Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Seinų sukilimasPriklauso Lenkijos Lietuvos karasLenkijos kavalerija Seinų miesteData 1919 m rugpjūčio 22 d rugpjūčio 28
Seinų sukilimas
| Seinų sukilimas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Lenkijos–Lietuvos karas | |||||||||
Lenkijos kavalerija Seinų mieste | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Lietuva | Lenkija, Lenkų karinė organizacija | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Kazys Ladiga Konstantinas Žukas | Adam Rudnicki (POW), Waclaw Zawadski (POW), Mieczysław Mackiewicz (41-as pėst. pulkas) | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
| 900 Lietuvos kariuomenės karių, 300 savanorių | 900–1200 Lenkų karinės organizacijos kareivių, 800 Lenkijos kariuomenės karių | ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 4 | 37 žuvę, 70 sužeistų | ||||||||
Seinų sukilimas (lenk. Powstanie sejneńskie) – lenkų karinės organizacijos sukilimas prieš Lietuvos valdžios atstovus Seinų krašte 1919 m. rugpjūčio 22–28 d.
1919 m. gegužės mėn. iš Pirmojo pasaulinio karo metu okupuotos teritorijos pasitraukianti Vokietijos kariuomenė krašto administravimą perdavė lietuviams. Siekdama išvengti karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos, Antantė birželio 18 d. nustatė demarkacijos liniją tarp Lenkijos ir Lietuvos, pagal ją visas Suvalkų regionas buvo priskirtas Lietuvai. Lenkija šios demarkacinės linijos nesilaikė ir ėmė stumti lietuvius iš Suvalkų krašto. Tuomet Antantė nustatė antrąją demarkacinę liniją, vadinamąją Fošo liniją. Už šios linijos lenkų pusėje liko ginčijamas Suvalkų regionas, ir Lietuvos kariuomenė turėjo iš čia pasitraukti. Nors lietuvių kariuomenė iš dalies teritorijos pasitraukė, tačiau atsisakė apleisti Seinus, nes čia gyveno lietuvių dauguma. Tuomet Lenkų karinės organizacijos Suvalkų apskrities vadovas nusprendė panaudoti jėgą.
Sukilimas prasidėjo naktį iš rugpjūčio 22 d. į 23 d. Tuo pačiu metu podchorundžo Lankievičiaus būrys smogė į Krasnapolį. Pasinaudoję netikėtumo efektu, lenkai išstūmė lietuvius iš miesto. Taip pat buvo užimti Lietuvos pusėje pagal Fošo liniją buvę Kapčiamiestis, Veisiejai ir Lazdijai. Taip Lenkų karinės organizacijos rankose atsidūrė didelė Suvalkijos dalis. Lietuviai subūrė jėgas Kalvarijoje bei Lazdijuose ir rugpjūčio 26 d. grįžo prie demarkacinės linijos ir užėmė Seinus. Lenkai tą pačią dieną vėl užėmė miestą. Po to į miestą įžengė reguliariosios Lenkijos kariuomenės pulkas, kuris užėmė gynybines pozicijas ir įtraukė į savo gretas sukilėlius. Rugsėjo 9 d. palei Fošo liniją išsidėstė abiejų šalių reguliarioji kariuomenė, ir mūšiai baigėsi.
Sukilimas neišsprendė platesnio konflikto tarp Lenkijos ir Lietuvos dėl etniškai mišraus Suvalkų regiono. Abi pusės skundėsi, kad kita šalis naudoja represines priemones. Konfliktas suintensyvėjo 1920 m., vykstant Lenkijos–Lietuvos karui. Seinai keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, kol pagal Suvalkų sutartį, pasirašytą 1920 m. spalį, buvo palikti Lenkijos pusėje. Pagal vieną iš versijų šis sukilimas sutrukdė lenkams įvykdyti valstybinį perversmą Lietuvoje ir pakeisti Mykolo Sleževičiaus vyriausybę į palankesnę lenkams. Seinų sukilimas paskatino aktyviau tirti lenkų organizacijų veiklą Lietuvoje ir sužlugdyti lenkų organizuotą perversmą.
