Ė

Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku. Devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Pirmą kartą pavartota 1653 m. D. Kleino gramatikoje.

Lietuvių abėcėlė
Raidė „Ė“ sans-serif ir times šriftu
A Ą B C Č D
E Ę Ė F G H
I Į Y J K L
M N O P R S
Š T U Ų Ū V
Z Ž        

Anot kalbininko G. Subačiaus, ė raidė yra unikali, jos neturi jokia kita pasaulio kalba, tik Lietuvių kalboje galima ją aptikti. Vis dėlto raidė ė dar naudojama bent jau šajenų kalboje, bet ten ji žymi šnabždamąjį balsį. Šie šnabždamieji balsiai šajenų kalboje visi žymimi tašku virš raidės, taigi ir e.

Išnašos

  1. Ugnius Antanavičius (2019) Pokalbis su filologu G.Subačiumi: kaip atsirado bendrinė lietuvių kalba ir kodėl turime Ė, bet praradome W? 15min.lt
  2. „Cheyenne Pronunciation and Spelling Guide“. Native Languages of the Americas website. Nuoroda tikrinta 2021-01-26.

Kodai

Simbolis Ė ė
Unikodo pavadinimas LATIN CAPITAL LETTER E WITH DOT ABOVE LATIN SMALL LETTER E WITH DOT ABOVE
Koduotė dešimtainė šešioliktainė dešimtainė šešioliktainė
Unikodas 0 U+0116 0 U+0117
UTF-8 0 00 0 00
NCR � � � �
ISO 8859-13, Windows-1257 0 CB 0 EB


Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Ė

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ė, Kas yra Ė? Ką reiškia Ė?