Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Meksiko slėnis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Meksiko slėnis (isp. Valle de México) – nenuotaki tektoninė dubuma Meksikos kalnyno pietuose. Plyti 2200 m aukštyje virš jūros lygio, apsuptas virš 5000 m iškylančių Neovulkaninės Kordiljeros kalnų ir plokščiakalnio. Dabar didžiąją slėnio dalį užima Meksiko miestas su savo aglomeracija, dalis Meksiko, Hidalgo, Tlaskalos ir Pueblos valstijų.
Istorija
Meksiko slėnis gyvenamas bent 12 tūkst. metų ir buvo vienas svarbiausių ikikolumbinių kultūrų židinių visoje Amerikoje. Pleistoceno pabaigoje slėnį pasiekė mamutų medžiotojai, rasta daug akmens amžiaus archeologinių radinių. Slėnyje telkšojo dideli ežerai Teskokas, ir Šočimilkas. Jie buvo svarbus traukos objektas gentims iš sausringos šiaurės. Čia suklestėjo žemdirbystė – auginti kukurūzai, pupos, burnočiai, moliūgai, aštrieji pipirai. Pirmoji iškilusi stambi gyvenvietė buvo , pastatytas prie Teskoko ežero, o slėnio pietuose iškilo . Abi šios gyvenvietės klestėjimo viršūnę pasiekė tarp 1200–1000 m. pr. m. e. Dėl klestinčios žemdirbystės slėnyje gyventojų vis labiau daugėjo ir prieš 2000 metų Meksiko slėnis tapo bene tankiausiai gyvenama vieta pasaulyje (tokia išliko iki šių dienų). Žlugus Kuikuilkui regiono galios centrai persikėlė į šiaurę – į Teotihuakaną ir Tulą. Apie 200 m. pr. m. e. Teotihuakane jau gyveno 125 tūkst. gyventojų, klestėjo prekyba obsidianu, vyko religinės ceremonijos, sutraukdavusios piligrimus iš visos Mezoamerikos. VIII a. iškilo toltekų valstybė, o slėnio sostine tapo Tula. XIII a. į Meksiko slėnį iš šiaurės įsiveržė actekų gentys. Jos nugalėjo toltekus ir įkūrė savo sostinę Tenočtilaną Teskoko ežero salose. Actekai sukonstravo užtvankų, pylimų ir kanalų sistemą, leidusią klestėti žemdirbystei, o jų sukurta imperija nusidriekė toli už slėnio ribų. Manoma, kad XVI a. pr. slėnyje gyveno apie milijoną žmonių.
1521 m. Tenočtilaną sugriovė konkistadorai, vadovaujami Ernano Korteso. Nors dėl konkistos atneštų karų ir ligų daug slėnio gyventojų žuvo, tačiau įkūrus naują Meksiko miestą, tapusį Naujosios Ispanijos sostine, gyventojų skaičius vėl pradėjo sparčiai augti. Laikui bėgant ežerai buvo nusausinti, o augantis Meksiko miestas užėmė vis naujas teritorijas. Dabar Meksiko mieste gyvena virš 8 mln., o aglomeracijoje – 21 mln. gyventojų. Dėl gyventojų, transporto ir pramonės gausos, slėnio uždarumo ir didelio aukščio regionas smarkiai kenčia nuo didelio oro užterštumo. Virš slėnio dažnai tvyro smogas, sukeliantis rimtų sveikatos sutrikimų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Meksiko slėnis, Kas yra Meksiko slėnis? Ką reiškia Meksiko slėnis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Meksiko slenis isp Valle de Mexico nenuotaki tektonine dubuma Meksikos kalnyno pietuose Plyti 2200 m aukstyje virs juros lygio apsuptas virs 5000 m iskylanciu Neovulkanines Kordiljeros kalnu ir ploksciakalnio Dabar didziaja slenio dalį uzima Meksiko miestas su savo aglomeracija dalis Meksiko Hidalgo Tlaskalos ir Pueblos valstiju Meksiko slenis XIX a IstorijaPagrindinis straipsnis Centrine Meksika Meksiko slenis gyvenamas bent 12 tukst metu ir buvo vienas svarbiausiu ikikolumbiniu kulturu zidiniu visoje Amerikoje Pleistoceno pabaigoje slenį pasieke mamutu medziotojai rasta daug akmens amziaus archeologiniu radiniu Slenyje telksojo dideli ezerai Teskokas ir Socimilkas Jie buvo svarbus traukos objektas gentims is sausringos siaures Cia suklestejo zemdirbyste auginti kukuruzai pupos burnociai moliugai astrieji pipirai Pirmoji iskilusi stambi gyvenviete buvo pastatytas prie Teskoko ezero o slenio pietuose iskilo Abi sios gyvenvietes klestejimo virsune pasieke tarp 1200 1000 m pr m e Del klestincios zemdirbystes slenyje gyventoju vis labiau daugejo ir pries 2000 metu Meksiko slenis tapo bene tankiausiai gyvenama vieta pasaulyje tokia isliko iki siu dienu Zlugus Kuikuilkui regiono galios centrai persikele į siaure į Teotihuakana ir Tula Apie 200 m pr m e Teotihuakane jau gyveno 125 tukst gyventoju klestejo prekyba obsidianu vyko religines ceremonijos sutraukdavusios piligrimus is visos Mezoamerikos VIII a iskilo tolteku valstybe o slenio sostine tapo Tula XIII a į Meksiko slenį is siaures įsiverze acteku gentys Jos nugalejo toltekus ir įkure savo sostine Tenoctilana Teskoko ezero salose Actekai sukonstravo uztvanku pylimu ir kanalu sistema leidusia klesteti zemdirbystei o ju sukurta imperija nusidrieke toli uz slenio ribu Manoma kad XVI a pr slenyje gyveno apie milijona zmoniu 1521 m Tenoctilana sugriove konkistadorai vadovaujami Ernano Korteso Nors del konkistos atnestu karu ir ligu daug slenio gyventoju zuvo taciau įkurus nauja Meksiko miesta tapusį Naujosios Ispanijos sostine gyventoju skaicius vel pradejo sparciai augti Laikui begant ezerai buvo nusausinti o augantis Meksiko miestas uzeme vis naujas teritorijas Dabar Meksiko mieste gyvena virs 8 mln o aglomeracijoje 21 mln gyventoju Del gyventoju transporto ir pramones gausos slenio uzdarumo ir didelio aukscio regionas smarkiai kencia nuo didelio oro uzterstumo Virs slenio daznai tvyro smogas sukeliantis rimtu sveikatos sutrikimu