Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas Pirmasis raitelių pulkas 1919 1940 m Lietuvos Respubliko
Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas

Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Pirmasis raitelių pulkas – 1919 – 1940 m. Lietuvos Respublikos kariuomenės lengvosios kavalerijos karinis dalinys.
Istorija
1918 m. rudenį, kovojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės, pradėti formuoti pirmieji lietuvių kariniai daliniai, tarp jų ir kavalerijos eskadronai. 1918 m. lapkričio 23 d. ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirašė įsakymą Nr. 1. Ši data laikoma oficialia kariuomenės atkūrimo data. 1919 m. sausio 11 d. Kauno apskrities komendanto, karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradėti steigti Pirmasis ir Antrasis raitelių eskadronai, kurie iš karto buvo siunčiami į frontą. Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J. Kasiulis. 1919 m. vasario 4 d. pradėtas formuoti II husarų eskadronas. Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikūnas. Bet jau pirmosios kautynės su bolševikais parodė, kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnės kavalerijos. 1919 m. gegužės 12 d. kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas išleido įsakymą iš visų raitųjų dalių formuoti Pirmąjį lietuvių raitelių pulką, kurio vadu buvo paskirtas švedų kariuomenės majoras G. E. Hoegeris. Nuo liepos 1 d. pulkui ėmė vadovauti karininkas Pranas Jackevičius, pradėjęs formuoti ir 3-ąjį eskadroną.
1919 m. spalio 25 d. pulkas pavadintas Pirmuoju raitelių pulku, vėliau Pirmuoju kavalerijos pulku. Pablogėjus padėčiai frontuose, sudarytas ir 4-asis eskadronas (vadas Lietuvos totorių kilmės karininkas J. Kalino). Pirmasis kavalerijos pulkas grūmėsi su Raudonąja armija, bermontininkais ir Lenkijos kariuomenės daliniais.
1920 m. pulke buvo 34 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 gydytojai ir 984 kareiviai. Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidžių, 639 karabinais, 39 revolveriais, 210 granatų, 484 kardais, turėjo 664 arklius, 46 žiūronus, 20 telefono aparatų, 13 km telefono kabelio, 1 motociklą, 22 vežimus, 2 fajetonus, 3 lauko virtuves, 725 balnus ir kt. kariško turto. 1922 m. balandžio 1 d. pulkas pavadintas Pirmuoju husarų pulku. 1923 m. sausio mėn. 1-ojo ir 4-ojo eskadronų husarai dalyvavo Klaipėdos sukilimo operacijose.
1927 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr. 484 pulko šefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikštis Jonušas Radvila, o pulkas pavadintas Pirmuoju husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulku. Tą pačią dieną buvo įteikta vėliava su devizu „Nugalėsim ar mirsim“. Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomenėje 1931 m. kaip skiriamąjį ženklą antpečiuose pradėjo naudoti pulko šefo monogramą „JR“ su kunigaikščio karūna. Tai buvo masyvios balto metalo raidės. Karių kepurės buvo raudonos. Munduras pilkai žalsvas, apykaklės trikampiai, balti, su Gedimino stulpais, kantai ir rankovių antsiuvai (iki 1931 m.) balti, kelnės raudonos, husariškos, su baltu kantu, batai su rozetėmis aulo viršuje.
Pulko kareivinės buvo Radvilėnų plente, Kaune.
Pulko vadai
- 1919 m. majoras G. E. Hoegeris
- 1919 m. pulkininkas Pranas Jackevičius
- pulkininkas Jonas Litvinas
- majoras T. Engmanas
- karininkas Šileris
- 1920-1929 m. Povilas Plechavičius
- generalinio štabo pulkininkas leitanantas J. Bačkus
- 1935-1939 m. generalinio štabo pulkininkas Aloyzas Valušis
- 1939-1940 m. generalinio štabo pulkininkas Izidorius Kraunaitis
- 1940 m. pulkininkas Kazimieras Gudelis
Šaltiniai
- I husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas, Kas yra Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas? Ką reiškia Pirmasis husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkas?
