Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Serbijos ekonomikaValiutaSerbijos dinarasFiskaliniai metaisausio 1 gruodžio 31Prekybos partneriaiCEFTA BSECStatistiniai

Serbijos ekonomika

  • Pagrindinis puslapis
  • Serbijos ekonomika
Serbijos ekonomika
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Serbijos ekonomika
ValiutaSerbijos dinaras
Fiskaliniai metaisausio 1 – gruodžio 31
Prekybos partneriaiCEFTA, BSEC
Statistiniai duomenys
BVP$51,523 mlrd $ (2019 prognz.)
BVP augimas▲ 3,5 % (2019)
BVP gyventojui7 397 $ (2019)
BVP pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 6,0 %; pramonė 26,1 %; paslaugos 67,9 % (2018)
Infliacija1,96 % (2018)
ŽSRI0,787 (2017)
Darbo jėga3,2 mln (2018)
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektoriusžemės ūkis 15,9 %; pramonė 28,1 %; paslaugos 56,0 % (2018)
Bedarbystė▬ 10,3 % (2019 antras ketvirtis)
Pagrindiniai pramonės sektoriaimotorinės transporto priemonės, netaurieji metalai, maisto perdirbimas, mašinų pramonė, chemikalai, padangos, farmacijos pramonė
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos19,2 mlrd. $ (2018)
Eksporto prekėsmotorinės transporto priemonės, elektrinės mašinos, spalvotieji metalai, guma ir plastikai, chemikalai
Pagrindiniai eksporto partneriaiItalija 12,2 %, Vokietija 11,9 %, Bosnija ir Hercegovina 7,9 %, Rumunija 5,9 %, Rusija 5,3 %, Juodkalnija 4,7 %
Importo pajamos25,8 mlrd $ (2018)
Importo prekėschemikalai, bendrosios paskirties mašinos, kuras ir gamtinės dujos, motorinės transporto priemonės, netaurieji metalai
Pagrindiniai importo partneriaiVokietija 13,4 %, Italija 9,4 %, Kinija 8,4%, Rusija 7,9 %, Vengrija 4,8 %, Turkija 3,8 %
Tiesioginės užsienio investicijos41,52 mlrd. $ (2016)
Bendroji skola užsieniui29,5 mlrd. $ (2017)
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas51,8 % nuo BVP (2019)
Tiesioginės įplaukos17,69 mlrd. $ (2017)
Tiesioginės išlaidos17,59 mlrd. $ (2017)
Ekonominės pagalbos fondas1,5 mlrd. eurų (2014-2020)
Bankų reitingavimasStandard & Poor's: BB
Rezervo fondas14,02 mlrd $ (2019)
Infolentelė: žiūrėti •  • redaguoti

Serbijos ekonomika yra paremta paslaugų sektoriumi, kuris sudaro du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP). Serbija taip pat laikoma laisvosios rinkos šalimi. Numatoma, kad 2019 m. nominalus BVP turėtų pasiekti 51,523 milijardo JAV dolerių, kas yra 7 397 JAV dolerių vienam gyventojui, o taikant perkamosios galios pariteto metodą, BVP prognozės yra 129,298 milijardų JAV dolerių, kas sudaro 18 564 JAV dolerius vienam gyventojui.

Svarbiausios Serbijos pramonės šakos yra automobilių gamyba, metalo apdorojimas, baldų gamyba, maisto gamyba ir perdirbimas, mašinų ir mechanizmų gamyba, chemijos pramonė, padangų gamyba, tekstilės pramonė ir vaistų gamyba. Svarbiausi pramonės eksporto produktai yra automobiliai, geležis ir plienas, guma, drabužiai, kviečiai, vaisiai ir daržovės, spalvotieji metalai, elektros prietaisai, metalo gaminiai, ginklai ir amunicija. Pagrindinės prekybos partnerės šalys yra Italija, Vokietija, Bosnija ir Hercegovina, Rusija ir Rumunija.

Belgradas – šalies sostinė ir ekonomikos centras. Jame įsikūrusios dauguma pagrindinių serbiškų bei tarptautinių kompanijų, kurios veikia šalyje. Belgrade yra įsikūręs Serbijos liaudies bankas ir . Novi Sadas – antras pagal dydį Serbijos miestas bei svarbiausias ekonominis centras po Belgrado.

Istorinė apžvalga

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje Serbijoje rinkos ekonomika po truputį ėmė keisti planinę ekonomiką. Serbijos ekonominė padėtis tuo metu buvo geresnė negu daugumos Rytų bloko valstybių, bet vėliau buvo smarkiai paveikta Jugoslavijos karų bei Jungtinių Tautų sankcijų ir prekybos embargo. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje šalis patyrė didžiulį „protų nutekėjimą“. Po Slobodano Milaševičiaus nuvertimo iš prezidento posto 2000 m. Serbija galutinai perėjo į rinkos ekonomiką ir patyrė staigų ekonomikos augimą. Tuo laikotarpiu Serbijos ekonomika augo maždaug 4–5 % per metus, vidutinė alga padidėjo keturgubai, taip pat padidėjo ekonominės ir socialinės galimybės. 2009 m. pasaulinės ekonominės krizės metu Serbijos ekonomika smuko 3,1 %. Po to kelis metus jautėsi ekonominis sąstingis. Šalis prieškrizinį BVP pasiekė tik 2016 m.

Nuo 2014 m. šalis derisi dėl įstojimo į Europos Sąjungą.

Makroekonomikos tendencijos

Ekonomikos augimas

2018 m. duomenimis, vidutinis Serbijos BVP metinis prieaugis per paskutinius penkerius metus buvo 2 %. BVP struktūra pagal sektorius: 67,9 % sudaro paslaugų sektorius, 26,1 % – pramonės ir 6,0 % – žemės ūkio.

Viešieji finansai

Nuo 2000 m. iki 2008 m. Serbijos valstybinės skolos santykis su BVP nukrito 140,1 procentinio taško. Kiek vėliau santykis vėl ėmė augti, kai valstybė ėmė kovoti su 2008 m. finansų krizės padariniais. 2018 m. valstybės skolos ir BVP santykis sustojo ties 53,8 %.

Nuo 2000 m. iki 2009 m. Serbijos oficialiosios tarptautinės atsargos smarkiai išaugo. Tuomet jos prilygo 10,6 milijardo eurų ir iki šiol liko to paties lygio.

Valiuta ir infliacija

Pagrindinis straipsnis – Serbijos dinaras.

Serbijos valiuta yra Serbijos dinaras, kurio istorija siekia dar 1214 m.

Po Antrojo pasaulinio karo Jugoslavijai ir vėliau Serbijai buvo būdinga aukšta infliacija, ypač XX a. devintame ir dešimtame dešimtmečiuose. Tarp 1992 m. ir 1994 m. šalis išgyveno hiperinfliacijos periodą, kuris truko dvidešimt penkis mėnesius.1993 m. mėnesio infliacija pasiekė stulbinančius 313 milijonų procentų. XXI a. pradžioje infliacijos lygis stabilizavosi. Per paskutinius porą metų Serbijoje buvo užfiksuotas palyginti nedidelis infliacijos lygis.

Prekyba su užsienio šalimis

Serbija yra sudariusi nemažai sutarčių, kurios leidžia šaliai laisvai prekiauti su užsienio šalimis ir prekybos blokais.

2008 m. Serbija pasirašė laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga, ši sutartis leidžia eksportuoti visus šalyje pagamintus produktus be muitų ir kitų įmokų. Kai kuriems produktams (veršienai, cukrui ir vynui) metinės importo kvotos vis dar taikomos. Nuo 2016 m. Europos Sąjungos šalys buvo didžiausias Serbijos prekybos partneris. 64,3 % viso šalies eksporto sudaro eksportas į Europos Sąjungos šalis.

Serbija yra pasirašiusi Centrinės Europos laisvosios prekybos sutartį, kuri leidžia šaliai eksportuoti produktus be muitų į kaimynines šalis: Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Kroatiją, Šiaurės Makedoniją, Moldaviją, Juodkalniją ir Kosovą. 2016 m. šios sutarties šalys narės buvo antras didžiausias Serbijos prekybos partneris.

2009 m. Serbija taip pat pasirašė laisvosios prekybos sutartį su ELPA šalimis (Šveicarija, Norvegija ir Islandija).

Serbijos laisvosios prekybos sutartis su Rusija galioja nuo 2000 m. Kai kuriems produktams vis dar yra taikomos metinės kvotos. Laisvosios prekybos sutartis su Turkija buvo pasirašyta 2009 m. Prekyba su JAV yra vykdoma pagal , kuri leidžia lengvatinėmis sąlygomis neapmokestinti maždaug 4 650 produktų.

Tiesioginės užsienio investicijos

Serbijos vyriausybės prioritetas yra tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas. Kompanijoms, kurios yra pasiruošusios investuoti šalyje, yra siūlomos finansinės ir mokesčių lengvatos. Serbijoje pirmaujančios šalys investuotojos yra Vokietija, Italija, Jungtinės Valstijos, Kinija, Austrija, Čekijos Respublika ir Prancūzija. Didžioji tiesioginių užsienio investicijų dalis yra skiriama automobilių pramonei, maisto ir gėrimų pramonei, elektronikos pramonei bei tekstilės ir drabužių pramonei.

„” korporacijos, investuojančios į gamybos sektorių yra Fiat Chrysler Automobiles, , Michelin, Siemens, Panasonic, , , PepsiCo, Coca-Cola, ir kitos. Rusijos energijos milžinai Lukoil ir Gazprom taip pat nemažai investavo Serbijoje. Kinijos plieno ir vario gigantai ir Serbijoje įsigijo plieno gamyklą ir vario kasybos kompleksą. Finansinis sektorius pritraukė investicijas iš įvairių užsienio bankų: Intesa Sanpaolo ir UniCredit iš Italijos, Crédit Agricole ir Société Générale iš Prancūzijos, ir iš Austrijos. Į technologijas ir telekomunikacijas Serbijoje investuoja Microsoft, , ir .

