Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pilypas Ruigys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pilypas Ruigys (vok. Philipp Ruhig, lot. Philippus Ruhigius, 1675 m. kovo 31 d. Katinava, Stalupėnų apskritis – 1749 m. balandžio 6 d. Valtarkiemis, Gumbinės apskritis) – Mažosios Lietuvos filosofas, filologas, tautosakininkas, giesmių eiliuotojas, vertėjas, evangelikų liuteronų kunigas.
Ruigys yra atstovas tos lietuvių filologijos bangos, kuri pradėjo kilti po valdžios 1639 m. paskelbto „Visuotinio nuostato“ (Recessus generalis), įpareigojusio rengti religinę ir filologinę literatūrą, kad lietuvių kalbos mokytųsi Lietuvos provincijoje dirbantys kunigai ir valdininkai.
Biografija
Pilypas Ruigys gimė 1675 m., Katinavoje ir buvo kilęs iš vokiečių. Jo senelis dar XVII a. pradžioje atsikėlė į Mažąją Lietuvą. Giminė, kunigaudama lietuviškose parapijose, gerokai sulietuvėjo. 1692–1695 m. studijavo Karaliaučiaus universitete. Jį pabaigė apgynęs teologijos magistro disertaciją apie senovės stabus.
1695–1698 m. gyveno Kaune. Baigęs universitetą ir tapęs kandidatu kunigo vietai užimti, Ruigys kurį laiką vertėsi privatinėmis pamokomis. Spėjama, kad su tuo ir yra susijęs jo buvimas Kaune.
1708 m. Įsruties (dabartinio Černiachovsko) apygardos bažnyčios vadovai Ruigį paskyrė Valtarkiemio klebonu, kur jis praleido likusią savo gyvenimo dalį. Įsitraukęs į lietuvišką veiklą, Ruigys 1743 m. susipažino su K. Donelaičiu, paskirtu į kaimyninę Tolminkiemio parapiją. Bendravimas turėjo trukti iki Ruigio mirties – apie penketą šešetą metų (1743-1749 m.).
Darbai
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Religiniai darbai
1727 m. išėjo „Naujasis testamentas“ (vokiškai ir lietuviškai). Tai kelių vertėjų darbas, tarp kurių svarbiausią vaidmenį atliko Ruigys, tačiau perengėju pasirašė vyriausias karališkasis Prūsijos rūmų pamokslininkas J. J. Kvantas (Quandt, 1682-1772). Antrą kartą šis vertimas pasirodė po metų, papildytas dar Dovydo pslamėmis iš Senojo Testamento. Taip pat P. Ruigys yra išvertęs dalį (11 pamokslų) Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Ch. Langhanzeno (Langhansen) „Trumpo ir prasto išguldymo visų nedidelės ir šventų dienų evangelijų“ (1750, 1751). Ruigys pažymėtas ir kaip vertėjas „Naujojo Testamento“ 1735-1749 m. leidimuose, parengė pirmąjį Biblijos vertimą į lietuvių kalbą.
„Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodynas“
1747 m. Ruigys išleido „Lietuvių-vokiečių ir vokiečių-lietuvių kalbų žodyną“ (Lexicon Germanico-Lithvanicum et Lithvanico-Germanicum). Žodynas buvo pradėtas rengti 1733 m., o 1744 m. parašyta pratarmė. Vokiškoje žodyno dalyje Ruigys pasirėmė Ch. E. Veismano abipusiu lotynų-vokiečių kalbų žodynu (1741 m.), o lietuviškoje dalyje – E. Dicelijaus leksikografiniais darbais, taip pat K. Sirvydo trikalbiu žodynu ir F. V. Hako abipusiu lietuvių-vokiečių kalbų žodynu (1730 m.). Tuos darbus jis papildė savo paties ir kitų surinkta gyvosios kalbos medžiaga. Žodyno pratarmėje Ruigys apžvelgė ankstesnius lietuviškus žodynus, pažymėjo, kad Prūsijos dvasininkai menkai temoka lietuvių kalbą, pasisakė prieš lietuvių germanizaciją. Ruigys rinko gyvosios liaudies kalbos žodžius ir posakius. Jo žodynas buvo pirmasis spausdintas žodynas tautosakine medžiaga.