Priešistorė
Nuo 1569 m. Liublino unijos Palenkės vaivadija, kurios šiaurinėje dalyje yra Suvalkų kraštas, buvo prijungta prie Lenkijos karalystės. Tuo tarpu Seinai priklausė Vilniaus dominikonams. XIX a. Seinai priklausė Rusijos valdomai Lenkijos kongreso karalystei. XIX–XX a. pradžioje Seinai buvo ryškus lietuvių tautinio atgimimo centras, čia veikė „Žiburio“ gimnazija, spaustuvė, buvo leidžiami lietuviški laikraščiai, Seinų seminarijoje mokėsi daug lietuvių. Seinų krašte daugumą sudarė lietuviai, kurie linko prie etninės Lietuvos.
Rusijos imperijos duomenimis, Suvalkų gubernijoje 1889 m. gyveno 57,8 % lietuvių, 19,1 % lenkų ir 3,5 % baltarusių. Plačiai sutariama, kad lietuviai sudarė daugumą šiaurinėje Suvalkų gubernijos dalyje, o lenkų dauguma buvo pietuose. Nepaisant to, lietuvių ir lenkų istorikai iki šiol nesutaria, kur ėjo linija, skirianti lietuvių ir lenkų gyventojų daugumą. Pasak lietuvių, Seinai ir apylinkės buvo daugiausia gyvenamos lietuvių, o lenkai teigia priešingai.
Per Pirmąjį pasaulinį karą regioną užėmė Vokietijos imperija, kuri planavo kraštą įtraukti į savo Rytų Prūsijos provinciją. 1916 m. vokiečių surašymo duomenimis, 51 % Seinų gyventojų buvo lietuviai.[reikalingas šaltinis] 1918 m. po Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare besikuriančios Lietuvos ir Lenkijos valstybės iškart ėmė konfliktuoti. Kam atiduoti šią teritoriją, nebuvo apsisprendę ir Sąjungininkai. Regiono ateitis buvo svarstoma Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m. sausį. Po pralaimėjimo kare vokiečių pajėgos, kurių Oberosto administracija ruošėsi trauktis iš okupuotų teritorijų, iš pradžių ketino perduoti kraštą lenkų administracijai. Lenkijai tapus Prancūzijos sąjungininke, vokiečiai ėmė pamažu linkti lietuvių pusėn.
Lenkijoje buvo populiari mintis karine jėga užimti visą Lietuvą ir prijungti ją prie Lenkijos. Priešprieša tarp lenkų ir lietuvių iškart prasidėjo ir etniškai mišriame Suvalkų krašte. Lietuvių milicija iš savanorių Seinuose imta organizuoti 1918 m. gruodžio mėn. Suvalkų krašte veikė ir lenkų Piliečių komitetas, steigėsi Lenkų karinės organizacijos būriai. Seinų peoviakus lietuvių savanoriai suėmė ir nuginklavo bei išvijo iš miesto 1919 m. sausio mėn. Tarpusavio kovoms suintensyvėjus, Seinų komendantas S. Asevičius 1919 m. vasario mėn. Seinų mieste ir apskrityje paskelbė karinę padėtį.1919 m. gegužės 8 d. vokiečiai perleido miesto valdymą Lietuvos valdžiai.
Demarkacijos linijos
Lenkijos kariuomenė kovodama su bolševikais 1919 m. pavasarį veržėsi ir į Lietuvos teritoriją, užėmė pietinę ir rytinę jos dalį, veržėsi ir link Alytaus bei Kaišiadorių. Sąjungininkai bandė tarpininkauti ir birželio 18 d. Ambasadorių konferencija išvedė demarkacinę liniją, pagal kurią lietuvių ir lenkų skiriamoji linija Suvalkijoje buvo nubrėžta nuo Luko iki Augustavo. Šios demarkacinės linijos Lenkija nepaisė ir toliau veržėsi į lietuvių kontroliuojamas teritorijas. Linija nepalanki buvo ir Lietuvai, nes pagal ją Lenkijos pusėje atsidūrė Vilnius.
Tolimesnės Lietuvos ir Lenkijos kovos sutapo su Versalio sutarties, kuri galutinai eliminavo Vokietijos pavojų, pasirašymu birželio 28 d. Siekiant nutraukti tolimesnius Lietuvos ir Lenkijos susidūrimus, Prancūzijos maršalas liepos 18 d. pasiūlė naują demarkacinę liniją. Dėl Fošo linijos buvo tariamasi su lenkų karine misija Paryžiuje, kuriai vadovavo generolas , lietuvių atstovai nebuvo pakviesti. Fošo linija nuo pirmosios demarkacinės linijos skyrėsi dviem esminiais dalykais: pirma, visa linija buvo pastumta į vakarus, taip apsaugant strateginį Varšuvos–Sankt Peterburgo geležinkelį, antra, Suvalkų regionas, įskaitant Seinus, Suvalkus ir Punską buvo priskirtas Lenkijai. Ši linija buvo nubrėžta, neatsižvelgus į krašto gyventojų tautinę sudėtį ir lenkų atstovams apšmeižus nepriklausomybės įtvirtinimo siekiančią Lietuvą Versalio sutarties dalyviams, kaip provokišką, o vėliau kaip prorusišką valstybę. Nepaisant patikinimų, kad linija esanti laikina priemonė normalizuoti santykiams, pietinė Fošo linijos dalis faktiškai tapo Lietuvos ir Lenkijos siena. 1919 m. liepos 26 d. Ambasadorių konferencijoje Prancūzijos maršalo F. Fošo pasiūlyta demarkacinė linija buvo patvirtinta kaip laikina siena tarp Lietuvos ir Lenkijos.
Lietuviai apie šį sprendimą nebuvo informuoti iki rugpjūčio 3 d. Rugpjūčio 7 d. lietuvių pajėgos (apie 350 karių) pasitraukė iš Suvalkų, tačiau sustojo Seinuose ir toliau valdė nemažą dalį Seinų krašto iki pat Juodosios Ančios upės. Rugpjūčio mėnesį vyko abiejų šalių derybos dėl šių žemių, į Seinus buvo atvykęs Lietuvos valdžios atstovas Mykolas Sleževičius, kuris nesutiko su lenkų reikalavimais ir nurodė Lietuvos kariniams daliniams ginti šį kraštą. Lietuviai Fošo linijos nelaikė galutine ir jautė pareigą ginti lietuvių pozicijas regione.
Sukilimas
1919 m. rugpjūčio 12 d., praėjus dviem dienoms nuo vokiečių pasitraukimo iš Seinų, mieste organizuotame lenkų susirinkime dalyvavo 100 delegatų iš aplinkinių lenkų bendruomenių; susirinkime buvo nuspręsta, kad „problemą gali išspręsti tik Lenkijos kariuomenė, užimdama teritoriją“. Lenkijos reguliariosios kariuomenės karininkų Adamo Rudnickio ir Vaclavo Zavadskio vadovaujama Lenkų karinė organizacija, kuri turėjo apie tūkstantį ginkluotų narių, ėmė ruoštis jėga užimti Seinus ir apylinkes rugpjūčio 16 d. Lenkai turėjo penkis pėstininkų dalinius ir kavalerijos eskadroną. Lietuvių buvo apie 1200 pėstininkų ir 120 kavalerijos.
Rugpjūčio 23 d. 3 valandą ryto Lenkijos kariniai daliniai pradėjo puolimą Seinuose. Vadovaujami seržanto Łankiewicz, lenkai užėmė Krasnapolio kaimą ir paėmė 40 Lietuvos kareivių į nelaisvę. Lietuvos kariniai daliniai buvo priversti atsitraukti už nubrėžtosios Fošo linijos Lazdijų, Kapčiamiesčio ir Veisiejų kryptimis. Sukilėliai tikėjosi, kad Seinuose netrukus pasirodys .
