Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Galindų kalbaKalbamaRusijaKalbančiųjų skaičiusišnykusiVieta pagal kalbančiųjų skaičių Kalbos išnykimasXIV a XV a KilmėIn
Rytų galindų kalba
| Galindų kalba | |
| Kalbama | Rusija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnykusi |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | - |
| Kalbos išnykimas | XIV a. – XV a. |
| Kilmė | Indoeuropiečių prokalbė Baltų-slavų prokalbė?(hipotezė) |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | - |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | - |
| ISO 639-2 | bat |
| ISO 639-3 | xzm |
| - | |
- Kitos reikšmės – Galindų kalba (reikšmės).
Rytų galindų kalba − iš baltų prokalbės kilusi baltų kalba, kuria, kaip žinoma, kalbėjo netoli Možaisko, Maskvos apylinkėse, XI a. – XII a. rusų metraščiuose minimi rytų galindai. Ši kalba vadinama rytų, nes kitame baltų masyvo pakraštyje, vakaruose, vartota kita − vakarų galindų − kalba, kuri tikriausiai buvo prūsų kalbos tarmė. Rytų galindų kalba dėl geografinės padėties sąlygiškai priskiriama Dniepro – Okos baltų kalboms.
Paplitimas ir kalbos pėdsakai
Rytų galindai gyveno Protvos upės baseine (į vakarus nuo Maskvos, dabartinės Možaisko apylinkės), tarp viatičių ir krivičių žemių, galutinai asimiliuoti apie XV a. Ilgą laiką Rusijoje buvo palaikoma teorija, kad Maskvos, Možaisko apylinkėse ir plačiuose kituose Rusijos plotuose aptinkami baltiški vandenvardžiai ir vietovardžiai palikti į nelaisvę paimtų vakarų galindų arba čia vėliau už slavus atsikėlusių kolonistų iš LDK. XX a. antrojoje pusėje atlikti išsamesni tyrimai atskleidė, kad šiose teritorijose baltiški hidronimai ir vietovardžiai skaičiuotini šimtais, jie aprėpia smulkiausių upelių ir mažų gyvenviečių pavadinimus. Istorijos patirtis rodo, kad vėliau atsikėlę gyventojai arba belaisviai perima vietinių gyventojų pavadinimus, bet ne atvirkščiai: būtų labai keista, jei čia gyvenę rusų protėviai staiga būtų pamiršę savo senuosius vandenų bei vietų pavadinimus ir juos būtų ėmę vadinti belaisvių ar atvykėlių sugalvotais vardais. Be to, slavai nebuvo įveikę net jotvingių, nekalbant apie toliau gyvenančius vakarų galindus – tokių žinių nėra.
Baltiški vandenvardžiai ir vietovardžiai atspindi skirtingą jų suslavinimo laipsnį, vieni suslavinti anksčiau, kiti vėliau. Paprastai iš jų galima spręsti tik apie bendruosius baltų kalbų bruožus (žr. Baltų prokalbė), sunku išskirti tam regionui būdingas kalbos ypatybes. Dažnai prie baltiškos šaknies pasitaiko pridėtų slaviškų priesagų (bet ne atvirkščiai!), pvz.: Abolnia (Абольня; plg. liet. Obelė: obuolys < *ābōlii̯as) – su sl. priesaga -nia (-ня); Lopanka, Lopan' (Лопанка, Лопань; plg. liet lapė) – su sl. -an-ka (ан-ка), -an' (-ань); Vupenka (Вупенка; plg. liet upė) – su sl. -en-ka (ен-ка) ir t. t. Daugiau šio krašto galindiškų pavadinimų: Upa (Упа: liet. upė), Otra (Oтра: latv. ātra 'greita'), Čičera (Чичера: Lietuvos ežeras Čičirys), Salinka (Салинка: liet. sala, salėti 'tekėti'), Dugna (Дугна: liet. Daugai: daug?; dugnas?) ir daug kitų. Net Maskvos vardą kai kurie tyrėjai mano esant baltiškos kilmės (plg. liet. mazgoti, taigi Maskva < *Mazgau̯ā). Šiuose kraštuose daug kaimų ir šiaip vietų pavadinimų su goliad'- (голядь-) < *galind-. Rusams įprasta senąsias išnykusias tautas prisiminti kaip mitinius didvyrius milžinus, tad ir šiuo atveju yra išlikę padavimų apie stipruolį milžiną arba du milžinus brolius, vadinamus Goliad' (Голядь).
V. Toporovas iš Maskvos apylinkių yra surinkęs apie 40 galimai baltiškos kilmės žodžių, kurie galėtų būti galindiški: alania (аланя) 'alus', alannyj (аланный) 'alinis, alinas', anda (анда) 'taigi, net' (plg. liet. andai 'tada'), barabošit' (барабошить) 'plepėti', baraboška (барабошка) 'plepys' (plg. liet. barbasuoti 'plepėti'), guževat’sia (гужеваться) 'vaikščioti, susiburti' (plg. liet. (su)gužėti, latv. guza 'krūva, daugybė'), kovlyga (ковлыга) 'sušalęs sniego, molio ar mėšlo grumstas' (plg. liet. su-kaul-ėjęs), kromsat' (кромсать) 'nerūpestingai karpyti, pjaustyti, duoną gurinti, gadinti' (plg. liet. kramsėti, latv. kramstīt), neriota, norot (нерёта, норот) 'žvejybos įrankiai' (plg. liet. nerti, nertinė 'kas nunerta'), pikul’ka (пикулька) 'tokia piktžolė' (plg. liet. pikulė), setevo (сетево) 'sietuvė su grūdais sijojimui' (plg. liet sietas), sukalit' (сукалить) 'gremžti, gramdyti, valyti' (plg. liet. sukalioti), žagara (жагара) 'grybinė išauga beržo kamiene' (plg. liet. žagaras) ir kt. Pagaliau, pats upės vardas Možaja (Можая) ir iš jos kilęs miesto pavadinimas Možaiskas (Можайск) yra baltiški – plg liet. mažoji < *mažāi̯ī.
Pastebėta, kad į baltų teritorijas įsiterpusių slavų tarmių nepasiekdavo bendarajame slavų masyve plintantys kalbos pokyčiai, baltų salos juos sustabdydavo. Tas pats pasakytina ir apie Volgos-Okos aukštupiuose gyvenusius galindus. Jie padarė įtaką ne tik Maskvos ir jos apylinkių formavimuisi, bet ir vietinių tarmių bruožams.
Išnašos
- „Apie galindus, baltų gentį, ir jų kelionę į vakarus, pasaulio pakraštį (nuotraukos)“. kultura.lrytas.lt. 2010-09-24. Suarchyvuota iš originalo 2016-09-14. Nuoroda tikrinta 2016-09-17.
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 247.
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 248.
- Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. pp. 248–249.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytų galindų kalba, Kas yra Rytų galindų kalba? Ką reiškia Rytų galindų kalba?
Galindu kalbaKalbamaRusijaKalbanciuju skaiciusisnykusiVieta pagal kalbanciuju skaiciu Kalbos isnykimasXIV a XV a KilmeIndoeuropieciu prokalbe Baltu slavu prokalbe hipoteze Baltu prokalbe Baltu kalbos rytu galinduOficialus statusasOficiali kalba Kalbos kodaiISO 639 1 ISO 639 2batISO 639 3xzm Kitos reiksmes Galindu kalba reiksmes Rytu galindu kalba is baltu prokalbes kilusi baltu kalba kuria kaip zinoma kalbejo netoli Mozaisko Maskvos apylinkese XI a XII a rusu metrasciuose minimi rytu galindai Si kalba vadinama rytu nes kitame baltu masyvo pakrastyje vakaruose vartota kita vakaru galindu kalba kuri tikriausiai buvo prusu kalbos tarme Rytu galindu kalba del geografines padeties salygiskai priskiriama Dniepro Okos baltu kalboms Paplitimas ir kalbos pedsakaiBaltisku vandenvardziu paplitimo arealas Plotas kuriame gausu baltisku vandenvardziu Plotas kur baltisku vandenvardziu nedaug ir dalis ju abejotini Rytu galindai gyveno Protvos upes baseine į vakarus nuo Maskvos dabartines Mozaisko apylinkes tarp viaticiu ir kriviciu zemiu galutinai asimiliuoti apie XV a Ilga laika Rusijoje buvo palaikoma teorija kad Maskvos Mozaisko apylinkese ir placiuose kituose Rusijos plotuose aptinkami baltiski vandenvardziai ir vietovardziai palikti į nelaisve paimtu vakaru galindu arba cia veliau uz slavus atsikelusiu kolonistu is LDK XX a antrojoje puseje atlikti issamesni tyrimai atskleide kad siose teritorijose baltiski hidronimai ir vietovardziai