Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Leskyno dėsnis lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis pavadintas jį atradusio kalbininko A Leskyno vok A
Leskyno dėsnis
Leskyno dėsnis – lietuvių kalboje besireiškiantis akcentologinis dėsnis, pavadintas jį atradusio kalbininko A. Leskyno (vok. A.Leskien) vardu.
Šis dėsnis teigia, kad lietuvių kalboje istoriškai sutrumpėjo ilgieji žodžio galo skiemenys, jeigu jų priegaidė buvo akūtinė (tvirtapradė): *rãnkā́ns > rankàs, *rãnkā́ > rankà. Neakūtiniai skiemenys ilgumą išlaikė: *rãnkā͂s > rañkos, kur o – ilgasis balsis, kilęs iš baltų prokalbės ilgojo balsio *ā. Vienskiemeniuose žodžiuose įvyko metatonija – ilgųjų balsių akūtinė priegaidė virto cirkumfleksine: *tṓ, tṓns > tuõ, tuõs. Jeigu žodžio gale buvo akūtinis dvibalsis (dvigarsis), taip pat įvyko metatonija – akūtinė dvibalsio (dvigarsio) priegaidė virto cirkumfleksine: *lãikā́u, *lãikā́i, *lãikḗu, *lãikḗi > laikaũ, laikaĩ, laikiaũ, laikeĩ.
Leskyno dėsnį gerai atskleidžia įvardžiuotiniai būdvardžiai, mat priaugęs įvardis galūnes nuo trumpėjimo apsaugojo:
| Akūtiniai skiemenys | Neakūtiniai skiemenys | ||||
|---|---|---|---|---|---|
| Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma | Linksnis | Įvardžiuotinė forma | Neįvardžiuotinė forma |
| Vyr. g. | |||||
| Vns. įnag. | gerúoju | gerù | Vns. kilm. | gẽrojo | gẽro |
| Dgs. vard. | geriéji | gerì | Vns. gal. | gẽrąjį | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerúosius | gerùs | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
| Dvs. vard.–gal. | gerúoju | gerù | Dgs. įnag. | geraĩsiais | geraĩs |
| Mot. g. | |||||
| Vns. vard. | geróji | gerà | Vns. kilm. | gerõsios | gerõs |
| Vns. įnag. | gerą́ja | gerà | Vns. gal. | gẽrąją | gẽrą |
| Dgs. gal. | gerą́sias | geràs | Dgs. vard. | gẽrosios | gẽros |
| Dvs. vard.–gal. | geriéji | gerì | Dgs. kilm. | gerų̃jų | gerų̃ |
Akūtinės veiksmažodžių galūnės *-ṓ > -úo, *-eí > *-ḗ > -íe, *-mḗ > -mė, *-tḗ > -tė nesutrumpėjo, jeigu jas apsaugojo iš sangrąžinio įvardžio kilusi sangrąžinė dalelytė -si: sukù – sukúosi, sukì – sukíesi (tarm. suksiù > b. k. sùksiu – tarm. suksiúosi > b. k. sùksiuosi, tarm. suksì > b. k. sùksi – tarm. suksíesi > b. k. sùksiesi), sùkame – sùkamės, sùkate – sùkatės.
Taip pat skaitykite
- Priegaidė
- Sosiūro-Fortunatovo dėsnis
- Semerenio dėsnis
- Hirto dėsnis
- Lietuvių kalbos kirčiavimas
- Kirčiuotė
- Redukcija (kalbotyra)
Literatūra
- Collinge N. E. The Laws of Indo-European. — Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company, 1985. — P. 115–116.
Šaltiniai
- Collinge, N. E. (1985). The Laws of Indo-European. Amsterdam — Philadelphia: John Benjamins Publishing Company. pp. 115.
- Kardelis, V. (2015). Lietuvių kalbos istorijos pradmenys. Vokalizmas ir prozodija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. pp. 80–81. ISBN 978-609-459-472-4.
- Дыбо, В. А. (1981). Славянская акцентология. М.: Наука. p. 12.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Leskyno dėsnis, Kas yra Leskyno dėsnis? Ką reiškia Leskyno dėsnis?
Leskyno desnis lietuviu kalboje besireiskiantis akcentologinis desnis pavadintas jį atradusio kalbininko A Leskyno vok A Leskien vardu Sis desnis teigia kad lietuviu kalboje istoriskai sutrumpejo ilgieji zodzio galo skiemenys jeigu ju priegaide buvo akutine tvirtaprade ranka ns gt rankas ranka gt ranka Neakutiniai skiemenys ilguma islaike ranka s gt rankos kur o ilgasis balsis kiles is baltu prokalbes ilgojo balsio a Vienskiemeniuose zodziuose įvyko metatonija ilguju balsiu akutine priegaide virto cirkumfleksine tṓ tṓns gt tuo tuos Jeigu zodzio gale buvo akutinis dvibalsis dvigarsis taip pat įvyko metatonija akutine dvibalsio dvigarsio priegaide virto cirkumfleksine laika u laika i laikḗu laikḗi gt laikaũ laikaĩ laikiaũ laikeĩ Leskyno desnį gerai atskleidzia įvardziuotiniai budvardziai mat priauges įvardis galunes nuo trumpejimo apsaugojo Akutiniai skiemenys Neakutiniai skiemenysLinksnis Įvardziuotine forma Neįvardziuotine forma Linksnis Įvardziuotine forma Neįvardziuotine formaVyr g Vns įnag geruoju geru Vns kilm gẽrojo gẽroDgs vard gerieji geri Vns gal gẽrajį gẽraDgs gal geruosius gerus Dgs kilm geru ju geru Dvs vard gal geruoju geru Dgs įnag geraĩsiais geraĩsMot g Vns vard geroji gera Vns kilm gerosios gerosVns įnag gera ja gera Vns gal gẽraja gẽraDgs gal gera sias geras Dgs vard gẽrosios gẽrosDvs vard gal gerieji geri Dgs kilm geru ju geru Akutines veiksmazodziu galunes ṓ gt uo ei gt ḗ gt ie mḗ gt me tḗ gt te nesutrumpejo jeigu jas apsaugojo is sangrazinio įvardzio kilusi sangrazine dalelyte si suku sukuosi suki sukiesi tarm suksiu gt b k suksiu tarm suksiuosi gt b k suksiuosi tarm suksi gt b k suksi tarm suksiesi gt b k suksiesi sukame sukames sukate sukates Taip pat skaitykitePriegaide Sosiuro Fortunatovo desnis Semerenio desnis Hirto desnis Lietuviu kalbos kirciavimas Kirciuote Redukcija kalbotyra LiteraturaCollinge N E The Laws of Indo European Amsterdam Philadelphia John Benjamins Publishing Company 1985 P 115 116 SaltiniaiCollinge N E 1985 The Laws of Indo European Amsterdam Philadelphia John Benjamins Publishing Company pp 115 Kardelis V 2015 Lietuviu kalbos istorijos pradmenys Vokalizmas ir prozodija Vilnius Vilniaus universiteto leidykla pp 80 81 ISBN 978 609 459 472 4 Dybo V A 1981 Slavyanskaya akcentologiya M Nauka p 12