Pirmasis husaru Lietuvos Didziojo Etmono Jonuso Radvilos pulkas Pirmasis raiteliu pulkas 1919 1940 m Lietuvos Respublikos kariuomenes lengvosios kavalerijos karinis dalinys Husarai iskyloje apie 1923 1924 m Istorija1918 m rudenį kovojant del Lietuvos Nepriklausomybes pradeti formuoti pirmieji lietuviu kariniai daliniai tarp ju ir kavalerijos eskadronai 1918 m lapkricio 23 d ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras Apsaugos ministerijai pasirase įsakyma Nr 1 Si data laikoma oficialia kariuomenes atkurimo data 1919 m sausio 11 d Kauno apskrities komendanto karininko Juozo Mikuckio įsakymu Kaune pradeti steigti Pirmasis ir Antrasis raiteliu eskadronai kurie is karto buvo siunciami į fronta Pirmojo eskadrono vadu paskirtas karininkas J Kasiulis 1919 m vasario 4 d pradetas formuoti II husaru eskadronas Jo vadu paskirtas karininkas Aleksandras Laikunas Bet jau pirmosios kautynes su bolsevikais parode kad Lietuvos kariuomenei reikia gausesnes kavalerijos 1919 m geguzes 12 d kariuomenes vadas generolas Silvestras Zukauskas isleido įsakyma is visu raituju daliu formuoti Pirmajį lietuviu raiteliu pulka kurio vadu buvo paskirtas svedu kariuomenes majoras G E Hoegeris Nuo liepos 1 d pulkui eme vadovauti karininkas Pranas Jackevicius pradejes formuoti ir 3 ajį eskadrona 1919 m spalio 25 d pulkas pavadintas Pirmuoju raiteliu pulku veliau Pirmuoju kavalerijos pulku Pablogejus padeciai frontuose sudarytas ir 4 asis eskadronas vadas Lietuvos totoriu kilmes karininkas J Kalino Pirmasis kavalerijos pulkas grumesi su Raudonaja armija bermontininkais ir Lenkijos kariuomenes daliniais 1920 m pulke buvo 34 karininkai 3 karo valdininkai 2 gydytojai ir 984 kareiviai Pulkas buvo ginkluotas 16 kulkosvaidziu 639 karabinais 39 revolveriais 210 granatu 484 kardais turejo 664 arklius 46 ziuronus 20 telefono aparatu 13 km telefono kabelio 1 motocikla 22 vezimus 2 fajetonus 3 lauko virtuves 725 balnus ir kt karisko turto 1922 m balandzio 1 d pulkas pavadintas Pirmuoju husaru pulku 1923 m sausio men 1 ojo ir 4 ojo eskadronu husarai dalyvavo Klaipedos sukilimo operacijose 1927 m rugsejo 25 d Lietuvos Respublikos Prezidento aktu Nr 484 pulko sefu paskirtas Lietuvos didysis etmonas kunigaikstis Jonusas Radvila o pulkas pavadintas Pirmuoju husaru Didziojo Lietuvos etmono kunigaikscio Jonuso Radvilos pulku Ta pacia diena buvo įteikta veliava su devizu Nugalesim ar mirsim Pulkas pirmasis Lietuvos kariuomeneje 1931 m kaip skiriamajį zenkla antpeciuose pradejo naudoti pulko sefo monograma JR su kunigaikscio karuna Tai buvo masyvios balto metalo raides Kariu kepures buvo raudonos Munduras pilkai zalsvas apykakles trikampiai balti su Gedimino stulpais kantai ir rankoviu antsiuvai iki 1931 m balti kelnes raudonos husariskos su baltu kantu batai su rozetemis aulo virsuje Pulko kareivines buvo Radvilenu plente Kaune Pulko vadai1919 m majoras G E Hoegeris 1919 m pulkininkas Pranas Jackevicius pulkininkas Jonas Litvinas majoras T Engmanas karininkas Sileris 1920 1929 m Povilas Plechavicius generalinio stabo pulkininkas leitanantas J Backus 1935 1939 m generalinio stabo pulkininkas Aloyzas Valusis 1939 1940 m generalinio stabo pulkininkas Izidorius Kraunaitis 1940 m pulkininkas Kazimieras GudelisSaltiniaiI husaru Lietuvos Didziojo Etmono Jonuso Radvilos pulkas