Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 20 44 š pl 21 28 16 r ilg 55 345433 š pl 21 4711904 r ilg 55 345433 21 4711904 Šilutės Vydūno gimnazija Vaizdas Šilut
Šilutės Vydūno gimnazija
55°20′44″š. pl. 21°28′16″r. ilg. / 55.345433°š. pl. 21.4711904°r. ilg.
| Šilutės Vydūno gimnazija |
Šilutės Vydūno gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Šilutėje, Atgimimo al. 3, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 191846790. Pirmoji lietuviška gimnazija Šilutėje.
Istorija
Mokyklos įsteigimas
Klaipėdos kraštas, 1919 m. atskirtas nuo Vokietijos Versalio sutartimi, 1923 m. susijungia su Didžiąja Lietuva. Tačiau susipratusieji krašto lietuviai tais laikais sudaro mažumą, kuri beveik neturi įtakos. Administracijoje – vien vokiečiai, kurie lemia ekonomikos, kultūros ir švietimo vystymąsi. Aukštesniosiose ir pagrindinėse mokyklose mokytojavo per 400 mokytojų, kurių didesnioji pusė buvo lietuvių kilmės, deja, besimokydami vokiškose mokslo įstaigose, nutautėjo.
Tik maža saujelė mokytojų drįso plaukti prieš srovę – viename kitame kaime pradėjo truputį mokyti lietuvių kalbos. Taigi šiame krašte germanizavimas tęsėsi ir po prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos.
Šilutėje, po Klaipėdos, didžiausiame krašto mieste, turinčiame 5000 gyventojų, nebuvo nė vieno lietuvio mokytojo, todėl lietuviai buvo priversti leisti savo vaikus į vokiškas mokyklas – iš pradžių į liaudies mokyklą, o vėliau į Herderio vidurinę, išaugusią į gimnaziją.
Inžinieriai J. ir A. Jonušaičiai su pašto viršininku T. Listanderiu 1928 m. birželio 20 d. sukvietė tėvų susirinkimą (apie 30 asmenų) ir nutarė įsteigti privačią lietuvių mokyklą. Spalio 1 d. Šilutės apskrities melioracijos viršininko Alberto Jonušaičio dvi dukrelės turėjo pradėti lankyti pradžios mokyklą. Ši lietuvių šeima nepanoro leisti mergaičių, vokiškai nemokančių beveik nė žodžio, į vokišką mokyklą. Jonušaičiai surado Šilutėje dar dvi šeimas, kurios irgi nutarė mokyti savo vaikus gimtąja kalba. Jie pakvietė mokytoją, kilusią iš Didžiosios Lietuvos. Mokytoja buvo katalikė, todėl tėvų evangelikų negalėjo patenkinti. Tačiau, svarbiausia, buvo padaryta pradžia: Šilutėje įsteigta pirmoji lietuviška mokykla su keturiais mokiniais! O Klaipėdos krašto direktorija, nors ir nenoriai, turėjo šią kuklią mokslo įstaigą pripažinti. Po metų mokinių skaičius viršijo 20. Mokyklų draugijos Šilutės skyrius rado lėšų mokyklai išlaikyti ir nutarė kviesti mokytoją evangeliką. Taigi nuo 1930 m. mokyklai pradėjo vadovauti Tauragės mokytojų seminariją baigęs mokytojas Jonas Šneideraitis.
Mokykla sparčiai augo ir plėtėsi, todėl jai reikėjo erdvesnės patalpos. Po ilgų derybų su Direktorija, Herderio mokyklos namų savininke, ir mokyklos direktoriumi pagaliau pasisekė išnuomoti du kambarius. Netrukus Vokietijos generalinis konsulas Klaipėdoje pareikalavo nutraukti nuomos sutartį. Kadangi staiga surasti tinkamą patalpą buvo labai sunku ir tebegaliojo nuomos sutartis, tai mokykla nesikraustė. Per vasaros atostogas buvo įsibrauta į lietuvių mokyklos klases, išplėštos spintos durys ir visas inventorius bei mokslo piemonės išmesti į kiemą. Vis dėlto Direktorija privertė įsibrovėlius grąžinti patalpą lietuvių mokyklai.
Pasibaigus sutarties laikui, mokykla persikėlė į privačius namus Stockmanno gatvėje.
Reorganizavimas į progimnaziją
Po kelerių metų iškilo nauja problema – baigę pradinę mokyklą vaikai norėjo mokytis vidurinėje. Mokinių skaičius išaugo iki 50. Buvo sprendžiamas mokesčio už mokslą klausimas. Mokyklų draugijos pirmininkas prof. V. Gaigalaitis ne kartą pažymėjo, kad vokiečių mokyklos turi slaptus fondus, iš kurių ne tik mokinius šelpia, bet skiria jiems stipendijas. Jis teigė: „Jeigu lietuvių mokyklos neturės galimybės duoti mokslą nebrangiai, neturtingiems – nemokamai, tai klaipėdiškių jaunimas dėl ekonominių sunkenybių eis į vokiškas mokyklas ir mums žus amžinai.”
1932 m. Lietuvos švietimo ministerija skyrė Šilutės progimnazijai 26,7 tūkstančių litų.
Buvo sudaryta mokinių tėvų taryba, kuri padėjo mokyklų draugijai spręsti visus su mokyklos steigimu ir jos išlaikymu susijusius klausimus. Patalpos mokyklai buvo išnuomotos privačiame bute, nupirkti baldai ir mokymo priemonės.
