Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Automatinis šautuvas rus автоматическая винтовка angl automatic rifle šautuvas naudojantis šautuvinius ar tarpinius šovi
Automatinis šautuvas
Automatinis šautuvas (rus. автоматическая винтовка; angl. automatic rifle) – šautuvas, naudojantis šautuvinius ar tarpinius šovinius ir šaudantis serijomis ar pavieniais šūviais. Kai kurie automatiniai šautuvai turi šaudymo fiksuotomis trumpomis serijomis (po 2 ar 3 šūvius) režimą.
Po Antrojo pasaulinio karo automatiniai šautuvai ir automatiniai karabinai daugelio šalių kariuomenėse tapo pagrindiniu pėstininkų ginklu.
Terminija
Terminas automatinis šautuvas einant laikui keitė savo prasmę. Pradžioje, kai automatiniai ginklai buvo retenybė, automatiniais šautuvais vadino šautuvus, kurie būdavo pertaisomi naudojant ne šaulio raumenų energiją, o parako dujų energiją (nuvedant dujas specialiu kanalu, panaudojant susidarančią atatranką ir pan.). Ir nesvarbu, ar šautuvas šaudė serijomis, ar po vieną šūvį.
Atsiradus serijomis šaudantiems šautuvams automatiniais šautuvais imta vadinti juos. Tuo tarpu pertaisomi automatiškai, bet šaudantys po vieną šūvį, buvo pavadinti pusiau automatiniais šautuvais (angl. semi-automatic rifle) ar savitaisiais šautuvais. Bendrai abiejų tipų šautuvai gali būti vadinami automatiškai pertaisomi šautuvai (rus. винтовки с автоматизированным перезаряжанием).
Automatinių šautuvų atmaina yra automatiniai karabinai, t. y., šautuvai su trumpesniais vamzdžiais. Automatiniai karabinai kartais išskiriami į atskirą šaulių ginklų kategoriją, o kartais laikomi automatinių šautuvų atmaina.
Kartos
Tarybinėje ir Rusijos literatūroje dažnai skiriamos dvi automatinių šautuvų kartos, besiskiriančios naudojamais šoviniais ir kai kuriais konstrukcijos ypatumais.
Pirmosios kartos automatiniai šautuvai
Pirmieji pirmosios kartos automatiniai šautuvai pasirodė pačiame XIX a. gale. Jie šaudė šautuviniais šoviniais, kokius naudojo ir tuometiniai ranka pertaisomi dėtuviniai šautuvai.
Pirmajai kartai priskiriami ir po Antrojo pasaulinio karo pasirodę šautuvai, naudoję standartinius NATO bloke „sumažintus“ šovinius (sumažintus, lyginant su iki tol JAV naudotais – 7,62×63 mm šautuviniais šoviniais). Kai kuriose šalyse šie šautuvai yra ginkluotėje iki šiol.
Dėl galingų, didelių ir masyvių šautuvinių šovinių pirmosios kartos automatiniai šautuvai patys buvo dideli ir sunkūs, sudėtingos konstrukcijos ir brangūs gaminti. Dar viena jų bėda buvo prastos taiklumo charakteristikos šaudant serijomis. Todėl šių šautuvų pagrindinis šaudymo režimas buvo pavieniais šūviais, šaudyti serijomis imdavo tik kritiškais mūšio momentais. Dėl šių priežasčių pirmosios kartos automatiniai šautuvai Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo praktiškai niekur nebuvo priimti į ginkluotę kaip pagrindinis pėstininkų ginklas. Pagrindiniais pėstininkų šautuvais buvo pasenę dėtuviniai pertaisomi šautuvai ir karabinai, savitaisiai šautuvai šautuviniams šoviniams ir įvairūs pistoletai kulkosvaidžiai, naudoję pistoletinius šovinius.
Kai kurie pirmosios kartos automatiniai šautuvai turėjo užlenkiamas kojeles, kurios leisdavo tokius automatinius naudoti kaip lengvųjų kulkosvaidžių pakaitalus. Kojelės reikšmingai padidindavo tokių automatinių šautuvų taiklumą, tačiau šautuvai pasidarydavo dar sunkesni ir griozdiškesni.