Rugpjūčio 26 dienos ryte, 4:30 laiku, Lietuvos kariniai daliniai pradėjo kontrpuolimą ir po dviejų valandų užėmė Seinų miestą. Per šį puolimą žuvo Lenkijos karinių dalinių leitenantas W. Zawadzki ir šių dalinių naujuoju leitenantu tapo Alexandrowicz, kurio vadovaujami daliniai tą pačią dieną atsiėmė miestą. Rugpjūčio 27 d. lenkų karinius dalinius papildė vadovaujamas 41 Suvalkų pėstininkų pulkas. Paskutinė nesėkminga lietuvių kontrataka vyko 28 d., po jos lietuvių pajėgos pasitraukė. Rugsėjo 9 d. šį kraštą galutinai pradėjo kontroliuoti Lenkijos kariuomenės daliniai. Lenkų teigimu, pradinę sukilimo nesėkmę ir kareivių mažesnį norą kariauti lėmė planuojamas , kurio metu bandyta nuversti Mykolo Sleževičiaus vyriausybę.
Atminimas
Seinų sukilimas tapo vienu iš Lenkijos valstybės kūrimosi simbolių. Seinuose yra keletas sukilimo atminimui skirtų memorialinių lentų, paminklas „Seinų sukilimui“.
Nuorodos
- Straipsnis pavadinimu Kur Lietuva, kur tėvynė? (Gdzie Litwa, gdzie ojczyzna?) (lenk.).
- [https://web.archive.org/web/20090401041346/http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2008/02/22/istving_01.html Archyvuota kopija 2009-04-01 iš Wayback Machine projekto. S.Birgelis Užmiršta istorija, XXI amžius, 2008
- Laisvės kovos Seinų krašte 1918–1923 metais voruta.lt
- Zaskevičius S. Kelią istorijos teisingumui (1919 metų kovas dėl Seinų prisiminus)//Mūsų žinynas, t.19, Kaunas, 1938. P.356
- A.Šapoka (red.) Lietuvos istorija. Kaunas, 1936.
- Lietuvos valstybė negali mums reikšti pretenzijų… Archyvuota kopija 2018-12-14 iš Wayback Machine projekto. plbe.org
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Seinų sukilimas, Kas yra Seinų sukilimas? Ką reiškia Seinų sukilimas?
Seinu sukilimasPriklauso Lenkijos Lietuvos karasLenkijos kavalerija Seinu miesteData 1919 m rugpjucio 22 d rugpjucio 28 d Vieta Seinu apskritisRezultatas Lenkai uzeme Seinu krasta lietuviai atsitrauke uz Foso linijosPriezastis Gincas del Seinu pavieto priklausomybesKonflikto salysLietuva Lenkija Lenku karine organizacijaVadovai ir kariniai vadaiKazys Ladiga Konstantinas Zukas Adam Rudnicki POW Waclaw Zawadski POW Mieczyslaw Mackiewicz 41 as pest pulkas Pajegos900 Lietuvos kariuomenes kariu 300 savanoriu 900 1200 Lenku karines organizacijos kareiviu 800 Lenkijos kariuomenes kariuNuostoliai4 37 zuve 70 suzeistu Seinu sukilimas lenk Powstanie sejnenskie lenku karines organizacijos sukilimas pries Lietuvos valdzios atstovus Seinu kraste 1919 m rugpjucio 22 28 d Atminimo lenta zuvusiems Seinu sukilimo dalyviams bei kitiems lenku kovotojams zuvusiems 1919 1920 m kovose Seinu apskrityje Seinu bazilika 1919 m geguzes men is Pirmojo pasaulinio karo metu okupuotos teritorijos pasitraukianti Vokietijos kariuomene krasto administravima perdave lietuviams Siekdama isvengti karinio konflikto tarp Lietuvos ir Lenkijos Antante birzelio 18 d nustate demarkacijos linija tarp Lenkijos ir Lietuvos pagal ja visas Suvalku regionas buvo priskirtas Lietuvai Lenkija sios demarkacines linijos nesilaike ir eme stumti lietuvius is Suvalku krasto Tuomet Antante nustate antraja demarkacine linija vadinamaja Foso linija Uz sios linijos lenku puseje liko gincijamas Suvalku regionas ir Lietuvos kariuomene turejo is cia pasitraukti Nors lietuviu kariuomene is dalies teritorijos pasitrauke taciau atsisake apleisti Seinus nes cia gyveno lietuviu dauguma Tuomet Lenku karines organizacijos Suvalku apskrities vadovas nusprende panaudoti jega Sukilimas prasidejo naktį is rugpjucio 22 d į 23 d Tuo paciu metu podchorundzo Lankieviciaus burys smoge į Krasnapolį Pasinaudoje netiketumo efektu lenkai isstume lietuvius is miesto Taip pat buvo uzimti Lietuvos puseje pagal Foso linija buve Kapciamiestis Veisiejai ir Lazdijai Taip Lenku karines organizacijos rankose atsidure didele Suvalkijos dalis Lietuviai subure jegas Kalvarijoje bei Lazdijuose ir rugpjucio 26 d grįzo prie demarkacines linijos ir uzeme Seinus Lenkai ta pacia diena vel uzeme miesta Po to į miesta įzenge reguliariosios Lenkijos kariuomenes pulkas kuris uzeme gynybines pozicijas ir įtrauke į savo gretas sukilelius Rugsejo 9 d palei Foso linija issideste abieju saliu reguliarioji kariuomene ir musiai baigesi Sukilimas neissprende platesnio konflikto tarp Lenkijos ir Lietuvos del etniskai misraus Suvalku regiono Abi puses skundesi kad kita salis naudoja represines priemones Konfliktas suintensyvejo 1920 m vykstant Lenkijos Lietuvos karui Seinai keleta kartu ejo is ranku į rankas kol pagal Suvalku sutartį pasirasyta 1920 m spalį buvo palikti Lenkijos puseje Pagal viena is versiju sis sukilimas sutrukde lenkams įvykdyti valstybinį perversma Lietuvoje ir pakeisti Mykolo Slezeviciaus vyriausybe į palankesne lenkams Seinu sukilimas paskatino aktyviau tirti lenku organizaciju veikla Lietuvoje ir suzlugdyti lenku organizuota perversma PriesistoreNuo 1569 m Liublino unijos Palenkes vaivadija kurios siaurineje dalyje yra Suvalku krastas buvo prijungta prie Lenkijos karalystes Tuo tarpu Seinai priklause Vilniaus dominikonams XIX a Seinai priklause Rusijos valdomai Lenkijos kongreso karalystei XIX XX a pradzioje Seinai buvo ryskus lietuviu tautinio atgimimo centras cia veike Ziburio gimnazija spaustuve buvo leidziami lietuviski laikrasciai Seinu seminarijoje mokesi daug lietuviu Seinu kraste dauguma sudare lietuviai kurie linko prie etnines Lietuvos Rusijos imperijos duomenimis Suvalku gubernijoje 1889 m gyveno 57 8 lietuviu 19 1 lenku ir 3 5 baltarusiu Placiai sutariama kad lietuviai sudare dauguma siaurineje Suvalku gubernijos dalyje o lenku dauguma buvo pietuose Nepaisant to lietuviu ir lenku istorikai iki siol nesutaria kur ejo linija skirianti lietuviu ir lenku gyventoju dauguma Pasak lietuviu Seinai ir apylinkes buvo daugiausia gyvenamos lietuviu o lenkai teigia priesingai Per Pirmajį pasaulinį kara regiona uzeme Vokietijos imperija kuri planavo krasta įtraukti į savo Rytu Prusijos provincija 1916 m vokieciu surasymo duomenimis 51 Seinu gyventoju buvo lietuviai reikalingas saltinis 1918 m po Vokietijos pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare besikuriancios Lietuvos ir Lenkijos valstybes iskart eme konfliktuoti Kam atiduoti sia teritorija nebuvo apsisprende ir Sajungininkai Regiono ateitis buvo svarstoma Paryziaus taikos konferencijoje 1919 m sausį Po pralaimejimo kare vokieciu pajegos kuriu Oberosto administracija ruosesi trauktis is okupuotu teritoriju is pradziu ketino perduoti krasta lenku administracijai Lenkijai tapus Prancuzijos sajungininke vokieciai eme pamazu linkti lietuviu pusen Lenkijoje buvo populiari mintis karine jega uzimti visa Lietuva ir prijungti ja prie Lenkijos Priespriesa tarp lenku ir lietuviu iskart prasidejo ir etniskai misriame Suvalku kraste Lietuviu milicija is savanoriu Seinuose imta organizuoti 1918 m gruodzio men Suvalku kraste veike ir lenku Pilieciu komitetas steigesi Lenku karines organizacijos buriai Seinu peoviakus lietuviu savanoriai sueme ir nuginklavo bei isvijo is miesto 1919 m sausio men Tarpusavio kovoms suintensyvejus Seinu komendantas S Asevicius 1919 m vasario men Seinu mieste ir apskrityje paskelbe karine padetį 1919 m geguzes 8 d vokieciai perleido miesto valdyma Lietuvos valdziai Demarkacijos linijosDemarkacijos linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos 1919 1939 m Sviesiai zalia pirmoji linija nubrezta 1919 m birzelio 18 d Antroji Foso linija tamsiai zalia nubrezta liepos 27 d Lenkijos kariuomene kovodama su bolsevikais 1919 m pavasarį verzesi ir į Lietuvos teritorija uzeme pietine ir rytine jos dalį verzesi ir link Alytaus bei Kaisiadoriu Sajungininkai bande tarpininkauti ir birzelio 18 d Ambasadoriu konferencija isvede demarkacine linija pagal kuria lietuviu ir lenku skiriamoji linija Suvalkijoje buvo nubrezta nuo Luko iki Augustavo Sios demarkacines linijos Lenkija nepaise ir toliau verzesi į lietuviu kontroliuojamas teritorijas Linija nepalanki buvo ir Lietuvai nes pagal ja Lenkijos puseje atsidure Vilnius Tolimesnes Lietuvos ir Lenkijos kovos sutapo su Versalio sutarties kuri galutinai eliminavo Vokietijos pavoju pasirasymu birzelio 28 d Siekiant nutraukti tolimesnius Lietuvos ir Lenkijos susidurimus Prancuzijos marsalas liepos 18 d pasiule nauja demarkacine linija Del Foso linijos buvo tariamasi su lenku karine misija Paryziuje kuriai vadovavo generolas lietuviu atstovai nebuvo pakviesti Foso linija nuo pirmosios demarkacines linijos skyresi dviem esminiais dalykais pirma visa linija buvo pastumta į vakarus taip apsaugant strateginį Varsuvos Sankt Peterburgo gelezinkelį antra Suvalku regionas įskaitant Seinus Suvalkus ir Punska buvo priskirtas Lenkijai Si linija buvo nubrezta neatsizvelgus į krasto gyventoju tautine sudetį ir lenku atstovams apsmeizus nepriklausomybes įtvirtinimo siekiancia Lietuva Versalio sutarties dalyviams kaip provokiska o veliau kaip prorusiska valstybe Nepaisant patikinimu kad linija esanti laikina priemone normalizuoti santykiams pietine Foso linijos dalis faktiskai tapo Lietuvos ir Lenkijos siena 1919 m liepos 26 d Ambasadoriu konferencijoje Prancuzijos marsalo F Foso pasiulyta demarkacine linija buvo patvirtinta kaip laikina siena tarp Lietuvos ir Lenkijos Lietuviai apie sį sprendima nebuvo informuoti iki rugpjucio 3 d Rugpjucio 7 d lietuviu pajegos apie 