Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Semiatýčės lenk Siemiatycze miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos šiaurės rytuose Semiatyčių apskrityje Palenkės vaiv
Semiatyčės
Semiatýčės (lenk. Siemiatycze) – miestas ir miesto tipo valsčius Lenkijos šiaurės rytuose, Semiatyčių apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Miestas įsikūręs Drohičino aukštumoje. Per miestą teka Kamionkos upė. Šalia miesto yra Siemiatyčių geležinkelio stotis. Mieste įsikūręs Semiatyčių dekanatas ir Semiatyčių stačiatikių dekanatas. Per miestą eina vaivadijos kelias Nr. DW690, vaivadijos kelias Nr. DW640 ir vaivadijos kelias Nr. DW693.
| Semiatyčės lenk. Siemiatycze | |
|---|---|
| Šv. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Lenkija |
| Vaivadija | Palenkės vaivadija |
| Apskritis | Semiatyčių apskritis |
| Valsčius | |
| Gyventojų | 14 810 |
| Plotas | 36,25 km² |
| Tankumas | 409 žm./km² |
| Pašto kodas | PL 17-300 |
| Tinklalapis | www.siemiatycze-um.com.pl/ |
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiose vietovėse gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai.XIII a.-XIV a. šias žemes užėmė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Nuo XIII a.-XIV a. iki 1513 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Trakų vaivadijai, nuo 1513 m. iki 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadijai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas XV a. amžiuje. 1431 m. buvo duotas leidimas gyvenvietėje pastatyti Šv. Trejybės cerkvę. 1456 m. įkurta . 1527 m. gyvenvietę sudarė 7 kaimai. 1542 m. sausio mėnesį karalius Žygimantas Augustas suteikė gyvenvietei Magdeburgo teises. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Mažosios Lenkijos provincijos Palenkės vaivadijos valdose. 1580 m. mieste buvo apie 282 namus ir 1900 gyventojų. 1582 m. mieste apsigyveno pirmieji žydai. 1626–1637 m. pastatyta . 1655–1660 m. Švedų tvano metu miestas prarado apie 30% gyventojų. XVIII a. įkurtos ir pradėtas naudoti Semiatyčių miesto herbas bei Semiatyčių miesto vėliava. 1710–1711 m. mieste siautė maras ir cholera. 1758 m. mieste kilo gaisras, kurio metu sudegė nemažai miesto pastatų. 1775 m. mieste buvo 285 namai. 1777 m. mieste prasidėjo kunigaikštienės Anos Jablonovskos rūmų statyba. Rūmuose buvo įrengtas botanikos ir zoologijos sodas, taip pat buvo sukaupta daug įvairių meno kolekcijų.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Balstogės departamentui. 1797–1801 m. pastatyta sinagoga. 1825 m. mieste gyveno 1,945 gyventojai, buvo 20 mūrinių namų, 330 medinių namų, 2 gamyklos, 10 parduotuvių, 40 smuklių, 1 pirtis ir 2 miesto parkai. 1807–1842 m. priklausė Rusijos imperijos, Balstogės sričiai, 1842–1914 m. Gardino gubernijai. 1863 m. sukilimo metu, 1863 m. vasario 6-7 d., mieste įvyko Semiatyčių mūšis. 1865–1866 m. pastatyta Semiatyčių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė. 1897 m. 75% miesto gyventojų buvo judaistai, 15% katalikai ir 10% stačiatikiai. XIX a. miestelis buvo Bielsko apskrities Semiatyčių valsčiaus centras.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Oberosto sričiai. 1915 m. įkurtos Semiatyčių I pasaulinio karo kareivių kapinės. 1919–1939 m. priklausė Lenkijos tarpukario Balstogės vaivadijai. 1921 m. mieste gyveno 5,694 gyventojai, iš kurių 65% judaistai, 25,7% katalikai ir 9% stačiatikiai. 65% buvo žydai, 26% lenkai ir 8% gudai. 1931 m. mieste gyveno 6,816 gyventojai. 1939 m. rugsėjo 11 d. miestą užėmė Trečiasis Reichas ir rugsėjo 20 d. perdavė miestą Tarybų Sąjungai. 1939–1941 m. priklausė Tarybų Sąjungos, Baltarusijos TSR, Bresto srities, . 1940 m. mieste buvo pastatytas paminklas Leninui, kuris 1941 m. buvo nugriautas, kai miestą vėl užėmė vokiečiai. 1941–1944 m. priklausė Trečiojo reicho, Balstogės sričiai. Karo metu veikė žydų getas, kuriame gyveno apie 4,200 žmonių. Nuo 1945 m. priklauso Lenkijai. Per karą miestas neteko apie 60% gyvenamųjų namų ir apie 50% įvairių gamyklų ir visuomeninių pastatų. Taip pat miestas neteko apie 40% gyventojų. 1945–1999 m. priklausė Balstogės vaivadijai. 1946 m. mieste gyveno 4,106 gyventojai. XX a. septintajame dešimtmetyje užtvenkus Kamionkos upę, buvo įkurtos Semiatyčių marios. 1988 m. įkurta Semiatyčių Šv. Andžejaus Bobolo parapija. 1993–2000 m. pastatyta Semiatyčių Šv. Andžejaus Bobolo bažnyčia. 1996 m. įkurta . 1999–2009 m. pastatyta Semiatyčių Viešpaties Prisikėlimo cerkvė.
