Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Aleksandras SamsonovasAleksandras SamsonovasGimė 1859 m lapkričio 14 d Andrejevka Chersono gubernija Rusijos imperijaMir
Aleksandras Samsonovas
| Aleksandras Samsonovas | |
|---|---|
| Aleksandras Samsonovas | |
| Gimė | 1859 m. lapkričio 14 d. Andrejevka, Chersono gubernija, Rusijos imperija |
| Mirė | 1914 m. rugpjūčio 30 d. (54 metai) , Vokietijos imperija |
| Veikla | karininkas |
| Aktyvumo metai | 1877–1914 |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Aleksandras Samsonovas |
Aleksandras Vasiljevičius Samsonovas (rus. Алекса́ндр Васи́льевич Самсо́нов, 1859 m. lapkričio 14 d. – 1914 m. rugpjūčio 30 d.) – Rusijos imperijos kariuomenės kavalerijos karininkas, Rusijos–Japonijos karo ir Pirmojo pasaulinio karo generolas.
Jis vadovavo Rusijos antrajai armijai, kurią Tanenbergo mūšyje, viename iš pirmųjų Pirmojo pasaulinio karo mūšių, apsupo ir nugalėjo vokiečių aštuntoji armija. Sugėdintas Samsonovas nusižudė pasitraukdamas iš mūšio lauko.
Ankstyvoji karinė karjera
Aleksandras Samsonovas gimė Rusijos imperijos Chersono gubernijoje, dabartinės Ukrainos teritorijoje.
Jis dalyvavo 1877–1878 m. Rusijos–Turkijos kare. Per Boksininkų sukilimą (1900 m.) Samsonovas vadovavo kavalerijos daliniui. Per Rusijos–Japonijos karą (1904–1905 m.) Samsonovas vadovavo Usūrio Sibiro kazokų divizijos kavalerijos brigadai. Po rusų pralaimėjimo jis buvo paskirtas vadovauti visoms Rusijos kavalerijos pajėgoms Pirmajame Sibiro armijos korpuse. Vėliau jo pajėgos gynė Rusijos flangus . Per šiuos konfliktus Samsonovas pelnė energingo ir išradingo vadovo reputaciją, tačiau kai kurie stebėtojai kritikavo jo strateginius gebėjimus. Jis neturėjo jokios vadovavimo patirties, kad galėtų vadovauti trylikos divizijų kariuomenei.
Pirmasis pasaulinis karas
Rusijos antrosios armijos vadas
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Samsonovas vadovavo Rusijos antrajai armijai, kuri įsiveržė į Rytų Prūsiją, kurią gynė vokiečių aštuntoji armija, vadovaujama generolo Maksimiliano fon Pritvico. Samsonovas lėtai žengė į pietvakarinį Rytų Prūsijos kampą, ketindamas susijungti su Rusijos pirmąja armija, vadovaujama generolo Pavelo fon Renenkampfo, kuri pradėjo veržtis į šiaurės rytinę Rytų Prūsijos dalį. Tačiau abiejų armijų ryšio trūkumas trukdė koordinuoti veiksmus.
Tanenbergo mūšis
Renenkampfas ir Rusijos pirmoji armija pirmieji susidūrė su vokiečių aštuntąja armija ir laimėjo Gumbinės mūšį. Dėl šio pralaimėjimo Vokietijos vyriausioji vadovybė atleido fon Pritvicą ir jo štabo viršininką, pakeisdama juos generolu (vėliau feldmaršalu) Pauliumi fon Hindenburgu ir generolu Ėrichu Liudendorfu. Hindenburgas ir Liudendorfas atvyko į Rytų frontą ir nusprendė pulti Samsonovo pajėgas visu aštuntosios armijos svoriu. Hindenburgui ir Liudendorfui priimti šį sprendimą padėjo perimti rusų bevielio ryšio pranešimai, kurie rodė, kad Renenkampfas ir Rusijos pirmoji armija negalės laiku pasiekti siūlomo mūšio ir padėti, ir perimtas Samsonovo įsakymas, rodantis jo pajėgų judėjimą. Rugpjūčio 22 d. kariuomenės užmezgė kontaktą ir šešias dienas skaičiumi pranašesni rusai patyrė tam tikrą sėkmę. Tačiau rugpjūčio 29 d. vokiečiai apsupo Samsonovo antrąją armiją miškuose tarp Alštyno ir . Po to sekusią kovą Hindenburgas pavadino Tanenbergo mūšiu, norėdamas kompensuoti prieš penkis šimtmečius toje pačioje vietoje nuo Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės patirtą kryžiuočių pralaimėjimą.
Atsitraukimas ir mirtis
Samsonovas bandė trauktis, bet jo kariuomenė atsidūrė vokiečių apsuptyje, todėl vokiečių pajėgos išžudė arba paėmė į nelaisvę daugumą jo karių. Tik 10 000 iš 150 000 rusų karių pavyko ištrūkti iš apsupties. Mažiausiai 92 000 rusų karių pateko į nelaisvę, bei buvo paimta 300–500 rusų ginklų. Manoma, kad daugiau kaip 30 000 rusų karių žuvo arba dingo be žinios.
Samsonovas su nedidele grupe štabo karininkų ir vyrų bandė ištrūkti iš apsupties, iš pradžių ant arklių, o paskui pėsčiomis per pelkėtą vietovę rugpjūčio 29 d. nakties tamsoje. Vėlai vakare jie pasiekė Velbarko miestą, bet pamatė, kad jį laiko vokiečiai. Rugpjūčio 30 d. apie 1 val. nakties Samsonovas pasišalino nuo savo grupės į mišką. Pasigirdo šūvis. Rusai tamsoje negalėjo rasti jo kūno, bet galiausiai sugebėjo pasprukti į saugią vietą.
Vokiečių paieškos grupė galiausiai rado Samsonovo kūną gretimame miške su šautine žaizda galvoje ir revolveriu rankoje. Vokiečiai palaidojo Samsonovą Velbarke. 1916 m., užtariant Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui, vokiečiai perdavė jo kūną našlei, kuri galėjo jį palaidoti Rusijoje.
Išnašos
- Barbara Tuchman, The Guns of August (New York: Random House Trade Paperback, 2014 (first published 1962, Macmillan Publishing)), p. 295.
- Kowner, Historical Dictionary of the Russo-Japanese War, pp. 341–42.
- Tuchman, The Guns of August, p. 314.
- Tuchman, The Guns of August, p. 297.
- Tuchman, The Guns of August, pp. 294-295.
- Tuchman, The Guns of August pp. 292, 295, 296, 323, 325.
- Tuchman, The Guns of August, pp. 309-312.
- Tuchman, The Guns of August, p.320.
- David Kahn, The Codebreakers – The Story of Secret Writing, 1967, ISBN 978-0-684-83130-5, Ch. 16.
- Tuchman, The Guns of August, p. 337.
- Tuchman, The Guns of August, p. 335.
- Biography Archyvuota kopija 2008-12-01 iš Wayback Machine projekto.
- Alexander Solzhenitsyn, August 1914 (1971)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Samsonovas, Kas yra Aleksandras Samsonovas? Ką reiškia Aleksandras Samsonovas?
Aleksandras SamsonovasAleksandras SamsonovasGime 1859 m lapkricio 14 d Andrejevka Chersono gubernija Rusijos imperijaMire 1914 m rugpjucio 30 d 54 metai Vokietijos imperijaVeikla karininkasAktyvumo metai 1877 1914Zymus apdovanojimaiVikiteka Aleksandras Samsonovas Aleksandras Vasiljevicius Samsonovas rus Aleksa ndr Vasi levich Samso nov 1859 m lapkricio 14 d 1914 m rugpjucio 30 d Rusijos imperijos kariuomenes kavalerijos karininkas Rusijos Japonijos karo ir Pirmojo pasaulinio karo generolas Jis vadovavo Rusijos antrajai armijai kuria Tanenbergo musyje viename is pirmuju Pirmojo pasaulinio karo musiu apsupo ir nugalejo vokieciu astuntoji armija Sugedintas Samsonovas nusizude pasitraukdamas is musio lauko Ankstyvoji karine karjeraAleksandras Samsonovas gime Rusijos imperijos Chersono gubernijoje dabartines Ukrainos teritorijoje Jis dalyvavo 1877 1878 m Rusijos Turkijos kare Per Boksininku sukilima 1900 m Samsonovas vadovavo kavalerijos daliniui Per Rusijos Japonijos kara 1904 1905 m Samsonovas vadovavo Usurio Sibiro kazoku divizijos kavalerijos brigadai Po rusu pralaimejimo jis buvo paskirtas vadovauti visoms Rusijos kavalerijos pajegoms Pirmajame Sibiro armijos korpuse Veliau jo pajegos gyne Rusijos flangus Per siuos konfliktus Samsonovas pelne energingo ir isradingo vadovo reputacija taciau kai kurie stebetojai kritikavo jo strateginius gebejimus Jis neturejo jokios vadovavimo patirties kad galetu vadovauti trylikos