„Meletema“ ir „Lietuvių kalbos tyrinėjimas“
P. Ruigys lotyniškai parašė mokslinį traktatą apie lietuvių kalbą – „Meletema“ (graik. meletema - tyrinėjimas). Pirmą jos variantą Ruigys parašė apie 1708 m., bet dėl daugelio priežasčių tuo metu nepavyko paskelbti. Jį pertvarkydamas, parengė naują „Meletemos“ variantą ir 1735 m. nusiuntė į Angliją savo pažįstamam anglikonų kunigui Dovydui Vilkui (Wilkins). Sumanymas nebuvo įgyvendintas. Tuomet P. Ruigys šią lingvistinę studiją išvertė į vokiečių studiją ir ji kiek paredaguota buvo išleista Karaliaučiuje 1745 m. Graikiškas pavadinimas Meletema buvo pakeistas vokišku Bertrachtung.
„Lietuvių kalbos tyrinėjimas“ (Betrachtung der littauischen Sprache) spausdinti buvo pradėtas 1745 m., tačiau išleistas 1747 m. viena knyga su žodynu ir gramatika. Jame iškelti trys pagrindiniai Ruigiui labiausiai rūpėję klausimai: lietuvių kalbos kilmė, esmė ir savybės. Kartu jam rūpėjo apginti lietuvių kalbos autoritetą, parodyti, kad ji nėra prastesnė už kitas. Iš viso „Tyrinėjimas“ turi septyniolika skyrių ir „Priedą“. Liečiama daug lingvistinių klausimų (gramatika, fonetika, sintaksė).
Pirmiausiai Ruigys aiškinasi iš kokio žodžio kilo pats Lietuvos pavadinimas. Apžvelgęs įvairius samprotavimus, kurie aiškino nelietuviškas to krašto vardo formas, P. Ruigys ima lietuvišką formą „Lietuva“ ir sieja tą formą su hidronimu „lieti“. Labiausiai Ruigiui rūpi iš kurios kalbos kilusi lietuvių kalba ir kokios kalbos yra jos „giminaitės“. Aiškindamas lietuvių kalbos „genealoginį medį“, autorius palygina lietuvių kalbą su beveik trisdešimčia kalbų. Jis neprieštarauja nuomonei, kad lietuvių kalba yra gimininga slavų kalbai, tačiau ją labiau laiko „seserimi“, o iš slavų atėjusius barbarizmus laikė bendrais tų kalbų žodžiais.
Daugiausiai pastangų Ruigys įdėjo siekdamas įrodyti lietuvių ir graikų kalbų giminystę. Jo išvadomis, lietuvių kalba yra kilusi iš graikų. Čia jis plačiai lygina lietuvių ir graikų žodžius, jų kaitymą, jungimą. Lietuvių kalboje randa apie 400 žodžių, panašių į graikiškus (pvz.: penki ir pente, keturi ir tetares, avis ir ovis).
Galiausiai jis padaro išvadą, kad lietuvių kalba, nors ir turėdama daug panašumų su kitomis kalbomis, yra savita, savarankiška. Bendrybės su kitomis kalbomis nesudaro lietuvių kalbos esmės. Apibūdinamas jos esmę ir ypatybes, Ruigys žymia dalimi remiasi liaudies šaltiniais, tautosaka. Anot jo, kalbą labai švelnina dažnas garsų r, l ir gausus deminutyvų vartojimas. Kita būdinga lietuvių kalbos ypatybe Ruigys laiko jos žodingumą, sinonimų gausumą. Sakysim, lietuviai turi žodžius žilas, širmas, pilkas, rainas, o vokiečiai tik grau.
Ruigys „Tyrinėjime“ pirmasis paskelbė lietuvių liaudies dainų. 1) Jaunimo meilės dainą „Duktė palydėjo savo mylimąjį“, 2) jaunimo humoristinę dainą „Tai, kuri nemoka plonai verpti“, 3) vestuvinę dainą „Ištekančios dukters atsisveikinimas“. Tai buvo trys lietuvių liaudies dainų lietuviški originalūs tekstai su paties traktato autoriaus vertimais į vokiečių kalbą.
Taip pat P. Ruigys dar lyg laikėsi XVIII a. pradžios nuostatos, kad liaudies dainos turi tik kalbinę vertę - leidžia taisyklingai išmokti lietuvių kalbą, kaip ir apskritai kita lietuvių tautosaka - patarlės, priežodžiai, mįslės. Jis taip pat liudija, kad lietuvių kalba nėra vien valstiečių, bet ir bajorų kalba, o tiksliau, visos tautos, ne vien jos žemesniojo luomo kalba.
Šaltiniai
- Jurgis Lebedys „Senoji lietuvių literatūra“
- Eugenija Ulčinaitė ir Albinas Jovaišas „Lietuvių literatūros istorija XIII-XVIII amžiai“
- Ruigys P. Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas. Vaga: 1986, Vilnius. 484 p. (Lituanistinė biblioteka; V.Mažiulio įvadas)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pilypas Ruigys, Kas yra Pilypas Ruigys? Ką reiškia Pilypas Ruigys?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pilypas Ruigys vok Philipp Ruhig lot Philippus Ruhigius 1675 m kovo 31 d Katinava Stalupenu apskritis 1749 m balandzio 6 d Valtarkiemis Gumbines apskritis Mazosios Lietuvos filosofas filologas tautosakininkas giesmiu eiliuotojas vertejas evangeliku liuteronu kunigas Ruigys yra atstovas tos lietuviu filologijos bangos kuri pradejo kilti po valdzios 1639 m paskelbto Visuotinio nuostato Recessus generalis įpareigojusio rengti religine ir filologine literatura kad lietuviu kalbos mokytusi Lietuvos provincijoje dirbantys kunigai ir valdininkai BiografijaPilypas Ruigys gime 1675 m Katinavoje ir buvo kiles is vokieciu Jo senelis dar XVII a pradzioje atsikele į Mazaja Lietuva Gimine kunigaudama lietuviskose parapijose gerokai sulietuvejo 1692 1695 m studijavo Karaliauciaus universitete Jį pabaige apgynes teologijos magistro disertacija apie senoves stabus 1695 1698 m gyveno Kaune Baiges universiteta ir tapes kandidatu kunigo vietai uzimti Ruigys kurį laika vertesi privatinemis pamokomis Spejama kad su tuo ir yra susijes jo buvimas Kaune 1708 m Įsruties dabartinio Cerniachovsko apygardos baznycios vadovai Ruigį paskyre Valtarkiemio klebonu kur jis praleido likusia savo gyvenimo dalį Įsitraukes į lietuviska veikla Ruigys 1743 m susipazino su K Donelaiciu paskirtu į kaimynine Tolminkiemio parapija Bendravimas turejo trukti iki Ruigio mirties apie penketa seseta metu 1743 1749 m Darbai Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Religiniai darbai 1727 m isejo Naujasis testamentas vokiskai ir lietuviskai Tai keliu verteju darbas tarp kuriu svarbiausia vaidmenį atliko Ruigys taciau perengeju pasirase vyriausias karaliskasis Prusijos rumu pamokslininkas J J Kvantas Quandt 1682 1772 Antra karta sis vertimas pasirode po metu papildytas dar Dovydo pslamemis is Senojo Testamento Taip pat P Ruigys yra isvertes dalį 11 pamokslu Karaliauciaus universiteto profesoriaus Ch Langhanzeno Langhansen Trumpo ir prasto isguldymo visu nedideles ir sventu dienu evangeliju 1750 1751 Ruigys pazymetas ir kaip vertejas Naujojo Testamento 1735 1749 m leidimuose parenge pirmajį Biblijos vertima į lietuviu kalba Lietuviu vokieciu ir vokieciu lietuviu kalbu zodynas 1747 m Ruigys isleido Lietuviu vokieciu ir vokieciu lietuviu kalbu zodyna Lexicon Germanico Lithvanicum et Lithvanico Germanicum Zodynas buvo pradetas rengti 1733 m o 1744 m parasyta pratarme Vokiskoje zodyno dalyje Ruigys pasireme Ch E Veismano abipusiu lotynu vokieciu kalbu zodynu 1741 m o lietuviskoje dalyje E Dicelijaus leksikografiniais darbais taip pat K Sirvydo trikalbiu zodynu ir F V Hako abipusiu lietuviu vokieciu kalbu zodynu 1730 m Tuos darbus jis papilde savo paties ir kitu surinkta gyvosios kalbos medziaga Zodyno pratarmeje Ruigys apzvelge ankstesnius lietuviskus zodynus pazymejo kad Prusijos dvasininkai menkai temoka lietuviu kalba pasisake pries lietuviu germanizacija Ruigys rinko gyvosios liaudies kalbos zodzius ir posakius Jo zodynas buvo pirmasis spausdintas zodynas tautosakine medziaga Meletema ir Lietuviu kalbos tyrinejimas Pilypo Ruigio 1745 m knygos Betrachtung der littauischen Sprache in ihrem Ursprunge Wesen und Eigenschaften Lietuviu kalbos kilme esme ir savybes titulinis lapas P Ruigys lotyniskai parase mokslinį traktata apie lietuviu kalba Meletema graik meletema tyrinejimas Pirma jos varianta Ruigys parase apie 1708 m bet del daugelio priezasciu tuo metu nepavyko paskelbti Jį pertvarkydamas parenge nauja Meletemos varianta ir 1735 m nusiunte į Anglija savo pazįstamam anglikonu kunigui Dovydui Vilkui Wilkins Sumanymas nebuvo įgyvendintas Tuomet P Ruigys sia lingvistine studija isverte į vokieciu studija ir ji kiek paredaguota buvo isleista Karaliauciuje 1745 m Graikiskas pavadinimas Meletema buvo pakeistas vokisku Bertrachtung Lietuviu kalbos tyrinejimas Betrachtung der littauischen Sprache spausdinti buvo pradetas 1745 m taciau isleistas 1747 m viena knyga su zodynu ir gramatika Jame iskelti trys pagrindiniai Ruigiui labiausiai rupeje klausimai lietuviu kalbos kilme esme ir savybes Kartu jam rupejo apginti lietuviu kalbos autoriteta parodyti kad ji nera prastesne uz kitas Is viso Tyrinejimas turi septyniolika skyriu ir Prieda Lieciama daug lingvistiniu klausimu gramatika fonetika sintakse Pirmiausiai Ruigys aiskinasi is kokio zodzio kilo pats Lietuvos pavadinimas Apzvelges įvairius samprotavimus kurie aiskino nelietuviskas to krasto vardo formas P Ruigys ima lietuviska forma Lietuva ir sieja ta forma su hidronimu lieti Labiausiai Ruigiui rupi is kurios kalbos kilusi lietuviu kalba ir kokios kalbos yra jos giminaites Aiskindamas lietuviu kalbos genealoginį medį autorius palygina lietuviu kalba su beveik trisdesimcia kalbu Jis nepriestarauja nuomonei kad lietuviu kalba yra gimininga slavu kalbai taciau ja labiau laiko seserimi o is slavu atejusius barbarizmus laike bendrais tu kalbu zodziais Daugiausiai pastangu Ruigys įdejo siekdamas įrodyti lietuviu ir graiku kalbu giminyste Jo isvadomis lietuviu kalba yra kilusi is graiku Cia jis placiai lygina lietuviu ir graiku zodzius ju kaityma jungima Lietuviu kalboje randa apie 400 zodziu panasiu į graikiskus pvz penki ir pente keturi ir tetares avis ir ovis Galiausiai jis padaro isvada kad lietuviu kalba nors ir turedama daug panasumu su kitomis kalbomis yra savita savarankiska Bendrybes su kitomis kalbomis nesudaro lietuviu kalbos esmes Apibudinamas jos esme ir ypatybes Ruigys zymia dalimi remiasi liaudies saltiniais tautosaka Anot jo kalba labai svelnina daznas garsu r l ir gausus deminutyvu vartojimas Kita budinga lietuviu kalbos ypatybe Ruigys laiko jos zodinguma sinonimu gausuma Sakysim lietuviai turi zodzius zilas sirmas pilkas rainas o vokieciai tik grau Ruigys Tyrinejime pirmasis paskelbe lietuviu liaudies dainu 1 Jaunimo meiles daina Dukte palydejo savo mylimajį 2 jaunimo humoristine daina Tai kuri nemoka plonai verpti 3 vestuvine daina Istekancios dukters atsisveikinimas Tai buvo trys lietuviu liaudies dainu lietuviski originalus tekstai su paties traktato autoriaus vertimais į vokieciu kalba Taip pat P Ruigys dar lyg laikesi XVIII a pradzios nuostatos kad liaudies dainos turi tik kalbine verte leidzia taisyklingai ismokti lietuviu kalba kaip ir apskritai kita lietuviu tautosaka patarles priezodziai mįsles Jis taip pat liudija kad lietuviu kalba nera vien valstieciu bet ir bajoru kalba o tiksliau visos tautos ne vien jos zemesniojo luomo kalba SaltiniaiJurgis Lebedys Senoji lietuviu literatura Eugenija Ulcinaite ir Albinas Jovaisas Lietuviu literaturos istorija XIII XVIII amziai Ruigys P Lietuviu kalbos kilmes budo ir savybiu tyrinejimas Vaga 1986 Vilnius 484 p Lituanistine biblioteka V Maziulio įvadas