Š ir š – dvidešimt penktoji lietuvių abėcėlės raidė. Lietuvių kalboje raidės pavadinimas yra eš.
| Lietuvių abėcėlė | |||||||
| Raidė „Š“ sans-serif ir times šriftu | |||||||
| A | Ą | B | C | Č | D | ||
| E | Ę | Ė | F | G | H | ||
| I | Į | Y | J | K | L | ||
| M | N | O | P | R | S | ||
| Š | T | U | Ų | Ū | V | ||
| Z | Ž | ||||||
Š yra modifikuota raidė S, XV a. įvesta čeko Jano Huso.
Raidė š naudojama beveik visose lotyniškai užrašomose slavų kalbose (išskyrus lenkų), taip pat baltų, estų, karelų, samių, vepsų kalbose, už Europos ribų – lakotų, šajenų, šiaurės soto, songajų kalbose.Suomių kalboje ši raidė naudojama tik skoliniuose. Į šią raidę transliteruojama kirilicos raidė Ш.
Daugelyje kitų kalbų garsą [š] atitinka raidžių junginys sh, lenkų kalboje – sz, turkų kalboje – Ş, rumunų kalboje – Ș, portugalų, majų kalbose – X.
Kodai
| Raidė | Unicode | HTML | TeX |
|---|---|---|---|
| Š | U+0160 | Š | \check S |
| š | U+0161 | š | \check s |
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Š, Kas yra Š? Ką reiškia Š?