Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandras Ypsilantis gr Αλέξανδρος Υψηλάντης rumun Alexandru Ipsilanti rus Александр Константинович Ипсиланти g 1792 m
Aleksandras Ypsilantis
Aleksandras Ypsilantis (gr. Αλέξανδρος Υψηλάντης; rumun. Alexandru Ipsilanti; rus. Александр Константинович Ипсиланти, g. 1792 m. gruodžio 12 d. – m. 1828 m. sausio 31 d.) – Grafas, Rusijos imperijos karininkas, Graikijos nepriklausomybės karo vadas, nacionalinis Graikijos didvyris.
Rusijos karininkas
Aleksandras Ypsilantis gimė Konstantinopolyje 1792 m. gruodžio 12 d. Ypsilantčiai priklausė senai, turtingai Ponto graikų dinastijai. Jo tėvas, grafas , buvo Osmanų imperijos teismo , Moldavijos ir Valakijos valdovas. 1806 m. už dalyvavimą judėjime dėl graikų nepriklausomybės, neteko valdžios ir po turkų konfiskacijos su šeima pabėgo į Kijevą.
Aleksandras buvo vyriausias sūnus šeimoje, buvo išsilavinęs, mokėjo rusų, anglų, vokiečių ir rumunų kalbas. Penkiolikos metų buvo pristatytas imperatoriaus dvaro rūmams ir gavo imperatorės Marijos Fiodorovnos globą.
1808 m balandžio 12 d. A. Ypsilantis įstojo į kavalergardų pulką ir gavo korneto laipsnį. Karjeros laipteliais jis kopė greitai. 1810 m. rugsėjo 27 d. buvo paaukštintas į poručikus, 1812 m. spalio 18 d. – štabsrotmistrus, 1813 m. vasario 20 d. – rotmistrus, o tų pačių metų birželio 6 d. pervestas į Gardino husarų pulką.
metu Aleksandras dalyvavo daugelyje mūšių, o 1813 m. mūšyje prie Drezdeno buvo sužeistas ir neteko dešinės rankos. Dar ligoninėje jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis. Dėl patirtos traumos ilgai gydėsi ir nebegalėjo toliau tęsti karinės tarnybos.
Imperatorius Aleksandras I buvo gailestingas jaunam invalidui ir 1816 m. sausio 1 d. paaukštino jį į flygeladjutantus. 1817 m. pabaigoje Aleksandrui buvo suteiktas generolo majoro laipsnis ir paskirtas 1–mos brigados 1–os husarų divizijos vadu.
Nors A. Ypsilantis ištikimai tarnavo savo antrai tėvynei, jis neužmiršo ir liūdnos Graikijos padėties. Vienos kongreso laikotarpis buvo ypač palankus patriotinėms graikų viltims. Jų tautietis grafas Ioannis Kapodistrias buvo Rusijos URM tarnautojas ir jo pastangų dėka, Vienos kongreso akte nebuvo įtrauktas straipsnis garantuojantis Osmanų imperijos neliečiamumą.
Pasiruošimas sukilimui
Susikūrusios organizacijos slaptas tikslas buvo jėga išsikovoti Graikijos nepriklausomybę. Šios organizacijos priešakyje stovėjo paslaptinga „slaptoji valdžia“, kurią daugelis laikė imperatorių Aleksandra I. Į šios organizacijos gretas įstojo ir broliai Ypsilantčiai.
Esminiais Eterijos organizacijos metai buvo 1820 m., kada vadovybė nusprendė ginklu pasipriešinti turkams. I. Kapodistrijui buvo pasiūlyta užimti organizacijos vadovo postą. Tuo metu jo padėtis buvo labai sudėtinga. Kaip Graikijos patriotas jis troško greitesnio savo šalies išlaisvinimo, bet kaip Rusijos valdžios atstovas buvo įsitikinęs, kad be Rusijos pagalbos, sukilimas bus tik bereikalingas kraujo praliejimas. Todėl jis nepalaikė ginkluoto sukilimo idėjos. Tad vadovauti organizacijai buvo pasiūlyta A. Ypsilantčiui. Šis pasiūlymas atitiko jo norams ir 1820 m. kovo 31 d. jis buvo patvirtintas į šį postą.