Antrosios kartos automatiniai šautuvai
Pirmieji antrosios kartos automatiniai šautuvai pasirodė Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijoje. Pasibaigus karui jie pasirodė ir TSRS. Abiejų šių šalių pirmieji antrosios kartos automatiniai šautuvai buvo automatiniai karabinai.
Antrosios kartos automatinių šautuvą atsiradimą paskatino:
- sukaupta pirmosios kartos savitaisių ir automatinių šautuvų kūrimo ir naudojimo patirtis,
- plačiai kare naudotų pistoletų kulkosvaidžių naudojimo ir tobulinimo analizė.
Antrosios kartos šautuvai naudojo jiems specialiai sukurtus šovinius, vadinamus tarpiniai šoviniai – jie buvo tarpiniai pagal galingumą tarp šautuvinių (juos naudojo pirmosios kartos automatiniai šautuvai) ir pistoletinių šovinių (pastaraisiais šaudė pistoletai kulkosvaidžiai). Tarpiniai šautuvai buvo lengvesni ir mažesnio galingumo, todėl naujos kartos automatiniai šautuvai buvo gerokai lengvesni ir kompaktiškesni, taip pat efektyviau šaudantys serijomis.
Vokietija ir TSRS naujos kartos automatiniams šautuvams įvedė specialius pavadinimus, kad skirtųsi nuo pirmosios kartos automatinių šautuvų. Tiesa, abu šie nauji pavadinimai nėra tikslūs:
- Vokietija – šturmo šautuvas (vok. Sturmgewehr),
- TSRS – automatas (rus. автомат). Tiesa, pradžioje automatais vadino ir pistoletus kulkosvaidžius.
Pavadinimas šturmo šautuvas vėliau plačiai paplito pasaulyje antrosios kartos automatiniams šautuvams ir karabinams vadinti. Su verstine literatūra šis pavadinimas vėliau atėjo ir į rusų kalbą, nors jis čia paprastai reiškia užsieninės konstrukcijos antros kartos automatinius šautuvus (pvz., M16).
Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje kurti antrosios kartos automatinius šautuvus nustojo, pradžioje dėl ekonominių sunkumų, vėliau – dėl šaudmenų unifikacijos NATO organizacijoje (VFR) ir Varšuvos sutarties organizacijoje (VDR).
Tarybų Sąjungoje tarpiniam šoviniui , sukurtam dar karo metais, 1947 m. sukonstruotas, o 1949 m. priimtas į ginkluotę labai vykęs antrosios kartos automatinis šautuvas AK-47, kuris dešimtims metų tapo pagrindiniu tarybinių ir Rusijos pėstininkų ginklu. Modernizuoti jo variantai ginkluotėje tebėra iki šiol.
Pagal gabaritus ir vamzdžio ilgį Kalašnikovo automatai (kaip ir StG-44) yra ne standartinio dydžio, o sutrumpinti šautuvai, todėl jie iš esmės yra automatiniai karabinai. Automatiniu šautuvu būtų galima pavadinti AK bazėje sukurtą kulkosvaidį RPK, kurį kartais ir naudoja kaip automatinį šautuvą, kai šaudo ne nuo kojelių. Automatiniai šautuvai iš Kalašnikovo automato buvo sukurti kai kuriose šalyse, pvz., jugoslaviškas automatinis šautuvas Zastava M77 (šoviniams 7,62 mm NATO) ar Kinijos .
Tuo metu NATO organizacijoje buvo unifikuoti naudojami šaudmenys, pagrindiniu pėstininkų ginklų šoviniu tapo amerikietiškas šautuvinis šovinys Т65 (). Jis mažesnis už iki tol JAV kariuomenės naudotą šovinį (7,62×63 mm), tačiau savo galingumu liko standartiniu šautuviniu šoviniu (galingesniu už tarpinius šovinius), neišsiskiriančiu iš kitų pirmosios kartos šautuvų šovinių.
Šiems šoviniams buvo sukonstruoti tokie automatiniai šautuvai kaip M14, , , , ir kiti. Jų konstrukcijoje nereti tokie naujoviški ypatumai kaip atskiri lovelis, petinė atrama ir pistoletinė rankena, tačiau jie daugiausia liko per dideli, per sunkūs ir neglaustai šaudantys serijomis.
