Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jean François de La PérousegrafasPortretasGimimo vardas Jean François de GalaupVisas vardas Jean François de Galaup comt
Jean François de La Pérouse
| Jean-François de La Pérouse | |
|---|---|
| grafas | |
| Portretas | |
| Gimimo vardas | Jean-François de Galaup |
| Visas vardas | Jean François de Galaup, comte de Lapérouse |
| Gimė | 1741 m. rugpjūčio 23 d. Albi, Prancūzija |
| Mirė | 1788 m. (~47 metai) (?) , dab. Saliamono Salos (?) |
| Tautybė | prancūzas |
| Sutuoktinis (-ė) | Louise-Eléonore Broudou |
| grafas | |
| Kiti titulai | komodoras |
| Veikla | jūrininkas, keliautojas |
| Alma mater | Bresto jūrininkų mokykla |
| Žinomas (-a) už | dėl kelionės aplink pasaulį |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Jean-François de La Pérouse |
Žanas Fransua de Galo, de La Perūzo grafas (Jean François de Galaup, comte de Lapérouse; g. 1741 m. rugpjūčio 23 m. – m. 1788 m. (?)) – Prancūzijos jūrininkas, komodoras, keliautojas.
Ankstyvieji metai
Žanas Fransua de Galo gimė netoli Albio, Prancūzijoje. Jo šeima tapo kilmingąja 1558 m. Mokėsi jėzuitų gimnazijoje. 1756 m. Breste įstojo į karo laivyno mokyklą. 1757 m. tarnavo laive, plaukusiame į (Naujoji Prancūzija), plaukiojo aplink Niufaundlandą. 1759 m. buvo sužeistas Kiberono įlankos mūšyje, buvo patekęs į britų nelaisvę. Kariavo prieš anglus prie Šiaurės Amerikos krantų.
Ekspedicija aplink pasaulį
1785 m. admirolas Žanas Fransua de Laperūzas Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI buvo paskirtas vadovauti ekspedicijai aplink pasaulį. Šios ekspedicijos tikslas buvo praplėsti Džeimso Kuko pradėtus Ramiojo vandenyno tyrinėjimus, atverti naujus navigacinius ir prekybinius kelius bei praturtinti Prancūzijos mokslą. Ekspediciją sudarė du laivai – L’Astrolabe ir La Boussole. Jais plaukė įvairių sričių mokslininkai, laivai buvo pakrauti sėklų ir sodinukų, tinkančių įvairiems klimatams. Tarp kandidatų į kelionę buvo tuo metu 16-metis korsikietis Napoleonas Bonapartas, tačiau jis priimtas nebuvo.
1785 m. rugpjūčio 1 d. 220 keliautojų ekspedicija paliko Bresto uostą. Pradžioje keliautojai patraukė per Atlanto vandenyną, apiplaukė Horno kyšulį, ištyrinėjo tuo metu Ispanijai pavaldžios Čilės pakrantes. 1786 m. balandžio 9 d. Laperūzas pasiekė Velykų salą, iš ten plaukė į Havajus, tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu Maui saloje. Iš ten maršrutas driekiasi link Aliaskos, laivai prisišvartavo netoli Šv. Elijo kalno. pražuvo valtimi išplaukęs 21 ekspedicijos narys. Toliau prancūzai užmezgė ryšius su tlinkitais, plaukė į pietus pagal dabartinės Britų Kolumbijos krantus. Rugpjūčio mėnesį keliautojai pasiekė Kaliforniją, aprašė Šastos ugnikalnio išsiveržimą. Kalifornijoje prancūzai bendravo su ispanų misionieriais, aprašė misijas, indėnus. Tada ekspedicija per 100 dienų kirto Ramųjį vandenyną, Makao pardavė Aliaskoje surinktus kailius. 1787 m. prancūzai plaukiojo tarp Filipinų, Kinijos, Korėjos, tada keliautojai pro Japoniją patraukė į šiaurę, pasiekė Sachaliną, Hokaidą, kur bendravo su vietiniais gyventojais ainais. Praplaukė sąsiauriu, skiriančiu Sachaliną ir Hokaidą (dabar vadinamas Laperūzo sąsiauriu), tada pasuko į šiaurę ir pasiekė Kamčiatką. Petropavlovske ekspedicija sustojo pailsėti, perdavė rusams į Paryžių nugabenti kelionės metu surinktus duomenis, bei gavo laišką nuo valdžios Paryžiuje, kuri nurodė aplankyti Australiją, kur pradėjo steigtis britai.