skaiciuotini simtais jie aprepia smulkiausiu upeliu ir mazu gyvenvieciu pavadinimus Istorijos patirtis rodo kad veliau atsikele gyventojai arba belaisviai perima vietiniu gyventoju pavadinimus bet ne atvirksciai butu labai keista jei cia gyvene rusu proteviai staiga butu pamirse savo senuosius vandenu bei vietu pavadinimus ir juos butu eme vadinti belaisviu ar atvykeliu sugalvotais vardais Be to slavai nebuvo įveike net jotvingiu nekalbant apie toliau gyvenancius vakaru galindus tokiu ziniu nera Baltiski vandenvardziai ir vietovardziai atspindi skirtinga ju suslavinimo laipsnį vieni suslavinti anksciau kiti veliau Paprastai is ju galima spresti tik apie bendruosius baltu kalbu bruozus zr Baltu prokalbe sunku isskirti tam regionui budingas kalbos ypatybes Daznai prie baltiskos saknies pasitaiko pridetu slavisku priesagu bet ne atvirksciai pvz Abolnia Abolnya plg liet Obele obuolys lt abōlii as su sl priesaga nia nya Lopanka Lopan Lopanka Lopan plg liet lape su sl an ka an ka an an Vupenka Vupenka plg liet upe su sl en ka en ka ir t t Daugiau sio krasto galindisku pavadinimu Upa Upa liet upe Otra Otra latv atra greita Cicera Chichera Lietuvos ezeras Cicirys Salinka Salinka liet sala saleti teketi Dugna Dugna liet Daugai daug dugnas ir daug kitu Net Maskvos varda kai kurie tyrejai mano esant baltiskos kilmes plg liet mazgoti taigi Maskva lt Mazgau a Siuose krastuose daug kaimu ir siaip vietu pavadinimu su goliad golyad lt galind Rusams įprasta senasias isnykusias tautas prisiminti kaip mitinius didvyrius milzinus tad ir siuo atveju yra islike padavimu apie stipruolį milzina arba du milzinus brolius vadinamus Goliad Golyad V Toporovas is Maskvos apylinkiu yra surinkes apie 40 galimai baltiskos kilmes zodziu kurie galetu buti galindiski alania alanya alus alannyj alannyj alinis alinas anda anda taigi net plg liet andai tada barabosit baraboshit plepeti baraboska baraboshka plepys plg liet barbasuoti plepeti guzevat sia guzhevatsya vaikscioti susiburti plg liet su guzeti latv guza kruva daugybe kovlyga kovlyga susales sniego molio ar meslo grumstas plg liet su kaul ejes kromsat kromsat nerupestingai karpyti pjaustyti duona gurinti gadinti plg liet kramseti latv kramstit neriota norot neryota norot zvejybos įrankiai plg liet nerti nertine kas nunerta pikul ka pikulka tokia piktzole plg liet pikule setevo setevo sietuve su grudais sijojimui plg liet sietas sukalit sukalit gremzti gramdyti valyti plg liet sukalioti zagara zhagara grybine isauga berzo kamiene plg liet zagaras ir kt Pagaliau pats upes vardas Mozaja Mozhaya ir is jos kiles miesto pavadinimas Mozaiskas Mozhajsk yra baltiski plg liet mazoji lt mazai i Pastebeta kad į baltu teritorijas įsiterpusiu slavu tarmiu nepasiekdavo bendarajame slavu masyve plintantys kalbos pokyciai baltu salos juos sustabdydavo Tas pats pasakytina ir apie Volgos Okos aukstupiuose gyvenusius galindus Jie padare įtaka ne tik Maskvos ir jos apylinkiu formavimuisi bet ir vietiniu tarmiu bruozams Isnasos Apie galindus baltu gentį ir ju kelione į vakarus pasaulio pakrastį nuotraukos kultura lrytas lt 2010 09 24 Suarchyvuota is originalo 2016 09 14 Nuoroda tikrinta 2016 09 17 Zinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos kilme I Vilnius Mokslas p 247 Zinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos kilme I Vilnius Mokslas p 248 Zinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos kilme I Vilnius Mokslas pp 248 249