Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Daugpilis latv Daugavpils latg Daugpiļs t y pilis prie Dauguvos carinėje Rusijoje Dvinsk miestas Latvijos pietryčiuose p
Dinaburgas
Daugpilis (latv. Daugavpils, latg. Daugpiļs, t. y. pilis prie Dauguvos; carinėje Rusijoje Dvinsk) – miestas Latvijos pietryčiuose, prie Dauguvos upės. 1893–1920 m. vadintas Dvinsku. Antrasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Svarbi sausumos ir vandens kelių sankryža; geležinkelio parko remonto įmonė. Elektros instrumentų, dviračių, sintetinio pluošto, audinių, baldų, avalynės ir maisto pramonės įmonės. Veikia Daugpilio universitetas, filialas,Latgalos zoologijos sodas.
| Daugpilis latv. Daugavpils, latg. Daugpiļs | |
|---|---|
| „Bažnyčių kalne“: šalia bokštus iškėlusio katalikų, evangelikų ir stačiatikių šventovės | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Latvija |
| Istorinis regionas | Latgala |
| Įkūrimo data | 1582 |
| Meras | Andrejs Elksniņš |
| Gyventojų | 80 627 |
| Plotas | 72,48 km² |
| Tankumas | 1 112 žm./km² |
| Altitudė | 102 m |
| Pašto kodas | LV-540(1-2); LV-540(4-5); LV-5410; LV-54(12-15); LV-54(17-20); LV-5422; LV-5465 |
| Tinklalapis | www.daugavpils.lv |
| Vikiteka | Daugpilis |
| Kirčiavimas | Daũgpilis |
Istorija
Miestą įkūrė Livonijos ordinas, už 18 km nuo buvusios lietuvių gyvenvietės Naujinio. Nuo 1275 m. buvo komtūrijos centras su įtvirtinta Dinaburgo pilimi.
Lietuviai ne kartą ją puolė, sugriaudavo, o 1281–1313 m. valdė. 1561–1569 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, vėliau – ATR. 1577 m. Dinaburgą užėmė ir nuniokojo rusų kariuomenė, vadovaujama Ivano IV. Miestas buvo atstatytas visai kitoje vietoje – 19 km žemiau Dauguvos. (Joje šiandien ir išsidėstęs dabartinis Daugpilis). Naujosios Dinaburgo tvirtovės statybą pabaigė Lietuvos-Lenkijos karalius Steponas Batoras, 1582 m. naujajam miestui suteikė Magdeburgo teises. Nuo 1677 m. Dinaburgas tapo sostine.
XVII a. Dinaburgas trumpam (1656–1667 m.) pervadintas Borisoglebsku. Po pirmo ATR padalinimo 1772 m. pateko į Rusijos imperiją, nuo 1802 m. priklausė Vitebsko gubernijai.
XIX a. pr. mieste pastatyta karinė Daugpilio tvirtovė, suvaidinusi svarbų vaidmenį 1812 m. atremiant Napoleono puolimą.
1826 m. pagal Peterburge patvirtintą projektą prasidėjo intensyvi miesto statyba – tvirtovės kariškiams bei jų šeimų nariams reikėjo gyvenamo ploto. Įsikūręs svarbių vandens bei sausumos keių sankryžoje Daugpilis tapo svarbiu transporto mazgu. XIX a. traukiniai kursuodavo į Peterburgą (nuo 1860 m.), į Rygą (nuo 1861 m.), į Varšuvą (nuo 1862 m., pastačius geležinkelio tiltą), į Oriolą (nuo 1866 m.) ir į Radviliškį (nuo 1873 m.).
XIX ir XX a. sandūroje mieste veikė daugiau nei 60 pramonės įmonių, iš kurių stambiausios buvo: geležinkelio dirbuvės, odos apdirbimo gamyklos, degtukų ir sagų fabrikai. Pirmasis medinis tiltas, kuris sujungė abu Dauguvos krantus, buvo pastatytas dar 1812 m. Vėliau įrengti dar keli mediniai, o nuo 1853 m. – ir pirmasis plieno konstrukcijų tiltas Baltijos kraštuose.
Carinės Rusijos valdymo laikotarpiu gyventojų daugumą sudarė žydai (46 %), rusai (27,5 %) ir lenkai (16,3 %). 1913 m. mieste buvo 39 mokyklos, iš jų dvi vidurinės (realinė mokykla ir moterų gimnazija), 1857 m. atidarytas teatras, taip pat 15 nedidelių ligoninių bei dvi vaistinės. Miesto prieigose Mežcieme stovėjo 1883 m. grafo Pliaterio-Zibergo įkurta gydykla „Pogulianka“. Iki pat I pasaulinio karo pradžios šiame rajone kūrėsi vasarotojai ir 1915 m. jame jau stovėjo 117 vasarnamių.
XIX ir XX a. sandūroje ir kitame Dauguvos krante esančioje Gryvoje vyko statybos. (Administraciškai ji priklausė apskričiai). Čia išaugusiai gyvenvietei 1912 m. suteiktos miesto teisės.
I pasaulinio karo metu dauguma pramonės įmonių kartu su darbininkais buvo evakuota į Rusijos gilumą, o mieste įsikūrė 5-tosios rusų armijos štabas. Miestiečių skaičius sumažėjo keturis kartus.
Daugpilio atstatymas prasidėjo 1920 m., kai Lenkijos ir Latvijos armijos miestą išlaisvino nuo bolševikų. Nepriklausomybės metais suklestėjo kultūrinis gyvenimas. Nors mieste buvo 602 nedidelės pramonės įmonės, tačiau pramonės prieškarinis lygis visgi nebuvo pasiektas. II pasaulinio karo metu Mežcieme įsteigta stovykla „Stalag-340“ tarybiniams karo belaisviams, o Daugpilio tvirtovėje – žydų getas. 1944 m. liepos mėnesį vykusių mūšių metu didelė dalis miesto buvo sugriauta.
Pokario metais Daugpilyje kūrėsi naujos įmonės. Buvo pastatytos lokomotyvų remonto, elektros prietaisų ir kt. gamyklos, tarp jų ir didžiausia chemijos pramonės įmonė Latvijoje – Daugpilio cheminio pluošto gamykla. Kartu su gamyklomis iškilo ir daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonai, didžiausias iš jų – „Chemikų gyvenvietė“. Nuo 1946 m. mieste važinėja tramvajus. 1956 m. prie Daugpilio prijungtas iki tol buvęs savarankišku Gryvos miestas. 1989 m. abu Dauguvos krantus sujungė Vienybės tiltas.
Šiuo metu Daugpilis yra antras pagal dydį Latvijos miestas ir trečias pagal dydį šalies pramonės centras. Daugpilio universiteto, 1988 m. atnaujinto miesto teatro, taip pat nacionalinių kultūrinių draugijų veiklos dėka Daugpilis tapo svarbiu Latgalos kultūriniu centru.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1784 m. ir 2023 m. | |||||||||
| 1784 m. | 1825 m. | 1860 m. | 1897 m.sur. | 1913 m. | 1914 m. | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 3 573 | 2 885 | 13 000 | 69 675 | 112 848 | 112 837 | 31 500 | 40 640 | ||
| 1938 m. | 1940 m. | 1944 m. | 1945 m. | 1946 m. | 1950 m. | ||||
| 43 226 | 45 160 | 40 071 | 51 300 | 14 832 | 29 600 | 22 587 | 50 800 | ||
| 1955 m. | 1956 m. | 1959 m.sur. | 1960 m. | 1966 m. | 1970 m.sur. | 1977 m. | 1979 m.sur. | ||
| 58 600 | 58 500 | 65 459 | 67 500 | 88 900 | 100 400 | 110 300 | 115 600 | ||
| 1989 m.sur. | 1995 m. | 2003 m. | 2007 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | ||
| 129 000 | 120 000 | 112 132 | 108 091 | 104 857 | 103 754 | 102 496 | 101 057 | ||
| 2017 m. | 2018 m. | 2020 m. | 2022 m. | 2023 m. | - | - | - | ||
| 95 467 | 92 776 | 91 407 | 79 120 | 78 850 | - | - | - | ||
| |||||||||
| 2023 m. sausio 1 d. duomenimis mieste gyveno 78 850 gyventojai.