1932 m. balandžio 1 d. buvo atidaryta pirmoji vidurinės mokyklos klasė su 25 mokiniais. Vidurinė ir pradžios mokykla perėjo į ketvirtus namus – Ed. Redveikio.
Šilutės progimnazijoje dirbti vedėju buvo pakviestas evangelikų mokytojas Adolfas Klemas, kilęs iš Didžiosios Lietuvos.
Gimnazijos ugdymas
Vietiniai Šilutės lietuviai stengėsi surasti savo mokyklai vedėją iš Mažosios Lietuvos, nes klaipėdiškiai nepasitikėjo tarnautojais, kilusiais iš Didžiosios Lietuvos. 1934 m. pasitaiko proga pakeisti vidurinės mokyklos vadovybę. Mat Klaipėdos krašto gubernatorius įsteigia savo įstaigoje Mokyklų skyrių ir jam vadovauti pakviečia Šilutės vidurinės mokyklos vedėją Adolfą Klemą. Žymesnieji miestelio lietuviai siūlo Direktorijai nauju mokyklos direktoriumi skirti Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytoją Vilių Bajorą. Direktorija sutinka.
Tuo metu mokyklos reikalai tokie: veikia 2 vidurinės ir 2 pradžios mokyklos klasės, kurias lanko 123 mokiniai. Be vedėjo, dar mokytojauja šie mokytojai: Rinkevičius, J. Mrizius, Černauskas, Abrutaitis, Staputis, Grytaitė, katalikų tikybą dėsto kapelionas Lechavičius. Abrutaitis ir Staputis kilę iš Klaipėdos krašto, baigę mokslus Didžiojoje Lietuvoje, Tauragės seminarijoje. Visi jauni ir dar nelabai prityrę, bet dirba noriai ir atsidėję, todėl rezultatai patenkinami. Tiesa, darbo sąlygos patogios, nes klasės mažos. Naujasis direktorius stengiasi padidinti mokinių skaičių. Jau kitais metais mokykla nebesutalpina visų mokinių. Nuomojamos kelios klasės privačiuose namuose. Mokytojams tenka bėgioti iš vienos vietos į kitą. Mokiniams, berniukams ir mergaitėms, kurie atvyksta iš kaimų ir negali po pamokų grįžti į namus traukiniais, pašto autobusais ar dviračiais, steigiami bendrabučiai. Neturtingų tėvų vaikams nereikia mokėti mokslapinigių, jie nemokamai aprūpinami mokslo priemonėmis.
Gimnazijos rūmų statybos pradžia
Ilgainiui pritrūko vietos ir Ed. Redveikio namuose. Už 65 000 litų buvo nupirkti namai su dideliu sklypu žemės. Atėjo būtinas laikas statyti naujus gimnazijos rūmus, kadangi nuspręsta besivystančią vidurinę mokyklą reorganizuoti į pilną gimnaziją.
Direktorija ir mokyklos direktorius ieško lėšų. Kreipiamasi į Švietimo ministeriją, į Ministrą pirmininką ir pagaliau sulaukiama pagalbos. 1936 m. liepos mėnesį į Šilutę atvyksta Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis su ekspertais. Apžiūrėjęs mažas kuklias mokyklos patalpas, jis įstikina, kad nauji rūmai būtinai reikalingi. Dar tais pačiais metais skiriamos lėšos ir mokyklos direktorius įpareigojamas sudaryti statybos komisiją. Ji tokios sudėties: V. Bajoras – mokyklos direktorius – komisijos pirmininkas; M. Redveikis – miesto burmistras – komisijos sekretorius; dr. K. Trukanas – Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, F. Auksutaitis – Šilutės apskrities mokyklų tarėjas, O. Milevičius – Šilutės apskrities ligoninės vedėjas – komisijos nariai.
Tinkamiausiu komisija pripažįsta Klaipėdos architekto inžinieriaus Reissmanno projektą. Tais pačiais metais įvykusiose varžytynėse kaip geriausias priimamas Gurvičiaus ir Judelevičiaus statybos firmos iš Kauno pasiūlymas. Firma įsipareigoja pastatyti rūmus už 508 900 litų.
Krašto Mokyklų draugijai pavyko šalia ligšiolinės mokyklos įsigyti tinkamą statybai aikštę, kurioje buvo galima įrengti ir stadioną. O mokytojai savo lėšomis dar įrengė teniso aikštelę. 1938 m. ankstų pavasarį statybos firma pradėjo darbus, suteikusi uždarbio daugeliui vietinių darbininkų, amatininkų ir prekybininkų. Naujasis pastatas savo išvaizda ir įrengimais net pralenkė neseniai pastatytą vokiečių gimnaziją – Herderschule rūmus. Rugsėjo mėnesį statyba buvo baigiama, ir mokyklos direktorius galėjo pirkti inventorių. Tam tikslui Ministerija paskyrė 60 000 litų.
Lietuvių gimnazijos rūmų atidarymas
Atidarymo dieną gimnazijoje veikė septynios klasės. Pridėjus dar dvi rengiamąsias ir dvi paralelines, iš viso buvo vienuolika klasių. Mokinių – 322, mokytojų – 17.