Šių šautuvų šovinių dydis ir masė liko dideli, todėl šauliai negalėjo nešioti didelės šovinių atsargos. Dėl to ir prasto taiklumo šaudant serijomis šiuos šautuvus praktikoje naudojo daugiau kaip savitaisius, o ne kaip automatinius. Serijomis šaudydavo tik kraštutiniais atvejais. Amerikietiškus šautuvus M14 Korėjos karo metu kareiviais neretai išduodavo kareiviams be ugnies režimo perjungiklio, kad šaudytų tik pavieniais šūviais, kadangi šaudymas jais serijomis be atramos buvo pernelyg netaiklus. Dalis išvardintų šautuvų turėjo grynai savitaisius variantus, kuriuose šaudymas serijomis buvo užblokuotas.
Automatams automatinė ugnis išsyk buvo numatyta kaip pagrindinis šaudymo būdas. Gerokai mažesnė tarpinių šovinių masė kareiviams leido nešiotis daugiau šovinių, o tai jau leido šaudyti serijomis. Ši idėja buvo paremta Antrojo pasaulinio karo laikų patirtimi, kai Raudonoji Armija plačiai naudojo pistoletus kulkosvaidžius, kurie užtikrindavo mūšio lauke didelį ugnies tankį. Naujai sukurti automatai faktiškai buvo numatyti naudoti kaip pistoletai kulkosvaidžiai su didesniu šaudymo nuotoliu. Dėl šios priežasties (mažas ugnies tankis) bei dėl ginkluotės unifikavimo iš ginkluotės greitai buvo išimti karabinai SKS, kurie naudojo tuos pačius tarpinius šovinius ir kurių efektyvumas šaudant pavieniais šūviais buvo didesnis nei AK-47.
Tarybinius automatus atitinkančius ginklus JAV ėmė kurti tik 6-to dešimtmečio pabaigoje, sukonstravus sumažinto kalibro mažaimpulsius tarpinius šovinius. Pirmas toks šautuvas buvo M16 (šoviniai , ginkluotėn priimtas tik 1964 m. Po to naujieji šoviniai ėmė plisti kitose NATO šalyse, tai tęsėsi iki 9-to dešimtmečio. Šovinius 7,62 mm NATO naudojantys automatiniai šautuvai buvo išimti iš ginkluotės ar palikti rezervui ar panašiam „antraeiliam“ naudojimui.
NATO pavyzdžiu pasekė ir TSRS, ji irgi ėmė naudoti mažo kalibro () tarpinius šovinius (vietoje ).
Vakarų pasaulyje nėra specialių terminų, kuriais vadintų 7,62 mm NATO ar 5,56 mm NATO šovinius naudojančius šautuvus. Tiesa, kartais 7,62 mm NATO šovinius naudojančius šautuvus vadina angl. battle rifle, o 5,56 mm NATO šovinius – angl. assault rifle. Tačiau šie terminai nėra oficialiai apibrėžti, jie yra specialistų žargonas. Karinės technikos istorijos specialistas Entonis Viljamsas (Anthony G. Williams) šturmo šautuvą apibrėžia taip: „šautuvas, tinkamas valdomai šaudyti serijomis įrėmus į petį, kurio efektyvus šaudymo nuotolis ne mažesnis kaip 300 m“. Jis iš šio kategorijos eliminuoja pistoletus kulkosvaidžius ir ginklus, naudojančius vidutinio kalibro šautuvinius šovinius (įskaitant ), t. y., pirmosios kartos automatinius šautuvus.. Šis apibrėžimas atitinka rusišką terminą antrosios kartos automatinis šautuvas.
Nuorodos
- Anthony G Williams. ASSAULT RIFLES AND THEIR AMMUNITION: HISTORY AND PROSPECTS Archyvuota kopija 2014-06-02 iš Wayback Machine projekto..
- Anthony G Williams. ASSAULT RIFLES AND THEIR AMMUNITION: HISTORY AND PROSPECTS Archyvuota kopija 2014-06-02 iš Wayback Machine projekto.. «A standard military rifle, capable of controlled, fully-automatic fire from the shoulder, with an effective range of at least 300 metres»
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Automatinis šautuvas, Kas yra Automatinis šautuvas? Ką reiškia Automatinis šautuvas?
