Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Julijonas SteponavičiusDievo tarnasGimė 1911 m spalio 18 d Miciūnų kaimas Gervėčių parapija dab BaltarusijaMirė 1991 m b
Julijonas Steponavičius
| Julijonas Steponavičius | |
|---|---|
| Dievo tarnas | |
| Gimė | 1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaimas, Gervėčių parapija, dab. Baltarusija |
| Mirė | 1991 m. birželio 18 d. (79 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus arkikatedroje |
| Tėvas | Karolis Steponavičius |
| Motina | Emilija Bazevičiūtė |
| Dievo tarnas | |
| Alma mater |
|
| Žymūs apdovanojimai | |
Julijonas Steponavičius (1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapija, dabartinėje Baltarusijoje – 1991 m. birželio 18 d. Vilniuje) – arkivyskupas, tremtinys, Vilniaus arkivyskupijos apaštalinis administratorius.
Biografija
Julijonas gimė ūkininko ir (Steponavičių) šeimoje kaip ketvirtas vaikas. Šeimoje prieš tai gimė trys mergaitės, kurios mirė jau kūdikystėj. Šeimai artima iš Gibirdės vienkiemio tapo Juliuko krikšto motina. Julijoną Gervėčių Švč. Trejybės bažnyčioje pakrikštijo kun. Ambraziejus Jakavonis.
1921–1930 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1930–1936 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje ir Vilniaus universitete. 1936 m. parašė magistro darbą lenkų kalba apie Vytautą Didįjį ir apgynė teologijos magistro laipsnį. 1936 m. birželio 21 d. Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis jį įšventino kunigu. Liepos 5 d. Gervėčių bažnyčioje jaunasis kunigas atlaikė pirmąsias Šv. Mišias. Netrukus buvo paskirtas į Rodūnią vikaru, ten lenkų valdžios buvo persekiotas. Perkeltas kapelionu ir tikybos dėstytoju į Gardino Bernardinų mergaičių mokyklą. Nuo 1939 m. buvo klebonas Palūšėje, nuo 1941 m. – Naujajame Daugėliškyje, nuo 1946 m. – Adutiškyje. Nuo 1953 m. buvo verbuojamas KGB, bet principingas kunigas atsisakė bendradarbiauti ir dalyvauti sovietinės propagandos kampanijose. 1955 m. gegužės 22 d. Julijonas Steponavičius popiežiaus Pijaus XII nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru. Kadangi tuo metu Panevėžio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupiją, Julijonas Steponavičius netrukus persikėlė į Vilnių.
1957 m. buvo paskirtas Panevėžio ir Vilniaus vyskupijų apaštališkuoju administratoriumi su rezidencinio vyskupo teisėmis. Įgaliojimus pradėjo vykdyti 1958 m. sausio 3 d., nuolat konfliktavo su sovietų valdžia. Atsisakęs paklusti LTSR partinių organizacijų reikalavimams uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, atlaidus, jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje (patarnauti šv. Mišiose, dalyvauti procesijose, chore), šventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su KGB seminarijos klierikus, taip pat už veiklesnių kunigų rėmimą. Nepaklusęs uždrausti jaunimui dalyvauti religinėje veikloje, 1961 m. sausio 18 d., Religijos reikalų tarybos įgaliotinio J. Rugienio reikalavimu vyskupas J. Steponavičius buvo nušalintas nuo vyskupo pareigų ir ištremtas į Žagarę.
Joniškio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruošęs A. Ždanovo g. 5 (dabar P. Avižonio g. 5) trijų kambarių butą su paslėpta pasiklausymo aparatūra. Šalia, antrajame aukšte, gyveno tuometiniam saugumui dirbusi šeima, nuolat perdavinėjusi žinias. 34 m² komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name, be patogumų.
Tremtyje eidamas kunigo altaristos pareigas rėmė pogrindinę Lietuvos Katalikų bažnyčios veiklą, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetą ir sąjūdį, šventino į kunigus baigusiuosius pogrindinę kunigų seminariją, davė leidimą steigti Eucharistijos bičiulių sąjūdį.
1988 m. lapkričio 14 d. Arkivyskupas įsteigė naująją palaimintojo Jurgio Matulaičio parapiją, apimančią naujuosius miesto rajonus (Viršuliškės, Justiniškės, Pašilaičiai, Šeškinės dalis). 1988 m. gruodžio 28 d. leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežiaus Jono Pauliaus II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 d., palaidotas birželio 24 d. Vilniaus arkikatedros bazilikos Vyskupų kriptoje, 1992 m. perlaidotas Tremtinių koplyčioje prie vakarinės sienos.
1999 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr. 311 Vilniaus arkivyskupą Julijoną Steponavičių (po mirties) apdovanojo Vyčio kryžiaus 3 laipsnio ordinu (dabar Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius).
2017 m. sausio 17 d. Šventųjų bylų kongregacija Vatikane leido pradėti beatifikacijos bylą. Šį leidimą pasirašė šios kongregacijos kardinolas prefektas .
Atminimo įamžinimas
2011 m. spalio 23 d. Žagarės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje buvo švenčiamos Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės. Šiame minėjime dalyvavo Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio buvo pašventintas Žagarės klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpis Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui Žagarėje atminti.
Šaltiniai
- J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911–1936-1955-1991) // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T. 19. P. 616.
- XX a. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kelio simbolis – Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavičius, 1911–1991 m. / Leidinys skirtas arkivyskupo Julijono Steponavičiaus gimimo 100-osioms, kunygystės šventimų 75-osioms, ištrėmimo į Žagarę 50-osioms ir iškeliavimo amžinybėn 20-osioms metinėms [paruošė Marius Dyglys]. 2011 (Kaunas : Arx Baltica). 32 p.
- Bažnyčia tremtyje: vyskupas Julijonas Steponavičius : 100-osioms gimimo ir 20-osioms mirties metinėms paminėti / Arūnas Streikus // Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. – T. 35, p. 11-28.
- Julijonas Steponavičius: (1911 X 18-1989 II 7-1991 VI 18): [apie Vilniaus arkivyskupą] / Viktoras Petkus // Vilniaus vyskupai Lietuvos istorijoje. – P. [739]-756.
- Neišdildomi arkivyskupo Julijono Steponavičiaus pėdsakai / Marius Dyglys // XXI amžius. – 2011, saus. 28, p. 9, 12.
- Neišdildomi arkivyskupo Julijono Steponavičiaus pėdsakai Žagarėje / Marius Dyglys // Sidabrė. – 2011, saus. 19, p. 3.
Nuorodos
- Julijonas Steponavičius, Vilniaus arkivyskupas, tremtinys (1911–1991)
- vilnius.lcn.lt/istorija/valde/steponavicius Archyvuota kopija 2006-11-17 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- „Asmenybė ir laikas: arkivyskupo Julijono Steponavičiaus (1911–1991) gyvenimo stotys“. voruta.lt. 2012-12-06. Nuoroda tikrinta 2023-12-27.
- Šventųjų skelbimo kongregacija Vatikane 2017 m. sausio mėn. 17 d., Prot. N. 3309 - 1/7.
| Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Kazimieras Paltarokas | Panevėžio vyskupas 1958–1960 | Po to: Povilas Šidlauskas |
| Prieš tai: Kazimieras Paltarokas | Vilniaus arkivyskupas 1958–1961 1989–1991 | Po to: Česlovas Krivaitis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Julijonas Steponavičius, Kas yra Julijonas Steponavičius? Ką reiškia Julijonas Steponavičius?
Julijonas SteponaviciusDievo tarnasGime 1911 m spalio 18 d Miciunu kaimas Gerveciu parapija dab BaltarusijaMire 1991 m birzelio 18 d 79 metai VilniusPalaidotas a Vilniaus arkikatedrojeTevas Karolis SteponaviciusMotina Emilija BazeviciuteDievo tarnasAlma mater 1936 m Vilniaus kunigu seminarija 1936 m Vilniaus universitetas Zymus apdovanojimai1999 m Vycio Kryziaus ordino Komandoro didysis kryzius Julijonas Steponavicius 1911 m spalio 18 d Miciunu kaime Gerveciu parapija dabartineje Baltarusijoje 1991 m birzelio 18 d Vilniuje arkivyskupas tremtinys Vilniaus arkivyskupijos apastalinis administratorius Akmeninio Rupintojelio koplystulpis Arkivysk Julijono Steponaviciaus apastalavimui Zagareje atminti Kun Mariaus Dyglio foto 2011 m Epitafija Vilniaus katedrojeBiografijaJulijonas gime ukininko ir Steponaviciu seimoje kaip ketvirtas vaikas Seimoje pries tai gime trys mergaites kurios mire jau kudikystej Seimai artima is Gibirdes vienkiemio tapo Juliuko kriksto motina Julijona Gerveciu Svc Trejybes baznycioje pakrikstijo kun Ambraziejus Jakavonis 1921 1930 m mokesi Vilniaus Vytauto Didziojo gimnazijoje 1930 1936 m studijavo Vilniaus kunigu seminarijoje ir Vilniaus universitete 1936 m parase magistro darba lenku kalba apie Vytauta Didįjį ir apgyne teologijos magistro laipsnį 1936 m birzelio 21 d Vilniaus arkikatedroje arkivyskupas Romualdas Jalbzykovskis jį įsventino kunigu Liepos 5 d Gerveciu baznycioje jaunasis kunigas atlaike pirmasias Sv Misias Netrukus buvo paskirtas į Rodunia vikaru ten lenku valdzios buvo persekiotas Perkeltas kapelionu ir tikybos destytoju į Gardino Bernardinu mergaiciu mokykla Nuo 1939 m buvo klebonas Paluseje nuo 1941 m Naujajame Daugeliskyje nuo 1946 m Adutiskyje Nuo 1953 m buvo verbuojamas KGB bet principingas kunigas atsisake bendradarbiauti ir dalyvauti sovietines propagandos kampanijose 1955 m geguzes 22 d Julijonas Steponavicius popieziaus Pijaus XII nominuotas tituliniu Antarado vyskupu ir Panevezio vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru Kadangi tuo metu Panevezio vyskupas administravo ir Vilniaus vyskupija Julijonas Steponavicius netrukus persikele į Vilniu 1957 m buvo paskirtas Panevezio ir Vilniaus vyskupiju apastaliskuoju administratoriumi su rezidencinio vyskupo teisemis Įgaliojimus pradejo vykdyti 1958 m sausio 3 d nuolat konfliktavo su sovietu valdzia Atsisakes paklusti LTSR partiniu organizaciju reikalavimams uzdrausti kunigams katekizuoti vaikus rengti rekolekcijas atlaidus jaunimui dalyvauti baznytineje veikloje patarnauti sv Misiose dalyvauti procesijose chore sventinti į kunigus tris įtariamus bendradarbiavimu su KGB seminarijos klierikus taip pat uz veiklesniu kunigu remima Nepakluses uzdrausti jaunimui dalyvauti religineje veikloje 1961 m sausio 18 d Religijos reikalu tarybos įgaliotinio J Rugienio reikalavimu vyskupas J Steponavicius buvo nusalintas nuo vyskupo pareigu ir istremtas į Zagare Joniskio rajono Vykdomasis komitetas jam operatyviai buvo paruoses A Zdanovo g 5 dabar P Avizonio g 5 triju kambariu buta su paslepta pasiklausymo aparatura Salia antrajame aukste gyveno tuometiniam saugumui dirbusi seima nuolat perdavinejusi zinias 34 m komunalinis butas buvo įrengtas avariniame name be patogumu Tremtyje eidamas kunigo altaristos pareigas reme pogrindine Lietuvos Kataliku baznycios veikla Tikinciuju teisems ginti kataliku komiteta ir sajudį sventino į kunigus baigusiuosius pogrindine kunigu seminarija dave leidima steigti Eucharistijos biciuliu sajudį 1988 m lapkricio 14 d Arkivyskupas įsteige naujaja palaimintojo Jurgio Matulaicio parapija apimancia naujuosius miesto rajonus Virsuliskes Justiniskes Pasilaiciai Seskines dalis 1988 m gruodzio 28 d leista eiti Vilniaus arkivyskupijos apastaliskojo administratoriaus pareigas 1989 m vasario 7 d popieziaus Jono Pauliaus II pakele arkivyskupu ir paskyre Vilniaus arkivyskupijos ordinaru Arkivyskupas Julijonas Steponavicius mire Vilniuje 1991 m birzelio 18 d palaidotas birzelio 24 d Vilniaus arkikatedros bazilikos Vyskupu kriptoje 1992 m perlaidotas Tremtiniu koplycioje prie vakarines sienos 1999 m vasario 1 d Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu Nr 311 Vilniaus arkivyskupa Julijona Steponaviciu po mirties apdovanojo Vycio kryziaus 3 laipsnio ordinu dabar Vycio Kryziaus ordino Komandoro didysis kryzius 2017 m sausio 17 d Sventuju bylu kongregacija Vatikane leido pradeti beatifikacijos byla Sį leidima pasirase sios kongregacijos kardinolas prefektas Atminimo įamzinimas2011 m spalio 23 d Zagares Sv apastalu Petro ir Povilo baznycioje buvo svenciamos Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponaviciaus 100 osios gimimo metines Siame minejime dalyvavo Lietuvos Kataliku baznycios vyskupai kunigai tikintieji valdzios atstovai Sv Misiu metu giedojo Vilniaus arkikatedros bazilikos grigaliskasis choras Schola Gregoriana Vilnensis Klaipedos Marijos Taikos Karalienes baznycios grigaliskojo choralo studija Schola Cantorum De Regina Pacis ir kitu miestu chorai Po sv Misiu baznycios sventoriuje Siauliu vyskupo Eugenijaus Bartulio buvo pasventintas Zagares klebono Mariaus Dyglio iniciatyva pastatytas Akmeninio Rupintojelio koplystulpis Vilniaus arkivyskupo Julijono Steponaviciaus apastalavimui Zagareje atminti SaltiniaiJ Boruta SJ Arkivyskupas Julijonas Steponavicius 1911 1936 1955 1991 Lietuviu kataliku mokslo akademijos metrastis T 19 P 616 XX a Lietuvos Kataliku Baznycios kelio simbolis Vilniaus arkivyskupas Julijonas Steponavicius 1911 1991 m Leidinys skirtas arkivyskupo Julijono Steponaviciaus gimimo 100 osioms kunygystes sventimu 75 osioms istremimo į Zagare 50 osioms ir iskeliavimo amzinyben 20 osioms metinems paruose Marius Dyglys 2011 Kaunas Arx Baltica 32 p Baznycia tremtyje vyskupas Julijonas Steponavicius 100 osioms gimimo ir 20 osioms mirties metinems pamineti Arunas Streikus Lietuviu kataliku mokslo akademijos metrastis T 35 p 11 28 Julijonas Steponavicius 1911 X 18 1989 II 7 1991 VI 18 apie Vilniaus arkivyskupa Viktoras Petkus Vilniaus vyskupai Lietuvos istorijoje P 739 756 Neisdildomi arkivyskupo Julijono Steponaviciaus pedsakai Marius Dyglys XXI amzius 2011 saus 28 p 9 12 Neisdildomi arkivyskupo Julijono Steponaviciaus pedsakai Zagareje Marius Dyglys Sidabre 2011 saus 19 p 3 NuorodosJulijonas Steponavicius Vilniaus arkivyskupas tremtinys 1911 1991 vilnius lcn lt istorija valde steponavicius Archyvuota kopija 2006 11 17 is Wayback Machine projekto Saltiniai Asmenybe ir laikas arkivyskupo Julijono Steponaviciaus 1911 1991 gyvenimo stotys voruta lt 2012 12 06 Nuoroda tikrinta 2023 12 27 Sventuju skelbimo kongregacija Vatikane 2017 m sausio men 17 d Prot N 3309 1 7 Romos kataliku baznycios vadovaiPries tai Kazimieras Paltarokas Panevezio vyskupas 1958 1960 Po to Povilas SidlauskasPries tai Kazimieras Paltarokas Vilniaus arkivyskupas 1958 1961 1989 1991 Po to Ceslovas Krivaitis