Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Liudvikas ZamenhofasLiudvikas Leizeris Zamenhofas 1908 m Gimė 1859 m gruodžio 15 d Balstogė Rusijos imperijaMirė 1917 m
Liudvikas Zamenhofas
| Liudvikas Zamenhofas | |
|---|---|
| Liudvikas Leizeris Zamenhofas, 1908 m. | |
| Gimė | 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogė, Rusijos imperija |
| Mirė | 1917 m. balandžio 14 d. (57 metai) Varšuva, Lenkija |
| Tautybė | žydas |
| Tėvas | |
| Motina | |
| Sutuoktinis (-ė) | Klara Zilbernik |
| Vaikai | Sofija |
| Veikla | akių gydytojas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas |
| Vikiteka | Liudvikas Zamenhofas |
| Parašas | |
Liudvikas Lazaras Zamenhofas (Ludwik Lejzer, Ludwik Łazarz; 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogėje, Rusijos imperijoje – 1917 m. balandžio 14 d. Varšuvoje, Lenkijoje) – Lenkijos akių gydytojas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas.
Jo gimtosios kalbos buvo lenkų, rusų ir jidiš, bet jis taip pat sklandžiai kalbėjo vokiškai. Vėliau jis mokėsi prancūzų, lotynų, graikų, hebrajų bei anglų kalbų ir domėjosi italų, ispanų bei lietuvių kalbomis.
Biografija
Liudvikas Lazaras Zamenhofas gimė 1859 m. gruodžio 15 d. Balstogės mieste (Lenkijoje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje) Lietuvos žydų kilmės tėvų šeimoje.
1858 m. Balstogėje (dabartinė Lenkijos dalis, kuri tuo metu priklausė Rusijos imperijai) susituokė Liudviko tėvai – 21 metų mokytojas Markas Zamenhofas ir aštuoniolikmetė Rozalija Sofer. Liudvikas – pirmasis vaikas iš devynerių.
1863 m. Kaune gimė Klara Zilbernik – būsima Liudviko žmona. 1865 m. Liudvikas pradėjo mokytis keturmetėje mokykloje. Ją baigęs tęsė mokslus gimnazijoje. Ten jis mokėsi ir kelias užsienio kalbas. Zamenhofas gimnaziją baigė sidabro medaliu. 1872 m. Liudvikas pradėjo galvoti apie visiems bendrą kalbą, kadangi kalbų įvairovė, jo nuomone, yra nesusikalbėjimo priežastis. Kitais metais Zamenhofų šeima apsigyveno Varšuvoje ir Liudvikas tapo Filologinės Gimnazijos mokiniu. 1874 m. Liudvikas vis dažniau nagrinėjo bendros kalbos problemą. Iš pradžių jis mąstė apie graikų, vėliau – lotynų kaip bendrą kalbą, tačiau greit suprato, kad šios kalbos yra pernelyg sunkios. Jis suvokė, kad nė viena gimtoji kalba nebus pasirinkta visų vyriausybių kaip bendra kalba. Todėl kilo mintys apie dirbtinę kalbą. Liudvikas, mokydamasis anglų kalbos, pastebėjo, kad jos gramatika nėra sudėtinga. Ji bent jau buvo lengvesnė už rusų, vokiečių ir prancūzų kalbų gramatikas. Tada jis padarė išvadą, kad bendrai kalbai sunki gramatika nereikalinga. Jis norėjo, kad kalba turėtų lengvas gramatikos taisykles ir naudotų Europos kalbų žodžius. Liudvikas išrinko žodžius, kurie įvairiomis kalbomis skamba labai panašiai. Taip pat jis pastebėjo, kad naudojant priešdėlius ir priesagas galima žymiai sumažinti žodžių skaičių. Zamenhofas iš hebrajų kalbos į esperanto išvertė Senąjį Testamentą. Taip pat puikiai kalbėjo rusų, lenkų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis, gilinosi į lotynų ir senąją graikų kalbas. Šiek tiek mokėsi italų ir lietuvių kalbų. Pasirodžius esperanto jis šiek tiek išmoko ispanų ir keleto kitų kalbų.