Naujieji rūmai ne tik iš lauko, bet ir viduje buvo puošnūs ir moderniai įrengti. Trečiajame aukšte, pastogėje, numatyta įrengti patalpas nakvynei. Rūmuose buvo puiki salė, Šilutėje gražiausia ir didžiausia. Ji turėjo gana erdvią sceną, tinkamą koncertuoti ir vaidinti. Salėje buvo apie 400 sėdimų vietų, balkone taip pat tilpo apie kelis šimtus žmonių; iš viso salėje galėjo sutilpti ligi 1 000 žmonių.
Nors atidarymas turėjo įvykti tik 18 valandą, bet jau prieš valandą salė buvo pilna mokinių, tėvų ir svečių. Tarp žmonių matėsi daug valdininkų iš miesto, kitų gimnazijų direktorių, mokytojų ir visuomenės veikėjų. Į iškilmes atvyko ir Švietimo ministras prof. J. Tonkūnas, lydimas vidurinių mokyklų inspektoriaus J. Rainio.
Iškilmės buvo pradėtos mokinių sugiedota giesme „Pranašai didis”. Paskui vyskupas prof. dr. V. Gaigalaitis kalbėjo maldą. Jis savo pamoksle ragino mokytojus rūpintis, kad auklėtiniai išaugtų geri krikščionys ir mylėtų savo tautą, kalbą ir tėvynę.
Gimnazijos direktorius V. Bajoras papasakojo gimnazijos istoriją. Baigdamas savo kalbą pareiškė, kad jo auklėtiniai stengsis atsilyginti už šitą didelę jiems suteiktą Švietimo ministerijos ir tautos dovaną.
Po tautos himno kalbą pasakė Švietimo ministras prof. J. Tonkūnas, kuris nurodė, kiek Lietuva pažengė mokyklų srityje. Vien šiais jubiliejiniais metais pastatyti trijų gimnazijų gražūs rūmai. Klaipėdos krašte esančios 3 lietuvių gimnazijos ir 1 spartesnioji mokykla.
Po Ministro kalbėjo gubernatūros patarėjas A. Klemas (jis perdavė ir gubernatoriaus linkėjimus), Klaipėdos krašto Mokyklų draugijos pirmininkas prof. dr. V. Gaigalaitis ir kiti. Be to, buvo daug sveikinimų. Mažosios Lietuvos patriarchas M. Jankus atsiuntė gražiausius linkėjimus: „Tegyvuos Šilutės gimnazija ir jos direktorius ir kad gimnazija priaugintų daug tūkstančių lietuvininkų, kurie Lietuvą mylėtų ir savo tėvų kalbos neišsižadėtų”.
Koncertinę dalį atliko gimnazijos mišrusis choras, kuris, vadovaujamas mokytojo J. Lampsaičio, padainavo šešias daineles. Žemesniųjų klasių choras padainavo tris daineles, o mergaičių – tris Vydūno kūrinius. Buvo tautiškų šokių ir žaidimų, deklamuoti eilėraščiai. Po koncertinės dalies jaunimas turėjo progos pasilinksminti.
Mokyklai buvo ketinama suteikti kraštiečio – įžymaus lietuvio, filosofo, švietėjo, rašytojo – Vydūno vardą. Bet tuo metu jis nenorėjo didelio dėmesio savo asmeniui, kadangi tik prieš keletą mėnesių buvo paleistas iš kalėjimo, į kurį pateko už savo veiklą ir knygą „Septyni šimtai metų vokiečių – lietuvių santykiams”. Nepaisant to, 1938 m. Klaipėdos krašto mokyklų draugijos dokumentuose mokykla pradėta vadinti Vydūno vardu. Ta proga į atidarymą negalėjęs atvykti Dr. Vydūnas rašė: „Naujieji rūmai tegul būna ne vien mokykla, bet ir šventnamis, kuriame jaunosios sielos atsivertų visam, kas išmintinga, gera, teisinga ir gražu”.
Gimnazijos veiklos nutraukimas
Jau 1938 m. rugsėjo mėnesį, po rudens atostogų, mokytojai ir mokiniai pradėjo dirbti naujose klasėse ir kabinetuose, aprūpintuose moderniomis mokslo priemonėmis.
Naujoje mokykloje buvo 10 klasių ir keli kabinetai, be to, didelė virtuvė, maudyklė ir salė su scena, kurioje netrukus reguliariai vaidino Klaipėdos miesto valstybinis teatras. Mokykloje tuo metu veikė 2 parengiamosios ir 9 vidurinės mokyklos, arba gimnazijos, klasės, kuriose mokėsi 325 mokiniai. Didesnioji pusė (apie 52 %) moksleivių buvo kilę iš Klaipėdos krašto, evangelikų tikėjimo. Apie 15 gimnazistų buvo žydų tautybės, juos vėliau hitlerininkai nužudė Žemaičių Naumiestyje. (Šiose žudynėse, pagal vokiečių skelbimus, ypač pasižymėjo šilutiškiai, buvę Herderio mokyklos mokiniai, Bastijonas ir Scheu. Abudu vėliau Vakarų Vokietijoje nuteisti).
Mokyklos tarybą sudarė direktorius Vilius Bajoras ir mokytojai: Gaurys, Rinkevičius, Svetlauskas, Matusevičius, Rinkūnas, Klusis, Lampsaitis, Mikėnas, Kizelbachas, Janužys, Bajorienė, Svetlauskienė, Juodakienė, Gaurienė, Kutraitė ir Pėteraitytė, be to, kapelionas Lechavičius. Mokyklos patalpas prižiūrėjo du sargai – Jurgis Pocius ir Jonas Maskolius. Šeši kolegijos nariai buvo kilę iš Klaipėdos krašto. Aštuoni – evangelikai, kiti – katalikų tikėjimo, kilę iš Didžiosios Lietuvos. Dėstoma buvo pagal Vytauto Didžiojo gimnazijos programą. Mokytojai nepasitenkino tik pamokomis, bet rūpinosi mokinių auklėjimu laisvalaikiu, kūrė įvairius ratelius, pavyzdžiui, literatūros, sporto, baleto, ir kt. Mokinių gyvenimas buvo paįvairinamas paskaitomis, vakarėliais, iškylomis.
Deja, naujuose rūmuose tedirbta šešis mėnesius. Tuo laiku nacizmas Vokietijoje pasiekė kulminaciją. Šilutės vokiečių ir vokietininkų nusistatymas prieš visa, kas lietuviška, darėsi vis ryškesnis. Naktį prieš įkurtuves reikėjo sudaryti net sargybą iš mokytojų ir mokinių, kad fanatiški Hitlerio jaunimo nariai nepasikėsintų. Vietiniai naciai pradėjo grasinti tiems Klaipėdos krašto gyventojams, kurie leido savo vaikus į lietuvišką mokyklą.
Tokiomis sąlygomis mokykla dar dirbo iki 1939 m. kovo 21 d., kai radijas paskelbė Vokietijos ir Lietuvos vyriausybių „sutartį”, pagal kurią Klaipėdos kraštas buvo prijungiamas prie Vokietijos. Dar vokiečių pareigūnams neužėmus Krašto administracijos, Šilutės lietuvių gimnazijoje pradėjo šeimininkauti hitlerjugendo jaunuoliai. Direktorius tą patį vakarą sušaukė mokytojų tarybos posėdį ir formaliai užbaigė mokslo metus, perkėlė mokinius į aukštesnes klases.
Kitą rytą miestelio gatvėmis jau žygiavo Hitlerio kareiviai, barškėjo tankai, padange skrido lėktuvai. Gimnaziją okupavo rudmarškiniai, inventorių konfiskavo. Bet po kelių mėnesių buvo leista jį pasiimti. Pasirodė, kad didelė dalis inventoriaus jau buvo įvairių įstaigų išnešiota. Pareikalavus mokyklos knygyno, kuris buvo išaugęs iki 2000 tomų, paaiškėjo, kad knygos vokiečių kalba pasisavintos, o lietuviškos sudraskytos ir sudegintos. Dalį inventoriaus (už 23 000 litų) pavyko surankioti ir išvežti į Žemaičių Naumiestį.
1939 m. Šilutės vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos vardas. Direktorius V. Bajoras vėl rūpinosi, kad ji būtų vadinama Vydūno gimnazija, tačiau oficialiai tai dar nebuvo skelbiama, nes kaip tik tuo metu Vydūnas nacių buvo aršiai persekiojimas ir net ilgesniam laikui uždarytas į kalėjimą, todėl nenorėta jam pakenkti.
Vydūno mokyklos atkūrimas
Antrojo pasaulinio karo metais gimnazijos rūmus perėmė apskrities valdyba. Jose įsikūrė nacionalistų partijos (NSDAP) apskrities skyrius, apskrities hitlerininkų vadas (Kreiseleiter), Hitlerio jaunimo sąjungos () 478-asis skyrius, vokiečių mergaičių (BDM) sąjungos 473-asis skyrius ir kt. Po karo 1946 m. gimnazijos rūmose įsikūrė rusiška vidurinė mokykla.
Šilutės gimnazijos mokytojai ir mokiniai išsiblaškė po visą pasaulį. Tačiau turbūt visi mielai atsimena joje išgyventas dienas ir norėtų grįžti į laisvą Tėvynę.
1991 m. balandžio 26 d. grupė buvusių Vydūno gimnazijos auklėtinių – Pranas Daukšys iš Kauno, Juozas Ciparis iš Vilniaus, Kozmas Balčiauskas (Balkus) iš JAV, Rūta Storost iš Vokietijos – kreipėsi į visuomenę dėl Vydūno atminimo įamžinimo, gimnazijos istorinio tęstinumo ir vardo išsaugojimo. 1993 m. Vydūno 125-ųjų metinių proga prie mokyklos buvo pritvirtinta paminklinė lenta su jo vardu.
1993 m. gegužės 3 d. Šilutės rajono švietimo taryba (pirmininkas Jonas Jatautas) ir rajono kultūros, švietimo ir sporto skyrius (vedėjas Arūnas Plikšnys) nutarė atidaryti Vydūno vidurinę mokyklą, kuri pradėjo veiklą 1993 m. liepos 1 d., o mokslo metus – 1993 m. rugsėjo 10 d. Rusiška mokykla persikėlė į kitą pastatą, o buvusi lietuviška gimnazija vėl atgimė. Tiesa, dar ne gimnazija, o Vydūno vidurinė mokykla. Taigi, 1993 m. mokykla atkurta senuosiuose gimnazijos rūmuose.
