Apie dabartinę valstybę pavadintą Meksikos Jungtinėmis Valstijomis žr Meksika Pirmoji Meksikos Respublika oficialiai Mek
Pirmoji Meksikos Respublika

- Apie dabartinę valstybę, pavadintą Meksikos Jungtinėmis Valstijomis, žr. Meksika.
Pirmoji Meksikos Respublika, oficialiai Meksikos Jungtinės Valstijos (isp. Estados Unidos Mexicanos) – federacinė respublika Šiaurės Amerikoje. Pirmoji Meksikos Respublika gyvavo nuo 1824 m. iki 1835 m., kai vadovaujami konservatoriai ją pertvarkė į unitarinę valstybę – Meksikos Centralistinę Respubliką.
Meksikos Jungtinės Valstijos isp. Estados Unidos Mexicanos | |||||
| |||||
| |||||
Devizas Independencia, Unión, Religión (Nepriklausomybė, sąjunga, religija) | |||||
Meksika 1830 m. | |||||
Sostinė | Meksikas | ||||
Kalbos | ispanų, nahuatlių, jukatekų majų | ||||
Religija | Katalikybė (oficiali) | ||||
Valdymo forma | federacinė prezidentinė respublika | ||||
Prezidentas | |||||
1824–1829 | Guadalupe Victoria (pirmasis) | ||||
1835 | (paskutinis) | ||||
Era | XIX amžius | ||||
- Įkurta Respublika | 1824 m., 1824 | ||||
- Įkurta Centralistinė Respublika | 1835 m. | ||||
Respubliką 1823 m. lapkričio 1 d. paskelbė Steigiamasis kongresas, praėjus keliems mėnesiams po to, kai žlugo Meksikos imperiją valdęs imperatorius Augustinas I, buvęs rojalistų karininkas, tapęs nepriklausomybės siekiančiu sukilėliu. Federacija oficialiai ir teisiškai buvo įkurta 1824 m. spalio 4 d., kai įsigaliojo 1824 m. Meksikos Konstitucija.
Visus dvylika valstybės gyvavimo metų ją kamavo didelis finansinis ir politinis nestabilumas. Nuo pat konstitucijos parengimo politiniai ginčai dažniausiai sukosi apie tai, ar Meksika turėtų būti federacinė, ar unitarinė valstybė, o kiekvienai frakcijai atitinkamai priklausė platesnės liberalios ir konservatyvios pažiūros. Visos Pirmosios Meksikos Respublikos administracijos, išskyrus pirmojo prezidento Gvadalupės Viktorijos, buvo nuverstos per karinį perversmą.
Pirmoji Respublika galutinai žlugo nuvertus liberalų prezidentą per sukilimą, kuriam vadovavo jo buvęs viceprezidentas generolas Antonijus de Santa Ana, perėjęs į kitą pusę. Atėję į valdžią konservatoriai, kurie ilgą laiką kritikavo federacinę sistemą ir kaltino ją dėl šalies nestabilumo, 1835 m. spalio 23 d. panaikino 1824 m. konstituciją, o federacinė respublika tapo unitarine valstybe – Centralistine Respublika.
Išnašos
- Romo, Rafael (2012-11-23). „After nearly 200 years, Mexico may make the name official“. CNN.
- „About Mexico“. Embajada de Mexico en Estados Unidos (Mexican Embassy in the United States). 2012-12-03. Suarchyvuotas originalas 2013-12-02. Nuoroda tikrinta 2013-07-17.
- „Official name of the country“. Presidency of Mexico. 2005-03-31. Nuoroda tikrinta 2010-05-30.
- „Acta Constitutiva de la Nación Mexicana“. 500 años de México en documentos. Nuoroda tikrinta 2016-01-24.
- „Decreto. Constitución federal de los Estados-Unidos Mexicanos“. 500 años de México en documentos. Nuoroda tikrinta 2015-01-22.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmoji Meksikos Respublika, Kas yra Pirmoji Meksikos Respublika? Ką reiškia Pirmoji Meksikos Respublika?
Apie dabartine valstybe pavadinta Meksikos Jungtinemis Valstijomis zr Meksika Pirmoji Meksikos Respublika oficialiai Meksikos Jungtines Valstijos isp Estados Unidos Mexicanos federacine respublika Siaures Amerikoje Pirmoji Meksikos Respublika gyvavo nuo 1824 m iki 1835 m kai vadovaujami konservatoriai ja pertvarke į unitarine valstybe Meksikos Centralistine Respublika Meksikos Jungtines Valstijos isp Estados Unidos Mexicanos 1824 1835 Veliava HerbasDevizas Independencia Union Religion Nepriklausomybe sajunga religija Location ofMeksika 1830 m Sostine MeksikasKalbos ispanu nahuatliu jukateku majuReligija Katalikybe oficiali Valdymo forma federacine prezidentine respublikaPrezidentas 1824 1829 Guadalupe Victoria pirmasis 1835 paskutinis Era XIX amzius Įkurta Respublika 1824 m 1824 Įkurta Centralistine Respublika 1835 m Respublika 1823 m lapkricio 1 d paskelbe Steigiamasis kongresas praejus keliems menesiams po to kai zlugo Meksikos imperija valdes imperatorius Augustinas I buves rojalistu karininkas tapes nepriklausomybes siekianciu sukileliu Federacija oficialiai ir teisiskai buvo įkurta 1824 m spalio 4 d kai įsigaliojo 1824 m Meksikos Konstitucija Visus dvylika valstybes gyvavimo metu ja kamavo didelis finansinis ir politinis nestabilumas Nuo pat konstitucijos parengimo politiniai gincai dazniausiai sukosi apie tai ar Meksika turetu buti federacine ar unitarine valstybe o kiekvienai frakcijai atitinkamai priklause platesnes liberalios ir konservatyvios paziuros Visos Pirmosios Meksikos Respublikos administracijos isskyrus pirmojo prezidento Gvadalupes Viktorijos buvo nuverstos per karinį perversma Pirmoji Respublika galutinai zlugo nuvertus liberalu prezidenta per sukilima kuriam vadovavo jo buves viceprezidentas generolas Antonijus de Santa Ana perejes į kita puse Ateje į valdzia konservatoriai kurie ilga laika kritikavo federacine sistema ir kaltino ja del salies nestabilumo 1835 m spalio 23 d panaikino 1824 m konstitucija o federacine respublika tapo unitarine valstybe Centralistine Respublika IsnasosRomo Rafael 2012 11 23 After nearly 200 years Mexico may make the name official CNN About Mexico Embajada de Mexico en Estados Unidos Mexican Embassy in the United States 2012 12 03 Suarchyvuotas originalas 2013 12 02 Nuoroda tikrinta 2013 07 17 Official name of the country Presidency of Mexico 2005 03 31 Nuoroda tikrinta 2010 05 30 Acta Constitutiva de la Nacion Mexicana 500 anos de Mexico en documentos Nuoroda tikrinta 2016 01 24 Decreto Constitucion federal de los Estados Unidos Mexicanos 500 anos de Mexico en documentos Nuoroda tikrinta 2015 01 22 Sis straipsnis apie Meksika yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį