judrė (Graumenos dešinysis intakas). Eina keliai į Švėkšną (ilgis 8,76 km), į Judrėnus (ilgis 8,62 km). Šalpėnai ribojasi su Jonikaičių, Kurmių, Rumbikių, Šermukšnių, Legučių, Pakapio kaimais.
Istorija
1553–1555 m. atliekant Švėkšnos dvaro žemių matavimus nustatyta, kad žemė „rubežiuojasi“ su „karališkais“ Bareikų ir Šalpėnų bajorų žemėmis ir Švėkšnos dvarui nepriklauso. 1644 ir 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje šie kaimai neminimi.
1737 m. Švėkšnos bažnyčios katalikų registracijos sąrašuose kaimai vadinami „VILLA“, o bajorkaimiai – „REGIO“. Šalpėnuose („REGIO Szolpianis“) surašytos 4 bajorų „GD“ (Generosus dominus 'gimęs ponu, kilmingas') šeimos: 20 katalikai ir 6 vaikai; mažiau kilmingų bajorų „D“ (Dominus 'ponas') 6 šeimos: atitinkamai 24 katalikai ir 10 vaikų; bei 25 laisvų valstiečių šeimos – 100 katalikų ir 42 vaikai. 1846 m. Šalpėnų akalicoje surašyti 9 bajorų ūkiai, 14 – laisvų valstiečių. Juose gyveno 113 gyventojų, tame tarpe 67 samdiniai ir keletas kampininkų. Kaime buvo du palivarkai kuriuose buvo po prievaizdą ir 9 samdiniai. 1780 m. Šalpėnų k. gyventojo Sabaliausko lėšomis Šalpėnų kapinėse buvo pastatyta medinė šv. Teklės koplyčia. 1861–1950 m. Šalpėnų k. priklauso Švėkšnos valsčiui. XIX a. Šalpėnų k. lenkų kilmės bajoras Jumaševas savo kieme nušovė apylinkių plėšikų vadeivą ir rekrūtų gaudytoją Kroną. 1884 m. Šalpėnų gyventojai iš kaimo išvijo policininką ir 5 kazokus, atvykusius iš ūkio iškraustyti valstiečio Tomo Grikšto šeimą. Už pasipriešinimą pareigūnams Vilniaus teismo rūmai teisė bajorą Praną Daudoravičių ir 6 moteris. XIX a. antroje pusėje minimas Gorbikovo Šalpėnų dvaras. XX a. pradžioje Šalpėnų kaimo gyventojai buvo surinkę koplyčios remontui pinigus ir juos įdavę bajorui Bernatavičiui. Jis juos pragėręs ir kapinės liko be koplyčios. I pasaulinio karo pradžioje Šalpėnų malūne rusų armijos kazokai išžudė vokiečių sargybinių būrelį ir malūną sudegino.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Butigeidžio partizanų rinktinės Lietuvos partizanai.
Tarpukariu Šalpėnuose veikė plytinė, lentpjūvė, gyveno visoje apylinkėje žinomi amatininkai: kailiadirbys Bočkus, kubilius Krakys, puodžius Striauka. Pokaryje Šalpėnų kaime vyko rezistencinė kova. Per 1945–1951 m. į sovietų lagerius išvežta daugiau kaip 20 gyventojų, tarp jų – nepriklausomos Lietuvos karininkas lakūnas Petras Lapienis su šeima.
Sovietmečiu buvo „Pažangos“ (1950–1963) ir „Šalpės“ (1963–1975) kolūkių centrinė gyvenvietė. Kaime buvo ryšių skyrius, felčerių-akušerių punktas (nuo 1959 m.), pradinė mokykla, kultūros namai (nuo 1960 m.), biblioteka, parduotuvė, veikiančios kapinės.
1992–2001 m. Šalpėnuose veikė žemės ūkio bendrovė „Aidas“. 2005 m. Šalpėnų kaimo ūkininko Roberto Marcinkevičiaus ūkis pripažintas pavyzdingiausiu visoje Klaipėdos apskrityje. 2006 m. liepos 29 d. Šalpėnuose Marcinkevičiaus pieninkystės ūkyje vyko Klaipėdos rajono melžėjų varžytuvės.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Švėkšnos valsčius | Šilutės apskritis |
| 1950–1959 m. | Šalpėnų apylinkės centras | Priekulės rajonas |
| 1959–1962 m. | Šilutės rajonas | |
| 1962–1963 m. | Klaipėdos rajonas | |
| 1963–1976 m. | Judrėnų apylinkė | |
| 1976–1995 m. | Veiviržėnų apylinkė | |
| 1995– | Veiviržėnų seniūnija | Klaipėdos rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 149 | 175 | 155 | 166 | 289 | ||
| 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
| 271 | 263 | 270 | 237 | 187 | ||
| ||||||
Literatūra
- Sudarytojas P. Čeliauskas. Švėkšna atsiminimuose. Kaunas. 1999, p. 10, 135.
- Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. T4. Vilnius: Mintis, 1991.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. T4, Vilnius, 1988.
- M. Jučas, L. Mulevičius, A. Tyla. Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 metais. Mokslas. Vilnius.1975, p. 245.
- Alicija Rugytė. Švėkšna. Čikaga, 1974.
- Kazys Rėbžda. Šalpėnai. Kaunas: UAB Lisaura, 2015.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Šalpėnai, Kas yra Šalpėnai? Ką reiškia Šalpėnai?