Vydūno gimnazijos statuso suteikimas
Iš 1998 m. sausio 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos švietimo skyriaus vyr. inspektoriaus R. Ivanausko rašto Šilutės rajono švietimo skyriui: „Vydūno vidurinės mokyklos bendruomenė jau sukūrė savitą ugdymo proceso sistemą, vystosi dinamiškai, atvira projektavimui, modeliavimui, o kontrolinių darbų visumos rezultatai atitinka gimnazinę kokybę. Manau, kad ši demokratiškų santykių, racionalios tvarkos ir moderniai kurianti sąlygas mokykla jau atitinka gimnazijos koncepcijos ir statuso reikalavimus. Gimnazijos statusas pratęstų dar prieš II Pasaulinį karą čia egzistavusią gimnazinę tradiciją”. Kolegijos 1998-05-28 nutarimu Nr. 24 mokyklai nuo 1998-09-01 suteiktas humanitarinio ir realinio profilių Šilutės Vydūno gimnazijos statusas.
Direktoriai
- 1928-1934 m. Adolfas Klemas
- 1934-1939 m. Vilius Bajoras
- 1993-2007 m. Jonas Jatautas
- nuo 2007 m. Marina Stirbienė
Žymūs mokiniai
Nuorodos
- Mokyklos svetainė
- Gimnazijos istorija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šilutės Vydūno gimnazija, Kas yra Šilutės Vydūno gimnazija? Ką reiškia Šilutės Vydūno gimnazija?
55 20 44 s pl 21 28 16 r ilg 55 345433 s pl 21 4711904 r ilg 55 345433 21 4711904 Silutes Vyduno gimnazija Vaizdas Silutes Vyduno gimnazija herbas center 100px antraste Adresas Atgimimo al 3 SiluteDirektorius e Marina StirbieneMokiniu skaicius 464Įkurimo data 1930 m Uzdarymo dataIsleista laidu 29Pedagogu skaicius 42Silutes Vyduno gimnazija Silutes Vyduno gimnazija dienine savarankisko mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Siluteje Atgimimo al 3 vykdanti pagrindinio vidurinio ir papildomo ugdymo programas Įstaigos kodas 191846790 Pirmoji lietuviska gimnazija Siluteje IstorijaMokyklos įsteigimas Klaipedos krastas 1919 m atskirtas nuo Vokietijos Versalio sutartimi 1923 m susijungia su Didziaja Lietuva Taciau susipratusieji krasto lietuviai tais laikais sudaro mazuma kuri beveik neturi įtakos Administracijoje vien vokieciai kurie lemia ekonomikos kulturos ir svietimo vystymasi Aukstesniosiose ir pagrindinese mokyklose mokytojavo per 400 mokytoju kuriu didesnioji puse buvo lietuviu kilmes deja besimokydami vokiskose mokslo įstaigose nutautejo Tik maza saujele mokytoju drįso plaukti pries srove viename kitame kaime pradejo truputį mokyti lietuviu kalbos Taigi siame kraste germanizavimas tesesi ir po prisijungimo prie Didziosios Lietuvos Siluteje po Klaipedos didziausiame krasto mieste turinciame 5000 gyventoju nebuvo ne vieno lietuvio mokytojo todel lietuviai buvo priversti leisti savo vaikus į vokiskas mokyklas is pradziu į liaudies mokykla o veliau į Herderio vidurine isaugusia į gimnazija Inzinieriai J ir A Jonusaiciai su pasto virsininku T Listanderiu 1928 m birzelio 20 d sukviete tevu susirinkima apie 30 asmenu ir nutare įsteigti privacia lietuviu mokykla Spalio 1 d Silutes apskrities melioracijos virsininko Alberto Jonusaicio dvi dukreles turejo pradeti lankyti pradzios mokykla Si lietuviu seima nepanoro leisti mergaiciu vokiskai nemokanciu beveik ne zodzio į vokiska mokykla Jonusaiciai surado Siluteje dar dvi seimas kurios irgi nutare mokyti savo vaikus gimtaja kalba Jie pakviete mokytoja kilusia is Didziosios Lietuvos Mokytoja buvo katalike todel tevu evangeliku negalejo patenkinti Taciau svarbiausia buvo padaryta pradzia Siluteje įsteigta pirmoji lietuviska mokykla su keturiais mokiniais O Klaipedos krasto direktorija nors ir nenoriai turejo sia kuklia mokslo įstaiga pripazinti Po metu mokiniu skaicius virsijo 20 Mokyklu draugijos Silutes skyrius rado lesu mokyklai islaikyti ir nutare kviesti mokytoja evangelika Taigi nuo 1930 m mokyklai pradejo vadovauti Taurages mokytoju seminarija baiges mokytojas Jonas Sneideraitis Mokykla sparciai augo ir pletesi todel jai reikejo erdvesnes patalpos Po ilgu derybu su Direktorija Herderio mokyklos namu savininke ir mokyklos direktoriumi pagaliau pasiseke isnuomoti du kambarius Netrukus Vokietijos generalinis konsulas Klaipedoje pareikalavo nutraukti nuomos sutartį Kadangi staiga surasti tinkama patalpa buvo labai sunku ir tebegaliojo nuomos sutartis tai mokykla nesikrauste Per vasaros atostogas buvo įsibrauta į lietuviu mokyklos klases isplestos spintos durys ir visas inventorius bei mokslo piemones ismesti į kiema Vis delto Direktorija priverte įsibrovelius grazinti patalpa lietuviu mokyklai Pasibaigus sutarties