Kazimieras Paltarokas (1875 m. spalio 22 d. Gailioniuose, Linkuvos valsčius – 1958 m. sausio 3 d. Vilniuje) – Lietuvos vyskupas.
| Kazimieras Paltarokas | |
|---|---|
| Gimė | 1875 m. spalio 22 d. Gailioniai, Linkuvos valsčius |
| Mirė | 1958 m. sausio 3 d. (82 metai) Vilnius |
| Veikla | vyskupas |
| Alma mater | Peterburgo dvasinė akademija |
| Vikiteka | Kazimieras Paltarokas |
Biografija
K. Paltarokas gimė Juozapo ir Uršulės Paltarokų šeimoje.
1886–1888 m. mokėsi Joniškėlio pradinėje mokykloje, 1889–1894 m. – Mintaujos gimnazijoje, 1894–1898 m. – Kauno kunigų seminarijoje. 1902 m. baigė Dvasinę katalikų akademiją Sankt Peterburge, apgynė disertaciją „De origine animae humanae“, įgijo magistro laipsnį. 1902 m. kovo 22 d. įšventintas kunigu.
1902–1906 m. dirbo Liepojoje vikaru ir trijų aukštųjų mokyklų kapelionu, platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1906–1911 m. vikaravo Surviliškyje, įsteigė parapijos biblioteką, blaivybės draugijos skyrių. 1911–1922 m. Kauno kunigų seminarijoje dėstė lotynų kalbą, teologijos įvadą, sociologiją ir filosofiją. 1914 m. paskirtas vicerektoriumi. Per Pirmąjį pasaulinį karą rūpinosi seminarijos evakuacija į Smolenską. 1918 m. grįžo į Kauną, tvarkė apgriautus seminarijos pastatus, rengė vadovėlius. Nuo 1922 m. – Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto pastoracinės teologijos katedros vedėjas, profesorius. Susistemino pastoracinės teologijos kursą, parengė jo vadovėlių.
1918 m. pakeltas Žemaičių vyskupijos kapitulos kanauninku, nuo 1919 m. – vyskupijos tribunolo teisingumo gynėjas, nuo 1921 m. – vyskupijos socialinės akcijos sekretorius, nuo 1922 m. – bažnyčios turtų valdymo tarybos narys.
1926 m. konsekruotas vyskupu, paskirtas naujai įkurtos Panevėžio vyskupijos vyskupu.
1949 m. persikėlė į Vilnių, administravo Panevėžio vyskupiją ir Vilniaus arkivyskupijos dalį.
Mirė 1958 m. sausio 3 d. Vilniuje. Palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kriptoje.
Ganytojiška veikla
Kuriant Panevėžio vyskupiją, vyskupas K. Paltarokas išryškėjo kaip gabus organizatorius. Panevėžyje pastatydino Kristaus Karaliaus katedrą, įkūrė kapitulą, įrengė Katalikų veikimo centro būstinę, prie jos – centrinę vyskupijos biblioteką, įkūrė katalikišką „Bangos“ spaustuvę. Panevėžio vyskupijoje įkūrė 11 parapijų, pastatydino 15 bažnyčių, 14 viešų ar pusiau viešų koplyčių, 11 altarijų. 1939 m. K. Paltaroko iniciatyva Panevėžyje pradėta statyti Mažoji klierikų seminarija.Berčiūnuose įsteigė vilą seniems kunigams. Paruošė Panevėžio vyskupijai 195 naujus kunigus. Savo kanoniškaisiais vizitais vyskupiją aplankė 4 kartus.
Vilniuje K. Paltarokas buvo nuolat sekamas dėl savo aktyvios veiklos nepriklausomoje Lietuvoje, neigiamo sovietų valdžios vertinimo ir įtariamų ryšių su partizanais. Nepaisydamas draudimų katekizavo vaikus, teikė Sutvirtinimo sakramentą. 1955 m. Lietuvai konsekravo du vyskupus Petrą Maželį ir Julijoną Steponavičių.
Siekė naujovių Lietuvos katalikų bažnyčioje, atsisakant didelių klebonijų ūkių, civilinės metrikacijos nepripažinimo, rinkliavų iš parapijiečių. Pirmasis (1937) viešai pradėjo kelti kunigų pajamų reformos klausimą.
Visuomeninė veikla
Liepojoje dirbo lietuvių savišalpos draugijoje, platino draudžiamus lietuviškus laikraščius. Surviliškyje įsteigė parapijos biblioteką, skatindamas jaunimą šviestis, ir įkūrė blaivybės draugijos skyrių.
1911 m. „Saulės“ draugijos ir Žemaičių vyskupijos Kunigų savišalpos draugijos iždininkas, „Motinėlės“ draugijos sekretorius. Šv. Kazimiero draugijos valdybos narys, garbės narys (nuo 1937). Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys (nuo 1926). Šv. Vincento Pauliečio draugijos garbės narys (nuo 1933).
1917 m. rugsėjo 18–22 d. kaip Kauno atstovas dalyvavo Vilniuje vykusioje I Lietuvių konferencijoje. 1920–1923 m. buvo Krikščionių demokratų centro komitete, tačiau oficialių pareigų nėra turėjęs, nors politinį gyvenimą sekė ir juo domėjosi.
Vyskupas K. Paltarokas buvo pirmasis iš vyskupų, kuris pirmąją savaitę vokiečiams į Panevėžį įžengus (1941 m. birželio 27 d.), pasmerkė žydų žudynes. Jau pirmąjį sekmadienį iš Panevėžio katedros jis paskelbė ekskomuniką, per pamokslą ekskomunikuodamas tuos, kurie žudo žydus.Nacių okupacijos metais Panevėžio vyskupijos kurijos bibliotekoje slėpė žydų religines knygas.
Ypač jo visuomeniniai nuopelnai išryškėjo, kai tapęs vyskupu globojo katalikiškas organizacijas: Katalikų veikimo centrą, pavasarininkus, angelaičius, ateitininkus. 1930 m. LR švietimo ministerijai uždarius ateitininkų organizaciją, įsakė kunigams leisti rengti ateitininkų susirinkimus klebonijose, zakristijose, bažnyčiose.
Rašytinis palikimas
Pirmieji K. Paltaroko rašiniai spaudoje pasirodė 1907 m. Vyskupo straipsniai spausdinti „Viltyje“, „Vienybėje“, „Ateityje“, „Laisvėje“, „Ryte“, „Mūsų laikraštyje“, „Darbininke“, „Panevėžio balse“, „Panevėžio garse“, taip pat – žurnaluose „Draugija“, „Tiesos kelias“, „Lietuvos mokykla“. Atskira knyga „Girtuoklystė – nesveikata“ išleista 1910 metais. Parašė teologijos, sociologijos knygų, tikybos vadovėlių, tikybos pradžiamokslių (1916–1940), katekizmų (1918–1940), Šv. Rašto istorijų, Panevėžio bažnyčių istoriją, rengė Panevėžio vyskupijos parapijų istoriją. Parengė ir išleido daugiau kaip 50 ganytojiškų laiškų pastoracijos, katalikų veikimo, kitais aktualiais klausimais.
Įvertinimas
Atminimo įamžinimas
K. Paltarokas palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kriptoje. 1960–1963 m. katedroje pastatyti K. Paltaroko biustas (aut. P. Steponavičius) ir memorialinė lenta (aut. J. Vasilevičius). 1993 m. šis biustas ir K. Paltaroko bareljefas Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje įtraukti į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Vyskupo biustas yra ir Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje.
1996 m. namas Panevėžyje Sodų g. 3, kuriame gyveno K. Paltarokas, įtrauktas į LR nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Name įrengtas memorialinis kambarys. 1995 m. prie namo atidengtas paminklinis ženklas (aut. V. Žigas), 2016 m. – vyskupui skirtas paminklas (aut. A. Varžinskas, R. Dilius).
1993 m. Panevėžio katalikiškajai vidurinei mokyklai suteiktas vyskupo K. Paltaroko vardas (dabar Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazija).
K. Paltaroko vardu pavadintos gatvės Panevėžyje, Kaune, Gailionių kaime (Pakruojo r.), Švobiškio ir Vienžindžių (abu Pasvalio r.) kaimuose.
1992 m. vyskupui atidengtas paminklas Pamūšio bažnyčios šventoriuje (aut. Vl. Vildžiūnas).
2004 m. atidengtas kryžius Gailioniuose K. Paltaroko gimtajai sodybai atminti. Sodybos vietą K. Paltaroko gatvėje žymi informacinė lentelė.
Paminklinė lenta vyskupui yra Šeduvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje.
K. Paltarokui skirtų dailės kūrinių – medalionų, bareljefų, portretų, ekslibrisų, vitražų – yra sukūrę menininkai J. Zikaras, V. Palys, V. Švarlys, J. Janulis, J. Šalkauskienė, P. Steponavičius, H. Mazūras ir kt.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Kazimieras Paltarokas, Kas yra Kazimieras Paltarokas? Ką reiškia Kazimieras Paltarokas?