Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Mlavos apskritis lenk Powiat mławski apskritis šiaurės rytų Lenkijoje Mazovijos vaivadijoje Apskrities centras įsikūręs
Mlavos apskritis
Mlavos apskritis (lenk. Powiat mławski) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Mlavos mieste. Apskritis šiaurėje ribojasi su Nidzicos apskritimi, rytuose su Pšasnyšo, pietuose su Cechanuvo ir Plonsko, vakaruose su Žuromino ir šiaurės vakaruose su Dzialdovo apskritimi. Apskrityje yra 10 valsčių.
| Mlavos apskritis lenk. Powiat mławski | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Lenkija | ||||||
| Vaivadija | Mazovijos vaivadija | ||||||
| Administracinis centras | Mlava | ||||||
| Gyventojų | 73 438 | ||||||
| Plotas | 1 182,3 km² | ||||||
| Tankumas | 62 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | WML | ||||||
| Tinklalapis | www.powiatmlawski.pl/ | ||||||
Apskrities valsčiai
Apskrityje yra 10 valsčių:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) | Gyventojai (2006) | Centras |
| Mlava | miesto | 35,5 | 29 702 | |
| kaimo | 214,2 | 7 902 | ||
| Višnevo valsčius | kaimo | 99,3 | 5 255 | |
| kaimo | 114,2 | 5 125 | ||
| kaimo | 118,0 | 5 037 | ||
| kaimo | 122,2 | 4 559 | ||
| kaimo | 109,7 | 4 537 | ||
| kaimo | 119,8 | 4 200 | ||
| kaimo | 98,7 | 3 633 | ||
| kaimo | 150,6 | 3 405 |
Istorija
Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. apskrityje gyveno baltų, prūsų gentys galindai ir .XI a.-XIII a. vykstant aršioms galindų kovoms su jų pietiniais kaimynais mazoviečiais, dalis galindų pasitraukė į rytus, į jotvingių žemes.
Nuo X a.-XI a. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos . Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės . Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės , nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Varšuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė . 1975–1999 m. priklausė .
Gyventojai
Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 73 438 | 100% | 37 300 | 50,8% | 36 138 | 49,2% |
| Miestai | 29 615 | 100% | 15 459 | 52,2% | 14 156 | 47,8% |
| Kaimai | 43 823 | 100% | 21 841 | 49,8% | 21 982 | 50,2% |
Nuorodos
- Apskrities tinklalapis (lenk.).
Šaltiniai
- http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Baltų_gentys_12-as_amžius.svg
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mlavos apskritis, Kas yra Mlavos apskritis? Ką reiškia Mlavos apskritis?
Mlavos apskritis lenk Powiat mlawski apskritis siaures rytu Lenkijoje Mazovijos vaivadijoje Apskrities centras įsikures Mlavos mieste Apskritis siaureje ribojasi su Nidzicos apskritimi rytuose su Psasnyso pietuose su Cechanuvo ir Plonsko vakaruose su Zuromino ir siaures vakaruose su Dzialdovo apskritimi Apskrityje yra 10 valsciu Mlavos apskritis lenk Powiat mlawskiValstybe LenkijaVaivadija Mazovijos vaivadijaAdministracinis centras MlavaGyventoju 2005 73 438Plotas 1 182 3 km Tankumas 2005 62 zm km Teritorijos kodas WMLTinklalapis www powiatmlawski pl Apskrities administracinis suskirstymasApskrities valsciaiApskrityje yra 10 valsciu Valscius Rusis Plotas km Gyventojai 2006 CentrasMlava miesto 35 5 29 702 kaimo 214 2 7 902Visnevo valscius kaimo 99 3 5 255kaimo 114 2 5 125kaimo 118 0 5 037kaimo 122 2 4 559kaimo 109 7 4 537kaimo 119 8 4 200kaimo 98 7 3 633kaimo 150 6 3 405IstorijaNuo V a pr m e iki XII a apskrityje gyveno baltu prusu gentys galindai ir XI a XIII a vykstant arsioms galindu kovoms su ju pietiniais kaimynais mazovieciais dalis galindu pasitrauke į rytus į jotvingiu zemes Nuo X a XI a iki 1526 m priklause Lenkijos karalystes Mazovijos kunigaikstystei Nuo 1529 m iki 1569 m Liublino unijos Mazovijos vaivadijai Nuo 1569 m iki 1795 m buvo Abieju Tautu Respublikos Didziosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose Nuo 1795 m iki 1807 m priklause Prusijos karalystes Naujosios Rytu Prusijos Nuo 1807 m iki 1815 m priklause Varsuvos kunigaikstystes Nuo 1816 m iki 1837 m priklause Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystes nuo 1837 m iki 1866 m Plocko gubernijai nuo 1867 m iki 1914 m Lomzos gubernijai Nuo 1914 m iki 1919 m priklause Vokietijos imperijos Varsuvos generalgubernijai 1919 1939 m priklause II Lenkijos Respublikos Varsuvos vaivadijai 1939 1945 m priklause Treciojo reicho Rytu Prusijai 1945 1975 m priklause 1975 1999 m priklause GyventojaiPagal 2005 m birzelio 30 d surasymo duomenis Aprasymas Bendrai Moterys VyraiBendrai 73 438 100 37 300 50 8 36 138 49 2 Miestai 29 615 100 15 459 52 2 14 156 47 8 Kaimai 43 823 100 21 841 49 8 21 982 50 2 NuorodosApskrities tinklalapis lenk Saltiniaihttp lt wikipedia org wiki Vaizdas Baltu gentys 12 as amzius svg