laikui mokykla persikele į privacius namus Stockmanno gatveje Reorganizavimas į progimnazija Po keleriu metu iskilo nauja problema baige pradine mokykla vaikai norejo mokytis vidurineje Mokiniu skaicius isaugo iki 50 Buvo sprendziamas mokescio uz moksla klausimas Mokyklu draugijos pirmininkas prof V Gaigalaitis ne karta pazymejo kad vokieciu mokyklos turi slaptus fondus is kuriu ne tik mokinius selpia bet skiria jiems stipendijas Jis teige Jeigu lietuviu mokyklos netures galimybes duoti moksla nebrangiai neturtingiems nemokamai tai klaipediskiu jaunimas del ekonominiu sunkenybiu eis į vokiskas mokyklas ir mums zus amzinai 1932 m Lietuvos svietimo ministerija skyre Silutes progimnazijai 26 7 tukstanciu litu Buvo sudaryta mokiniu tevu taryba kuri padejo mokyklu draugijai spresti visus su mokyklos steigimu ir jos islaikymu susijusius klausimus Patalpos mokyklai buvo isnuomotos privaciame bute nupirkti baldai ir mokymo priemones 1932 m balandzio 1 d buvo atidaryta pirmoji vidurines mokyklos klase su 25 mokiniais Vidurine ir pradzios mokykla perejo į ketvirtus namus Ed Redveikio Silutes progimnazijoje dirbti vedeju buvo pakviestas evangeliku mokytojas Adolfas Klemas kiles is Didziosios Lietuvos Gimnazijos ugdymas Vietiniai Silutes lietuviai stengesi surasti savo mokyklai vedeja is Mazosios Lietuvos nes klaipediskiai nepasitikejo tarnautojais kilusiais is Didziosios Lietuvos 1934 m pasitaiko proga pakeisti vidurines mokyklos vadovybe Mat Klaipedos krasto gubernatorius įsteigia savo įstaigoje Mokyklu skyriu ir jam vadovauti pakviecia Silutes vidurines mokyklos vedeja Adolfa Klema Zymesnieji miestelio lietuviai siulo Direktorijai nauju mokyklos direktoriumi skirti Klaipedos Vytauto Didziojo gimnazijos mokytoja Viliu Bajora Direktorija sutinka Tuo metu mokyklos reikalai tokie veikia 2 vidurines ir 2 pradzios mokyklos klases kurias lanko 123 mokiniai Be vedejo dar mokytojauja sie mokytojai Rinkevicius J Mrizius Cernauskas Abrutaitis Staputis Grytaite kataliku tikyba desto kapelionas Lechavicius Abrutaitis ir Staputis kile is Klaipedos krasto baige mokslus Didziojoje Lietuvoje Taurages seminarijoje Visi jauni ir dar nelabai prityre bet dirba noriai ir atsideje todel rezultatai patenkinami Tiesa darbo salygos patogios nes klases mazos Naujasis direktorius stengiasi padidinti mokiniu skaiciu Jau kitais metais mokykla nebesutalpina visu mokiniu Nuomojamos kelios klases privaciuose namuose Mokytojams tenka begioti is vienos vietos į kita Mokiniams berniukams ir mergaitems kurie atvyksta is kaimu ir negali po pamoku grįzti į namus traukiniais pasto autobusais ar dviraciais steigiami bendrabuciai Neturtingu tevu vaikams nereikia moketi mokslapinigiu jie nemokamai aprupinami mokslo priemonemis Gimnazijos rumu statybos pradzia Gimnazijos stadiono planas Ilgainiui pritruko vietos ir Ed Redveikio namuose Uz 65 000 litu buvo nupirkti namai su dideliu sklypu zemes Atejo butinas laikas statyti naujus gimnazijos rumus kadangi nuspresta besivystancia vidurine mokykla reorganizuoti į pilna gimnazija Direktorija ir mokyklos direktorius iesko lesu Kreipiamasi į Svietimo ministerija į Ministra pirmininka ir pagaliau sulaukiama pagalbos 1936 m liepos menesį į Silute atvyksta Ministras pirmininkas Juozas Tubelis su ekspertais Apziurejes mazas kuklias mokyklos patalpas jis įstikina kad nauji rumai butinai reikalingi Dar tais paciais metais skiriamos lesos ir mokyklos direktorius įpareigojamas sudaryti statybos komisija Ji tokios sudeties V Bajoras mokyklos direktorius komisijos pirmininkas M Redveikis miesto burmistras komisijos sekretorius dr K Trukanas Klaipedos Vytauto Didziojo gimnazijos direktorius F Auksutaitis Silutes apskrities mokyklu tarejas O Milevicius Silutes apskrities ligonines vedejas komisijos nariai Tinkamiausiu komisija pripazįsta Klaipedos architekto inzinieriaus Reissmanno projekta Tais paciais metais įvykusiose varzytynese kaip geriausias priimamas Gurviciaus ir Judeleviciaus statybos firmos is Kauno pasiulymas Firma įsipareigoja pastatyti rumus uz 508 900 litu Krasto Mokyklu draugijai pavyko salia ligsiolines mokyklos įsigyti tinkama statybai aikste kurioje buvo galima įrengti ir stadiona O mokytojai savo lesomis dar įrenge teniso aikstele 1938 m ankstu pavasarį statybos firma pradejo darbus suteikusi uzdarbio daugeliui vietiniu darbininku amatininku ir prekybininku Naujasis pastatas savo isvaizda