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Architektūra
1810–1833 m. mieste pastatyta karinė tvirtovė. Jėzuitų bažnyčia, Evangelikų liuteronų bažnyčia, stačiatikių šv. Boriso ir Glebo cerkvė, katalikų Švč. Mergelės ir šv. Petro bažnyčios.
Transportas
Mieste veikia viešasis autobusų, tramvajų transportas, privačios taksi. Geležinkelis į Rygą, taip pat per miestą nutiestas Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis, yra Daugpilio geležinkelio stotis.
Sportas
Futbolas
- ASK Daugavpils
- FC Daugava
- Dinaburg FC
- FK Jaunība Daugavpils
- Lokomotīve Daugavpils
Klimatas
| Daugpilio klimatas | |||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Mėnuo | Sau | Vas | Kov | Bal | Geg | Bir | Lie | Rgp | Rgs | Spa | Lap | Gru | Metinis |
| Vid. aukščiausia °C | −3,6 | −2,6 | 2,1 | 10,3 | 17,9 | 21,5 | 22,5 | 21,6 | 16,3 | 9,8 | 3,3 | −1 | 9,8 |
| Vid. temperatūra °C | −6,7 | −5,9 | −1,8 | 5,2 | 12,1 | 15,7 | 16,9 | 15,9 | 11,2 | 6,1 | 1,0 | −3,8 | 5,5 |
| Vid. žemiausia °C | −9,7 | −9,9 | −6,5 | 0,6 | 6,1 | 10,1 | 11,8 | 10,9 | 7,2 | 2,9 | −1,4 | −6,1 | 1,3 |
| Krituliai mm | 37 | 28 | 32 | 42 | 52 | 74 | 79 | 74 | 69 | 52 | 51 | 43 | 633 |
| Duomenys: World Weather Information Service | |||||||||||||
Miestai partneriai
Miestai, su kuriais Daugpilis yra užmezgęs partnerystės ryšius:
|
Žymūs žmonės
- Meiras Simča (1843–1926) – Daugpilio rabinas, rašytojas, filosofas.
Daugpilyje gimę:
- (1879–1953) – dirigentas ir kompozitorius
- (1890–1948) – žydų teatro režisierius
- Vladislavas Raginis (1908–1939) – Lenkijos Antrojo pasaulinio karo didvyris
- Markas Rotko (1903–1970) – JAV dailininkas, abstraktaus ekspresionizmo klasikas
- Alfredas Rubikas (1935-) – politikas
- (1889–1997) – lenkų ekonomistas ir istorikas
- (1981-) – rusų pop dainininkas
Galerija
- Daugpilis 1912 metais
- Daugpilio krašto ir meno muziejus (2011 metų rugsėjis)
- Katalikų bažnyčia
- Šventojo Petro katalikų bažnyčia
- Liuteronų katedra
- Sentikių cerkvė
- Daugpilio Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių soboras
- Raudonų plytų pastatas Saulės gatvėje (Saules ielā)
- Jugendo stiliaus pastatas
- Jugendo stiliaus architektūros pastatas
- Peterburgo-Varšuvos geležinkelio stoties rūmai
-
- Paminklas 1919 m. kovoms atminti
- Vienybės pastatas
- Pagrindinė centre pėsčiųjų gatvė (Rīgas iela)
- Lapkričio 18-tosios gatvė
- Daugpilio tramvajus
- Daugpilio daugiafunkcinis sporto kompleksas
- Geležinkelio stotis
- Geležinkelio tiltas per Dauguvą
- Vienybės tiltas
Išnašos
- Daugpilis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 524 psl.
- „Tabula: TSG11-061. PASTĀVĪGIE IEDZĪVOTĀJI PA STATISTISKAJIEM REĢIONIEM, REPUBLIKAS PILSĒTĀM UN NOVADIEM PĒC TAUTĪBAS, DZIMUMA UN PA DZIMŠANAS VALSTĪM 2011.GADA 1.MARTĀ“. Data.csb.gov.lv. Suarchyvuotas originalas 2012-12-05. Nuoroda tikrinta 2013-03-12.
- „Weather Information for Daugavpils“ (anglų). Nuoroda tikrinta 2008-12-01.
