Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kauno įgulos maištasData 1920 m vasario 21 d 1920 m vasario 23 d Vieta Kaunas LietuvaRezultatas maištas numalšintasKonfl
Kauno įgulos maištas
| Kauno įgulos maištas | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| maištininkai | Lietuva | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Petras Mickeliūnas | Antanas Merkys | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| 1 žuvo 1 sužeistas | Samuelis Harisas † | ||||||
Kauno įgulos maištas – 1920 m. vasario 21-23 d. vykęs Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos maištas.
Pagrindinės maišto priežastys buvo nepakankamas kariuomenės dalinių aprūpinimas, drausmės trūkumas, dėl kurių kalti buvo kariuomenės vadai, bei rinkimų į Steigiamąjį Seimą įstatymas, pagal kurį kariams buvo draudžiama dalyvauti 1920 m. rinkimuose, nors būti renkamiems buvo leidžiama. Taip pat pažymėtina, jog paskutinėmis dienomis prieš sukilimą dalinių apylinkėse rastos išmėtytos proklamacijos.
Eiga
Vasario 21 d.
Vasario 21 d. Kauno miesto komendantas Generaliniam štabui perdavė žinią apie kitą dieną kareivių rengiamą ginkluotą sukilimą. Vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Pranas Liatukas skubiai sušaukė slaptą įgulos dalių vadų susitikimą, kuriame vadai pasiskundė prastu dalinių aprūpinimu maistu. Sukilimo galimybę patvirtino visų dalinių vadai, išskyrus artilerijos pulko ir jo 2-ojo atsargos bataliono, tačiau bruzdėjimas ir būriavimasis vakare pastebėtas ir juose. Susirinkimo metu autobataliono vadui vyr. ltn. Sergejui Fanstiliui pavesta maišto malšinimui paruošti Kauno karo mokykloje buvusius du šarvuotus automobilius. Vakare žinios apie maištą ir rytojaus dieną vyksiantį ginkluotą mitingą prie soboro jau sklandė tiek kareivių, tiek civilių miesto gyventojų gretose.
21 val. atsargos bataliono patalpose prasidėjo įvairių dalinių karių susitikimas, patekimas į patalpas buvo saugomas sargybos, sudarytos iš atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos kareivių. Šie kareiviai buvo ginkluoti anksčiau iš sandėlio atimtais šaunamaisiais ginklais, nors vėliau susitikimą pavyko išsklaidyti lojalioms pajėgoms. Autobataliono kariai taip pat apsiginklavo iš sandėlio atimtais šautuvais. Vakare prie Aukštųjų Šančių būrys maištininkų apšaudė ir sulaikė kuro parvežti važiuojantį kariuomenės sunkvežimį.
Pernakt ruoštasi kovai su maištininkais. Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas pastatė sargybą plente Šančiai–Panemunė. Siekiant atkirsti maištaujančius dalinius, ant Panemunės tilto pastatyta užtvara. Karo mokykloje vyriausiojo karo vado įsakymu budėjimui dislokuota dvylika kulkosvaidininkų su dviem kulkosvaidžiais, kareiviams išduoti šoviniai, parengti šarvuočiai. Įgulos viršininko įsakymu kareiviai saugojo prezidento Antano Smetonos butą, valstybinį banką, elektrinę, telefono–telegrafo stotį bei kalėjimą.
Vasario 22 d.
Vasario 22 d. ryte, 7:30, Kauno miesto komendantūros kareiviai atvyko į Pirmojo raitelių pulko būstinę, grasindami ragino drauge eiti prie soboro. Komendantūros kareiviai buvo ginkluoti šautuvais, rankinėmis granatomis ir dviem kulkosvaidžiais. Raiteliai teturėjo mažai šovinių, tad buvo planuojama apiplėšti amunicijos sandėlį, tačiau karininkai kareivius sugebėjo perkalbėti. Vengdamas konflikto, raitelių pulkininkas Pranas Jackevičius išdavė kareiviams po 10 šovinių ir išleido juos paskui komendantūros kareivius. Atvykęs Kauno miesto komendantas kapitonas Juozas Mikuckis nesėkmingai bandė atkalbėti komendantūros karius nuo maišto. Maištininkai apie 8 val. kartu su orkestru atvyko prie soboro. Čia su jais susitiko ir valandą kalbėjosi generolas P. Liatukas, išklausęs maištininkų reikalavimus ir pažadėjęs juos patenkinti. Maištininkai reikalavo mitybos pagerinimo, paleidžiamų kareivių aprūpinimo žeme bei pašalpų šeimynoms. Pažymėta, kad reikalavimai tarp karių buvo platinami ant padaugintų lapelių. Susitikime dalyvavę kareiviai tebereiškė nepasitenkinimą, tačiau grįžo į kareivines, grąžino ginklus ir išsiskirstė po miestą. Panemunės daliniai ginkluoti traukė Kauno pusėn.