diviziju kariuomenei Pirmasis pasaulinis karasA Samsonovas karo pradzioje Rusijos antrosios armijos vadas Pirmojo pasaulinio karo pradzioje Samsonovas vadovavo Rusijos antrajai armijai kuri įsiverze į Rytu Prusija kuria gyne vokieciu astuntoji armija vadovaujama generolo Maksimiliano fon Pritvico Samsonovas letai zenge į pietvakarinį Rytu Prusijos kampa ketindamas susijungti su Rusijos pirmaja armija vadovaujama generolo Pavelo fon Renenkampfo kuri pradejo verztis į siaures rytine Rytu Prusijos dalį Taciau abieju armiju rysio trukumas trukde koordinuoti veiksmus Tanenbergo musis Renenkampfas ir Rusijos pirmoji armija pirmieji susidure su vokieciu astuntaja armija ir laimejo Gumbines musį Del sio pralaimejimo Vokietijos vyriausioji vadovybe atleido fon Pritvica ir jo stabo virsininka pakeisdama juos generolu veliau feldmarsalu Pauliumi fon Hindenburgu ir generolu Ėrichu Liudendorfu Hindenburgas ir Liudendorfas atvyko į Rytu fronta ir nusprende pulti Samsonovo pajegas visu astuntosios armijos svoriu Hindenburgui ir Liudendorfui priimti sį sprendima padejo perimti rusu bevielio rysio pranesimai kurie rode kad Renenkampfas ir Rusijos pirmoji armija negales laiku pasiekti siulomo musio ir padeti ir perimtas Samsonovo įsakymas rodantis jo pajegu judejima Rugpjucio 22 d kariuomenes uzmezge kontakta ir sesias dienas skaiciumi pranasesni rusai patyre tam tikra sekme Taciau rugpjucio 29 d vokieciai apsupo Samsonovo antraja armija miskuose tarp Alstyno ir Po to sekusia kova Hindenburgas pavadino Tanenbergo musiu noredamas kompensuoti pries penkis simtmecius toje pacioje vietoje nuo Lenkijos karalystes ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes patirta kryziuociu pralaimejima Atsitraukimas ir mirtis Samsonovas bande trauktis bet jo kariuomene atsidure vokieciu apsuptyje todel vokieciu pajegos iszude arba paeme į nelaisve dauguma jo kariu Tik 10 000 is 150 000 rusu kariu pavyko istrukti is apsupties Maziausiai 92 000 rusu kariu pateko į nelaisve bei buvo paimta 300 500 rusu ginklu Manoma kad daugiau kaip 30 000 rusu kariu zuvo arba dingo be zinios Samsonovas su nedidele grupe stabo karininku ir vyru bande istrukti is apsupties is pradziu ant arkliu o paskui pesciomis per pelketa vietove rugpjucio 29 d nakties tamsoje Velai vakare jie pasieke Velbarko miesta bet pamate kad jį laiko vokieciai Rugpjucio 30 d apie 1 val nakties Samsonovas pasisalino nuo savo grupes į miska Pasigirdo suvis Rusai tamsoje negalejo rasti jo kuno bet galiausiai sugebejo pasprukti į saugia vieta Vokieciu paieskos grupe galiausiai rado Samsonovo kuna gretimame miske su sautine zaizda galvoje ir revolveriu rankoje Vokieciai palaidojo Samsonova Velbarke 1916 m uztariant Tarptautiniam Raudonajam Kryziui vokieciai perdave jo kuna naslei kuri galejo jį palaidoti Rusijoje IsnasosBarbara Tuchman The Guns of August New York Random House Trade Paperback 2014 first published 1962 Macmillan Publishing p 295 Kowner Historical Dictionary of the Russo Japanese War pp 341 42 Tuchman The Guns of August p 314 Tuchman The Guns of August p 297 Tuchman The Guns of August pp 294 295 Tuchman The Guns of August pp 292 295 296 323 325 Tuchman The Guns of August pp 309 312 Tuchman The Guns of August p 320 David Kahn The Codebreakers The Story of Secret Writing 1967 ISBN 978 0 684 83130 5 Ch 16 Tuchman The Guns of August p 337 Tuchman The Guns of August p 335 Biography Archyvuota kopija 2008 12 01 is Wayback Machine projekto Alexander Solzhenitsyn August 1914 1971