1787 m. gruodį Žanas Fransua de Laperūzas pasiekė Samoa, kur vietiniai užpuolė keliautojus ir nužudė 12 prancūzų (tame tarpe Astrolabe kapitoną). Iš ten ekspedicija plaukė į Tongą, o vėliau – į Norfolko salą. 1788 m. sausio 24 d. buvo pasiekta Australija (Botanikos įlanka, dab. Sidnėjus). Čia prancūzai su britais užmezgė taikius ryšius. Laperūzas per britus išsiuntė surinktus duomenis, pasipildė atsargų ir patraukė link Saliamono salų, Naujosios Kaledonijos, o vėliau - pietų Australijos, o 1789 m. birželį turėjo grįžti į Prancūziją, tačiau keliautojams išplaukus, apie juos daugiau žinių negauta.
Paieškos
1791 m. išsiųsta ekspedicija ieškoti Laperūzo ekspedicijos. Teigiama, kad ieškotojai matė pagalbos laužus saloje (Santa Kruso salynas), bet dėl rifų jos negalėjo pasiekti, o netrukus žuvo ir pats d’Antrkastas. 1826 m. airių pirklys Peter Dillon Tikopijos saloje nupirko kelis kardus, kurie galimai priklausė prancūzams. Iš vietinių sužinojęs, kad jie atkeliavo iš Vanikoro, jis leidosi į tą salą, kur rado dviejų laivų, patrankų, inkarų liekanas tarp rifų. Jis keletą radinių atvežė į Europą, 1828 m. tą padarė ir Diumonas Diurvilis.
2005 ir 2008 m. atlikti prancūzų tyrimai nustatė, kad abu laivai sudužo į Vanikoro rifus. Dalis išgyvenusiųjų buvo nužudyti vietinių. Pasak vietinių istorijų, likę gyvi iš liekanų pasistatė plaustą ir išplaukė į vakarus. Kiti liko, bet vėliau išplaukė keleri metai iki Dilono atvykimo. Panašu, kad 1791 m. britų kapitonas matė Vanikore pagalbos laužus, bet nutarė į salą neužsukti.
Atminimas
1797 m. Paryžiuje buvo išleisti Laperūzo kelionės iki Kamčiatkos užrašai Voyage De La Pérouse Autour du Monde (4 tomai). Vėliau išleisti ir paskutiniai užrašai iš Australijos. Laperūzo muziejai veikia Sidnėjuje ir keliautojo gimtinėje Albi. Jo vardu buvo pavadinta keletas Prancūzijos laivų, kalnų, rifų, įlankų Karalienės Šarlotės salose, Naujojoje Zelandijoje, Tasmanijoje, Havajuose, Laperūzo sąsiauris tarp Hokaido ir Sachalino, krateris Mėnulyje.
Šaltiniai
- Novaresio, Paolo (1996). The Explorers: From the Ancient World to the Present. Stewart, Tabori & Chang. p. 180. ISBN 9781556704956. „Lapérouse was born at Albi“
- Dunmore, pp. 3-4
- %D0%9B%D0%B0%D0%BF%D0%B5%D1%80%D1%83%D0%B7%20%D0%96%D0%B0%D0%BD%20%D0%A4%D1%80%D0%B0%D0%BD%D1%81%D1%83%D0%B0%20%D0%B4%D0%B5%20%D0%93%D0%B0%D0%BB%D0%BE, Большая советская энциклопедия, T. XIV (Куна—Ломами). – Москва: Советская энциклопедия, 1973
Literatūra
- Dunmore, John (1994). The Journal of Jean-François de Galaup de la Pérouse 1785–1788 (anglų). 1. London: Hakluyt Society. ISBN 0-904180-38-7. OCLC 165253485.