1878 m. pirmoji esperanto kalbos versija buvo baigta. Liudvikas ją pavadino „Lingwe Uniwersala“. Naujos kalbos mokėsi keli Liudviko bendraklasiai. 1879 m. Liudvikas gavo Varšuvos gimnazijos diplomą ir išvažiavo į Maskvos universitetą studijuoti medicinos. Tuo metu jo tėvas Markas sudegino sąsiuvinius su „Lingwe Uniwersala“ užrašais, nes norėjo, kad sūnus užsiimtų tik studijomis. 1881 m. finansinė Liudviko tėvo būklė pablogėjo. Jis nebegalėjo siųsti pinigų savo sūnui. Liudvikas buvo priverstas grįžti į Varšuvą tęsti medicinos studijų. Sugrįžęs sužinojo, kad tėvas sudegino jo sąsiuvinius. Tačiau Liudvikas prisiminė rašytus užrašus, todėl nebuvo sunku vėl parašyti gramatiką. Kalba buvo pavadinta „Lingvo Universala“. Liudvikas vis tobulino kalbą, ir 1884 m. ji įgavo dabartinės esperanto kalbos pavidalą. 1885 m. Liudvikas baigė studijas Varšuvos universitete, įgijo daktaro laipsnį. Kadangi Lietuvoje, Veisiejuose gyveno jo vyriausioji sesuo Fani, jis persikėlė gyventi pas juos. Veisiejuose Zamenhofas baigė kurti esperanto kalbą. Tačiau gydytojo darbas Veisiejuose nebuvo labai pelningas, Liudvikas nutarė tapti akių gydytoju ir išvažiavo dirbti į Plocką, vėliau į Vieną. 1886 m. Varšuvoje pradėjo gydytojo praktiką. 1887 m. L. Zamenhofas ėmė ieškoti leidėjo savo tarptautinės kalbos vadovėliui. Tačiau niekas nedrįso leisti galimai nepelningos knygos. 1886–1887 m. žiemą Klara Zilbernik buvo apsistojusi pas savo seserį Varšuvoje. Čia ji sutiko Liudviką. Pora kovo 30 d. susižadėjo, o rugpjūčio 9 d. susituokė. Dvejus metus ieškojęs finansinės pagalbos, kad galėtų išleisti savo knygą, Liudvikas jos sulaukė iš Klaros tėvo.
1887 m. liepos 26 d. Varšuvoje, Chaimo Kelterio spaustuvėje, išleista pirmoji knyga „Tarptautinė kalba. Įžanga ir pilnas vadovėlis“ („Lingvo internacia. Antaŭparolo kaj plena lernolibro“). 1887 m. laikomi esperanto gimimo metais. Liudvikas pasivadino dr. Esperanto („besitikintis daktaras“), tačiau greit visi ėmė taip vadinti pačią kalbą. Netrukus susikūrė Varšuvos esperantininkų bendruomenė. 1889 m. Niurnberge pasirodė esperantiškas leidinys „La Esperantisto“ („Esperantininkas“), susikūrė pirmieji esperanto klubai. 1897 m. rugpjūtį Liudvikas įstojo į Vienos universitetą siekdamas pagerinti savo žinias akių medicinos srityje. Po keleto mėnesių studijų jis grįžo į Gardiną. Kitais metais jis su šeima persikėlė gyventi į Varšuvą ir liko ten iki 1915 m. 1898–1903 m. Zamenhofas labai daug dėmesio skyrė esperanto kalbos tobulinimui. Esperanto paplito daugelyje šalių. 1905 m. pavasarį išleido Fundamento de Esperanto - oficialųjį Esperanto kalbos šaltinį, rugpjūčio 5-12 d. Boulogne-sur-Mer, Prancūzijoje įvyko pirmasis Pasaulinis esperanto kalbos kongresas.
Atminimo įamžinimas
1914 m. Čekijos esperantininkai Zamenhofo garbei pastatė paminklą. Tai buvo pirmasis ir vienintelis paminklas Zamenhofui dar esant gyvam. L. Zamenhofas mirė 1917 m. balandžio 14 d. Varšuvoje. 1931 m. Varšuvos miesto valdžia nusprendė gatvės, kurioje gyveno Zamenhofo šeima, pavadinimą (Dzika) pakeisti į Dr. Liudviko Zamenhofo.
Veisiejuose, kur yra gyvenęs esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas, esperantininkų sąjungos rūpesčiu šios kalbos autoriui 1998 m. yra atidengtas paminklas.
- Paminklas Veisiejuose
- Zamenhofo gatvės iškaba Kaune
- 1879 metais
Taip pat skaitykite
- Balstogės Liudviko Zamenhofo centras
Nuorodos
- Zamenhofas ir esperanto
- Apie Zamenhofą Archyvuota kopija 2010-05-07 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Liudvikas Zamenhofas, Kas yra Liudvikas Zamenhofas? Ką reiškia Liudvikas Zamenhofas?
Liudvikas ZamenhofasLiudvikas Leizeris Zamenhofas 1908 m Gime 1859 m gruodzio 15 d Balstoge Rusijos imperijaMire 1917 m balandzio 14 d 57 metai Varsuva LenkijaTautybe zydasTevasMotinaSutuoktinis e Klara ZilbernikVaikai SofijaVeikla akiu gydytojas filologas ir esperanto kalbos kurejasVikiteka Liudvikas ZamenhofasParasas Liudvikas Lazaras Zamenhofas Ludwik Lejzer Ludwik Lazarz 1859 m gruodzio 15 d Balstogeje Rusijos imperijoje 1917 m balandzio 14 d Varsuvoje Lenkijoje Lenkijos akiu gydytojas filologas ir esperanto kalbos kurejas Jo gimtosios kalbos buvo lenku rusu ir jidis bet jis taip pat sklandziai kalbejo vokiskai Veliau jis mokesi prancuzu lotynu graiku hebraju bei anglu kalbu ir domejosi italu ispanu bei lietuviu kalbomis BiografijaLiudvikas Lazaras Zamenhofas gime 1859 m gruodzio 15 d Balstoges mieste Lenkijoje tada dar buvusioje Rusijos sudetyje Lietuvos zydu kilmes tevu seimoje 1858 m Balstogeje dabartine Lenkijos dalis kuri tuo metu priklause Rusijos imperijai susituoke Liudviko tevai 21 metu mokytojas Markas Zamenhofas ir astuoniolikmete Rozalija Sofer Liudvikas pirmasis vaikas is devyneriu 1863 m Kaune gime Klara Zilbernik busima Liudviko zmona 1865 m Liudvikas pradejo mokytis keturmeteje mokykloje Ja baiges tese mokslus gimnazijoje Ten jis mokesi ir kelias uzsienio kalbas Zamenhofas gimnazija baige sidabro medaliu 1872 m Liudvikas pradejo galvoti apie visiems bendra kalba kadangi kalbu įvairove jo nuomone yra nesusikalbejimo priezastis Kitais metais Zamenhofu seima apsigyveno Varsuvoje ir Liudvikas tapo Filologines Gimnazijos mokiniu 1874 m Liudvikas vis dazniau nagrinejo bendros kalbos problema Is pradziu jis maste apie graiku veliau lotynu kaip bendra kalba taciau greit suprato kad sios kalbos yra pernelyg sunkios Jis suvoke kad ne viena gimtoji kalba nebus pasirinkta visu vyriausybiu kaip bendra kalba Todel kilo mintys apie dirbtine kalba Liudvikas mokydamasis anglu kalbos pastebejo kad jos gramatika nera sudetinga Ji bent jau buvo lengvesne uz rusu vokieciu ir prancuzu kalbu gramatikas Tada jis padare isvada kad bendrai kalbai sunki gramatika nereikalinga Jis norejo kad kalba turetu lengvas gramatikos taisykles ir naudotu Europos kalbu zodzius Liudvikas isrinko zodzius kurie įvairiomis kalbomis skamba labai panasiai Taip pat jis pastebejo kad naudojant priesdelius ir priesagas galima zymiai sumazinti zodziu skaiciu Zamenhofas is hebraju kalbos į esperanto isverte Senajį Testamenta Taip pat puikiai kalbejo rusu lenku vokieciu prancuzu anglu kalbomis gilinosi į lotynu ir senaja graiku kalbas Siek tiek mokesi italu ir lietuviu kalbu Pasirodzius esperanto jis siek tiek ismoko ispanu ir keleto kitu kalbu 1878 m pirmoji esperanto kalbos versija buvo baigta Liudvikas ja pavadino Lingwe Uniwersala Naujos kalbos mokesi keli Liudviko bendraklasiai 1879 m Liudvikas gavo Varsuvos gimnazijos diploma ir isvaziavo į Maskvos universiteta studijuoti medicinos Tuo metu jo tevas Markas sudegino sasiuvinius su Lingwe Uniwersala uzrasais nes norejo kad sunus uzsiimtu tik studijomis 1881 m finansine Liudviko tevo bukle pablogejo Jis nebegalejo siusti pinigu savo sunui Liudvikas buvo priverstas grįzti į Varsuva testi medicinos studiju Sugrįzes suzinojo kad tevas sudegino jo sasiuvinius Taciau Liudvikas prisimine rasytus uzrasus todel nebuvo sunku vel parasyti gramatika Kalba buvo pavadinta Lingvo Universala Liudvikas vis tobulino kalba ir 1884 m ji įgavo dabartines esperanto kalbos pavidala 1885 m Liudvikas baige studijas Varsuvos universitete įgijo daktaro laipsnį Kadangi Lietuvoje Veisiejuose gyveno jo vyriausioji sesuo Fani jis persikele gyventi pas juos Veisiejuose Zamenhofas baige kurti esperanto kalba Taciau gydytojo darbas Veisiejuose nebuvo labai pelningas Liudvikas nutare tapti akiu gydytoju ir isvaziavo dirbti į Plocka veliau į Viena 1886 m Varsuvoje pradejo gydytojo praktika 1887 m L Zamenhofas eme ieskoti leidejo savo tarptautines kalbos vadoveliui Taciau niekas nedrįso leisti galimai nepelningos knygos 1886 1887 m ziema Klara Zilbernik buvo apsistojusi pas savo seserį Varsuvoje Cia ji sutiko Liudvika Pora kovo 30 d susizadejo o rugpjucio 9 d susituoke Dvejus metus ieskojes finansines pagalbos kad galetu isleisti savo knyga Liudvikas jos sulauke is Klaros tevo 1887 m liepos 26 d Varsuvoje Chaimo Kelterio spaustuveje isleista pirmoji knyga Tarptautine kalba Įzanga ir pilnas vadovelis Lingvo internacia Antaŭparolo kaj plena lernolibro 1887 m laikomi esperanto gimimo metais Liudvikas pasivadino dr Esperanto besitikintis daktaras taciau greit visi eme taip vadinti pacia kalba Netrukus susikure Varsuvos esperantininku bendruomene 1889 m Niurnberge pasirode esperantiskas leidinys La Esperantisto Esperantininkas susikure pirmieji esperanto klubai 1897 m rugpjutį Liudvikas įstojo į Vienos universiteta siekdamas pagerinti savo zinias akiu medicinos srityje Po keleto menesiu studiju jis grįzo į Gardina Kitais metais jis su seima persikele gyventi į Varsuva ir liko ten iki 1915 m 1898 1903 m Zamenhofas labai daug demesio skyre esperanto kalbos tobulinimui Esperanto paplito daugelyje saliu 1905 m pavasarį isleido Fundamento de Esperanto oficialujį Esperanto kalbos saltinį rugpjucio 5 12 d Boulogne sur Mer Prancuzijoje įvyko pirmasis Pasaulinis esperanto kalbos kongresas Atminimo įamzinimas1914 m Cekijos esperantininkai Zamenhofo garbei pastate paminkla Tai buvo pirmasis ir vienintelis paminklas Zamenhofui dar esant gyvam L Zamenhofas mire 1917 m balandzio 14 d Varsuvoje 1931 m Varsuvos miesto valdzia nusprende gatves kurioje gyveno Zamenhofo seima pavadinima Dzika pakeisti į Dr Liudviko Zamenhofo Veisiejuose kur yra gyvenes esperanto kalbos kurejas Liudvikas Zamenhofas esperantininku sajungos rupesciu sios kalbos autoriui 1998 m yra atidengtas paminklas Paminklas Veisiejuose Zamenhofo gatves iskaba Kaune 1879 metaisTaip pat skaitykiteBalstoges Liudviko Zamenhofo centrasNuorodosZamenhofas ir esperanto Apie Zamenhofa Archyvuota kopija 2010 05 07 is Wayback Machine projekto