Panemunėje ir Šančiuose apie 9 val. ryto prasidėjo bruzdėjimai. 1, 7 ir 8 baterijų kareiviai reikalavo išduoti ginklus, rengėsi eiti miesto pusėn. Apie 10 val. artilerijos pulko rajone atsirado nematytų žmonių, kalbančių vien rusiškai ir skatinančių sukilti prieš karininkus. Apie 10:30 prasidėjo karininkų suėmimai, savo bute įkalintas artilerijos pulko vadas bei kiti pulko karininkai. Apie 300 atsargos bataliono kareivių ginkluoti patraukė į Kauną, išvaikė ant Panemunės tilto buvusią 8-ojo pėstininkų pulko užtvarą, tačiau prasidėjus apšaudymui grįžo atgal į Panemunę. Artilerijos pulke sudarytas maištininkų komitetas, į kurį pateko 8 baterijos fejerverkeris Petras Mickeliūnas, štabo ūkvedys Vizgirdas (nemokantis lietuvių kalbos), štabo kalvis, neįvardintas žydų tautybės asmuo ir 7-os baterijos ūkvedys Ivaškevičia. Komiteto įsakymais buvo suiminėjami karininkai.
Apie 12 val. į Panemunės įgulą kalbėtis su 2-ojo atsargos bataliono kareiviais atvykęs P. Liatukas buvo maištininkų suimtas ir įkalintas daboklėje. Apie 14 val. atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos viršininkas vyr. leitenantas Astupėnas atkalbėjo karius nuo bruzdėjimo siūlydamas derėtis. Kareiviai sutiko ir nuvedė Astupėną bei P. Liatuką į maištininkų komitetą, kur P. Liatukas pareiškė, jog būdamas suimtas jis nebesąs kariuomenės vadas, todėl negalįs derėtis.
Suėmus vyriausiąjį kariuomenės vadą įtampa išaugo. Majoras Julius Čaplikas iš Kauno išsiuntė du šarvuočius, laisvoms kuopoms įsakyta užimti pozicijas prieš Panemunę, palei Nemuną. Kariuomenės pajėgos įsitvirtino abipus tilto, stengtasi užkirsti kelią maištininkams patekti į Kauną. Maištininkai rengdamiesi gynybai išstatė du kulkosvaidžius bei artilerijos pabūklą. Gauta žinių, kad maištininkai ruošiasi vakare užpulti Šančius, savo pusėn patraukti Šančių įgulą sudarančius 8-ąjį pėstininkų pulką ir 6-to pulko pirmąjį batalioną, bei prasiveržti į Kauną.
Apie 15 val. į Šančių įgulą atvyko Krašto apsaugos ministro padėjėjas Antanas Merkys ir pulkininkas Kleščinskis. Pokalbyje su 8-ojo pėstininkų pulko vadu sutarta pulti Panemunės kareivines, tačiau rengti puolimą Nemuno ledu be priedangos buvo pernelyg rizikinga. A. Merkys susiskambino su artilerijos pulke įsitvirtinusiu sukilėlių komitetu, išklausęs atmetė jų reikalavimus bei įsakė paleisti suimtus karininkus ir atstatyti tvarką. Komitetui atsisakius reikalavimus vykdyti, A. Merkys įsakė 8-ojo pėstininkų pulko vadui pradėti karinius veiksmus. 6-ojo pulko pirmo bataliono vado inicijuotos derybos su sukilėlių komitetu taip pat žlugo. Sukilėliai Panemunėje atidengė artilerijos, kulkosvaidžių ir šautuvų ugnį, į kurią ugnimi atsakė Šančių įgula. Apie 16 val. į Šančius šarvuočiu atvyko kapitonas Vyšniauskas. Tarp įgulos kareivių buvo kilęs judėjimas Vyšniauską suimti, tačiau suėmimo pavyko išvengti. Šarvuotis buvo pasiųstas į Panemunę, tačiau ant tilto sugedus kulkosvaidžiams jis buvo atitrauktas atgal. Pakaitai vakare buvo atsiųstas kitas šarvuotis, tačiau abi pusės nesiveržė puolimui nesiryžo. Susišaudymas tęsėsi iki 23 val.
Kaune iš vakaro paskelbta karinė padėtis, įvesta komendanto valanda. Nuosaikiosios kariuomenės pajėgos ruošėsi Panemunėje lokalizuotų maištininkų puolimui vasario 23 d. ryte. Iš Kaišiadorių iškviestos dvi 4-ojo pėstininkų pulko kuopos. Naktį vyriausiame štabe budėjo A. Merkys, generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Stasys Nastopka, pirmos divizijos vadas pulkininkas leitenantas Kazys Ladiga. Apsimesdamas prijaučiančiu su sukilėliais telefonu bendravo operacijų dalies viršininkas majoras Aleksandras Šumskis, tokiu būdu sužinojęs maišininkų pajėgų dydį, planus maištui nepasisekus bėgti į Alytų, bei sumenkino jų moralę pranešdamas, jog maištininkų palaikymas kituose daliniuose nepakankamas. Tik apie 2 val. nakties maištininkai suprato A. Šumskio klastą. Pernakt suplanuotos kitos dienos operacijos: Panemunės puolimas iš Šančių, Rokų ir IV forto pusės.
Panemunės maištininkų tarpe vyko bruzdėjimai, nemažai kareivių naktį pasitraukė. Artilerijos karininkai bandė trauktis išsigabendami pabūklus, tačiau buvo sulaikyti ir komiteto įsakymu turėjo ruoštis auštant apšaudyti Šančius. Iš Šančių prapliupus kulkosvaidžių ugniai dauguma artileristų išsibėgiojo, pabūklai nugabenti į Roželių dvarą. Prie maišto ketino jungtis ir aviacijos dalies kareiviai. Specialistų komandos kareiviai Linksmadvaryje išplėšė ginklus iš sandėlio. Dalį Linksmadvario maištininkų pavyko sustabdyti, tačiau kita jų dalis nuvyko į rikiuotės kuopą Fredoje.
Vasario 23 d.
Apie 6 val. ryto Panemunę šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi iš Rokų apšaudė 6-tas ir 8-tas pėstininkų pulkai. Maištininkai atsišaudė šautuvais bei dviem pabūklais, stovėjusiais prie artilerijos pulko vadavietės ir arklidžių. Jų sviediniai krito ir Šančiuose. Majoras J. Čaplikas nelaukdamas kol naktį iš Kėdainių atvykusi 4-o pėstininkų pulko 9-tos kuopa nusigaus į Rokus, 10 val. ryto įsakė Panemunės puolimą. Maištininkų moralę palaužė žinia, jog jų malšinimui vadovaus K. Ladiga. Nemažai jų pasitraukė link Prienų bei Marijampolės.
Panemunės puolimui prasidėjus Šančių daliniai plačiu frontu ledu perėjo Nemuną. Puolime taip pat dalyvavo vyr. leitenanto Sergejaus Fanstilio vairuojamas šarvuotis, kurio pasirodymas smarkiai paveikė maišininkų moralę – auto bataliono kareiviai vos jį išvydę sudėjo ginklus atgal į sandėlį. Šarvuočio pridengiami pėstininkai puolė artilerijos pulko kareivines, 8-o pulko pirmoji kuopa užėmė IV fortą. Be pasipriešinimo paimta artilerijos vadavietė. Maištininkai pabėgo, pasislėpė arba pasidavė. Apie 11 val. maištas Panemunėje nuslopintas, suimta keliasdešimt maištininkų. Pabėgusiems persekioti pasiųsti raiteliai bei 4-o pulko dalis su dviem kulkosvaidžiais. Vakare jie Prienuose sugavo devynis kareivius, kuriuos pristatė į Kauną.