Pagrindiniai sukilimo plano punktai buvo šie:
- padėti juodkalniečių ir serbų sukilėliams;
- pradėti sukilimą Valakijoje;
- sukelti neramumus Konstantinopolyje ir sudeginti miesto uoste turkų laivyną;
- A. Ypsilantčiui atvykus į Graikiją, pradėti revoliuciją Peloponese.
Sukilimas
1821 m. pradžioje buvo nuspręsta imtis ryžtingų veiksmų. Sausio 13 d. mirė Valakijos valdovas Aleksandras Sutcas ir ši aplinkybė leido eteristams pradėti savo veiksmus. Vasario 22 d. A. Ypsilantis lydimas brolio Georgijaus, apsivilkęs Rusijos generolo forma, perėjo užšalusį Prutą (Turkijos – Rusijos sieną) su 800 kavalerijos būriu ir atvyko į Jasus. Čia prisijungė dar apie 4 000 savanorių. Po dviejų dienų jis išplatino proklamaciją su kvietimu sukilti prieš turkus. Kovo 25 d. Aleksandras iškilmingai kreipėsi į savo armiją ir pakvietė ginkluotai kovai prieš turkus. A. Ypsilantčio kvietimas pasiekė ir Graikiją.
Kovo 28 d., dvi dienas prastovėjęs sostinės apylinkėse, Aleksandras įžygiavo į Bukareštą. Bet nepasikliaudamas savo jėgomis ir kankinamas abejonių dėl pradėto darbo, balandžio 1 d. atsitraukė į Tirgovištę. Tuo tarpu turkų pajėgos skynė pergalę po pergalės ir gegužės 2 d. užėmė Galacį, o gegužės 17 d. – Bukareštą. Tirgovištėje kilo panika: padaugėjo dezertyrų, eteristų tarpe buvo ir tokių, kurie vedė derybas su turkais dėl A. Ypsilantčio išdavimo. Aleksandro vadovaujamos pajėgos patraukė link Austrijos sienos.
Birželio 7 d. įvyko lemiamas sukilimo mūšis. Turkai be vargo išsklaidė graikų kavalerijos būrį ir privertė juos bėgti.
Pabėgimas ir mirtis
Norėdamas patekti į Austriją, Aleksandras savo kariams pranešė, kad Austrija pradėjo karą su turkais ir birželio 15 d., kaip derybininkas, su broliais perėjo Austrijos sieną netoli Germanštadto (dabar Sibiu). Bet Timišoare jie buvo sulaikyti ir išsiųsti į Aradą, kad sulaukti instrukcijų iš Vienos. Po dešimties dienų A. Ypsilantčiui buvo pranešta, kad imperatorius sutinka neperduoti bėglių turkams ir su visa palyda jis buvo uždarytas į Munkačio tvirtovę.
1823 m. birželį kaliniai buvo pervesti į tvirtovę Čekijoje. Čia Aleksandras beveik visą laiką sirgo ir gydytojų rekomendacija 1826 m. jam buvo leista išvykti į sanatoriją Vengrijoje.
Į valdžią Rusijoje atėjus imperatoriui Nikolajui I atsirado vilčių dėl A. Ypsilantčio išlaisvinimo. 1827 m. Rusijos pasiuntinys Vienoje gavo pranešimą, kad imperatorius ne prieš Ypsilantčių išlaisvinimui, bet jie nepageidaujami Rusijoje. 1827 m. lapkritį A. Ypsilantis buvo išleistas į laisvę. Jis ketino toliau gyventi Vienoje arba Venecijoje, bet liga jam leido atvykti tik iki Vienos, kur ir praleido paskutines dienas.
A. Ypsilantis mirė 1828 m sausio 31 d. Vienoje. Iš pradžių jis buvo palaidotas Šv. Marko kapinėse, o po 136 metų, 1964 m. rugpjūtį, perkeltas į Šv. Taksiarčio cerkvę (gr. ταξιάρχης) Atėnuose.
Nuorodos
- Aleksandras Ypsilantis rus.
Išnašos
- Ypsilantčių šeima Kijeve rus.
- Graikijos sukilimas Archyvuota kopija 2016-03-07 iš Wayback Machine projekto. rus.
- Aleksandras Ypsilantis rus.
- Munkačas rus.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Ypsilantis, Kas yra Aleksandras Ypsilantis? Ką reiškia Aleksandras Ypsilantis?
Aleksandras Ypsilantis gr Ale3andros Ypshlanths rumun Alexandru Ipsilanti rus Aleksandr Konstantinovich Ipsilanti g 1792 m gruodzio 12 d m 1828 m sausio 31 d Grafas Rusijos imperijos karininkas Graikijos nepriklausomybes karo vadas nacionalinis Graikijos didvyris Aleksandras Ypsilantis su organizacijos apranga Graikijos nacionalinis istorijos muziejus Rusijos karininkasAleksandras Ypsilantis gime Konstantinopolyje 1792 m gruodzio 12 d Ypsilantciai priklause senai turtingai Ponto graiku dinastijai Jo tevas grafas buvo Osmanu imperijos teismo Moldavijos ir Valakijos valdovas 1806 m uz dalyvavima judejime del graiku nepriklausomybes neteko valdzios ir po turku konfiskacijos su seima pabego į Kijeva Aleksandras buvo vyriausias sunus seimoje buvo issilavines mokejo rusu anglu vokieciu ir rumunu kalbas Penkiolikos metu buvo pristatytas imperatoriaus dvaro rumams ir gavo imperatores Marijos Fiodorovnos globa 1808 m balandzio 12 d A Ypsilantis įstojo į kavalergardu pulka ir gavo korneto laipsnį Karjeros laipteliais jis kope greitai 1810 m rugsejo 27 d buvo paaukstintas į porucikus 1812 m spalio 18 d stabsrotmistrus 1813 m vasario 20 d rotmistrus o tu paciu metu birzelio 6 d pervestas į Gardino husaru pulka metu Aleksandras dalyvavo daugelyje musiu o 1813 m musyje prie Drezdeno buvo suzeistas ir neteko desines rankos Dar ligonineje jam buvo suteiktas pulkininko laipsnis Del patirtos traumos ilgai gydesi ir nebegalejo toliau testi karines tarnybos Imperatorius Aleksandras I buvo gailestingas jaunam invalidui ir 1816 m sausio 1 d paaukstino jį į flygeladjutantus 1817 m pabaigoje Aleksandrui buvo suteiktas generolo majoro laipsnis ir paskirtas 1 mos brigados 1 os husaru divizijos vadu Nors A Ypsilantis istikimai tarnavo savo antrai tevynei jis neuzmirso ir liudnos Graikijos padeties Vienos kongreso laikotarpis buvo ypac palankus patriotinems graiku viltims Ju tautietis grafas Ioannis Kapodistrias buvo Rusijos URM tarnautojas ir jo pastangu deka Vienos kongreso akte nebuvo įtrauktas straipsnis garantuojantis Osmanu imperijos nelieciamuma Pasiruosimas sukilimuiSusikurusios organizacijos slaptas tikslas buvo jega issikovoti Graikijos nepriklausomybe Sios organizacijos priesakyje stovejo paslaptinga slaptoji valdzia kuria daugelis laike imperatoriu Aleksandra I Į sios organizacijos gretas įstojo ir broliai Ypsilantciai Esminiais Eterijos organizacijos metai buvo 1820 m kada vadovybe nusprende ginklu pasipriesinti turkams I Kapodistrijui buvo pasiulyta uzimti organizacijos vadovo posta Tuo metu jo padetis buvo labai sudetinga Kaip Graikijos patriotas jis trosko greitesnio savo salies islaisvinimo bet kaip Rusijos valdzios atstovas buvo įsitikines kad be Rusijos pagalbos sukilimas bus tik bereikalingas kraujo praliejimas Todel jis nepalaike ginkluoto sukilimo idejos Tad vadovauti organizacijai buvo pasiulyta A Ypsilantciui Sis pasiulymas atitiko jo norams ir 1820 m kovo 31 d jis buvo patvirtintas į sį posta Pagrindiniai sukilimo plano punktai buvo sie padeti juodkalnieciu ir serbu sukileliams pradeti sukilima Valakijoje sukelti neramumus Konstantinopolyje ir sudeginti miesto uoste turku laivyna A Ypsilantciui atvykus į Graikija pradeti revoliucija Peloponese SukilimasA Ypsilantcio paminklas Atenuose 1821 m pradzioje buvo nuspresta imtis ryztingu veiksmu Sausio 13 d mire Valakijos valdovas Aleksandras Sutcas ir si aplinkybe leido eteristams pradeti savo veiksmus Vasario 22 d A Ypsilantis lydimas brolio Georgijaus apsivilkes Rusijos generolo forma perejo uzsalusį Pruta Turkijos Rusijos siena su 800 kavalerijos buriu ir atvyko į Jasus Cia prisijunge dar apie 4 000 savanoriu Po dvieju dienu jis isplatino proklamacija su kvietimu sukilti pries turkus Kovo 25 d Aleksandras iskilmingai kreipesi į savo armija ir pakviete ginkluotai kovai pries turkus A Ypsilantcio kvietimas pasieke ir Graikija Kovo 28 d dvi dienas prastovejes sostines apylinkese Aleksandras įzygiavo į Bukaresta Bet nepasikliaudamas savo jegomis ir kankinamas abejoniu del pradeto darbo balandzio 1 d atsitrauke į Tirgoviste Tuo tarpu turku pajegos skyne pergale po pergales ir geguzes 2 d uzeme Galacį o geguzes 17 d Bukaresta Tirgovisteje kilo panika padaugejo dezertyru eteristu tarpe buvo ir tokiu kurie vede derybas su turkais del A Ypsilantcio isdavimo Aleksandro vadovaujamos pajegos patrauke link Austrijos sienos Birzelio 7 d įvyko lemiamas sukilimo musis Turkai be vargo issklaide graiku kavalerijos burį ir priverte juos begti Pabegimas ir mirtisNoredamas patekti į Austrija Aleksandras savo kariams pranese kad Austrija pradejo kara su turkais ir birzelio 15 d kaip derybininkas su broliais perejo Austrijos siena netoli Germanstadto dabar Sibiu Bet Timisoare jie buvo sulaikyti ir issiusti į Arada kad sulaukti instrukciju is Vienos Po desimties dienu A Ypsilantciui buvo pranesta kad imperatorius sutinka neperduoti begliu turkams ir su visa palyda jis buvo uzdarytas į Munkacio tvirtove 1823 m birzelį kaliniai buvo pervesti į tvirtove Cekijoje Cia Aleksandras beveik visa laika sirgo ir gydytoju rekomendacija 1826 m jam buvo leista isvykti į sanatorija Vengrijoje Į valdzia Rusijoje atejus imperatoriui Nikolajui I atsirado vilciu del A Ypsilantcio islaisvinimo 1827 m Rusijos pasiuntinys Vienoje gavo pranesima kad imperatorius ne pries Ypsilantciu islaisvinimui bet jie nepageidaujami Rusijoje 1827 m lapkritį A Ypsilantis buvo isleistas į laisve Jis ketino toliau gyventi Vienoje arba Venecijoje bet liga jam leido atvykti tik iki Vienos kur ir praleido paskutines dienas A Ypsilantis mire 1828 m sausio 31 d Vienoje Is pradziu jis buvo palaidotas Sv Marko kapinese o po 136 metu 1964 m rugpjutį perkeltas į Sv Taksiarcio cerkve gr ta3iarxhs Atenuose NuorodosAleksandras Ypsilantis rus IsnasosVikiteka Aleksandras Ypsilantis vaizdine ir garsine medziagaYpsilantciu seima Kijeve rus Graikijos sukilimas Archyvuota kopija 2016 03 07 is Wayback Machine projekto rus Aleksandras Ypsilantis rus Munkacas rus