Čia 1985 m. filmuota scena cerkvėje lenkų vaidybiniam filmui „Meilės įvykių kronika“, kurio veiksmas vyksta Vilniuje ir jo apylinkėse.
Geografija
Pagal 2002 m. duomenis, miesto plotas buvo 36,25 km², iš kurių:
- Neužstatyti plotai 61 %;
- Miškai 23 %;
- Pastatai ir vandens telkiniai 16 %.
Miestas sudaro 2,48 % visos apskrities ploto.
Gyventojai
| Aprašas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Gyventojai | 15 060 | 100 | 7 843 | 52,1 | 7 217 | 47,9 |
| Plotas | 36,25 km² | |||||
| Gyv. tankumas (gyv./km²) | 415,4 | 216,4 | 199,1 | |||
Tautinė sudėtis
| 2002 m. gyveno 15 340 žmonės:
| 1921 m. gyveno 5 694 žmonės:
|
Paminklai
- 1626–1637 m. barokinė ;
- 1719–1727 m. barokinis vienuolynas;
- 1725–1727 m. bažnyčios varpinė;
- XVIII a. Jono Nepomuko skulptūra;
- 1726 m. vienuolyno ligoninė;
- 1866 m. Semiatyčių Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė;
- XIX a. kapinių koplyčia;
- 1826–1827 m. Šv. Onos kapinių koplyčia;
- 1860 m. oranžerija;
- 1915 m. įkurtos Semiatyčių I pasaulinio karo kareivių kapinės.
- Šv. Onos kapinių bažnyčia
- Šv. Apaštalų Petro ir Povilo cerkvė
- Viešpaties Prisikėlimo cerkvė
- Semiatyčių sinagoga
Religija
Katalikai
Stačiatikiai
- ;
- .
Žymūs žmonės
- Pranciškus Jaščoldas (1808–1873) – architektas, inžinierius.
Tarptautinis bendradarbiavimas
- , Italija;
- , Vokietija.
Galerija
- Semiatyčių marios
- Žydų kapinės
- Kamionkos upelis
- Kapinių koplyčia
- Autobusų stotis
- Įvažiavimas į miestą
-
-
-
-
-
-
Šaltiniai
- Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=65 Archyvuota kopija 2012-04-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://pl.wikipedia.org/wiki/Plik:Poland_in_the_11th_century.JPG
- http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Siemiatycze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 542 psl. (lenk.)
- Siemiatycze. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 582 psl. (lenk.)
- 2002 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2012-01-25 iš Wayback Machine projekto.
- 1921 m. surašymo duomenys (lenk.) Archyvuota kopija 2011-08-18 iš Wayback Machine projekto.
- Miesto tinklalapis (lenk.) Archyvuota kopija 2009-07-22 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Semiatyčės, Kas yra Semiatyčės? Ką reiškia Semiatyčės?
Semiatyces lenk Siemiatycze miestas ir miesto tipo valscius Lenkijos siaures rytuose Semiatyciu apskrityje Palenkes vaivadijoje Miestas įsikures Drohicino aukstumoje Per miesta teka Kamionkos upe Salia miesto yra Siemiatyciu gelezinkelio stotis Mieste įsikures Semiatyciu dekanatas ir Semiatyciu staciatikiu dekanatas Per miesta eina vaivadijos kelias Nr DW690 vaivadijos kelias Nr DW640 ir vaivadijos kelias Nr DW693 Semiatyces lenk Siemiatycze Sv Mergeles Marijos Dangun Ėmimo baznyciaSemiatyces52 25 38 s pl 22 51 45 r ilg 52 42722 s pl 22 86250 r ilg 52 42722 22 86250 Semiatyces Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe LenkijaVaivadija Palenkes vaivadijaApskritis Semiatyciu apskritisValsciusGyventoju 2010 14 810Plotas 36 25 km Tankumas 2010 409 zm km Pasto kodas PL 17 300Tinklalapis www siemiatycze um com pl Misionieriu vienuolynasIstorijaNuo V a pr m e iki X a siose vietovese gyveno lietuviams artima baltu gentis jotvingiai XIII a XIV a sias zemes uzeme Lietuvos Didzioji Kunigaikstyste Nuo XIII a XIV a iki 1513 m priklause Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Traku vaivadijai nuo 1513 m iki 1569 m Liublino unijos Palenkes vaivadijai Pirma karta rasytiniuose saltiniuose kaimas paminetas XV a amziuje 1431 m buvo duotas leidimas gyvenvieteje pastatyti Sv Trejybes cerkve 1456 m įkurta 1527 m gyvenviete sudare 7 kaimai 1542 m sausio menesį karalius Zygimantas Augustas suteike gyvenvietei Magdeburgo teises Nuo 1569 m iki 1795 m buvo Abieju Tautu Respublikos Mazosios Lenkijos provincijos Palenkes vaivadijos valdose 1580 m mieste buvo apie 282 namus ir 1900 gyventoju 1582 m mieste apsigyveno pirmieji zydai 1626 1637 m pastatyta 1655 1660 m Svedu tvano metu miestas prarado apie 30 gyventoju XVIII a įkurtos ir pradetas naudoti Semiatyciu miesto herbas bei Semiatyciu miesto veliava 1710 1711 m mieste siaute maras ir cholera 1758 m mieste kilo gaisras kurio metu sudege nemazai miesto pastatu 1775 m mieste buvo 285 namai 1777 m mieste prasidejo kunigaikstienes Anos Jablonovskos rumu statyba Rumuose buvo įrengtas botanikos ir zoologijos sodas taip pat buvo sukaupta daug įvairiu meno kolekciju Nuo 1795 m iki 1807 m priklause Prusijos karalystes Naujosios Rytu Prusijos Balstoges departamentui 1797 1801 m pastatyta sinagoga 1825 m mieste gyveno 1 945 gyventojai buvo 20 muriniu namu 330 mediniu namu 2 gamyklos 10 parduotuviu 40 smukliu 1 pirtis ir 2 miesto parkai 1807 1842 m priklause Rusijos imperijos Balstoges sriciai 1842 1914 m Gardino gubernijai 1863 m sukilimo metu 1863 m vasario 6 7 d mieste įvyko Semiatyciu musis 1865 1866 m pastatyta Semiatyciu Sv Apastalu Petro ir Povilo cerkve 1897 m 75 miesto gyventoju buvo judaistai 15 katalikai ir 10 staciatikiai XIX a miestelis buvo Bielsko apskrities Semiatyciu valsciaus centras Nuo 1914 m iki 1919 m priklause Vokietijos imperijos Oberosto sriciai 1915 m įkurtos Semiatyciu I pasaulinio karo kareiviu kapines 1919 1939 m priklause Lenkijos tarpukario Balstoges vaivadijai 1921 m mieste gyveno 5 694 gyventojai is kuriu 65 judaistai 25 7 katalikai ir 9 staciatikiai 65 buvo zydai 26 lenkai ir 8 gudai 1931 m mieste gyveno 6 816 gyventojai 1939 m rugsejo 11 d miesta uzeme Treciasis Reichas ir rugsejo 20 d perdave miesta Tarybu Sajungai 1939 1941 m priklause Tarybu