Automatinis sautuvas rus avtomaticheskaya vintovka angl automatic rifle sautuvas naudojantis sautuvinius ar tarpinius sovinius ir saudantis serijomis ar pavieniais suviais Kai kurie automatiniai sautuvai turi saudymo fiksuotomis trumpomis serijomis po 2 ar 3 suvius rezima Įvairiu kartu automatiniai sautuvai Is virsaus zemyn antrosios kartos JAV automatinis sautuvas tarpiniam soviniui sturmo sautuvas pirmosios kartos belgiskas automatinis sautuvas antrosios kartos cekiskas automatinis sautuvas automatas automatinis karabinas tarpiniam soviniui Po Antrojo pasaulinio karo automatiniai sautuvai ir automatiniai karabinai daugelio saliu kariuomenese tapo pagrindiniu pestininku ginklu TerminijaTerminas automatinis sautuvas einant laikui keite savo prasme Pradzioje kai automatiniai ginklai buvo retenybe automatiniais sautuvais vadino sautuvus kurie budavo pertaisomi naudojant ne saulio raumenu energija o parako duju energija nuvedant dujas specialiu kanalu panaudojant susidarancia atatranka ir pan Ir nesvarbu ar sautuvas saude serijomis ar po viena suvį Atsiradus serijomis saudantiems sautuvams automatiniais sautuvais imta vadinti juos Tuo tarpu pertaisomi automatiskai bet saudantys po viena suvį buvo pavadinti pusiau automatiniais sautuvais angl semi automatic rifle ar savitaisiais sautuvais Bendrai abieju tipu sautuvai gali buti vadinami automatiskai pertaisomi sautuvai rus vintovki s avtomatizirovannym perezaryazhaniem Automatiniu sautuvu atmaina yra automatiniai karabinai t y sautuvai su trumpesniais vamzdziais Automatiniai karabinai kartais isskiriami į atskira sauliu ginklu kategorija o kartais laikomi automatiniu sautuvu atmaina pirmosios kartos automatiniu sautuvu ankstyvas pavyzdys AVS 36 tipiskas pirmosios kartos automatiniu sautuvu pavyzdys KartosTarybineje ir Rusijos literaturoje daznai skiriamos dvi automatiniu sautuvu kartos besiskiriancios naudojamais soviniais ir kai kuriais konstrukcijos ypatumais Pirmosios kartos automatiniai sautuvai Pirmieji pirmosios kartos automatiniai sautuvai pasirode paciame XIX a gale Jie saude sautuviniais soviniais kokius naudojo ir tuometiniai ranka pertaisomi detuviniai sautuvai Pirmajai kartai priskiriami ir po Antrojo pasaulinio karo pasirode sautuvai naudoje standartinius NATO bloke sumazintus sovinius sumazintus lyginant su iki tol JAV naudotais 7 62 63 mm sautuviniais soviniais Kai kuriose salyse sie sautuvai yra ginkluoteje iki siol Fiodorovo automatas gana sekmingas ankstyvasis automatinis sautuvas naudotas ir kovos veiksmuose Del galingu dideliu ir masyviu sautuviniu soviniu pirmosios kartos automatiniai sautuvai patys buvo dideli ir sunkus sudetingos konstrukcijos ir brangus gaminti Dar viena ju beda buvo prastos taiklumo charakteristikos saudant serijomis Todel siu sautuvu pagrindinis saudymo rezimas buvo pavieniais suviais saudyti serijomis imdavo tik kritiskais musio momentais Del siu priezasciu pirmosios kartos automatiniai sautuvai Pirmojo pasaulinio karo metu ir po jo praktiskai niekur nebuvo priimti į ginkluote kaip pagrindinis pestininku ginklas Pagrindiniais pestininku sautuvais buvo pasene detuviniai pertaisomi sautuvai ir karabinai savitaisiai sautuvai sautuviniams soviniams ir įvairus pistoletai kulkosvaidziai naudoje pistoletinius sovinius Kai kurie pirmosios kartos automatiniai sautuvai turejo uzlenkiamas kojeles kurios leisdavo tokius automatinius naudoti kaip lengvuju kulkosvaidziu pakaitalus Kojeles reiksmingai padidindavo tokiu automatiniu