- Ukraine’s Kharkiv, Latvia’s Daugavpils sign fraternization treaty
Nuorodos
- Oficiali svetainė (daugavpils.lv)
- Diunaburgo tvirtovė
- Daugpilis Vitebsko gubernijoje
- Daugpilio žemėlapis (google maps)
- Orai Daugpilyje ir visoje Latvijoje (meteo.lv), Orai Daugpilyje (gismeteo.lv), latvių kalba
- Daugpilio nuotraukos (google.co.uk)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dinaburgas, Kas yra Dinaburgas? Ką reiškia Dinaburgas?
Daugpilis latv Daugavpils latg Daugpils t y pilis prie Dauguvos carineje Rusijoje Dvinsk miestas Latvijos pietryciuose prie Dauguvos upes 1893 1920 m vadintas Dvinsku Antrasis pagal gyventoju skaiciu salies miestas Svarbi sausumos ir vandens keliu sankryza gelezinkelio parko remonto įmone Elektros instrumentu dviraciu sintetinio pluosto audiniu baldu avalynes ir maisto pramones įmones Veikia Daugpilio universitetas filialas Latgalos zoologijos sodas Daugpilis latv Daugavpils latg Daugpils Baznyciu kalne salia bokstus iskelusio kataliku evangeliku ir staciatikiu sventovesDaugpilis55 53 0 s pl 26 32 0 r ilg 55 88333 s pl 26 53333 r ilg 55 88333 26 53333 Daugpilis Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe LatvijaIstorinis regionas LatgalaĮkurimo data 1582Meras Andrejs ElksninsGyventoju 2021 80 627Plotas 72 48 km Tankumas 2021 1 112 zm km Altitude 102 mPasto kodas LV 540 1 2 LV 540 4 5 LV 5410 LV 54 12 15 LV 54 17 20 LV 5422 LV 5465Tinklalapis www daugavpils lvVikiteka DaugpilisKirciavimas DaũgpilisMiesto planas 1655 m Daugpilio centras Naujasis Forstatas XX a pr Daugpilio tvirtove Siuolaikinis vaizdasIstorijaMiesta įkure Livonijos ordinas uz 18 km nuo buvusios lietuviu gyvenvietes Naujinio Nuo 1275 m buvo komturijos centras su įtvirtinta Dinaburgo pilimi Lietuviai ne karta ja puole sugriaudavo o 1281 1313 m valde 1561 1569 m priklause Lietuvos Didziajai kunigaikstystei veliau ATR 1577 m Dinaburga uzeme ir nuniokojo rusu kariuomene vadovaujama Ivano IV Miestas buvo atstatytas visai kitoje vietoje 19 km zemiau Dauguvos Joje siandien ir issidestes dabartinis Daugpilis Naujosios Dinaburgo tvirtoves statyba pabaige Lietuvos Lenkijos karalius Steponas Batoras 1582 m naujajam miestui suteike Magdeburgo teises Nuo 1677 m Dinaburgas tapo sostine XVII a Dinaburgas trumpam 1656 1667 m pervadintas Borisoglebsku Po pirmo ATR padalinimo 1772 m pateko į Rusijos imperija nuo 1802 m priklause Vitebsko gubernijai XIX a pr mieste pastatyta karine Daugpilio tvirtove suvaidinusi svarbu vaidmenį 1812 m atremiant Napoleono puolima 1826 m pagal Peterburge patvirtinta projekta prasidejo intensyvi miesto statyba tvirtoves kariskiams bei ju seimu nariams reikejo gyvenamo ploto Įsikures svarbiu vandens bei sausumos keiu sankryzoje Daugpilis tapo svarbiu transporto mazgu XIX a traukiniai kursuodavo į Peterburga nuo 1860 m į Ryga nuo 1861 m į Varsuva nuo 1862 m pastacius gelezinkelio tilta į Oriola nuo 1866 m ir į Radviliskį nuo 1873 m XIX ir XX a sanduroje mieste veike daugiau nei 60 pramones įmoniu is kuriu stambiausios buvo gelezinkelio dirbuves odos apdirbimo gamyklos degtuku ir sagu fabrikai Pirmasis medinis tiltas kuris