Linksmakalnyje įsitvirtinę maištininkai turėjo kulkosvaidį ir aštuonis karabinus. Jų malšinimui buvo paskirtas aviacijos dalies viršininkas kapitonas Gavelis. Ryte jo pajėgos apsistojo prie Aleksoto tilto, iš kur trimis grupėmis po 40 kareivių turėjo pulti Linksmakalnį iš Kauno, Aleksoto ir cepelinų angaro pusės. Apie vidurdienį iš Krašto apsaugos ministerijos aerodromo puolimui atsiųsti du šarvuočiai. Prie aerodromo šarvuočiai stipriai apšaudyti, atsišaudymui išnaudota apie 2000-3000 šovinių. Maištininkai netrukus pasidavė, jų tarpe žuvo vienas kareivis ir du buvo sužeisti. Linksmakalnio operacijose buvo mirtinai sužeistas amerikiečių karininkas vyr. leitenantas Samuelis Harisas, kuris buvo pasiųstas kalbėtis su maištininkais. Po pokalbio belipdamas žemyn nuo kalno S. Harisas buvo pašautas. Bėgantiems į Garliavą maištininkams vytis pasiųstas dar vienas šarvuotis.
Pasekmės
Maištininkų sulaikytas ir įkalintas vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Pranas Liatukas numalšinus maištą atsistatydino. Į jo vietą vasario 23 d. vidurdienį prezidentas A. Smetona paskyrė generolą Silvestrą Žukauską. A. Merkys apie įvykį pranešė 1-os, 2-os ir 3-os divizijų vadams ir apskričių komendantams:
Bolševikų ir lenkų pinigais varoma sukilimo agitacija kariuomenės dalyse. Prie sukilimo bandė prisidėt dalis artilerijos pulko ir antro atsargos bataliono. Statomi grynai ekonominiai provokatinei reikalavimai. Bandimas sukilti likviduotas.
Smulkaus masto kariuomenės bruzdėjimai vyko Žiežmariuose ir Šiauliuose dislokuotuose kariuomenės daliniuose, tačiau apsiribota maištaujančių kareivių suėmimais.
Šaltiniai
- Zenonas Ivinskis (1940). Karo archyvas (XII). pp. 162–182. Nuoroda tikrinta 2020-01-08.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kauno įgulos maištas, Kas yra Kauno įgulos maištas? Ką reiškia Kauno įgulos maištas?
Kauno įgulos maistasData 1920 m vasario 21 d 1920 m vasario 23 d Vieta Kaunas LietuvaRezultatas maistas numalsintasKonflikto salysmaistininkai LietuvaVadovai ir kariniai vadaiPetras Mickeliunas Antanas Merkys Pranas Liatukas Kazys Ladiga Stasys NastopkaNuostoliai1 zuvo 1 suzeistas Samuelis Harisas Kauno įgulos maistas 1920 m vasario 21 23 d vykes Lietuvos kariuomenes Kauno įgulos maistas Pagrindines maisto priezastys buvo nepakankamas kariuomenes daliniu aprupinimas drausmes trukumas del kuriu kalti buvo kariuomenes vadai bei rinkimu į Steigiamajį Seima įstatymas pagal kurį kariams buvo draudziama dalyvauti 1920 m rinkimuose nors buti renkamiems buvo leidziama Taip pat pazymetina jog paskutinemis dienomis pries sukilima daliniu apylinkese rastos ismetytos proklamacijos EigaVasario 21 d Vasario 21 d Kauno miesto komendantas Generaliniam stabui perdave zinia apie kita diena kareiviu rengiama ginkluota sukilima Vyriausiasis kariuomenes vadas generolas Pranas Liatukas skubiai susauke slapta įgulos daliu vadu susitikima kuriame vadai pasiskunde prastu daliniu aprupinimu maistu Sukilimo galimybe patvirtino visu daliniu vadai isskyrus artilerijos pulko ir jo 2 ojo atsargos bataliono taciau bruzdejimas ir buriavimasis vakare pastebetas ir juose Susirinkimo metu autobataliono vadui vyr ltn Sergejui Fanstiliui pavesta maisto malsinimui paruosti Kauno karo mokykloje buvusius du sarvuotus automobilius Vakare zinios apie maista ir rytojaus diena vyksiantį ginkluota mitinga prie soboro jau sklande tiek kareiviu tiek civiliu miesto gyventoju gretose 21 val atsargos bataliono patalpose prasidejo įvairiu daliniu kariu susitikimas patekimas į patalpas buvo saugomas sargybos sudarytos is atsargos bataliono kulkosvaidziu komandos kareiviu Sie kareiviai buvo ginkluoti anksciau is sandelio atimtais saunamaisiais ginklais nors veliau susitikima pavyko issklaidyti lojalioms pajegoms Autobataliono kariai taip pat apsiginklavo is sandelio atimtais sautuvais Vakare prie Aukstuju Sanciu burys maistininku apsaude ir sulaike kuro parvezti vaziuojantį kariuomenes sunkvezimį Pernakt ruostasi kovai su maistininkais Astuntasis pestininku Kauno Kunigaikscio Vaidoto pulkas pastate sargyba plente Sanciai Panemune Siekiant atkirsti maistaujancius dalinius ant Panemunes tilto pastatyta uztvara Karo mokykloje vyriausiojo karo vado įsakymu budejimui dislokuota dvylika kulkosvaidininku su dviem kulkosvaidziais kareiviams isduoti soviniai parengti sarvuociai Įgulos virsininko įsakymu kareiviai saugojo prezidento Antano Smetonos buta valstybinį banka elektrine telefono telegrafo stotį bei kalejima Vasario 22 d Vasario 22 d ryte 7 30 Kauno miesto komendanturos kareiviai atvyko į Pirmojo raiteliu pulko bustine grasindami ragino drauge eiti prie soboro Komendanturos kareiviai buvo ginkluoti sautuvais rankinemis granatomis ir dviem kulkosvaidziais Raiteliai teturejo mazai soviniu tad buvo planuojama apiplesti amunicijos sandelį taciau karininkai kareivius sugebejo perkalbeti Vengdamas konflikto raiteliu pulkininkas Pranas Jackevicius isdave kareiviams po 10 soviniu ir isleido juos paskui komendanturos kareivius Atvykes Kauno miesto komendantas kapitonas Juozas Mikuckis nesekmingai bande atkalbeti komendanturos karius nuo maisto Maistininkai apie 8 val kartu su orkestru atvyko prie soboro Cia su jais susitiko ir valanda kalbejosi generolas P Liatukas isklauses maistininku reikalavimus ir pazadejes juos patenkinti Maistininkai reikalavo mitybos pagerinimo paleidziamu kareiviu aprupinimo zeme bei pasalpu seimynoms Pazymeta kad reikalavimai tarp kariu buvo platinami ant padaugintu lapeliu Susitikime dalyvave kareiviai tebereiske nepasitenkinima taciau grįzo į kareivines grazino ginklus ir issiskirste po miesta Panemunes daliniai ginkluoti trauke Kauno pusen Panemuneje ir Sanciuose apie 9 val ryto prasidejo bruzdejimai 1 7 ir 8 bateriju kareiviai reikalavo isduoti ginklus rengesi eiti miesto pusen Apie 10 val artilerijos pulko rajone atsirado nematytu zmoniu kalbanciu vien rusiskai ir skatinanciu sukilti pries karininkus Apie 10 30 prasidejo karininku suemimai savo bute įkalintas artilerijos pulko vadas bei kiti pulko karininkai Apie 300 atsargos bataliono kareiviu ginkluoti patrauke į Kauna isvaike ant Panemunes tilto buvusia 8 ojo pestininku pulko uztvara taciau prasidejus apsaudymui grįzo atgal į Panemune Artilerijos pulke sudarytas maistininku komitetas į kurį pateko 8 baterijos fejerverkeris Petras Mickeliunas stabo ukvedys Vizgirdas nemokantis lietuviu kalbos stabo kalvis neįvardintas zydu tautybes asmuo ir 7 os baterijos ukvedys Ivaskevicia Komiteto įsakymais buvo suiminejami karininkai Apie 12 val į Panemunes įgula kalbetis su 2 ojo atsargos bataliono kareiviais atvykes P Liatukas buvo maistininku suimtas ir įkalintas dabokleje Apie 14 val atsargos bataliono kulkosvaidziu komandos virsininkas vyr leitenantas Astupenas atkalbejo karius nuo bruzdejimo siulydamas deretis Kareiviai sutiko ir nuvede Astupena bei P Liatuka į maistininku komiteta kur P Liatukas pareiske jog budamas suimtas jis nebesas kariuomenes vadas todel negalįs deretis Suemus vyriausiajį kariuomenes vada įtampa isaugo Majoras Julius Caplikas is Kauno issiunte du sarvuocius laisvoms kuopoms įsakyta uzimti pozicijas pries Panemune palei Nemuna Kariuomenes pajegos įsitvirtino abipus tilto stengtasi uzkirsti kelia maistininkams patekti į Kauna Maistininkai rengdamiesi gynybai isstate du kulkosvaidzius bei artilerijos pabukla Gauta ziniu kad maistininkai ruosiasi vakare uzpulti Sancius savo pusen patraukti Sanciu įgula sudarancius 8 ajį pestininku pulka ir 6 to pulko pirmajį bataliona bei prasiverzti į Kauna Apie 15 val į Sanciu įgula atvyko Krasto apsaugos ministro padejejas Antanas Merkys ir pulkininkas Klescinskis Pokalbyje su 8 ojo pestininku pulko vadu sutarta pulti Panemunes kareivines taciau rengti puolima Nemuno ledu be priedangos buvo pernelyg rizikinga A Merkys susiskambino su artilerijos pulke įsitvirtinusiu sukileliu komitetu isklauses atmete ju reikalavimus bei įsake paleisti suimtus karininkus ir atstatyti tvarka Komitetui atsisakius reikalavimus vykdyti A Merkys įsake 8 ojo pestininku pulko vadui pradeti karinius veiksmus 6 ojo pulko pirmo bataliono vado inicijuotos derybos su sukileliu komitetu taip pat zlugo Sukileliai Panemuneje atidenge artilerijos kulkosvaidziu ir sautuvu ugnį į kuria ugnimi atsake Sanciu įgula Apie 16 val į Sancius sarvuociu atvyko kapitonas Vysniauskas Tarp įgulos kareiviu buvo kiles judejimas Vysniauska suimti taciau suemimo pavyko isvengti Sarvuotis buvo pasiustas į Panemune taciau ant tilto sugedus kulkosvaidziams jis buvo atitrauktas atgal Pakaitai vakare buvo atsiustas kitas sarvuotis taciau abi puses nesiverze puolimui nesiryzo Susisaudymas tesesi iki 23 val Kaune is vakaro paskelbta karine padetis įvesta komendanto valanda Nuosaikiosios kariuomenes pajegos ruosesi Panemuneje lokalizuotu maistininku puolimui vasario 23 d ryte Is Kaisiadoriu iskviestos dvi 4 ojo pestininku pulko kuopos Naktį vyriausiame stabe budejo A Merkys generalinio stabo virsininkas generolas leitenantas Stasys Nastopka pirmos divizijos vadas pulkininkas leitenantas Kazys Ladiga Apsimesdamas prijaucianciu su sukileliais telefonu bendravo operaciju dalies virsininkas majoras Aleksandras Sumskis tokiu budu suzinojes maisininku pajegu dydį planus maistui nepasisekus begti į Alytu bei sumenkino ju morale pranesdamas jog maistininku palaikymas kituose daliniuose nepakankamas Tik apie 2 val nakties maistininkai suprato A Sumskio klasta Pernakt suplanuotos kitos dienos operacijos Panemunes puolimas is Sanciu Roku ir IV forto puses Panemunes maistininku tarpe vyko bruzdejimai nemazai kareiviu naktį pasitrauke Artilerijos karininkai bande trauktis issigabendami pabuklus taciau buvo sulaikyti ir komiteto įsakymu turejo ruostis austant apsaudyti Sancius Is Sanciu prapliupus kulkosvaidziu ugniai dauguma artileristu issibegiojo pabuklai nugabenti į Rozeliu dvara Prie maisto ketino jungtis ir aviacijos dalies kareiviai Specialistu komandos kareiviai Linksmadvaryje isplese ginklus is sandelio Dalį Linksmadvario maistininku pavyko sustabdyti taciau kita ju dalis nuvyko į rikiuotes kuopa Fredoje Vasario 23 d Apie 6 val ryto Panemune sautuvu ir kulkosvaidziu ugnimi is Roku apsaude 6 tas ir 8 tas pestininku pulkai Maistininkai atsisaude sautuvais bei dviem pabuklais stovejusiais prie artilerijos pulko vadavietes ir arklidziu Ju sviediniai krito ir Sanciuose Majoras J Caplikas nelaukdamas kol naktį is Kedainiu atvykusi 4 o pestininku pulko 9 tos kuopa nusigaus į Rokus 10 val ryto įsake Panemunes puolima Maistininku morale palauze zinia jog ju malsinimui vadovaus K Ladiga Nemazai ju pasitrauke link Prienu bei Marijampoles Panemunes puolimui prasidejus Sanciu daliniai placiu frontu ledu perejo Nemuna Puolime taip pat dalyvavo vyr leitenanto Sergejaus Fanstilio vairuojamas sarvuotis kurio pasirodymas smarkiai paveike maisininku morale auto bataliono kareiviai vos jį isvyde sudejo ginklus atgal į sandelį Sarvuocio pridengiami pestininkai puole artilerijos pulko kareivines 8 o pulko pirmoji kuopa uzeme IV forta Be pasipriesinimo paimta artilerijos vadaviete Maistininkai pabego pasislepe arba pasidave Apie 11 val maistas Panemuneje nuslopintas suimta keliasdesimt maistininku Pabegusiems persekioti pasiusti raiteliai bei 4 o pulko dalis su dviem kulkosvaidziais Vakare jie Prienuose sugavo devynis kareivius kuriuos pristate į Kauna Linksmakalnyje įsitvirtine maistininkai turejo kulkosvaidį ir astuonis karabinus Ju malsinimui buvo paskirtas aviacijos dalies virsininkas kapitonas Gavelis Ryte jo pajegos apsistojo prie Aleksoto tilto is kur trimis grupemis po 40 kareiviu turejo pulti Linksmakalnį is Kauno Aleksoto ir cepelinu angaro puses Apie vidurdienį is Krasto apsaugos ministerijos aerodromo puolimui atsiusti du sarvuociai Prie aerodromo sarvuociai stipriai apsaudyti atsisaudymui isnaudota apie 2000 3000 soviniu Maistininkai netrukus pasidave ju tarpe zuvo vienas kareivis ir du buvo suzeisti Linksmakalnio operacijose buvo mirtinai suzeistas amerikieciu karininkas vyr leitenantas Samuelis Harisas kuris buvo pasiustas kalbetis su maistininkais Po pokalbio belipdamas zemyn nuo kalno S Harisas buvo pasautas Begantiems į Garliava maistininkams vytis pasiustas dar vienas sarvuotis PasekmesMaistininku sulaikytas ir įkalintas vyriausiasis kariuomenes vadas generolas Pranas Liatukas numalsinus maista atsistatydino Į jo vieta vasario 23 d vidurdienį prezidentas A Smetona paskyre generola Silvestra Zukauska A Merkys apie įvykį pranese 1 os 2 os ir 3 os diviziju vadams ir apskriciu komendantams Bolseviku ir lenku pinigais varoma sukilimo agitacija kariuomenes dalyse Prie sukilimo bande prisidet dalis artilerijos pulko ir antro atsargos bataliono Statomi grynai ekonominiai provokatinei reikalavimai Bandimas sukilti likviduotas Smulkaus masto kariuomenes bruzdejimai vyko Ziezmariuose ir Siauliuose dislokuotuose kariuomenes daliniuose taciau apsiribota maistaujanciu kareiviu suemimais SaltiniaiZenonas Ivinskis 1940 Karo archyvas XII pp 162 182 Nuoroda tikrinta 2020 01 08