350 kariu pasitrauke is Suvalku taciau sustojo Seinuose ir toliau valde nemaza dalį Seinu krasto iki pat Juodosios Ancios upes Rugpjucio menesį vyko abieju saliu derybos del siu zemiu į Seinus buvo atvykes Lietuvos valdzios atstovas Mykolas Slezevicius kuris nesutiko su lenku reikalavimais ir nurode Lietuvos kariniams daliniams ginti sį krasta Lietuviai Foso linijos nelaike galutine ir jaute pareiga ginti lietuviu pozicijas regione Sukilimas1919 m rugpjucio 12 d praejus dviem dienoms nuo vokieciu pasitraukimo is Seinu mieste organizuotame lenku susirinkime dalyvavo 100 delegatu is aplinkiniu lenku bendruomeniu susirinkime buvo nuspresta kad problema gali isspresti tik Lenkijos kariuomene uzimdama teritorija Lenkijos reguliariosios kariuomenes karininku Adamo Rudnickio ir Vaclavo Zavadskio vadovaujama Lenku karine organizacija kuri turejo apie tukstantį ginkluotu nariu eme ruostis jega uzimti Seinus ir apylinkes rugpjucio 16 d Lenkai turejo penkis pestininku dalinius ir kavalerijos eskadrona Lietuviu buvo apie 1200 pestininku ir 120 kavalerijos Rugpjucio 23 d 3 valanda ryto Lenkijos kariniai daliniai pradejo puolima Seinuose Vadovaujami serzanto Lankiewicz lenkai uzeme Krasnapolio kaima ir paeme 40 Lietuvos kareiviu į nelaisve Lietuvos kariniai daliniai buvo priversti atsitraukti uz nubreztosios Foso linijos Lazdiju Kapciamiescio ir Veisieju kryptimis Sukileliai tikejosi kad Seinuose netrukus pasirodys Rugpjucio 26 dienos ryte 4 30 laiku Lietuvos kariniai daliniai pradejo kontrpuolima ir po dvieju valandu uzeme Seinu miesta Per sį puolima zuvo Lenkijos kariniu daliniu leitenantas W Zawadzki ir siu daliniu naujuoju leitenantu tapo Alexandrowicz kurio vadovaujami daliniai ta pacia diena atsieme miesta Rugpjucio 27 d lenku karinius dalinius papilde vadovaujamas 41 Suvalku pestininku pulkas Paskutine nesekminga lietuviu kontrataka vyko 28 d po jos lietuviu pajegos pasitrauke Rugsejo 9 d sį krasta galutinai pradejo kontroliuoti Lenkijos kariuomenes daliniai Lenku teigimu pradine sukilimo nesekme ir kareiviu mazesnį nora kariauti leme planuojamas kurio metu bandyta nuversti Mykolo Slezeviciaus vyriausybe AtminimasSeinu sukilimas tapo vienu is Lenkijos valstybes kurimosi simboliu Seinuose yra keletas sukilimo atminimui skirtu memorialiniu lentu paminklas Seinu sukilimui NuorodosStraipsnis pavadinimu Kur Lietuva kur tevyne Gdzie Litwa gdzie ojczyzna lenk https web archive org web 20090401041346 http www xxiamzius lt numeriai 2008 02 22 istving 01 html Archyvuota kopija 2009 04 01 is Wayback Machine projekto S Birgelis Uzmirsta istorija XXI amzius 2008 Senaviciene Ieva 1999 Tautos budimas ir blaivybes sajudis PDF Istorija 40 3 ISSN 1392 0456 Suarchyvuotas originalas PDF 2015 11 17 Nuoroda tikrinta 2018 12 26 Laisves kovos Seinu kraste 1918 1923 metais voruta lt Zaskevicius S Kelia istorijos teisingumui 1919 metu kovas del Seinu prisiminus Musu zinynas t 19 Kaunas 1938 P 356 A Sapoka red Lietuvos istorija Kaunas 1936 Lietuvos valstybe negali mums reiksti pretenziju Archyvuota kopija 2018 12 14 is Wayback Machine projekto plbe org