sujunge abu Dauguvos krantus buvo pastatytas dar 1812 m Veliau įrengti dar keli mediniai o nuo 1853 m ir pirmasis plieno konstrukciju tiltas Baltijos krastuose Carines Rusijos valdymo laikotarpiu gyventoju dauguma sudare zydai 46 rusai 27 5 ir lenkai 16 3 1913 m mieste buvo 39 mokyklos is ju dvi vidurines realine mokykla ir moteru gimnazija 1857 m atidarytas teatras taip pat 15 nedideliu ligoniniu bei dvi vaistines Miesto prieigose Mezcieme stovejo 1883 m grafo Pliaterio Zibergo įkurta gydykla Pogulianka Iki pat I pasaulinio karo pradzios siame rajone kuresi vasarotojai ir 1915 m jame jau stovejo 117 vasarnamiu XIX ir XX a sanduroje ir kitame Dauguvos krante esancioje Gryvoje vyko statybos Administraciskai ji priklause apskriciai Cia isaugusiai gyvenvietei 1912 m suteiktos miesto teises I pasaulinio karo metu dauguma pramones įmoniu kartu su darbininkais buvo evakuota į Rusijos giluma o mieste įsikure 5 tosios rusu armijos stabas Miestieciu skaicius sumazejo keturis kartus Daugpilio atstatymas prasidejo 1920 m kai Lenkijos ir Latvijos armijos miesta islaisvino nuo bolseviku Nepriklausomybes metais suklestejo kulturinis gyvenimas Nors mieste buvo 602 nedideles pramones įmones taciau pramones prieskarinis lygis visgi nebuvo pasiektas II pasaulinio karo metu Mezcieme įsteigta stovykla Stalag 340 tarybiniams karo belaisviams o Daugpilio tvirtoveje zydu getas 1944 m liepos menesį vykusiu musiu metu didele dalis miesto buvo sugriauta Pokario metais Daugpilyje kuresi naujos įmones Buvo pastatytos lokomotyvu remonto elektros prietaisu ir kt gamyklos tarp ju ir didziausia chemijos pramones įmone Latvijoje Daugpilio cheminio pluosto gamykla Kartu su gamyklomis iskilo ir daugiaauksciu gyvenamuju namu rajonai didziausias is ju Chemiku gyvenviete Nuo 1946 m mieste vazineja tramvajus 1956 m prie Daugpilio prijungtas iki tol buves savarankisku Gryvos miestas 1989 m abu Dauguvos krantus sujunge Vienybes tiltas Siuo metu Daugpilis yra antras pagal dydį Latvijos miestas ir trecias pagal dydį salies pramones centras Daugpilio universiteto 1988 m atnaujinto miesto teatro taip pat nacionaliniu kulturiniu draugiju veiklos deka Daugpilis tapo svarbiu Latgalos kulturiniu centru GyventojaiDemografine raida tarp 1784 m ir 2023 m 1784 m 1825 m 1860 m 1897 m sur 1913 m 1914 m 3 573 2 885 13 000 69 675 112 848 112 837 31 500 40 6401938 m 1940 m 1944 m 1945 m 1946 m 1950 m 43 226 45 160 40 071 51 300 14 832 29 600 22 587 50 8001955 m 1956 m 1959 m sur 1960 m 1966 m 1970 m sur 1977 m 1979 m sur 58 600 58 500 65 459 67 500 88 900 100 400 110 300 115 6001989 m sur 1995 m 2003 m 2007 m 2009 m 2010 m 2011 m 2012 m 129 000 120 000 112 132 108 091 104 857 103 754 102 496 101 0572017 m 2018 m 2020 m 2022 m 2023 m 95 467 92 776 91 407 79 120 78 850 Demografines raidos histogramaDaugpilio gyventoju skaiciaus svyravimo skale2023 m sausio 1 d duomenimis mieste gyveno 78 850 gyventojai Rusai 46 9 36971 Latviai 21 16556 Lenkai 12 8 11064 Baltarusiai 7 1 5 90 Ukrainieciai 2 5 1965 Lietuviai 0 8 664 Zydai 0 2 148 Estai 0 19 Kiti 8 7 6873 Daugpilio gyventojai pagal tautybe ju skaicius