- Dunmore, John (1995). The Journal of Jean-François de Galaup de la Pérouse 1785–178 8 (britų anglų). 2. London: Hakluyt Society. ISBN 0-904180-39-5. OCLC 1154259176.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jean François de La Pérouse, Kas yra Jean François de La Pérouse? Ką reiškia Jean François de La Pérouse?
Jean Francois de La PerousegrafasPortretasGimimo vardas Jean Francois de GalaupVisas vardas Jean Francois de Galaup comte de LaperouseGime 1741 m rugpjucio 23 d Albi PrancuzijaMire 1788 m 47 metai dab Saliamono Salos Tautybe prancuzasSutuoktinis e Louise Eleonore BroudougrafasKiti titulai komodorasVeikla jurininkas keliautojasAlma mater Bresto jurininku mokyklaZinomas a uz del keliones aplink pasaulįZymus apdovanojimaiVikiteka Jean Francois de La Perouse Zanas Fransua de Galo de La Peruzo grafas Jean Francois de Galaup comte de Laperouse g 1741 m rugpjucio 23 m m 1788 m Prancuzijos jurininkas komodoras keliautojas Ankstyvieji metaiZanas Fransua de Galo gime netoli Albio Prancuzijoje Jo seima tapo kilmingaja 1558 m Mokesi jezuitu gimnazijoje 1756 m Breste įstojo į karo laivyno mokykla 1757 m tarnavo laive plaukusiame į Naujoji Prancuzija plaukiojo aplink Niufaundlanda 1759 m buvo suzeistas Kiberono įlankos musyje buvo patekes į britu nelaisve Kariavo pries anglus prie Siaures Amerikos krantu Ekspedicija aplink pasaulįLiudvikas XVI ir Laperuzas rengia ekspedicija XIX a piesinys 1785 m admirolas Zanas Fransua de Laperuzas Prancuzijos karaliaus Liudviko XVI buvo paskirtas vadovauti ekspedicijai aplink pasaulį Sios ekspedicijos tikslas buvo praplesti Dzeimso Kuko pradetus Ramiojo vandenyno tyrinejimus atverti naujus navigacinius ir prekybinius kelius bei praturtinti Prancuzijos moksla Ekspedicija sudare du laivai L Astrolabe ir La Boussole Jais plauke įvairiu sriciu mokslininkai laivai buvo pakrauti seklu ir sodinuku tinkanciu įvairiems klimatams Tarp kandidatu į kelione buvo tuo metu 16 metis korsikietis Napoleonas Bonapartas taciau jis priimtas nebuvo 1785 m rugpjucio 1 d 220 keliautoju ekspedicija paliko Bresto uosta Pradzioje keliautojai patrauke per Atlanto vandenyna apiplauke Horno kysulį istyrinejo tuo metu Ispanijai pavaldzios Ciles pakrantes 1786 m balandzio 9 d Laperuzas pasieke Velyku sala is ten plauke į Havajus tapo pirmuoju europieciu issilaipinusiu Maui saloje Is ten marsrutas driekiasi link Aliaskos laivai prisisvartavo netoli Sv Elijo kalno prazuvo valtimi isplaukes 21 ekspedicijos narys Toliau prancuzai uzmezge rysius su tlinkitais plauke į pietus pagal dabartines Britu Kolumbijos krantus Rugpjucio menesį keliautojai pasieke Kalifornija aprase Sastos ugnikalnio issiverzima Kalifornijoje prancuzai bendravo su ispanu misionieriais aprase misijas indenus Tada ekspedicija per 100 dienu kirto Ramujį vandenyna Makao pardave Aliaskoje surinktus kailius 1787 m prancuzai plaukiojo tarp Filipinu Kinijos Korejos tada keliautojai pro Japonija patrauke į siaure pasieke Sachalina Hokaida kur bendravo su vietiniais gyventojais ainais Praplauke sasiauriu