Mažmeninės prekybos sektoriuje didžiausi užsienio investuotojai yra olandų , vokiečių ir , graikų ir kroatų .

Ekonomikos sektoriai

Žemės ūkis

Pagrindinis straipsnis – Serbijos žemės ūkis.

Gamtinės (žemės ir klimato) sąlygos Serbijoje yra labai palankios įvairiai žemės ūkio produkcijai. Šalis turi 3 468 500 ha žemės ūkio naudmenų (0,49 ha žmogui), iš kurių 2 591 000 ha sudaro ariamoji žemė (0,37 ha žmogui). 2016 m. Serbija eksportavo žemės ūkio ir maisto produktų už $3,2 milijardo. Importo ir eksporto santykis tais metais buvo 178 %. Žemės ūkio eksportas sudaro daugiau nei penktadalį viso Serbijos eksporto. Serbija yra viena didžiausių šaldytų vaisių tiekėjų į Europos Sąjungą (didžiausia Prancūzijos rinkai ir antra didžiausia Vokietijos rinkai).Voivodina – svarbiausias žemės ūkio produkcijos regionas, įsikūręs Panonijos lygumoje. Kiti svarbūs žemės ūkio regionai yra Metohija, Moravos upės slėnis, upės slėnis, ir . 2010 m. 68,4 % žemės ūkio produkcijos sudarė pasėliai, o likusius 31,6 % – gyvulinė produkcija. Serbija yra trečia didžiausia slyvų tiekėja (500 000 tonų per metus, trečia po Kinijos ir Indijos), o 2015 m. tapo pirma didžiausia aviečių tiekėja (apie 100 000 tonų, pralenkdama Lenkiją ir Čilę). Taip pat ji yra svarbi kukurūzų (6,48 milijonų tonų, 32-ta pasaulyje) ir kviečių tiekėja (3 milijonai tonų, 35-ta pasaulyje). Kiti svarbūs žemės ūkio produktai yra saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, sojos pupelės, bulvės, obuoliai, kiauliena, jautiena, paukštiena ir pieno produktai.

Serbijoje yra 56 000 ha vynuogynų, kurie tiekia maždaug 178 mln. litrų vyno per metus. Žymiausi vynuogininkystės regionai yra Voivodinoje ir Šumadijoje.

Energetika

Pagrindinis straipsnis – .

Energetikos sektorius yra vienas didžiausių ir svarbiausių sektorių šalyje. Serbija eksportuoja daugiau elektros energijos nei importuoja.

Serbijoje gausu anglies bei naftos ir gamtinių dujų atsargų. Serbija turi net 5,5 milijardų tonų rusvosios anglies atsargų. Šalis yra penkta pagal iškasamų rusvųjų anglių kiekį pasaulyje (antra po Vokietijos Europoje). Anglis gaunama iš dviejų šalies didžiausių anglies šachtų Kolubaroje (4 milijardai tonų) ir Kostolace (1,5 milijardo tonų). Nepaisant to, kad šalis yra maža pasauliniu mastu, Serbijos naftos ir dujų ištekliai (77,4 milijonų tonų naftos ekvivalento ir 48,1 milijardų kubinių metrų dujų) turi regioninę reikšmę, kadangi Serbija yra didžiausia buvusios Jugoslavijos ir Balkanų (didžiausia po Rumunijos) šalis. Beveik 90 % aptiktos naftos ir dujų yra randama Banate. Šie naftos ir dujų telkiniai yra didžiausi Panonijos baseine, bet vidutiniai Europos mastu.

2016 m. Serbija pagamino 36,5 milijardų kilovatvalandžių (KWh) elektros energijos, tuo tarpu galutinis elektros energijos suvartojimas šalyje buvo 35,5 kilovatvalandžių (KWh). Didžioji pagamintos elektros energijos dalis yra gaunama iš šiluminių elektrinių (72,7 % visos elektros energijos), mažesnioji dalis yra gaunama iš hidroelektrinių (27,3 %). Šalyje yra šešios šiluminės elektrinės, kurios naudoja rusvąsias anglis, ir kurios kartu sudėjus sugeneruoja 4 032 MW elektros energijos. Tuo tarpu devynios hidroelektrinės kartu sudėjus sugeneruoja 2 831 MW elektros energijos. Didžiausia Serbijos hidroelektrinė yra Geležinių Vartų hidroelektrinė, kuri sugeneruoja 1 026 MW elektros energijos. Taip pat Serbijoje yra mazutu ir dujomis varomos šiluminės elektrinės, kurios kartu sudėjus sugeneruoja 353 MW elektros energijos. Visa elektros energijos gamyba sutelkta Elektroprivreda Srbije (EPS), kuri yra valstybinė elektros energijos kompanija.

Šiuo metu Serbijoje yra išgaunama virš 1,3 milijonų tonų naftos ekvivalento ir patenkina 43% šalies poreikių. Likusi nafta yra importuojama. 2008 m. įsigijo nacionalinę naftos ir dujų įmonę, . Kompanijos naftos perdirbimo įmonė Pančeve (4,8 milijonų tonų pajėgumas) yra viena iš moderniausių naftos perdirbimo įmonių Europoje. Įmonė taip pat valdo 334 degalinių Serbijoje, kurios sudaro 74 % šalies rinkos, 36 degalines Bosnijoje ir Hercegovinoje, 31 Bulgarijoje ir 28 Rumunijoje. 155 kilometrai žalios naftos vamzdynų, kurie yra transnacionalinio Adrijos naftos vamzdyno dalis, jungia Pančevo ir Novi Sado naftos perdirbimo įmones.

Serbija labai priklauso nuo užsienio gamtinių dujų šaltinių. Tik 17 % gamtinių dujų yra gaunamos iš vidaus gamybos (iš viso 491 milijonų kubinių metrų, 2012 m.). Likusi produkcija yra importuojama iš Rusijos (per dujotiekius, kurie eina pro Ukrainą ir Vengriją). Valstybinė įmonė Srbijagas vadovauja gamtinių dujų transportavimo sistemai, kurią sudaro 2 230 kilometrų dujotiekių ir 450 milijonų kubinių metrų gamtinių dujų saugyklų Banato Dvore.

Pramonė

Pramonės sektorių labiausiai paveikė Jungtinių tautų sankcijos ir NATO bombardavimas XX a. dešimtajame dešimtmetyje bei perėjimas į rinkos ekonomiką XXI a. pradžioje. Pramonės produkcija patyrė ryškų nuosmukį: 2012 m. Serbijos pramonės produkcijos lygis sudarė 39 % 1989 m. pramonės produkcijos lygio. Pagrindinės šalies pramonės šakos yra automobilių gamyba, kasyba, spalvotieji metalai, maisto perdirbimas, elektronika, farmacija ir drabužiai. 2016 m. Serbija turėjo keturiolika laisvųjų ekonominių zonų, kuriose realizuojama daugybė tiesioginių užsienio investicijų.

Automobilių pramonė (kurios pirmtakas šalyje yra Fiat Chrysler Automobiles) yra susitelkusi Kragujevace ir jo apylinkėse. Automobilių eksportas 2013 m. pasiekė 1,23 milijardo eurų. Šalis yra pirmaujanti plieno gamintoja Pietryčių Europos regione. 2018 m. Serbija pagamino beveik 2 milijonus tonų neapdoroto plieno. Plienas šalyje yra gaunamas tik iš Smederevo plieno gamyklos, kuri priklauso Kinijos Hesteel. Serbijos kalnakasybos pramonė taip pat stipri: šalis yra 18-ta didžiausia pasaulyje anglių tiekėja (7-ta Europoje). Anglis išgaunama iš telkinių Kolubaroje ir Kostolace. Serbija taip pat yra 23-ia pagal dydį pasaulyje (3-ia Europoje) vario tiekėja. Varis yra išgaunamas Boro mieste, kurio kasykla nuo 2018 m. priklauso Kinijos Zijin Mining. Netoli Boro taip pat yra išgaunamas ir auksas. Serbija taip pat gamina Intel išmaniuosius telefonus, kurie yra pavadinti Teslos vardu.

Serbijoje stipri yra ir maisto pramonė. Kai kurie tarptautiniai prekės ženklai, tokie kaip PepsiCo, Nestlé, Coca-Cola, Heineken ir Carlsberg, yra įsikūrę šalyje. Serbijos elektronikos pramonės viršūnė buvo XX a. devintajame dešimtmetyje. Šiuo metu jos lygis yra vos trečdalis to laikotarpio lygio. Nepaisant to, šalis po truputį atsigauna dėka investicijų iš kompanijų, pavyzdžiui Siemens, Panasonic ir . Farmacijos pramonę Serbijoje sudaro keliolika vaistų gamintojų, iš kurių ir sudaro 80 % visos produkcijos. Vidaus produkcija patenkina daugiau kaip 60 % vietinės paklausos.

Telekomunikacijos ir informacinės technologijos

Serbijoje telefono linijos jungia 89 % namų ūkių. Šalyje suskaičiuojama maždaug 8,82 milijono mobiliųjų telefonų, kas 25 % viršija Serbijos populiaciją. Didžiausi mobiliojo ryšio operatoriai yra (4,06 milijonų abonentų), Telenor (2,73 milijonų vartotojų) ir (2,03 milijonų klientų). Apie 58 % namų ūkių turi fiksuoto plačiajuosčio ryšio (ne mobilųjį) internetą. Tuo tarpu 67 % įvairiais būdais moka už televiziją, pavyzdžiui įsigyja kabelinę televiziją, IPTV televiziją arba palydovinę televiziją. 2015 m. Serbijos analoginė televizija buvo pakeista į skaitmeninę televiziją.