ir procentas 2011 metaisTautybe ProcentaiRusai 36971 46 9 Latviai 16556 21 0 Lenkai 10064 12 8 Baltarusiai 5590 7 1 Ukrainieciai 1965 2 5 Lietuviai 664 0 8 Kiti 7021 8 9 Architektura1810 1833 m mieste pastatyta karine tvirtove Jezuitu baznycia Evangeliku liuteronu baznycia staciatikiu sv Boriso ir Glebo cerkve kataliku Svc Mergeles ir sv Petro baznycios TransportasMieste veikia viesasis autobusu tramvaju transportas privacios taksi Gelezinkelis į Ryga taip pat per miesta nutiestas Sankt Peterburgo Varsuvos gelezinkelis yra Daugpilio gelezinkelio stotis SportasFutbolas ASK Daugavpils FC Daugava Dinaburg FC FK Jauniba Daugavpils Lokomotive DaugavpilsKlimatas Daugpilio klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid auksciausia C 3 6 2 6 2 1 10 3 17 9 21 5 22 5 21 6 16 3 9 8 3 3 1 9 8Vid temperatura C 6 7 5 9 1 8 5 2 12 1 15 7 16 9 15 9 11 2 6 1 1 0 3 8 5 5Vid zemiausia C 9 7 9 9 6 5 0 6 6 1 10 1 11 8 10 9 7 2 2 9 1 4 6 1 1 3Krituliai mm 37 28 32 42 52 74 79 74 69 52 51 43 633Duomenys World Weather Information ServiceMiestai partneriaiMiestai su kuriais Daugpilis yra uzmezges partnerystes rysius Haderslevas Danija Mutala Svedija Radomas Lenkija Ferara Italija Rusija Vitebskas Baltarusija Ramla Izraelis Harbinas Kinija Sankt Peterburgas Rusija Panevezys Lietuva Visaginas Lietuva Charkivas UkrainaZymus zmones Meiras Simca 1843 1926 Daugpilio rabinas rasytojas filosofas Daugpilyje gime 1879 1953 dirigentas ir kompozitorius 1890 1948 zydu teatro rezisierius Vladislavas Raginis 1908 1939 Lenkijos Antrojo pasaulinio karo didvyris Markas Rotko 1903 1970 JAV dailininkas abstraktaus ekspresionizmo klasikas Alfredas Rubikas 1935 politikas 1889 1997 lenku ekonomistas ir istorikas 1981 rusu pop dainininkasGalerijaDaugpilis 1912 metais Daugpilio krasto ir meno muziejus 2011 metu rugsejis Kataliku baznycia Sventojo Petro kataliku baznycia Liuteronu katedra Sentikiu cerkve Daugpilio Sventuju kankiniu Boriso ir Glebo staciatikiu soboras Raudonu plytu pastatas Saules gatveje Saules iela Jugendo stiliaus pastatas Jugendo stiliaus architekturos pastatas Peterburgo Varsuvos gelezinkelio stoties rumai Daugpilio universitetas Paminklas 1919 m kovoms atminti Vienybes pastatas Pagrindine centre pesciuju gatve Rigas iela Lapkricio 18 tosios gatve Daugpilio tramvajus Daugpilio daugiafunkcinis sporto kompleksas Gelezinkelio stotis Gelezinkelio tiltas per Dauguva Vienybes tiltasIsnasosDaugpilis Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 524 psl Tabula TSG11 061 PASTAViGIE IEDZiVOTAJI PA STATISTISKAJIEM REGIONIEM REPUBLIKAS PILSETAM UN NOVADIEM PEC TAUTiBAS DZIMUMA UN PA DZIMSANAS VALSTiM 2011 GADA 1 MARTA Data csb gov lv Suarchyvuotas originalas 2012 12 05 Nuoroda tikrinta 2013 03 12 Weather Information for Daugavpils anglu Nuoroda tikrinta 2008 12 01 Ukraine s Kharkiv Latvia s Daugavpils sign fraternization treatyNuorodosOficiali svetaine daugavpils lv Diunaburgo tvirtove Daugpilis Vitebsko gubernijoje Daugpilio zemelapis google maps Orai Daugpilyje ir visoje Latvijoje meteo lv Orai Daugpilyje gismeteo lv latviu kalba Daugpilio nuotraukos google co uk