ir įrengimais net pralenke neseniai pastatyta vokieciu gimnazija Herderschule rumus Rugsejo menesį statyba buvo baigiama ir mokyklos direktorius galejo pirkti inventoriu Tam tikslui Ministerija paskyre 60 000 litu Lietuviu gimnazijos rumu atidarymas Atidarymo diena gimnazijoje veike septynios klases Pridejus dar dvi rengiamasias ir dvi paralelines is viso buvo vienuolika klasiu Mokiniu 322 mokytoju 17 Naujieji rumai ne tik is lauko bet ir viduje buvo puosnus ir moderniai įrengti Treciajame aukste pastogeje numatyta įrengti patalpas nakvynei Rumuose buvo puiki sale Siluteje graziausia ir didziausia Ji turejo gana erdvia scena tinkama koncertuoti ir vaidinti Saleje buvo apie 400 sedimu vietu balkone taip pat tilpo apie kelis simtus zmoniu is viso saleje galejo sutilpti ligi 1 000 zmoniu Nors atidarymas turejo įvykti tik 18 valanda bet jau pries valanda sale buvo pilna mokiniu tevu ir sveciu Tarp zmoniu matesi daug valdininku is miesto kitu gimnaziju direktoriu mokytoju ir visuomenes veikeju Į iskilmes atvyko ir Svietimo ministras prof J Tonkunas lydimas viduriniu mokyklu inspektoriaus J Rainio Iskilmes buvo pradetos mokiniu sugiedota giesme Pranasai didis Paskui vyskupas prof dr V Gaigalaitis kalbejo malda Jis savo pamoksle ragino mokytojus rupintis kad aukletiniai isaugtu geri krikscionys ir myletu savo tauta kalba ir tevyne Gimnazijos direktorius V Bajoras papasakojo gimnazijos istorija Baigdamas savo kalba pareiske kad jo aukletiniai stengsis atsilyginti uz sita didele jiems suteikta Svietimo ministerijos ir tautos dovana Po tautos himno kalba pasake Svietimo ministras prof J Tonkunas kuris nurode kiek Lietuva pazenge mokyklu srityje Vien siais jubiliejiniais metais pastatyti triju gimnaziju grazus rumai Klaipedos kraste esancios 3 lietuviu gimnazijos ir 1 spartesnioji mokykla Po Ministro kalbejo gubernaturos patarejas A Klemas jis perdave ir gubernatoriaus linkejimus Klaipedos krasto Mokyklu draugijos pirmininkas prof dr V Gaigalaitis ir kiti Be to buvo daug sveikinimu Mazosios Lietuvos patriarchas M Jankus atsiunte graziausius linkejimus Tegyvuos Silutes gimnazija ir jos direktorius ir kad gimnazija priaugintu daug tukstanciu lietuvininku kurie Lietuva myletu ir savo tevu kalbos neissizadetu Koncertine dalį atliko gimnazijos misrusis choras kuris vadovaujamas mokytojo J Lampsaicio padainavo sesias daineles Zemesniuju klasiu choras padainavo tris daineles o mergaiciu tris Vyduno kurinius Buvo tautisku sokiu ir zaidimu deklamuoti eilerasciai Po koncertines dalies jaunimas turejo progos pasilinksminti Mokyklai buvo ketinama suteikti krastiecio įzymaus lietuvio filosofo svietejo rasytojo Vyduno varda Bet tuo metu jis nenorejo didelio demesio savo asmeniui kadangi tik pries keleta menesiu buvo paleistas is kalejimo į kurį pateko uz savo veikla ir knyga Septyni simtai metu vokieciu lietuviu santykiams Nepaisant to 1938 m Klaipedos krasto mokyklu draugijos dokumentuose mokykla pradeta vadinti Vyduno vardu Ta proga į atidaryma negalejes atvykti Dr Vydunas rase Naujieji rumai tegul buna ne vien mokykla bet ir sventnamis kuriame jaunosios sielos atsivertu visam kas ismintinga gera teisinga ir grazu Gimnazijos veiklos nutraukimas Jau 1938 m rugsejo menesį po rudens atostogu mokytojai ir mokiniai pradejo dirbti naujose klasese ir kabinetuose aprupintuose moderniomis mokslo priemonemis Naujoje mokykloje buvo 10 klasiu ir keli kabinetai be to didele virtuve maudykle ir sale su scena kurioje netrukus reguliariai vaidino Klaipedos miesto valstybinis teatras Mokykloje tuo metu veike 2 parengiamosios ir 9 vidurines mokyklos arba gimnazijos klases kuriose mokesi 325 mokiniai Didesnioji puse apie 52 moksleiviu buvo kile is Klaipedos krasto evangeliku tikejimo Apie 15 gimnazistu buvo zydu tautybes juos veliau hitlerininkai nuzude Zemaiciu Naumiestyje Siose zudynese pagal vokieciu skelbimus ypac pasizymejo silutiskiai buve Herderio mokyklos mokiniai Bastijonas ir Scheu Abudu veliau Vakaru Vokietijoje nuteisti Mokyklos taryba sudare direktorius Vilius Bajoras ir mokytojai Gaurys Rinkevicius Svetlauskas Matusevicius Rinkunas Klusis Lampsaitis Mikenas Kizelbachas Januzys Bajoriene Svetlauskiene Juodakiene Gauriene Kutraite ir Peteraityte be to kapelionas Lechavicius Mokyklos patalpas priziurejo du sargai Jurgis Pocius ir Jonas Maskolius Sesi kolegijos nariai buvo kile is Klaipedos krasto Astuoni evangelikai kiti