sautuvu taikluma taciau sautuvai pasidarydavo dar sunkesni ir griozdiskesni antrosios kartos vokiskas automatinis sautuvas automatinis karabinas ar sturmo sautuvas Antrosios kartos automatiniai sautuvai Pirmieji antrosios kartos automatiniai sautuvai pasirode Antrojo pasaulinio karo metais Vokietijoje Pasibaigus karui jie pasirode ir TSRS Abieju siu saliu pirmieji antrosios kartos automatiniai sautuvai buvo automatiniai karabinai Antrosios kartos automatiniu sautuva atsiradima paskatino sukaupta pirmosios kartos savitaisiu ir automatiniu sautuvu kurimo ir naudojimo patirtis placiai kare naudotu pistoletu kulkosvaidziu naudojimo ir tobulinimo analize Antrosios kartos sautuvai naudojo jiems specialiai sukurtus sovinius vadinamus tarpiniai soviniai jie buvo tarpiniai pagal galinguma tarp sautuviniu juos naudojo pirmosios kartos automatiniai sautuvai ir pistoletiniu soviniu pastaraisiais saude pistoletai kulkosvaidziai Tarpiniai sautuvai buvo lengvesni ir mazesnio galingumo todel naujos kartos automatiniai sautuvai buvo gerokai lengvesni ir kompaktiskesni taip pat efektyviau saudantys serijomis Vokietija ir TSRS naujos kartos automatiniams sautuvams įvede specialius pavadinimus kad skirtusi nuo pirmosios kartos automatiniu sautuvu Tiesa abu sie nauji pavadinimai nera tikslus Vokietija sturmo sautuvas vok Sturmgewehr TSRS automatas rus avtomat Tiesa pradzioje automatais vadino ir pistoletus kulkosvaidzius Pavadinimas sturmo sautuvas veliau placiai paplito pasaulyje antrosios kartos automatiniams sautuvams ir karabinams vadinti Su verstine literatura sis pavadinimas veliau atejo ir į rusu kalba nors jis cia paprastai reiskia uzsienines konstrukcijos antros kartos automatinius sautuvus pvz M16 Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje kurti antrosios kartos automatinius sautuvus nustojo pradzioje del ekonominiu sunkumu veliau del saudmenu unifikacijos NATO organizacijoje VFR ir Varsuvos sutarties organizacijoje VDR Kalasnikovo automatas Tarybu Sajungoje tarpiniam soviniui sukurtam dar karo metais 1947 m sukonstruotas o 1949 m priimtas į ginkluote labai vykes antrosios kartos automatinis sautuvas AK 47 kuris desimtims metu tapo pagrindiniu tarybiniu ir Rusijos pestininku ginklu Modernizuoti jo variantai ginkluoteje tebera iki siol Pagal gabaritus ir vamzdzio ilgį Kalasnikovo automatai kaip ir StG 44 yra ne standartinio dydzio o sutrumpinti sautuvai todel jie is esmes yra automatiniai karabinai Automatiniu sautuvu butu galima pavadinti AK bazeje sukurta kulkosvaidį RPK kurį kartais ir naudoja kaip automatinį sautuva kai saudo ne nuo kojeliu Automatiniai sautuvai is Kalasnikovo automato buvo sukurti kai kuriose salyse pvz jugoslaviskas automatinis sautuvas Zastava M77 soviniams 7 62 mm NATO ar Kinijos Tuo metu NATO organizacijoje buvo unifikuoti naudojami saudmenys pagrindiniu pestininku ginklu soviniu tapo amerikietiskas sautuvinis sovinys T65 Jis mazesnis uz iki tol JAV kariuomenes naudota sovinį 7 62 63 mm taciau savo galingumu liko standartiniu sautuviniu soviniu galingesniu uz tarpinius sovinius neissiskirianciu is kitu pirmosios kartos sautuvu soviniu pokario automatinis sautuvas soviniai 7 62 mm NATO neziurint į patobulinimus savo konstrukcija likes pirmosios kartos sautuvu Pokarinis sautuvas M14 soviniai 7 62 mm NATO pirmosios kartos automatinis sautuvas Siems soviniams buvo sukonstruoti tokie automatiniai sautuvai kaip M14 ir kiti Ju konstrukcijoje nereti tokie naujoviski ypatumai kaip atskiri lovelis petine atrama ir pistoletine rankena taciau jie daugiausia liko per dideli per sunkus ir neglaustai saudantys serijomis Siu sautuvu soviniu dydis ir mase liko dideli todel sauliai negalejo nesioti dideles soviniu atsargos Del to ir prasto taiklumo saudant serijomis siuos sautuvus praktikoje naudojo daugiau kaip savitaisius o ne kaip automatinius Serijomis saudydavo tik krastutiniais atvejais Amerikietiskus sautuvus M14 Korejos karo metu kareiviais neretai isduodavo kareiviams be ugnies rezimo perjungiklio kad saudytu tik pavieniais suviais kadangi saudymas jais serijomis be atramos buvo pernelyg netaiklus Dalis isvardintu sautuvu turejo grynai savitaisius variantus kuriuose saudymas serijomis buvo uzblokuotas Automatams automatine ugnis issyk buvo numatyta kaip pagrindinis saudymo budas Gerokai mazesne tarpiniu soviniu mase kareiviams leido nesiotis daugiau soviniu o tai jau leido saudyti serijomis Si ideja buvo paremta Antrojo pasaulinio karo laiku patirtimi kai Raudonoji Armija placiai naudojo pistoletus kulkosvaidzius kurie uztikrindavo musio lauke didelį ugnies tankį Naujai sukurti automatai faktiskai buvo numatyti naudoti kaip pistoletai kulkosvaidziai su didesniu saudymo nuotoliu Del sios priezasties mazas ugnies tankis bei del ginkluotes unifikavimo is ginkluotes greitai buvo isimti karabinai SKS kurie naudojo tuos pacius tarpinius sovinius ir kuriu efektyvumas saudant pavieniais suviais buvo didesnis nei AK 47 G36 siuolaikinis automatinis sautuvas naudojantis mazo kalibro tarpinius sovinius siuolaikinis rusiskas kompaktinis automatinis sautuvas automato ir granatsvaidzio kompleksas komponuote soviniai 5 56 mm NATO Tarybinius automatus atitinkancius ginklus JAV eme kurti tik 6 to desimtmecio pabaigoje sukonstravus sumazinto kalibro mazaimpulsius tarpinius sovinius Pirmas toks sautuvas buvo M16 soviniai ginkluoten priimtas tik 1964 m Po to naujieji soviniai eme plisti kitose NATO salyse tai tesesi iki 9 to desimtmecio Sovinius 7 62 mm NATO naudojantys automatiniai sautuvai buvo isimti is ginkluotes ar palikti rezervui ar panasiam antraeiliam naudojimui NATO pavyzdziu paseke ir TSRS ji irgi eme naudoti mazo kalibro tarpinius sovinius vietoje Vakaru pasaulyje nera specialiu terminu kuriais vadintu 7 62 mm NATO ar 5 56 mm NATO sovinius naudojancius sautuvus Tiesa kartais 7 62 mm NATO sovinius naudojancius sautuvus vadina angl battle rifle o 5 56 mm NATO sovinius angl assault rifle Taciau sie terminai nera oficialiai apibrezti jie yra specialistu zargonas Karines technikos istorijos specialistas Entonis Viljamsas Anthony G Williams sturmo sautuva apibrezia taip sautuvas tinkamas valdomai saudyti serijomis įremus į petį kurio efektyvus saudymo nuotolis ne mazesnis kaip 300 m Jis is sio kategorijos eliminuoja pistoletus kulkosvaidzius ir ginklus naudojancius vidutinio kalibro sautuvinius sovinius įskaitant t y pirmosios kartos automatinius sautuvus Sis apibrezimas atitinka rusiska termina antrosios kartos automatinis sautuvas Sautuvo M16 ir automato AK dydzio ir vamzdziu ilgio palyginimasNuorodosAnthony G Williams ASSAULT RIFLES AND THEIR AMMUNITION HISTORY AND PROSPECTS Archyvuota kopija 2014 06 02 is Wayback Machine projekto Anthony G Williams ASSAULT RIFLES AND THEIR AMMUNITION HISTORY AND PROSPECTS Archyvuota kopija 2014 06 02 is Wayback Machine projekto A standard military rifle capable of controlled fully automatic fire from the shoulder with an effective range of at least 300 metres