Serbijos informacinių technologijų industrija sparčiai auga ir keičiasi. 2018 m. informacinių technologijų eksportas pasiekė 1,13 milijardo eurų. 2013 m. Belgrade, kuris yra vienas iš informacinių technologijų centrų pietryčių Europoje, buvo įsikūrusios 6 924 informacinių technologijų kompanijos. Kai Microsoft Plėtros Centras įsikūrė Belgrade, tuo metu jis buvo tik ketvirtas toks centras pasaulyje. Daugybė tarptautinių informacinių technologijų kompanijų, tokių kaip Asus, Intel,Dell,Huawei ir NCR, Belgrade įkūrė regioninius centrus. Šios kompanijos pasinaudojo dideliu kiekiu inžinierių ir matematikų bei žemų atlyginimų pranašumu.

Pasaulinių technologijų kompanijų, pavyzdžiui Microsoft, investicijos paskutiniu metu yra nustelbiamos didėjančiu vietinių startuolių, kurie gauna finansavimą tiek iš vietinių, tiek iš tarptautinių investuotojų, skaičiumi. 2016 m. pirmajame ketvirtyje Serbijos startuoliams buvo surinkta daugiau nei 65 milijonų JAV dolerių, iš kurių net 45 milijonai JAV dolerių buvo skirti startuoliui „Seven Bridges“, o 14 milijonų JAV dolerių buvo surinkti startuoliui „Vast“. Vienas iš sėkmingiausių startuolių buvo 2010 m. Belgrade įkurtas „Nordeus“ startuolis, kuris yra viena iš greičiausiai augančių kompiuterinių žaidimų kompanijų, kurios žaidimą „Top Eleven Football Manager“ žaidė virš 20 milijonų žmonių.

Stara Planina

Turizmas

Pagrindinis straipsnis – .

2017 m. turizmo sektorius sudarė 1,4 % BVP, o šiuo metu įdarbina apie 75 000 žmonių, kas yra maždaug 3 % šalies darbo jėgos. 2018 m. Serbija pasiekė 1,5 milijardo JAV dolerių grynųjų užsienio turizmo įplaukų.

Serbija nėra masinio turizmo kryptis. Nepaisant to 2018 m. apgyvendinimo įstaigose buvo užregistruota daugiau nei 3,4 milijonų turistų, iš kurių pusė buvo užsieniečiai.

Turizmas daugiausiai orientuotas į šalies kalnus ir spa centrus, kurie dažniausiai yra lankomi vietinių gyventojų. Populiariausi kalnų kurortai yra Kopaonikas, Stara Planina ir . Didžiausi spa centrai šalyje yra Vrniačka Bania, ir . Tuo tarpu Belgradas labiau yra lankomas užsienio turistų (2018 m. miestą aplankė 938 448 užsienio turistai, daugiau nei pusė visų tarptautinių šalies vizitų). Konferencijų turizmas labiausiai išvystytas Belgrade ir Novi Sade. Kitos populiarios turizmo vietos yra gamtos stebuklai, pavyzdžiui Djavolia Varošas, stačiatikių vienuolynai ir kruizas Dunojumi. Šalyje rengiami keli populiarūs tarptautiniu mastu muzikos festivaliai „Exit“ (25 000 – 30 000 užsienio lankytojų iš 60 skirtingų šalių) ir „Guča trimitų festivalis“.

Transportas

Pagrindinis straipsnis – Serbijos transportas.

Strategiškai Serbija yra įsikūrusi palankioje geografinėje vietoje – Moravos upės slėnis yra lengviausias sausumos kelionių maršrutas iš Žemyninės Europos į Mažąją Aziją ir Artimuosius Rytus.

Bendras Serbijos kelių ilgis yra 40 845 km, iš kurių 747 km yra automagistralės, 4 481 km – valstybiniai keliai, 10 951 km – regioniniai keliai, o 23 780 km – savivaldybių keliai. Dėl finansinių išteklių trūkumo, Serbijos kelių tinklas, išskyrus daugumą automagistralių, yra prastesnės kokybės nei lyginant su Vakarų Europos šalimis.

Per paskutinį dešimtmetį Serbijoje buvo pastatyta daugiau nei 300 km naujų automagistralių. Šiuo metu statomi dar 142 km: A5 automagistralė, kuri sujungs Kruševacą su Čačaku, bei 30 km A2 automagistralės atkarpa (tarp Čačako ir Požegos). 2018 m. šalyje buvo įregistruoti 1 999 771 lengvieji automobiliai, t. y. 3,5 gyventojo tenka vienas lengvasis automobilis. Serbijoje labai išplėtotas autobusų susisiekimas: beveik visos šalies vietos, nuo didžiausių miestų iki kaimelių, yra sujungtos autobusais. Be to, yra gausu ir tarptautinių autobusų maršrutų (daugiausia į Vakarų Europos šalis, kuriose yra daug emigravusių serbų). Tiek vietiniai, tiek tarptautiniai maršrutai yra aptarnaujami daugiau nei šimtu autobusų kompanijų, iš kurių didžiausios yra „Lasta“ ir „Niš-Ekspres“.

Serbijoje nutiesti 3 819 km geležinkelių, iš kurių 1 279 km yra elektrifikuoti. Pagrindinis geležinkelių mazgas yra Belgradas, iš kurio yra nutiestos svarbiausios geležinkelio linijos: Belgradas-Baras, Belgradas--Zagrebas/Belgradas-Nišas-Sofija (X Pan-Europinio transporto koridoriaus dalis), Belgradas-Subotica-Budapeštas ir Nišas-Salonikai. Nors traukiniai yra svarbiausia krovinių gabenimo priemonė, geležinkeliai susiduria su vis didesnėmis infrastruktūros priežiūros problemomis. Geležinkelio susisiekimo paslaugas teikia „Železnice Srbije“.

Šalyje yra du oro uostai – Belgrado Nikolos Teslos oro uostas ir . 2018 m. Belgrado oro uostas aptarnavo 5,6 mln. keleivių. Taip pat jis yra nacionalinių oro linijų , kurios 2018 m. aptarnavo apie 2,5 mln. keleivių, centras. Iš Nišo oro uosto daugiausiai skraido mažų sąnaudų oro linijos.

Serbija turi gerai išvystytą vidaus vandenų transportą, nes šalis turi beveik 1 716 km laivybai tinkamų vandens kelių (1 043 km upių ir 673 km kanalų), iš kurių beveik visi yra šiaurinėje šalies dalyje. Svarbiausia šalyje yra Dunojaus upė. Kitos laivybai tinkamos upės yra Sava, Tisa, ir Tamišas. 2016 m. Serbijos upėmis ir kanalais buvo gabenta daugiau nei 2 milijonai tonų krovinių. Didžiausi Serbijos upių uostai yra Novi Sadas, Belgradas, Pančevas, Smederevas, ir Šabacas.

Darbas

2018 m. darbo jėga šalyje buvo 3,25 mln., o užimtumas buvo 2,83 mln. (oficialus užimtumas sudarė 2,28 mln., o neoficialus – 0,55 mln.). Užimtumo lygis (tarp 15 metų ir vyresnių gyventojų) yra palyginti žemas ir siekė 47,6 %. Iš dirbančiųjų, 15,9 % dirbo žemės ūkyje, 28,1 % – pramonėje, o 56 % – paslaugų sektoriuje. XIX a. pradžioje nedarbas pasiekė aukščiausią, 25 %, lygį. Nuo tada šis rodiklis smarkiai sumažėjo, susikūrus naujoms darbo vietoms privačiajame sektoriuje. 2018 m. nedarbas buvo 12,7 %.

Remiantis naujausia Serbijos Respublikos statistikos departamento metine ataskaita, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ 2019 m. gegužės mėnesį buvo 55 380 Serbijos dinarų arba 470 eurų.

Regionų ekonomika

Sąraše įvardinti Serbijos regionai pagal BVP ir BVP vienam gyventojui 2017 m.:

Klasifikacija Regionas Bendras BVP (mlrd. dolerių) BVP dalis BVP vienam gyventojui ($)
1 Belgradas 19,46 40,4% 11 752
2 Voivodina 12,77 26,5% 6 612
3 Šumadija ir Vakarų Serbija 9,25 19,2% 4 554
4 Pietų ir Rytų Serbija 6,64 13,8% 4 249

Šaltiniai

  1. „World Economic Outlook Database, October 2019“. IMF.org. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2019-11-15.
  2. „IMF Mission Review“. .
  3. http://publikacije.stat.gov.rs/G2018/PdfE/G20181271.pdf
  4. „Human Development Index 2018 Statistical Update“. hdr.undp.org. . Suarchyvuotas originalas 2018-11-18. Nuoroda tikrinta 9 July 2019.
  5. „Labour Force Survey - Statistical Office of the Republic of Serbia“. www.stat.gov.rs. Nuoroda tikrinta 24 lapkričio 2019.
  6. „Labor Force Survey“ (PDF). Statistical Office of the Republic of Serbia. 2018. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  7. „Employment growth in the second quarter - Statistical Office of the Republic of Serbia“. www.stat.gov.rs. Nuoroda tikrinta 21 June 2019.
  8. http://publikacije.stat.gov.rs/G2019/pdfE/G20191198.pdf
  9. „The World Factbook“. CIA.gov. Central Intelligence Agency. Suarchyvuotas originalas 2019-04-02. Nuoroda tikrinta 18 August 2019.
  10. http://www.javnidug.gov.rs/eng/default.asp?P=46&MenuItem=4 Archyvuota kopija 2019-10-20 iš Wayback Machine projekto.
  11. „EUR 1.5 billion from IPA funds available until 2020“. b92.net. Nuoroda tikrinta 29 August 2017.
  12. „Republic of Serbia’s long-term credit rating“. www.nbs.rs. Suarchyvuotas originalas 2019-04-05. Nuoroda tikrinta 21 June 2019.
  13. https://www.blic.rs/biznis/vesti/devizne-rezerve-najvece-u-poslednjih-20-godina-jorgovanka-otkrila-recept/vn6me19
  14. „The World Factbook — Central Intelligence Agency“. . Central Intelligence Agency. Suarchyvuotas originalas 2018-12-24. Nuoroda tikrinta 2019-11-15.
  15. Dobbs, Michael. „NATO's Latest Target: Yugoslavia's Economy“. hartford-hwp.com. Washington Post. Nuoroda tikrinta 2019-11-15.
  16. Bibić, Bilsana (17 March 2015). „Brain drain in the Western Balkans“. opendemocracy.net. Suarchyvuotas originalas 2018-11-18. Nuoroda tikrinta 2019-11-15.
  17. „Serbia starts negotiations to join EU“. . 2014-01-21. Nuoroda tikrinta 2019-11-15.
  18. http://www.javnidug.gov.rs/upload/Stanje%20i%20struktura%20za%20mesecni%20izvestaj%20o%20stanju/31.12.2018%20final/Web%20site%20debt%20report%20decembar%20-%20ENG%20%20konacno.pdf Archyvuota kopija 2021-12-17 iš Wayback Machine projekto.
  19. Bajić-Hajduković, Ivana (2014). „Remembering the “Embargo Cake”: The Legacy of Hyperinflation and the UN Sanctions in Serbia“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  20. „LIBERALIZED TRADE“. siepa.gov.rs. Suarchyvuotas originalas April 29, 2012. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  21. „The Observatory of Economic Complexity, Serbia“. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  22. „Potpisan sporazum sa zemljama EFTA“. b92.net (serbų). Fonet. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  23. „SERBIA“ (PDF). mtt.gov.rs. Ministry of Foreign and Internal Trade and Telecommunications. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-06-24. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  24. „America Open for Trade, Serbia for Investments“ (PDF). promoney.rs. Ministry of Economy of Serbia. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2014-08-08. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  25. „Investment Incentives“. siepa.gov.rs. Suarchyvuotas originalas June 18, 2012. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  26. „Join the Pool of the Successful“. ras.gov.rs. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  27. „Doing Business in Serbia“ (PDF). Suarchyvuota iš originalo 2014-09-08. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
  28. https://www.ekapija.com/en/news/2383107/mining-a-new-ace-up-the-sleeve-for-serbia
  29. „List of Banks“. nbs.rs. Suarchyvuotas originalas 2019-09-26. Nuoroda tikrinta 2019-11-16.
  30. „Serbia – Agricultural Land“. Nuoroda tikrinta 2019-11-17.
  31. „Izvoz poljoprivrednih proizvoda – 3,2 milijarde dolara“. Ekonomski Online. Nuoroda tikrinta 2019-11-18.
  32. „Exporting frozen berries to Europe“. Suarchyvuotas originalas 2019-05-22. Nuoroda tikrinta 2019-11-17.
  33. „Agriculture“. Government of Serbia. Suarchyvuotas originalas 16 June 2013. Nuoroda tikrinta 2019-11-18.
  34. „Serbia the third biggest producer of plums in the world“. Suarchyvuotas originalas 2018-09-19. Nuoroda tikrinta 2019-11-18.
  35. „How Serbia Became a Sweet Raspberry Heaven“. Nuoroda tikrinta 2019-11-18.
  36. http://pod2.stat.gov.rs/ObjavljenePublikacije/G2012/pdf/G20122007.pdf
  37. Vlahović, Branislav (2009). „Competitiveness of wine export from the Republic of Serbia“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-18.
  38. „Republic of Serbia Security of Supply Statement“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
  39. „Biz – Vesti – Srbija ima uglja za još jedan vek“ [Biz - News - Serbia has coal for another one] (kroatų). B92.
  40. „Archived copy“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 24 rugpjūčio 2013. Nuoroda tikrinta 22 lapkričio 2019.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)
  41. [1] Archyvuota kopija 9 kovo 2013 iš Wayback Machine projekto.
  42. „Exploration, production pace faster in Serbia, Bosnia and Herzegovina – Oil & Gas Journal“. Ogj.com.
  43. „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2017-09-24. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)
  44. „Sectors >> Energy Sector .:: Italy-Serbia: Enhancing Entrepreneurial Development ::“ (italų). Forumserbia.eu. 2012-03-06. Suarchyvuotas originalas 2013-10-29.
  45. „The Voice of Coal in Europe. Serbia“. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
  46. „Serbia Energy Business Magazine – Energy Sector Serbia“. Serbia-energy.eu. Suarchyvuotas originalas 2019-04-28. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  47. „HE Đerdap 1 – Tehničke karakteristike“. Djerdap.rs. Suarchyvuotas originalas 25 spalio 2013.
  48. „Interview: Serbia's NIS Looks Ahead After First Decade With Gazprom Neft“. Suarchyvuotas originalas 2020-08-13. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
  49. „Biz – Vesti – Kravčenko: NIS je već sada broj 1“. B92.
  50. „Transnafta – Home – About us – Company's activity“. Transnafta.rs. Suarchyvuotas originalas 2013-10-29. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
  51. „U.S. Energy Information Administration. Ukraine“. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
  52. „Transport prirodnog gasa“. Srbijagas. 2013 m. liepos 31 d. Suarchyvuotas originalas 29 October 2013. Nuoroda tikrinta 2019-11-22.
  53. „NATO's Latest Target: Yugoslavia's Economy“.
  54. „Deindustrijalizacija Srbije – Kolumne“. AKTER. 28 balandžio 2013. Suarchyvuotas originalas 29 spalio 2013.
  55. Mikavica, A. (3 September 2017). „Slobodne zone mamac za investitore“. politika.rs (serbų). Nuoroda tikrinta 2019-11-23.
  56. „Biz – Vesti – Auto-industrija za Srbiju kao IT“. B92. 2013 m. spalio 4 d.
  57. https://financialobserver.eu/cse-and-cis/incredible-rise-of-serbian-steel-industry/ Archyvuota kopija 2019-07-25 iš Wayback Machine projekto.
  58. „All about the Tesla Telephone“. telegraf.rs.
  59. Ralev, Radomir (2019-03-11). „Gorenje to move entire refrigerator production to Serbia in April“. Nuoroda tikrinta 2019-11-23.
  60. „Company Profile“. Nuoroda tikrinta 2019-11-23.
  61. http://www.ratel.rs/upload/documents/Kvartalni%20pregled%20podatka%20o%20stanju%20trzista%20elektronskih%20komunikacija%20Q3%202017%20-%20ZA%20SAJT.pdf Archyvuota kopija 2018-02-10 iš Wayback Machine projekto.
  62. http://www.ratel.rs/upload/documents/Pregled_trzista/Pregled%20trzista%202016.pdf Archyvuota kopija 2018-02-05 iš Wayback Machine projekto.
  63. „ZAVRŠENA DIGITALIZACIJA!“. Suarchyvuotas originalas 2016-03-04.
  64. https://startit.rs/izvoz-it-usluga-po-prvi-put-presao-milijardu-evra-rast-od-26-u-odnosu-na-2017-godinu/
  65. „U Beogradu radi 120.000 firmi“. Večernje Novosti. 2013 m. balandžio 23 d. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  66. MacDowall, Andrew (2013 m. spalio 28 d.). „Serbia’s technical talent attracts global investors“. Financial Times. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  67. „Asus otvorio regionalni centar u Beogradu“. Emportal.rs. Suarchyvuotas originalas 2011 m. gegužės 22 d. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  68. „Centar kompanije 'Intel' za Balkan u Beogradu – Srbija deo 'Intel World Ahead Program'“. E kapija. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  69. „Dell Accredited Service Provider for Serbia and Croatia“. Suarchyvuotas originalas 2014-07-07. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  70. „NCR planira da udvostruči broj zaposlenih u Srbiji u 2014“ (serbų). eKapija. 2013 m. liepos 24 d. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  71. „Srpsko-američki Seven Bridges uzeo investiciju od 45 miliona dolara za brži razvoj lečenja raka — startit“. startit.rs. Suarchyvuotas originalas 2018-06-16. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  72. „Vast uzeo investiciju od 14 miliona dolara za razvoj B2C proizvoda i širenje u Beogradu — startit“. startit.rs. Suarchyvuotas originalas 2018-06-16. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  73. Jordan, Jon (2013 m. rugsėjo 23 d.). „The Charticle: How Nordeus' Top Eleven rose to the top of the table“. pocketgamer.biz. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  74. Serbia Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto., in: Alain Dupeyras (ed.) (2012). OECD tourism trends and policies 2012. Paris: Organization for Economic Cooperation & Development. ISBN 9789264177567.doi:10.1787/tour-2012-56-en
  75. https://www.blic.rs/biznis/vesti/ljajic-cilj-je-17-milijardi-dolara-od-turizma-u-2019-godini/s7bhyxq
  76. „Office of the Republic of Serbia, data for 2018“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2018-04-04.
  77. „Kultura – Vesti – Na Exitu oko 25 hiljada stranaca“. B92.
  78. http://www.putevi-srbije.rs/sr/putna-mrea-republike-srbije Archyvuota kopija 2011-12-17 iš Wayback Machine projekto.
  79. „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2017-12-30. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link)
  80. „Potpisan komercijalni ugovor za auto-put Preljina–Požega“. Serbijos Radijas ir Televizija (serbų). 2017 m. lapkričio 27 d. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  81. http://publikacije.stat.gov.rs/G2019/PdfE/G20191062.pdf
  82. „General Information“. Serbian Railways. Suarchyvuotas originalas 2016-05-18.
  83. https://www.exyuaviation.com/2019/08/air-serbia-posts-122-million-profit-for.html
  84. „Niš Airport to expand“. EX-YU Aviation News. 2015 m. liepos 25 d.
  85. „Investing in Serbia: Modern Infrastructure, Transport“. SIEPA. Suarchyvuotas originalas 2009 m. lapkričio 6 d. Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
  86. http://publikacije.stat.gov.rs/G2019/PdfE/G20195646.pdf
  87. http://www.stat.gov.rs/en-US/vesti/20190725-prosecne-zarade-po-zaposlenom-maj-2019
  88. „Microsoft Word - RR10_330_saopstenje30112018_srb_EB“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2019-11-24.
v •  • r
Europos šalių ekonomikos

Airija | | | | Austrija | | Baltarusija | | | | | | Estija | | | Islandija | Ispanija | Italija | | | | | Kroatija | Latvija | Lenkija | | Lietuva | Liuksemburgas | | | | | | | Portugalija | Prancūzija | Rumunija | | | Serbija | | | Suomija | | Šveicarija | | Ukraina | Vatikanas | | Vokietija

Europos Sąjungos ekonomika


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 22:02

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Serbijos ekonomika, Kas yra Serbijos ekonomika? Ką reiškia Serbijos ekonomika?

Serbijos ekonomikaValiutaSerbijos dinarasFiskaliniai metaisausio 1 gruodzio 31Prekybos partneriaiCEFTA BSECStatistiniai duomenysBVP 51 523 mlrd 2019 prognz BVP augimas 3 5 2019 BVP gyventojui7 397 2019 BVP pagal ukio sektoriuszemes ukis 6 0 pramone 26 1 paslaugos 67 9 2018 Infliacija1 96 2018 ZSRI0 787 2017 Darbo jega3 2 mln 2018 Darbo jegos pasiskirstymas pagal ukio sektoriuszemes ukis 15 9 pramone 28 1 paslaugos 56 0 2018 Bedarbyste 10 3 2019 antras ketvirtis Pagrindiniai pramones sektoriaimotorines transporto priemones netaurieji metalai maisto perdirbimas masinu pramone chemikalai padangos farmacijos pramoneUzsienio prekybaEksporto pajamos19 2 mlrd 2018 Eksporto prekesmotorines transporto priemones elektrines masinos spalvotieji metalai guma ir plastikai chemikalaiPagrindiniai eksporto partneriaiItalija 12 2 Vokietija 11 9 Bosnija ir Hercegovina 7 9 Rumunija 5 9 Rusija 5 3 Juodkalnija 4 7 Importo pajamos25 8 mlrd 2018 Importo prekeschemikalai bendrosios paskirties masinos kuras ir gamtines dujos motorines transporto priemones netaurieji metalaiPagrindiniai importo partneriaiVokietija 13 4 Italija 9 4 Kinija 8 4 Rusija 7 9 Vengrija 4 8 Turkija 3 8 Tiesiogines uzsienio investicijos41 52 mlrd 2016 Bendroji skola uzsieniui29 5 mlrd 2017 Valstybes islaidosValstybes įsiskolinimas51 8 nuo BVP 2019 Tiesiogines įplaukos17 69 mlrd 2017 Tiesiogines islaidos17 59 mlrd 2017 Ekonomines pagalbos fondas1 5 mlrd euru 2014 2020 Banku reitingavimasStandard amp Poor s BBRezervo fondas14 02 mlrd 2019 Infolentele ziureti redaguoti Serbijos ekonomika yra paremta paslaugu sektoriumi kuris sudaro du trecdalius bendrojo vidaus produkto BVP Serbija taip pat laikoma laisvosios rinkos salimi Numatoma kad 2019 m nominalus BVP turetu pasiekti 51 523 milijardo JAV doleriu kas yra 7 397 JAV doleriu vienam gyventojui o taikant perkamosios galios pariteto metoda BVP prognozes yra 129 298 milijardu JAV doleriu kas sudaro 18 564 JAV dolerius vienam gyventojui Svarbiausios Serbijos pramones sakos yra automobiliu gamyba metalo apdorojimas baldu gamyba maisto gamyba ir perdirbimas masinu ir mechanizmu gamyba chemijos pramone padangu gamyba tekstiles pramone ir vaistu gamyba Svarbiausi pramones eksporto produktai yra automobiliai gelezis ir plienas guma drabuziai kvieciai vaisiai ir darzoves spalvotieji metalai elektros prietaisai metalo gaminiai ginklai ir amunicija Pagrindines prekybos partneres salys yra Italija Vokietija Bosnija ir Hercegovina Rusija ir Rumunija Belgradas salies sostine ir ekonomikos centras Jame įsikurusios dauguma pagrindiniu serbisku bei tarptautiniu kompaniju kurios veikia salyje Belgrade yra įsikures Serbijos liaudies bankas ir Novi Sadas antras pagal dydį Serbijos miestas bei svarbiausias ekonominis centras po Belgrado Istorine apzvalgaXX a devintojo desimtmecio pabaigoje Serbijoje rinkos ekonomika po truputį eme keisti planine ekonomika Serbijos ekonomine padetis tuo metu buvo geresne negu daugumos Rytu bloko valstybiu bet veliau buvo smarkiai paveikta Jugoslavijos karu bei Jungtiniu Tautu sankciju ir prekybos embargo XX a paskutiniajame desimtmetyje salis patyre didziulį protu nutekejima Po Slobodano Milaseviciaus nuvertimo is prezidento posto 2000 m Serbija galutinai perejo į rinkos ekonomika ir patyre staigu ekonomikos augima Tuo laikotarpiu Serbijos ekonomika augo mazdaug 4 5 per metus vidutine alga padidejo keturgubai taip pat padidejo ekonomines ir socialines galimybes 2009 m pasaulines ekonomines krizes metu Serbijos ekonomika smuko 3 1 Po to kelis metus jautesi ekonominis sastingis Salis prieskrizinį BVP pasieke tik 2016 m Nuo 2014 m salis derisi del įstojimo į Europos Sajunga Makroekonomikos tendencijosEkonomikos augimas 2018 m duomenimis vidutinis Serbijos BVP metinis prieaugis per paskutinius penkerius metus buvo 2 BVP struktura pagal sektorius 67 9 sudaro paslaugu sektorius 26 1 pramones ir 6 0 zemes ukio Viesieji finansai Nuo 2000 m iki 2008 m Serbijos valstybines skolos santykis su BVP nukrito 140 1 procentinio tasko Kiek veliau santykis vel eme augti kai valstybe eme kovoti su 2008 m finansu krizes padariniais 2018 m valstybes skolos ir BVP santykis sustojo ties 53 8 Nuo 2000 m iki 2009 m Serbijos oficialiosios tarptautines atsargos smarkiai isaugo Tuomet jos prilygo 10 6 milijardo euru ir iki siol liko to paties lygio Valiuta ir infliacija Pagrindinis straipsnis Serbijos dinaras 1000 Serbijos dinaru banknotas Serbijos valiuta yra Serbijos dinaras kurio istorija siekia dar 1214 m Po Antrojo pasaulinio karo Jugoslavijai ir veliau Serbijai buvo budinga auksta infliacija ypac XX a devintame ir desimtame desimtmeciuose Tarp 1992 m ir 1994 m salis isgyveno hiperinfliacijos perioda kuris truko dvidesimt penkis menesius 1993 m menesio infliacija pasieke stulbinancius 313 milijonu procentu XXI a pradzioje infliacijos lygis stabilizavosi Per paskutinius pora metu Serbijoje buvo uzfiksuotas palyginti nedidelis infliacijos lygis Prekyba su uzsienio salimis Grafinis Serbijos produktu eksporto atvaizdavimasFiat 500L motorines transporto priemones yra pagrindinis Serbijos eksportas Serbija yra sudariusi nemazai sutarciu kurios leidzia saliai laisvai prekiauti su uzsienio salimis ir prekybos blokais 2008 m Serbija pasirase laisvosios prekybos sutartį su Europos Sajunga si sutartis leidzia eksportuoti visus salyje pagamintus produktus be muitu ir kitu įmoku Kai kuriems produktams versienai cukrui ir vynui metines importo kvotos vis dar taikomos Nuo 2016 m Europos Sajungos salys buvo didziausias Serbijos prekybos partneris 64 3 viso salies eksporto sudaro eksportas į Europos Sajungos salis Serbija yra pasirasiusi Centrines Europos laisvosios prekybos sutartį kuri leidzia saliai eksportuoti produktus be muitu į kaimynines salis Albanija Bosnija ir Hercegovina Kroatija Siaures Makedonija Moldavija Juodkalnija ir Kosova 2016 m sios sutarties salys nares buvo antras didziausias Serbijos prekybos partneris 2009 m Serbija taip pat pasirase laisvosios prekybos sutartį su ELPA salimis Sveicarija Norvegija ir Islandija Serbijos laisvosios prekybos sutartis su Rusija galioja nuo 2000 m Kai kuriems produktams vis dar yra taikomos metines kvotos Laisvosios prekybos sutartis su Turkija buvo pasirasyta 2009 m Prekyba su JAV yra vykdoma pagal kuri leidzia lengvatinemis salygomis neapmokestinti mazdaug 4 650 produktu Tiesiogines uzsienio investicijos Serbijos vyriausybes prioritetas yra tiesioginiu uzsienio investiciju pritraukimas Kompanijoms kurios yra pasiruosusios investuoti salyje yra siulomos finansines ir mokesciu lengvatos Serbijoje pirmaujancios salys investuotojos yra Vokietija Italija Jungtines Valstijos Kinija Austrija Cekijos Respublika ir Prancuzija Didzioji tiesioginiu uzsienio investiciju dalis yra skiriama automobiliu pramonei maisto ir gerimu pramonei elektronikos pramonei bei tekstiles ir drabuziu pramonei korporacijos investuojancios į gamybos sektoriu yra Fiat Chrysler Automobiles Michelin Siemens Panasonic PepsiCo Coca Cola ir kitos Rusijos energijos milzinai Lukoil ir Gazprom taip pat nemazai investavo Serbijoje Kinijos plieno ir vario gigantai ir Serbijoje įsigijo plieno gamykla ir vario kasybos kompleksa Finansinis sektorius pritrauke investicijas is įvairiu uzsienio banku Intesa Sanpaolo ir UniCredit is Italijos Credit Agricole ir Societe Generale is Prancuzijos ir is Austrijos Į technologijas ir telekomunikacijas Serbijoje investuoja Microsoft ir Mazmenines prekybos sektoriuje didziausi uzsienio investuotojai yra olandu vokieciu ir graiku ir kroatu Ekonomikos sektoriaiZemes ukis Pagrindinis straipsnis Serbijos zemes ukis Vynuogynai Fruska Goroje 2014 m Serbija buvo 11 ta didziausia vyno gamintoja Europoje ir 19 ta pasaulyje Gamtines zemes ir klimato salygos Serbijoje yra labai palankios įvairiai zemes ukio produkcijai Salis turi 3 468 500 ha zemes ukio naudmenu 0 49 ha zmogui is kuriu 2 591 000 ha sudaro ariamoji zeme 0 37 ha zmogui 2016 m Serbija eksportavo zemes ukio ir maisto produktu uz 3 2 milijardo Importo ir eksporto santykis tais metais buvo 178 Zemes ukio eksportas sudaro daugiau nei penktadalį viso Serbijos eksporto Serbija yra viena didziausiu saldytu vaisiu tiekeju į Europos Sajunga didziausia Prancuzijos rinkai ir antra didziausia Vokietijos rinkai Voivodina svarbiausias zemes ukio produkcijos regionas įsikures Panonijos lygumoje Kiti svarbus zemes ukio regionai yra Metohija Moravos upes slenis upes slenis ir 2010 m 68 4 zemes ukio produkcijos sudare paseliai o likusius 31 6 gyvuline produkcija Serbija yra trecia didziausia slyvu tiekeja 500 000 tonu per metus trecia po Kinijos ir Indijos o 2015 m tapo pirma didziausia avieciu tiekeja apie 100 000 tonu pralenkdama Lenkija ir Cile Taip pat ji yra svarbi kukuruzu 6 48 milijonu tonu 32 ta pasaulyje ir kvieciu tiekeja 3 milijonai tonu 35 ta pasaulyje Kiti svarbus zemes ukio produktai yra saulegrazos cukriniai runkeliai sojos pupeles bulves obuoliai kiauliena jautiena paukstiena ir pieno produktai Serbijoje yra 56 000 ha vynuogynu kurie tiekia mazdaug 178 mln litru vyno per metus Zymiausi vynuogininkystes regionai yra Voivodinoje ir Sumadijoje Energetika Pagrindinis straipsnis Geleziniu Vartu hidroelektrine Energetikos sektorius yra vienas didziausiu ir svarbiausiu sektoriu salyje Serbija eksportuoja daugiau elektros energijos nei importuoja Serbijoje gausu anglies bei naftos ir gamtiniu duju atsargu Serbija turi net 5 5 milijardu tonu rusvosios anglies atsargu Salis yra penkta pagal iskasamu rusvuju angliu kiekį pasaulyje antra po Vokietijos Europoje Anglis gaunama is dvieju salies didziausiu anglies sachtu Kolubaroje 4 milijardai tonu ir Kostolace 1 5 milijardo tonu Nepaisant to kad salis yra maza pasauliniu mastu Serbijos naftos ir duju istekliai 77 4 milijonu tonu naftos ekvivalento ir 48 1 milijardu kubiniu metru duju turi regionine reiksme kadangi Serbija yra didziausia buvusios Jugoslavijos ir Balkanu didziausia po Rumunijos salis Beveik 90 aptiktos naftos ir duju yra randama Banate Sie naftos ir duju telkiniai yra didziausi Panonijos baseine bet vidutiniai Europos mastu 2016 m Serbija pagamino 36 5 milijardu kilovatvalandziu KWh elektros energijos tuo tarpu galutinis elektros energijos suvartojimas salyje buvo 35 5 kilovatvalandziu KWh Didzioji pagamintos elektros energijos dalis yra gaunama is siluminiu elektriniu 72 7 visos elektros energijos mazesnioji dalis yra gaunama is hidroelektriniu 27 3 Salyje yra sesios silumines elektrines kurios naudoja rusvasias anglis ir kurios kartu sudejus sugeneruoja 4 032 MW elektros energijos Tuo tarpu devynios hidroelektrines kartu sudejus sugeneruoja 2 831 MW elektros energijos Didziausia Serbijos hidroelektrine yra Geleziniu Vartu hidroelektrine kuri sugeneruoja 1 026 MW elektros energijos Taip pat Serbijoje yra mazutu ir dujomis varomos silumines elektrines kurios kartu sudejus sugeneruoja 353 MW elektros energijos Visa elektros energijos gamyba sutelkta Elektroprivreda Srbije EPS kuri yra valstybine elektros energijos kompanija Siuo metu Serbijoje yra isgaunama virs 1 3 milijonu tonu naftos ekvivalento ir patenkina 43 salies poreikiu Likusi nafta yra importuojama 2008 m įsigijo nacionaline naftos ir duju įmone Kompanijos naftos perdirbimo įmone Panceve 4 8 milijonu tonu pajegumas yra viena is moderniausiu naftos perdirbimo įmoniu Europoje Įmone taip pat valdo 334 degaliniu Serbijoje kurios sudaro 74 salies rinkos 36 degalines Bosnijoje ir Hercegovinoje 31 Bulgarijoje ir 28 Rumunijoje 155 kilometrai zalios naftos vamzdynu kurie yra transnacionalinio Adrijos naftos vamzdyno dalis jungia Pancevo ir Novi Sado naftos perdirbimo įmones Serbija labai priklauso nuo uzsienio gamtiniu duju saltiniu Tik 17 gamtiniu duju yra gaunamos is vidaus gamybos is viso 491 milijonu kubiniu metru 2012 m Likusi produkcija yra importuojama is Rusijos per dujotiekius kurie eina pro Ukraina ir Vengrija Valstybine įmone Srbijagas vadovauja gamtiniu duju transportavimo sistemai kuria sudaro 2 230 kilometru dujotiekiu ir 450 milijonu kubiniu metru gamtiniu duju saugyklu Banato Dvore Pramone Pramones sektoriu labiausiai paveike Jungtiniu tautu sankcijos ir NATO bombardavimas XX a desimtajame desimtmetyje bei perejimas į rinkos ekonomika XXI a pradzioje Pramones produkcija patyre rysku nuosmukį 2012 m Serbijos pramones produkcijos lygis sudare 39 1989 m pramones produkcijos lygio Pagrindines salies pramones sakos yra automobiliu gamyba kasyba spalvotieji metalai maisto perdirbimas elektronika farmacija ir drabuziai 2016 m Serbija turejo keturiolika laisvuju ekonominiu zonu kuriose realizuojama daugybe tiesioginiu uzsienio investiciju Automobiliu pramone kurios pirmtakas salyje yra Fiat Chrysler Automobiles yra susitelkusi Kragujevace ir jo apylinkese Automobiliu eksportas 2013 m pasieke 1 23 milijardo euru Salis yra pirmaujanti plieno gamintoja Pietryciu Europos regione 2018 m Serbija pagamino beveik 2 milijonus tonu neapdoroto plieno Plienas salyje yra gaunamas tik is Smederevo plieno gamyklos kuri priklauso Kinijos Hesteel Serbijos kalnakasybos pramone taip pat stipri salis yra 18 ta didziausia pasaulyje angliu tiekeja 7 ta Europoje Anglis isgaunama is telkiniu Kolubaroje ir Kostolace Serbija taip pat yra 23 ia pagal dydį pasaulyje 3 ia Europoje vario tiekeja Varis yra isgaunamas Boro mieste kurio kasykla nuo 2018 m priklauso Kinijos Zijin Mining Netoli Boro taip pat yra isgaunamas ir auksas Serbija taip pat gamina Intel ismaniuosius telefonus kurie yra pavadinti Teslos vardu Serbijoje stipri yra ir maisto pramone Kai kurie tarptautiniai prekes zenklai tokie kaip PepsiCo Nestle Coca Cola Heineken ir Carlsberg yra įsikure salyje Serbijos elektronikos pramones virsune buvo XX a devintajame desimtmetyje Siuo metu jos lygis yra vos trecdalis to laikotarpio lygio Nepaisant to salis po truputį atsigauna deka investiciju is kompaniju pavyzdziui Siemens Panasonic ir Farmacijos pramone Serbijoje sudaro keliolika vaistu gamintoju is kuriu ir sudaro 80 visos produkcijos Vidaus produkcija patenkina daugiau kaip 60 vietines paklausos Telekomunikacijos ir informacines technologijos 205 metru aukscio Avalos televizijos bokstas Serbijoje telefono linijos jungia 89 namu ukiu Salyje suskaiciuojama mazdaug 8 82 milijono mobiliuju telefonu kas 25 virsija Serbijos populiacija Didziausi mobiliojo rysio operatoriai yra 4 06 milijonu abonentu Telenor 2 73 milijonu vartotoju ir 2 03 milijonu klientu Apie 58 namu ukiu turi fiksuoto placiajuoscio rysio ne mobilujį interneta Tuo tarpu 67 įvairiais budais moka uz televizija pavyzdziui įsigyja kabeline televizija IPTV televizija arba palydovine televizija 2015 m Serbijos analogine televizija buvo pakeista į skaitmenine televizija Serbijos informaciniu technologiju industrija sparciai auga ir keiciasi 2018 m informaciniu technologiju eksportas pasieke 1 13 milijardo euru 2013 m Belgrade kuris yra vienas is informaciniu technologiju centru pietryciu Europoje buvo įsikurusios 6 924 informaciniu technologiju kompanijos Kai Microsoft Pletros Centras įsikure Belgrade tuo metu jis buvo tik ketvirtas toks centras pasaulyje Daugybe tarptautiniu informaciniu technologiju kompaniju tokiu kaip Asus Intel Dell Huawei ir NCR Belgrade įkure regioninius centrus Sios kompanijos pasinaudojo dideliu kiekiu inzinieriu ir matematiku bei zemu atlyginimu pranasumu Pasauliniu technologiju kompaniju pavyzdziui Microsoft investicijos paskutiniu metu yra nustelbiamos didejanciu vietiniu startuoliu kurie gauna finansavima tiek is vietiniu tiek is tarptautiniu investuotoju skaiciumi 2016 m pirmajame ketvirtyje Serbijos startuoliams buvo surinkta daugiau nei 65 milijonu JAV doleriu is kuriu net 45 milijonai JAV doleriu buvo skirti startuoliui Seven Bridges o 14 milijonu JAV doleriu buvo surinkti startuoliui Vast Vienas is sekmingiausiu startuoliu buvo 2010 m Belgrade įkurtas Nordeus startuolis kuris yra viena is greiciausiai auganciu kompiuteriniu zaidimu kompaniju kurios zaidima Top Eleven Football Manager zaide virs 20 milijonu zmoniu Stara Planina Turizmas Pagrindinis straipsnis 2017 m turizmo sektorius sudare 1 4 BVP o siuo metu įdarbina apie 75 000 zmoniu kas yra mazdaug 3 salies darbo jegos 2018 m Serbija pasieke 1 5 milijardo JAV doleriu grynuju uzsienio turizmo įplauku Serbija nera masinio turizmo kryptis Nepaisant to 2018 m apgyvendinimo įstaigose buvo uzregistruota daugiau nei 3 4 milijonu turistu is kuriu puse buvo uzsienieciai Turizmas daugiausiai orientuotas į salies kalnus ir spa centrus kurie dazniausiai yra lankomi vietiniu gyventoju Populiariausi kalnu kurortai yra Kopaonikas Stara Planina ir Didziausi spa centrai salyje yra Vrniacka Bania ir Tuo tarpu Belgradas labiau yra lankomas uzsienio turistu 2018 m miesta aplanke 938 448 uzsienio turistai daugiau nei puse visu tarptautiniu salies vizitu Konferenciju turizmas labiausiai isvystytas Belgrade ir Novi Sade Kitos populiarios turizmo vietos yra gamtos stebuklai pavyzdziui Djavolia Varosas staciatikiu vienuolynai ir kruizas Dunojumi Salyje rengiami keli populiarus tarptautiniu mastu muzikos festivaliai Exit 25 000 30 000 uzsienio lankytoju is 60 skirtingu saliu ir Guca trimitu festivalis Transportas Pagrindinis straipsnis Serbijos transportas Strategiskai Serbija yra įsikurusi palankioje geografineje vietoje Moravos upes slenis yra lengviausias sausumos kelioniu marsrutas is Zemynines Europos į Mazaja Azija ir Artimuosius Rytus Bendras Serbijos keliu ilgis yra 40 845 km is kuriu 747 km yra automagistrales 4 481 km valstybiniai keliai 10 951 km regioniniai keliai o 23 780 km savivaldybiu keliai Del finansiniu istekliu trukumo Serbijos keliu tinklas isskyrus dauguma automagistraliu yra prastesnes kokybes nei lyginant su Vakaru Europos salimis Airbus A330 Per paskutinį desimtmetį Serbijoje buvo pastatyta daugiau nei 300 km nauju automagistraliu Siuo metu statomi dar 142 km A5 automagistrale kuri sujungs Krusevaca su Cacaku bei 30 km A2 automagistrales atkarpa tarp Cacako ir Pozegos 2018 m salyje buvo įregistruoti 1 999 771 lengvieji automobiliai t y 3 5 gyventojo tenka vienas lengvasis automobilis Serbijoje labai ispletotas autobusu susisiekimas beveik visos salies vietos nuo didziausiu miestu iki kaimeliu yra sujungtos autobusais Be to yra gausu ir tarptautiniu autobusu marsrutu daugiausia į Vakaru Europos salis kuriose yra daug emigravusiu serbu Tiek vietiniai tiek tarptautiniai marsrutai yra aptarnaujami daugiau nei simtu autobusu kompaniju is kuriu didziausios yra Lasta ir Nis Ekspres Serbijoje nutiesti 3 819 km gelezinkeliu is kuriu 1 279 km yra elektrifikuoti Pagrindinis gelezinkeliu mazgas yra Belgradas is kurio yra nutiestos svarbiausios gelezinkelio linijos Belgradas Baras Belgradas Zagrebas Belgradas Nisas Sofija X Pan Europinio transporto koridoriaus dalis Belgradas Subotica Budapestas ir Nisas Salonikai Nors traukiniai yra svarbiausia kroviniu gabenimo priemone gelezinkeliai susiduria su vis didesnemis infrastrukturos prieziuros problemomis Gelezinkelio susisiekimo paslaugas teikia Zeleznice Srbije Salyje yra du oro uostai Belgrado Nikolos Teslos oro uostas ir 2018 m Belgrado oro uostas aptarnavo 5 6 mln keleiviu Taip pat jis yra nacionaliniu oro liniju kurios 2018 m aptarnavo apie 2 5 mln keleiviu centras Is Niso oro uosto daugiausiai skraido mazu sanaudu oro linijos Serbija turi gerai isvystyta vidaus vandenu transporta nes salis turi beveik 1 716 km laivybai tinkamu vandens keliu 1 043 km upiu ir 673 km kanalu is kuriu beveik visi yra siaurineje salies dalyje Svarbiausia salyje yra Dunojaus upe Kitos laivybai tinkamos upes yra Sava Tisa ir Tamisas 2016 m Serbijos upemis ir kanalais buvo gabenta daugiau nei 2 milijonai tonu kroviniu Didziausi Serbijos upiu uostai yra Novi Sadas Belgradas Pancevas Smederevas ir Sabacas Darbas2018 m darbo jega salyje buvo 3 25 mln o uzimtumas buvo 2 83 mln oficialus uzimtumas sudare 2 28 mln o neoficialus 0 55 mln Uzimtumo lygis tarp 15 metu ir vyresniu gyventoju yra palyginti zemas ir sieke 47 6 Is dirbanciuju 15 9 dirbo zemes ukyje 28 1 pramoneje o 56 paslaugu sektoriuje XIX a pradzioje nedarbas pasieke auksciausia 25 lygį Nuo tada sis rodiklis smarkiai sumazejo susikurus naujoms darbo vietoms privaciajame sektoriuje 2018 m nedarbas buvo 12 7 Remiantis naujausia Serbijos Respublikos statistikos departamento metine ataskaita vidutinis menesinis darbo uzmokestis į rankas 2019 m geguzes menesį buvo 55 380 Serbijos dinaru arba 470 euru Regionu ekonomikaSarase įvardinti Serbijos regionai pagal BVP ir BVP vienam gyventojui 2017 m Klasifikacija Regionas Bendras BVP mlrd doleriu BVP dalis BVP vienam gyventojui 1 Belgradas 19 46 40 4 11 7522 Voivodina 12 77 26 5 6 6123 Sumadija ir Vakaru Serbija 9 25 19 2 4 5544 Pietu ir Rytu Serbija 6 64 13 8 4 249Saltiniai World Economic Outlook Database October 2019 IMF org International Monetary Fund Nuoroda tikrinta 2019 11 15 IMF Mission Review http publikacije stat gov rs G2018 PdfE G20181271 pdf Human Development Index 2018 Statistical Update hdr undp org Suarchyvuotas originalas 2018 11 18 Nuoroda tikrinta 9 July 2019 Labour Force Survey Statistical Office of the Republic of Serbia www stat gov rs Nuoroda tikrinta 24 lapkricio 2019 Labor Force Survey PDF Statistical Office of the Republic of Serbia 2018 Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Employment growth in the second quarter Statistical Office of the Republic of Serbia www stat gov rs Nuoroda tikrinta 21 June 2019 http publikacije stat gov rs G2019 pdfE G20191198 pdf The World Factbook CIA gov Central Intelligence Agency Suarchyvuotas originalas 2019 04 02 Nuoroda tikrinta 18 August 2019 http www javnidug gov rs eng default asp P 46 amp MenuItem 4 Archyvuota kopija 2019 10 20 is Wayback Machine projekto EUR 1 5 billion from IPA funds available until 2020 b92 net Nuoroda tikrinta 29 August 2017 Republic of Serbia s long term credit rating www nbs rs Suarchyvuotas originalas 2019 04 05 Nuoroda tikrinta 21 June 2019 https www blic rs biznis vesti devizne rezerve najvece u poslednjih 20 godina jorgovanka otkrila recept vn6me19 The World Factbook Central Intelligence Agency Central Intelligence Agency Suarchyvuotas originalas 2018 12 24 Nuoroda tikrinta 2019 11 15 Dobbs Michael NATO s Latest Target Yugoslavia s Economy hartford hwp com Washington Post Nuoroda tikrinta 2019 11 15 Bibic Bilsana 17 March 2015 Brain drain in the Western Balkans opendemocracy net Suarchyvuotas originalas 2018 11 18 Nuoroda tikrinta 2019 11 15 Serbia starts negotiations to join EU 2014 01 21 Nuoroda tikrinta 2019 11 15 http www javnidug gov rs upload Stanje 20i 20struktura 20za 20mesecni 20izvestaj 20o 20stanju 31 12 2018 20final Web 20site 20debt 20report 20decembar 20 20ENG 20 20konacno pdf Archyvuota kopija 2021 12 17 is Wayback Machine projekto Bajic Hajdukovic Ivana 2014 Remembering the Embargo Cake The Legacy of Hyperinflation and the UN Sanctions in Serbia PDF Nuoroda tikrinta 2019 11 16 LIBERALIZED TRADE siepa gov rs Suarchyvuotas originalas April 29 2012 Nuoroda tikrinta 2019 11 16 The Observatory of Economic Complexity Serbia Nuoroda tikrinta 2019 11 16 Potpisan sporazum sa zemljama EFTA b92 net serbu Fonet Nuoroda tikrinta 2019 11 16 SERBIA PDF mtt gov rs Ministry of Foreign and Internal Trade and Telecommunications Suarchyvuotas originalas PDF 2014 06 24 Nuoroda tikrinta 2019 11 16 America Open for Trade Serbia for Investments PDF promoney rs Ministry of Economy of Serbia Suarchyvuotas originalas PDF 2014 08 08 Nuoroda tikrinta 2019 11 16 Investment Incentives siepa gov rs Suarchyvuotas originalas June 18 2012 Nuoroda tikrinta 2019 11 16 Join the Pool of the Successful ras gov rs Nuoroda tikrinta 2019 11 16 Doing Business in Serbia PDF Suarchyvuota is originalo 2014 09 08 Nuoroda tikrinta 2019 11 16 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura netinkamas URL link https www ekapija com en news 2383107 mining a new ace up the sleeve for serbia List of Banks nbs rs Suarchyvuotas originalas 2019 09 26 Nuoroda tikrinta 2019 11 16 Serbia Agricultural Land Nuoroda tikrinta 2019 11 17 Izvoz poljoprivrednih proizvoda 3 2 milijarde dolara Ekonomski Online Nuoroda tikrinta 2019 11 18 Exporting frozen berries to Europe Suarchyvuotas originalas 2019 05 22 Nuoroda tikrinta 2019 11 17 Agriculture Government of Serbia Suarchyvuotas originalas 16 June 2013 Nuoroda tikrinta 2019 11 18 Serbia the third biggest producer of plums in the world Suarchyvuotas originalas 2018 09 19 Nuoroda tikrinta 2019 11 18 How Serbia Became a Sweet Raspberry Heaven Nuoroda tikrinta 2019 11 18 http pod2 stat gov rs ObjavljenePublikacije G2012 pdf G20122007 pdf Vlahovic Branislav 2009 Competitiveness of wine export from the Republic of Serbia PDF Nuoroda tikrinta 2019 11 18 Republic of Serbia Security of Supply Statement PDF Nuoroda tikrinta 2019 11 22 Biz Vesti Srbija ima uglja za jos jedan vek Biz News Serbia has coal for another one kroatu B92 Archived copy PDF Suarchyvuotas originalas PDF 24 rugpjucio 2013 Nuoroda tikrinta 22 lapkricio 2019 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link 1 Archyvuota kopija 9 kovo 2013 is Wayback Machine projekto Exploration production pace faster in Serbia Bosnia and Herzegovina Oil amp Gas Journal Ogj com Archived copy Suarchyvuotas originalas 2017 09 24 Nuoroda tikrinta 2019 11 22 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link Sectors gt gt Energy Sector Italy Serbia Enhancing Entrepreneurial Development italu Forumserbia eu 2012 03 06 Suarchyvuotas originalas 2013 10 29 The Voice of Coal in Europe Serbia Nuoroda tikrinta 2019 11 22 Serbia Energy Business Magazine Energy Sector Serbia Serbia energy eu Suarchyvuotas originalas 2019 04 28 Nuoroda tikrinta 2019 11 24 HE Đerdap 1 Tehnicke karakteristike Djerdap rs Suarchyvuotas originalas 25 spalio 2013 Interview Serbia s NIS Looks Ahead After First Decade With Gazprom Neft Suarchyvuotas originalas 2020 08 13 Nuoroda tikrinta 2019 11 22 Biz Vesti Kravcenko NIS je vec sada broj 1 B92 Transnafta Home About us Company s activity Transnafta rs Suarchyvuotas originalas 2013 10 29 Nuoroda tikrinta 2019 11 22 U S Energy Information Administration Ukraine Nuoroda tikrinta 2019 11 22 Transport prirodnog gasa Srbijagas 2013 m liepos 31 d Suarchyvuotas originalas 29 October 2013 Nuoroda tikrinta 2019 11 22 NATO s Latest Target Yugoslavia s Economy Deindustrijalizacija Srbije Kolumne AKTER 28 balandzio 2013 Suarchyvuotas originalas 29 spalio 2013 Mikavica A 3 September 2017 Slobodne zone mamac za investitore politika rs serbu Nuoroda tikrinta 2019 11 23 Biz Vesti Auto industrija za Srbiju kao IT B92 2013 m spalio 4 d https financialobserver eu cse and cis incredible rise of serbian steel industry Archyvuota kopija 2019 07 25 is Wayback Machine projekto All about the Tesla Telephone telegraf rs Ralev Radomir 2019 03 11 Gorenje to move entire refrigerator production to Serbia in April Nuoroda tikrinta 2019 11 23 Company Profile Nuoroda tikrinta 2019 11 23 http www ratel rs upload documents Kvartalni 20pregled 20podatka 20o 20stanju 20trzista 20elektronskih 20komunikacija 20Q3 202017 20 20ZA 20SAJT pdf Archyvuota kopija 2018 02 10 is Wayback Machine projekto http www ratel rs upload documents Pregled trzista Pregled 20trzista 202016 pdf Archyvuota kopija 2018 02 05 is Wayback Machine projekto ZAVRSENA DIGITALIZACIJA Suarchyvuotas originalas 2016 03 04 https startit rs izvoz it usluga po prvi put presao milijardu evra rast od 26 u odnosu na 2017 godinu U Beogradu radi 120 000 firmi Vecernje Novosti 2013 m balandzio 23 d Nuoroda tikrinta 2019 11 24 MacDowall Andrew 2013 m spalio 28 d Serbia s technical talent attracts global investors Financial Times Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Asus otvorio regionalni centar u Beogradu Emportal rs Suarchyvuotas originalas 2011 m geguzes 22 d Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Centar kompanije Intel za Balkan u Beogradu Srbija deo Intel World Ahead Program E kapija Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Dell Accredited Service Provider for Serbia and Croatia Suarchyvuotas originalas 2014 07 07 Nuoroda tikrinta 2019 11 24 NCR planira da udvostruci broj zaposlenih u Srbiji u 2014 serbu eKapija 2013 m liepos 24 d Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Srpsko americki Seven Bridges uzeo investiciju od 45 miliona dolara za brzi razvoj lecenja raka startit startit rs Suarchyvuotas originalas 2018 06 16 Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Vast uzeo investiciju od 14 miliona dolara za razvoj B2C proizvoda i sirenje u Beogradu startit startit rs Suarchyvuotas originalas 2018 06 16 Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Jordan Jon 2013 m rugsejo 23 d The Charticle How Nordeus Top Eleven rose to the top of the table pocketgamer biz Nuoroda tikrinta 2019 11 24 Serbia Archyvuota kopija 2016 03 03 is Wayback Machine projekto in Alain Dupeyras ed 2012 OECD tourism trends and policies 2012 Paris Organization for Economic Cooperation amp Development ISBN 9789264177567 doi 10 1787 tour 2012 56 en https www blic rs biznis vesti ljajic cilj je 17 milijardi dolara od turizma u 2019 godini s7bhyxq Office of the Republic of Serbia data for 2018 PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2018 04 04 Kultura Vesti Na Exitu oko 25 hiljada stranaca B92 http www putevi srbije rs sr putna mrea republike srbije Archyvuota kopija 2011 12 17 is Wayback Machine projekto Archived copy Suarchyvuotas originalas 2017 12 30 Nuoroda tikrinta 2019 11 24 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link Potpisan komercijalni ugovor za auto put Preljina Pozega Serbijos Radijas ir Televizija serbu 2017 m lapkricio 27 d Nuoroda tikrinta 2019 11 24 http publikacije stat gov rs G2019 PdfE G20191062 pdf General Information Serbian Railways Suarchyvuotas originalas 2016 05 18 https www exyuaviation com 2019 08 air serbia posts 122 million profit for html Nis Airport to expand EX YU Aviation News 2015 m liepos 25 d Investing in Serbia Modern Infrastructure Transport SIEPA Suarchyvuotas originalas 2009 m lapkricio 6 d Nuoroda tikrinta 2019 11 24 http publikacije stat gov rs G2019 PdfE G20195646 pdf http www stat gov rs en US vesti 20190725 prosecne zarade po zaposlenom maj 2019 Microsoft Word RR10 330 saopstenje30112018 srb EB PDF Nuoroda tikrinta 2019 11 24 v rEuropos saliu ekonomikos Airija Austrija Baltarusija Estija Islandija Ispanija Italija Kroatija Latvija Lenkija Lietuva Liuksemburgas Portugalija Prancuzija Rumunija Serbija Suomija Sveicarija Ukraina Vatikanas Vokietija Europos Sajungos ekonomika Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu

Naujausi straipsniai
  • Liepa 17, 2025

    Bostono Bruins

  • Liepa 17, 2025

    Bosnijos ir Hercegovinos istorija

  • Liepa 17, 2025

    Bosnijos ir Hercegovinos federacijos I lyga

  • Liepa 17, 2025

    Bosforo tiltas

  • Liepa 17, 2025

    Borussia VfL Mönchengladbach

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje