Valstybės perversmas

Valstybės perversmas – aukščiausios valstybės valdžios užgrobimas neteisėtais (dažniausiai smurtiniais) veiksmais ir jos pakeitimas kita karine ar civiline valdžia. Dažniausiai valstybės perversmą surengia politinė grupuotė, sukilėliai, karininkai arba diktatorius. Paprastai perversmas laikomas sėkmingu, jei uzurpatorius užima valdžią ir ją išlaiko bent septynias dienas.

Lietuvos istorijoje geriausiai žinomas 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas. Nors tarpukariu Lietuvoje rengta ir daugiau perversmų, visi jie būdavo nepasisekę, o dauguma išaiškinti dar planavimo stadijoje.

Skaičiuojama, kad tarp 1950 ir 2010 m. būta 457 mėginimai įvykdyti valstybės perversmą įvairiose pasaulio vietose. Iš jų 227 (49,7%) pavyko, 230 (50,3%) – žlugo. Šiuo laikotarpiu perversmai buvo dažniausi Afrikoje ir Amerikose (atitinkamai 36,5% ir 31,9% perversmų įvykdyti šiuose žemynuose). Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose įvykdyta atitinkamai 13,1% ir 15,8% visų perversmų. Europoje mažiausiai mėginimų įvykdyti valstybinį perversmą – 2,6%." Dauguma perversmų minimu laikotarpiu įvykdyti XX a. septintajame dešimtmetyje. Mėginimų nuversti esamą valdžią gausa išsiskiria ir XX a. aštuntasis dešimtmetis bei dešimtojo dešimtmečio pradžia. Perversmai sėkmingesni buvo Afrikoje ir Azijoje, o Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose jie dažniausiai baigdavosi perversmo rengėjų nesėkme. Pilietinių karų metu įvykę perversmai paprastai tokius karus sutrumpina. Pastaraisiais dešimtmečiais pavykusių perversmų skaičius linkęs mažėti.

Dabartiniai valstybių lyderiai, atėję į valdžią perversmo būdu

Titulas	Vadovas po perversmo	Nuverstas vadovas	Valstybė	Įvykis	Perversmo data
Prezidentas	Teodoro Obiang Nguema Mbasogo	Francisco Macías Nguema	Pusiaujo Gvinėja	1979 m. perversmas Pusiaujo Gvinėjoje	1979 m. rugpjūčio 3 d.
Prezidentas	Yoweri Museveni	Milton Obote	Uganda	Ugandos pilietinis karas	1986 m. sausio 29 d.
Prezidentas	Emomalis Rahmonas	Rahmonas Nabijevas	Tadžikija	Tadžikistano pilietinis karas	1992 m. lapkričio 19 d.
Ministras pirmininkas	Hun Senas	Norodomas Ranaridhas	Kambodža	1997 m. valstybinis perversmas Kambodžoje	1997 m. rugpjūčio mėnuo
Prezidentas	Denis Sassou Nguesso	Pascal Lissouba	Kongo Respublika	Kongo Respublikos pilietinis karas	1997 m. spalio 25 d.
Ministras pirmininkas	Frank Bainimarama	Laisenia Qarase	Fidžis	2006 m. valstybinis perversmas Fidžyje	2006 m. gruodžio 5 d.
Prezidentas	Abdel Fattah el-Sisi	Mohamed Morsi	Egiptas	2013 m. valstybinis perversmas Egipte	2013 m. liepos 3 d.
Ministras pirmininkas	Prayut Chan-o-cha	Yingluck Shinawatra	Tailandas	2014 m. valstybinis perversmas Tailande	2014 m. gegužės 22 d.
Aukščiausiosios politinės tarybos prezidentas	Mahdi al-Mashat	Abdrabbuh Mansur Hadi	Jemenas	2014–15 m. valstybės perversmas	2015 m. vasario 6 d.
Zimbabvės prezidentas	Emmerson Mnangagwa	Robertas Mugabė	Zimbabvė	2017 m. valstybinis perversmas Zimbabvėje	2017 m. lapkričio 24 d.
Pereinamosios suveneriteto tarybos pirmininkas	Abdel Fattah al-Burhan	Omar al-Bashir	Sudanas	2019 m. valstybinis perversmas Sudane	2019 m. rugpjūčio 21 d.
Valstybės administracijos tarybos pirmininkas	Min Aung Hlaing	Aung San Suu Kyi	Mianmaras	2021 m. valstybinis perversmas Mianmare	2021 m. vasario 2 d.
Nacionalinio komiteto pirmininkas Malio liaudies išvadavimui	Assimi Goïta	Bah Ndaw	Malis	2021 m. valstybinis perversmas Malyje	2021 m. gegužės 25 d.
Prezidentas	Kais Saied	Hichem Mechichi	Tunisas	2021 m. politinė krizė Tunise	2021 m. liepos 25 d.
Susitaikymo ir vystymosi nacionalinio komiteto pirmininkas	Mamady Doumbouya	Alpha Condé	Gvinėja	2021 m. valstybinis perversmas Gvinėjoje	2021 m. rugsėjo 5 d.
Patriotinio judėjimo už išsaugojimą ir atkūrimą prezidentas	Paul-Henri Sandaogo Damiba	Roch Marc Christian Kaboré	Burkina Fasas	2022 m. valstybinis perversmas Burkina Fase	2022 m. sausio 24 d.

Išnašos

1. Valstybės perversmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija
2. Powell, Jonathan M.; Thyne, Clayton L. (2011-03-01). „Global instances of coups from 1950 to 2010 A new dataset“. Journal of Peace Research (anglų). 48 (2): 249–259. doi:10.1177/0022343310397436. ISSN 0022-3433. S2CID 9066792.
3. „Coup d'état“. Oxford Dictionaries. Suarchyvuotas originalas 6 lapkričio 2015. Nuoroda tikrinta 12 sausio 2019.
4. Brooks, Risa A. (2019-05-11). „Integrating the Civil–Military Relations Subfield“. Annual Review of Political Science (anglų). 22 (1): 379–398. doi:10.1146/annurev-polisci-060518-025407. ISSN 1094-2939.
5. Thyne, Clayton (2015-03-25). „The impact of coups d'état on civil war duration“. Conflict Management and Peace Science. 34 (3): 0738894215570431. doi:10.1177/0738894215570431. ISSN 0738-8942. S2CID 19036952.
6. „Twenty Years Later: The Tajik Civil War And Its Aftermath“. Radio Free Europe/Radio Liberty. 2017-06-26. Suarchyvuotas originalas 2017-08-08.