Sajungos Baltarusijos TSR Bresto srities 1940 m mieste buvo pastatytas paminklas Leninui kuris 1941 m buvo nugriautas kai miesta vel uzeme vokieciai 1941 1944 m priklause Treciojo reicho Balstoges sriciai Karo metu veike zydu getas kuriame gyveno apie 4 200 zmoniu Nuo 1945 m priklauso Lenkijai Per kara miestas neteko apie 60 gyvenamuju namu ir apie 50 įvairiu gamyklu ir visuomeniniu pastatu Taip pat miestas neteko apie 40 gyventoju 1945 1999 m priklause Balstoges vaivadijai 1946 m mieste gyveno 4 106 gyventojai XX a septintajame desimtmetyje uztvenkus Kamionkos upe buvo įkurtos Semiatyciu marios 1988 m įkurta Semiatyciu Sv Andzejaus Bobolo parapija 1993 2000 m pastatyta Semiatyciu Sv Andzejaus Bobolo baznycia 1996 m įkurta 1999 2009 m pastatyta Semiatyciu Viespaties Prisikelimo cerkve Cia 1985 m filmuota scena cerkveje lenku vaidybiniam filmui Meiles įvykiu kronika kurio veiksmas vyksta Vilniuje ir jo apylinkese GeografijaPagal 2002 m duomenis miesto plotas buvo 36 25 km is kuriu Neuzstatyti plotai 61 Miskai 23 Pastatai ir vandens telkiniai 16 Miestas sudaro 2 48 visos apskrities ploto GyventojaiAprasas Bendrai Moterys VyraiGyventojai 15 060 100 7 843 52 1 7 217 47 9Plotas 36 25 km Gyv tankumas gyv km 415 4 216 4 199 1Tautine sudetis 2002 m gyveno 15 340 zmones Lenkai 97 2 14 917 Gudai 1 5 236 Cigonai 0 29 46 Kiti 0 91 141 1921 m gyveno 5 694 zmones Zydai 61 2 3 489 Lenkai 33 1 1 889 Gudai 4 9 281 Rusai 0 4 26 Lietuviai 0 15 9 PaminklaiMarijos Dangun Ėmimo baznyciaBuve Talmudo namai1626 1637 m barokine 1719 1727 m barokinis vienuolynas 1725 1727 m baznycios varpine XVIII a Jono Nepomuko skulptura 1726 m vienuolyno ligonine 1866 m Semiatyciu Sv Apastalu Petro ir Povilo cerkve XIX a kapiniu koplycia 1826 1827 m Sv Onos kapiniu koplycia 1860 m oranzerija 1915 m įkurtos Semiatyciu I pasaulinio karo kareiviu kapines Sv Onos kapiniu baznycia Sv Apastalu Petro ir Povilo cerkve Viespaties Prisikelimo cerkve Semiatyciu sinagogaReligijaI pasaulinio karo kareiviu kapinesKatalikai Semiatyciu Sv Andzejaus Bobolo parapija Staciatikiai Zymus zmonesPranciskus Jascoldas 1808 1873 architektas inzinierius Tarptautinis bendradarbiavimas Italija Vokietija GalerijaSemiatyciu marios Zydu kapines Kamionkos upelis Kapiniu koplycia Autobusu stotis Įvaziavimas į miestaSaltiniaiPasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija http www musicalia lt meli index1 php id 65 Archyvuota kopija 2012 04 23 is Wayback Machine projekto http pl wikipedia org wiki Plik Poland in the 11th century JPG http mkp emokykla lt gimtoji images php IId 268 Archyvuota kopija 2023 03 24 is Wayback Machine projekto http forum istorija net photos show album asp albumid 35 amp photoid 360 Archyvuota kopija 2014 12 30 is Wayback Machine projekto Siemiatycze Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T X Rukszenice Sochaczew Warszawa 1889 542 psl lenk Siemiatycze Slownik geograficzny Krolestwa Polskiego i innych krajow slowianskich T XV cz 2 Januszpol Zyzkowo Aleksin Wola Justowska Warszawa 1902 582 psl lenk 2002 m surasymo duomenys lenk Archyvuota kopija 2012 01 25 is Wayback Machine projekto 1921 m surasymo duomenys lenk Archyvuota kopija 2011 08 18 is Wayback Machine projekto Miesto tinklalapis lenk Archyvuota kopija 2009 07 22 is Wayback Machine projekto