kataliku tikejimo kile is Didziosios Lietuvos Destoma buvo pagal Vytauto Didziojo gimnazijos programa Mokytojai nepasitenkino tik pamokomis bet rupinosi mokiniu auklejimu laisvalaikiu kure įvairius ratelius pavyzdziui literaturos sporto baleto ir kt Mokiniu gyvenimas buvo paįvairinamas paskaitomis vakareliais iskylomis Deja naujuose rumuose tedirbta sesis menesius Tuo laiku nacizmas Vokietijoje pasieke kulminacija Silutes vokieciu ir vokietininku nusistatymas pries visa kas lietuviska daresi vis ryskesnis Naktį pries įkurtuves reikejo sudaryti net sargyba is mokytoju ir mokiniu kad fanatiski Hitlerio jaunimo nariai nepasikesintu Vietiniai naciai pradejo grasinti tiems Klaipedos krasto gyventojams kurie leido savo vaikus į lietuviska mokykla Tokiomis salygomis mokykla dar dirbo iki 1939 m kovo 21 d kai radijas paskelbe Vokietijos ir Lietuvos vyriausybiu sutartį pagal kuria Klaipedos krastas buvo prijungiamas prie Vokietijos Dar vokieciu pareigunams neuzemus Krasto administracijos Silutes lietuviu gimnazijoje pradejo seimininkauti hitlerjugendo jaunuoliai Direktorius ta patį vakara susauke mokytoju tarybos posedį ir formaliai uzbaige mokslo metus perkele mokinius į aukstesnes klases Kita ryta miestelio gatvemis jau zygiavo Hitlerio kareiviai barskejo tankai padange skrido lektuvai Gimnazija okupavo rudmarskiniai inventoriu konfiskavo Bet po keliu menesiu buvo leista jį pasiimti Pasirode kad didele dalis inventoriaus jau buvo įvairiu įstaigu isnesiota Pareikalavus mokyklos knygyno kuris buvo isauges iki 2000 tomu paaiskejo kad knygos vokieciu kalba pasisavintos o lietuviskos sudraskytos ir sudegintos Dalį inventoriaus uz 23 000 litu pavyko surankioti ir isvezti į Zemaiciu Naumiestį 1939 m Silutes vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos vardas Direktorius V Bajoras vel rupinosi kad ji butu vadinama Vyduno gimnazija taciau oficialiai tai dar nebuvo skelbiama nes kaip tik tuo metu Vydunas naciu buvo arsiai persekiojimas ir net ilgesniam laikui uzdarytas į kalejima todel nenoreta jam pakenkti Vyduno mokyklos atkurimas Exlibris Antrojo pasaulinio karo metais gimnazijos rumus pereme apskrities valdyba Jose įsikure nacionalistu partijos NSDAP apskrities skyrius apskrities hitlerininku vadas Kreiseleiter Hitlerio jaunimo sajungos 478 asis skyrius vokieciu mergaiciu BDM sajungos 473 asis skyrius ir kt Po karo 1946 m gimnazijos rumose įsikure rusiska vidurine mokykla Silutes gimnazijos mokytojai ir mokiniai issiblaske po visa pasaulį Taciau turbut visi mielai atsimena joje isgyventas dienas ir noretu grįzti į laisva Tevyne 1991 m balandzio 26 d grupe buvusiu Vyduno gimnazijos aukletiniu Pranas Dauksys is Kauno Juozas Ciparis is Vilniaus Kozmas Balciauskas Balkus is JAV Ruta Storost is Vokietijos kreipesi į visuomene del Vyduno atminimo įamzinimo gimnazijos istorinio testinumo ir vardo issaugojimo 1993 m Vyduno 125 uju metiniu proga prie mokyklos buvo pritvirtinta paminkline lenta su jo vardu 1993 m geguzes 3 d Silutes rajono svietimo taryba pirmininkas Jonas Jatautas ir rajono kulturos svietimo ir sporto skyrius vedejas Arunas Pliksnys nutare atidaryti Vyduno vidurine mokykla kuri pradejo veikla 1993 m liepos 1 d o mokslo metus 1993 m rugsejo 10 d Rusiska mokykla persikele į kita pastata o buvusi lietuviska gimnazija vel atgime Tiesa dar ne gimnazija o Vyduno vidurine mokykla Taigi 1993 m mokykla atkurta senuosiuose gimnazijos rumuose Vyduno gimnazijos statuso suteikimas Is 1998 m sausio 20 d Klaipedos apskrities virsininko administracijos svietimo skyriaus vyr inspektoriaus R Ivanausko rasto Silutes rajono svietimo skyriui Vyduno vidurines mokyklos bendruomene jau sukure savita ugdymo proceso sistema vystosi dinamiskai atvira projektavimui modeliavimui o kontroliniu darbu visumos rezultatai atitinka gimnazine kokybe Manau kad si demokratisku santykiu racionalios tvarkos ir moderniai kurianti salygas mokykla jau atitinka gimnazijos koncepcijos ir statuso reikalavimus Gimnazijos statusas pratestu dar pries II Pasaulinį kara cia egzistavusia gimnazine tradicija Kolegijos 1998 05 28 nutarimu Nr 24 mokyklai nuo 1998 09 01 suteiktas humanitarinio ir realinio profiliu Silutes Vyduno gimnazijos statusas Direktoriai1928 1934 m Adolfas Klemas 1934 1939 m Vilius Bajoras 1993 2007 m Jonas Jatautas nuo 2007 m Marina StirbieneZymus mokiniaiValdas BenkunskasNuorodosMokyklos svetaine Gimnazijos istorija