skirianciu Sachalina ir Hokaida dabar vadinamas Laperuzo sasiauriu tada pasuko į siaure ir pasieke Kamciatka Petropavlovske ekspedicija sustojo pailseti perdave rusams į Paryziu nugabenti keliones metu surinktus duomenis bei gavo laiska nuo valdzios Paryziuje kuri nurode aplankyti Australija kur pradejo steigtis britai 1787 m gruodį Zanas Fransua de Laperuzas pasieke Samoa kur vietiniai uzpuole keliautojus ir nuzude 12 prancuzu tame tarpe Astrolabe kapitona Is ten ekspedicija plauke į Tonga o veliau į Norfolko sala 1788 m sausio 24 d buvo pasiekta Australija Botanikos įlanka dab Sidnejus Cia prancuzai su britais uzmezge taikius rysius Laperuzas per britus issiunte surinktus duomenis pasipilde atsargu ir patrauke link Saliamono salu Naujosios Kaledonijos o veliau pietu Australijos o 1789 m birzelį turejo grįzti į Prancuzija taciau keliautojams isplaukus apie juos daugiau ziniu negauta Paieskos1791 m issiusta ekspedicija ieskoti Laperuzo ekspedicijos Teigiama kad ieskotojai mate pagalbos lauzus saloje Santa Kruso salynas bet del rifu jos negalejo pasiekti o netrukus zuvo ir pats d Antrkastas 1826 m airiu pirklys Peter Dillon Tikopijos saloje nupirko kelis kardus kurie galimai priklause prancuzams Is vietiniu suzinojes kad jie atkeliavo is Vanikoro jis leidosi į ta sala kur rado dvieju laivu patranku inkaru liekanas tarp rifu Jis keleta radiniu atveze į Europa 1828 m ta padare ir Diumonas Diurvilis 2005 ir 2008 m atlikti prancuzu tyrimai nustate kad abu laivai suduzo į Vanikoro rifus Dalis isgyvenusiuju buvo nuzudyti vietiniu Pasak vietiniu istoriju like gyvi is liekanu pasistate plausta ir isplauke į vakarus Kiti liko bet veliau isplauke keleri metai iki Dilono atvykimo Panasu kad 1791 m britu kapitonas mate Vanikore pagalbos lauzus bet nutare į sala neuzsukti Paminklas Albi miesteAtminimas1797 m Paryziuje buvo isleisti Laperuzo keliones iki Kamciatkos uzrasai Voyage De La Perouse Autour du Monde 4 tomai Veliau isleisti ir paskutiniai uzrasai is Australijos Laperuzo muziejai veikia Sidnejuje ir keliautojo gimtineje Albi Jo vardu buvo pavadinta keletas Prancuzijos laivu kalnu rifu įlanku Karalienes Sarlotes salose Naujojoje Zelandijoje Tasmanijoje Havajuose Laperuzo sasiauris tarp Hokaido ir Sachalino krateris Menulyje SaltiniaiNovaresio Paolo 1996 The Explorers From the Ancient World to the Present Stewart Tabori amp Chang p 180 ISBN 9781556704956 Laperouse was born at Albi Dunmore pp 3 4 D0 9B D0 B0 D0 BF D0 B5 D1 80 D1 83 D0 B7 20 D0 96 D0 B0 D0 BD 20 D0 A4 D1 80 D0 B0 D0 BD D1 81 D1 83 D0 B0 20 D0 B4 D0 B5 20 D0 93 D0 B0 D0 BB D0 BE Bolshaya sovetskaya enciklopediya T XIV Kuna Lomami Moskva Sovetskaya enciklopediya 1973LiteraturaDunmore John 1994 The Journal of Jean Francois de Galaup de la Perouse 1785 1788 anglu 1 London Hakluyt Society ISBN 0 904180 38 7 OCLC 165253485 Dunmore John 1995 The Journal of Jean Francois de Galaup de la Perouse 1785 178 8 britu anglu 2 London Hakluyt Society ISBN 0 904180 39 5 OCLC 1154259176 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu