Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Lietuvių katalikių moterų draugija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Lietuvių katalikių moterų draugija – visuomeninė moterų organizacija.
Istorija
Draugijos įkūrimas
1907 m. pirmojo lietuvių moterų suvažiavimo metu nuspręsta įkurti bendrą Lietuvių moterų sąjungą. Deja, nepavykus katalikiškų ir liberalių pažiūrų moterims susitarti, 1908 m. Kaune įkurta atskira Lietuvių katalikių moterų draugija (LKMD).
1908 m. kovo 21 d. užregistruoti LKMD įstatai. Draugijos tikslu įvardinta „Suvienyti lietuves katalikes moteris bendram kultūriškai - visuomeniškam darbui dėl moterų apšvietimo, doros ir ekonomiškos jų gerovės pakėlimo; išrišti moterų klausimą pagal katalikų Bažnyčios mokslą”. Balandžio 26 d. įvyko steigiamasis Draugijos susirinkimas. Į pirmąją valdybą išrinktos: E. Vaitkevičienė, Jadvyga Stanelytė, V. Lebkauskienė, Teresė Kubilinskaitė, M. Rabašauskienė, Jankauskaitė, M. Račkauskienė, O. Paliulytė.
1908 m. LKMD įkūrė Mergaičių amatų ir namų ūkio vedimo mokyklą, kurioje iki karo išsilavinimą įgijo apie 200 merginų.
Nuo 1910 m. LKMD leido laikraštį „Lietuvaitė“, kurio nominalia redaktore buvo Teresė Kubilinskaitė, bet prie leidybos daug prisidėjo ir kunigas Povilas Januševičius.
Iki Pirmojo pasaulinio karo draugijos skyriai įsikūrė Vabalninke, Marijampolėje, Lioliuose, Mosėdyje, Nemunėlio Radviliškyje, Biržuose, Šėtoje, Troškūnuose, Linkuvoje.
Pasaulinio karo metai
Pirmojo pasaulinio karo metais Draugijos įstaigos buvo nusiaubtos. Mokykloje apgyvendinti vokiečių kareiviai, įranga sunaikinta. Vokiečių okupacijos metais visuomeniškai veikti buvo beveik neįmanoma, nes jau nuo 7 valandos vakaro gatvėje negalima buvo pasirodyti.
1917 m. vasarą pas kunigą Povilą Januševičių susirinkusios moterys: Konstancija Jakovickienė, Šliūpienė (Roko Šliūpo žmona), Jadvyga Naujalytė (būsimoji Dailidienė, Juozo Naujalio duktė), Jankauskienė bei Pranciška Pikčilingienė tarėsi kaip atgaivinti draugijos veiklą.
1917 m. draugijos prašymu iš vokiečių okupacinės valždios gautas Karmėlavos dvaras, kur planuota įsteigti mergaičių žemės ūkio mokyklą, kuri ir įsteigta 1918 m.
Nepriklausomoje Lietuvoje
Nė viena moteris nebuvo pakviesta į Vilniuje sušauktą lietuvių konferenciją, todėl ir išrinktoje Lietuvos Taryboje nebuvo nė vienos moters, dėl to nebuvo nei vienos moters parašo ir po Vasario 16 d. nepriklausomybės deklaracijos. Tokį valstybiniu lygiu moterų ignoravimą aktyvios moterys suprato kaip moterų pažeminimą. 1918 m. vasario 17 d. Kaune vykusiame LKMD visuotiniame susirinkime pasakyta feministinių kalbų ir priimta rezoliucija, kurioje reikalauta, kad į Lietuvos Tarybą kooptavimo keliu būtų pakviestos ir moterys. Ši rezoliucija įteikta Lietuvos Tarybai.
1918 m. liepos mėn. vietoj sustabdytos „Lietuvaitės“ pradėjo eiti „Moterų balsas“ (redaktorė Zuzana Čalkytė), bet laikraštėlis nebuvo toks geras kaip prieš tai buvęs ir po kelių numerių iš vis nustojo ėjęs. 1920 m. pačioje pabaigoje pasirodė pirmasis mėnesinio laikraščio „Moteris“ numeris, kurio pirmieji numeriai buvo redaguojami Stefanijos Paliulytės-Ladigienės, vėliau – Magdalenos Galdikienės. Šis laikraštis ėjo iki pat 1940 m.
Atgavus nepriklausomybę draugija sparčiai plėtėsi. Per 1919 m. draugijos skyrių skaičius Lietuvoje išaugo iki 39, o jau 1922 m. pabaigoje skyrių buvo virš 100. Tuo metu draugija turėjo virš 4000 narių, 1926 m. narių buvo apie 12 000, o 1929 m. – apie 18 000. Draugijos uždarymo išvakarėse 1940 m. narių skaičius siekė virš 40 000.
Draugija įsteigė ir daugiau žemės ūkio mokyklų mergaitėms. Rietave mokykla įsteigta 1925 m., Balbieriškyje – 1926 m., Vabalninke – 1924 m., o 1930 m. persikrausčiusi į Salamiesčio dvarą.
1929 m. įkandin įkurtos Mergaičių bičiulių draugijos, įsteigta ir LKMD mergaičių globos sekcija. Šioms dviem panašioms organizacijoms pasidalinus darbą, 1930 m. katalikės įsteigė darbo paieškos tarpininkavimo biurą, o 1931 m. – darbo namus, kuriuose galėjo apsistoti į miestą atvykusios darbo ieškančios merginos.
1932 m. Draugijos Motinos ir vaiko globos sekcijos iniciatyva įsteigti Motinos ir vaiko globos namai Žaliakalnyje, kur buvo priimamos paskutiniais nėštumo menėsiais vyrų paliktos moterys. Nuo 1933 m. šiems namams Vidaus reikalų ministerija skyrė lėšų.
Literatūra
- Ona Gaigalaitė-Beleckienė, Tiesos ir meilės tarnyboje, 1933, Kaunas.
- Virginija Jurėnienė, Lietuvių moterų judėjimas XIX a. pab.-XX a. pirmojoje pusėje, 2006, Vilnius.
- Indrė Karčiauskaitė, Katalikiškoji moterų judėjimo srovė Lietuvoje (1907-1940), Kaunas, 2007, (daktaro disertacija).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių katalikių moterų draugija, Kas yra Lietuvių katalikių moterų draugija? Ką reiškia Lietuvių katalikių moterų draugija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Lietuviu katalikiu moteru draugija visuomenine moteru organizacija Lietuviu katalikiu moteru draugijos centro valdyba 1929 metais viduryje pirmininke Magdalena Draugelyte GaldikieneIstorijaDraugijos įkurimas 1907 m pirmojo lietuviu moteru suvaziavimo metu nuspresta įkurti bendra Lietuviu moteru sajunga Deja nepavykus katalikisku ir liberaliu paziuru moterims susitarti 1908 m Kaune įkurta atskira Lietuviu katalikiu moteru draugija LKMD 1908 m kovo 21 d uzregistruoti LKMD įstatai Draugijos tikslu įvardinta Suvienyti lietuves katalikes moteris bendram kulturiskai visuomeniskam darbui del moteru apsvietimo doros ir ekonomiskos ju geroves pakelimo isristi moteru klausima pagal kataliku Baznycios moksla Balandzio 26 d įvyko steigiamasis Draugijos susirinkimas Į pirmaja valdyba isrinktos E Vaitkeviciene Jadvyga Stanelyte V Lebkauskiene Terese Kubilinskaite M Rabasauskiene Jankauskaite M Rackauskiene O Paliulyte 1908 m LKMD įkure Mergaiciu amatu ir namu ukio vedimo mokykla kurioje iki karo issilavinima įgijo apie 200 merginu Nuo 1910 m LKMD leido laikrastį Lietuvaite kurio nominalia redaktore buvo Terese Kubilinskaite bet prie leidybos daug prisidejo ir kunigas Povilas Janusevicius Iki Pirmojo pasaulinio karo draugijos skyriai įsikure Vabalninke Marijampoleje Lioliuose Mosedyje Nemunelio Radviliskyje Birzuose Setoje Troskunuose Linkuvoje Pasaulinio karo metai Pirmojo pasaulinio karo metais Draugijos įstaigos buvo nusiaubtos Mokykloje apgyvendinti vokieciu kareiviai įranga sunaikinta Vokieciu okupacijos metais visuomeniskai veikti buvo beveik neįmanoma nes jau nuo 7 valandos vakaro gatveje negalima buvo pasirodyti 1917 m vasara pas kuniga Povila Januseviciu susirinkusios moterys Konstancija Jakovickiene Sliupiene Roko Sliupo zmona Jadvyga Naujalyte busimoji Dailidiene Juozo Naujalio dukte Jankauskiene bei Pranciska Pikcilingiene taresi kaip atgaivinti draugijos veikla 1917 m draugijos prasymu is vokieciu okupacines valzdios gautas Karmelavos dvaras kur planuota įsteigti mergaiciu zemes ukio mokykla kuri ir įsteigta 1918 m Nepriklausomoje Lietuvoje Vaises po suvaziavimo Marijampoleje 1923 metai Ne viena moteris nebuvo pakviesta į Vilniuje susaukta lietuviu konferencija todel ir isrinktoje Lietuvos Taryboje nebuvo ne vienos moters del to nebuvo nei vienos moters paraso ir po Vasario 16 d nepriklausomybes deklaracijos Tokį valstybiniu lygiu moteru ignoravima aktyvios moterys suprato kaip moteru pazeminima 1918 m vasario 17 d Kaune vykusiame LKMD visuotiniame susirinkime pasakyta feministiniu kalbu ir priimta rezoliucija kurioje reikalauta kad į Lietuvos Taryba kooptavimo keliu butu pakviestos ir moterys Si rezoliucija įteikta Lietuvos Tarybai 1918 m liepos men vietoj sustabdytos Lietuvaites pradejo eiti Moteru balsas redaktore Zuzana Calkyte bet laikrastelis nebuvo toks geras kaip pries tai buves ir po keliu numeriu is vis nustojo ejes 1920 m pacioje pabaigoje pasirode pirmasis menesinio laikrascio Moteris numeris kurio pirmieji numeriai buvo redaguojami Stefanijos Paliulytes Ladigienes veliau Magdalenos Galdikienes Sis laikrastis ejo iki pat 1940 m Atgavus nepriklausomybe draugija sparciai pletesi Per 1919 m draugijos skyriu skaicius Lietuvoje isaugo iki 39 o jau 1922 m pabaigoje skyriu buvo virs 100 Tuo metu draugija turejo virs 4000 nariu 1926 m nariu buvo apie 12 000 o 1929 m apie 18 000 Draugijos uzdarymo isvakarese 1940 m nariu skaicius sieke virs 40 000 Draugija įsteige ir daugiau zemes ukio mokyklu mergaitems Rietave mokykla įsteigta 1925 m Balbieriskyje 1926 m Vabalninke 1924 m o 1930 m persikrausciusi į Salamiescio dvara 1929 m įkandin įkurtos Mergaiciu biciuliu draugijos įsteigta ir LKMD mergaiciu globos sekcija Sioms dviem panasioms organizacijoms pasidalinus darba 1930 m katalikes įsteige darbo paieskos tarpininkavimo biura o 1931 m darbo namus kuriuose galejo apsistoti į miesta atvykusios darbo ieskancios merginos 1932 m Draugijos Motinos ir vaiko globos sekcijos iniciatyva įsteigti Motinos ir vaiko globos namai Zaliakalnyje kur buvo priimamos paskutiniais nestumo menesiais vyru paliktos moterys Nuo 1933 m siems namams Vidaus reikalu ministerija skyre lesu LiteraturaOna Gaigalaite Beleckiene Tiesos ir meiles tarnyboje 1933 Kaunas Virginija Jureniene Lietuviu moteru judejimas XIX a pab XX a pirmojoje puseje 2006 Vilnius Indre Karciauskaite Katalikiskoji moteru judejimo srove Lietuvoje 1907 1940 Kaunas 2007 daktaro disertacija