Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai VĮ vadovauja Europos Sąjungos ES Bendrajai užsienio ir
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai
Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (VĮ) vadovauja Europos Sąjungos (ES) Bendrajai užsienio ir saugumo politikai (BUSP). Ši pareigybė neoficialiai pavadinta ES užsienio reikalų ministru. Pirmą kartą Vyriausiojo įgaliotinio pareigybė įsteigta Amsterdamo sutartyje. 10 metų šį postą užėmė Javier Solana, kol Lisabonos sutartimi buvo nuspręsta, kad VĮ turi būti Europos Komisijos (EK) nariu ir pirmininkauti Užsienio reikalų tarybai. Vyriausiajam įgaliotiniui pavestas funkcijas įgyvendinti padeda Lisabonos sutartimi įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).
Funkcijos
Vyriausiojo įgaliotinio pareigos apima rotuojančios valstybės pirmininkės, buvusio VĮ ir Išorės santykių komisaro vykdytas funkcijas. Lisabonos sutartyje numatytos tokios VĮ funkcijos:
- Vadovavimas ES bendrai užsienio ir saugumo politikai;
- Pasiūlymų dėl BUSP teikimas, šios politikos įgyvendinimas;
- Pirmininkavimas Užsienio reikalų tarybai;
- ES išorės veiksmų nuoseklumo užtikrinimas;
- ES atstovavimas BUSP klausimais, politinio dialogo su trečiosiomis šalimis vedimas ir ES pozicijos išreiškimas tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse konferencijose;
- Europos išorės veiksmų tarnybos ir ES delegacijų trečiosiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose priežiūra.
Be minėtų funkcijų, Lisabonos sutartyje taip pat numatytas vienas svarbus pakitimas: Mastrichto sutartyje buvo nustatyta, kad iniciatyvos teisė BUSP buvo suteikta Europos Komisijai, tuo tarpu Lisabonos sutartyje nurodyta, kad ši teisė perleidžiama Vyriausiajam įgaliotiniui. Jis taip pat gali sušaukti neeilinį Europos Tarybos posėdį.
Paskyrimas į tarnybą
Vyriausiąjį įgaliotinį kvalifikuota balsų dauguma bei gavusi Europos Komisijos pirmininko sutikimą skiria Europos Vadovų Taryba. Kadangi VĮ yra ir EK narys, jį, kartu su visa Komisija tvirtina Europos Parlamentas. Jeigu Parlamentas išreiškia nepasitikėjimą Komisija, Vyriausiasis įgaliotinis turi palikti Komisijoje užimamą postą, tačiau jis turi vykdyti Europos Sąjungos Taryboje užimamas pareigas tol, kol bus suformuota nauja Komisija.
Pareigas einančių asmenų sąrašas
| Atstovas | Valstybė | Partija | Atstovavimo laikas | Kita | Nuotrauka | |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Jürgen Trumpf | Vokietija | Nepriklausomas diplomatas | 1999 m. gegužės 1 d. (Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius nuo 1994 m.) | 1999 m. spalio 18 d. | Laikinai einantis pareigas | |
| Javier Solana | Ispanija | Europinė: Europos socialistų partija Nacionalinė: Ispanijos socialistinė darbo partija | 1999 m. spalio 18 d. | 2009 m. gruodžio 1 d. | Taip pat ir Vakarų Europos Sąjungos generalinis sekretorius | |
| Catherine Ashton | Jungtinė Karalystė | Europinė: Europos socialistų partija Nacionalinė: Leiboristų partija | 2009 m. gruodžio 1 d. | 2014 m. lapkričio 1 d. | Galios išplėstos Lisabonos sutartimi | |
| Federica Mogherini | Italija | Europinė: Europos socialistų partija Nacionalinė: | 2014 m. lapkričio 1 d. | 2019 m. gruodžio 1 d. | ||
| Josep Borrell | Ispanija | Europinė: Europos socialistų partija Nacionalinė: Ispanijos socialistinė darbo partija | 2019 m. gruodžio 1 d. esamas įgaliotinis | – | ||
Istorija
VĮ pareigybė atsirado pasirašius Amsterdamo sutartį, siekiant suteikti ES „vieningą balsą“. Šios pareigos buvo patikėtos ES Tarybos generaliniam sekretoriui. Be savo pagrindinės užduoties vadovauti Tarybos sekretoriatui, jis taip pat turėjo padėti ES pirmininkaujančiai valstybei narei tvarkyti BUSP reikalus. Tarp VĮ, kuris dažnai buvo vadinamas ponu BUSP‘u, funkcijų taip pat buvo pagalba formuojant ir rengiant Tarybos sprendimus BUSP srityje. Vyriausiasis įgaliotinis turėjo rūpintis jų įgyvendinimu. ES Tarybos vardu ir pirmininkaujančios valstybės pavedimu jis galėjo vesti politinį dialogą su trečiosiomis šalimis.
Javier Solana
1999 m. birželio mėn. pirmuoju VĮ tapo buvęs NATO generalinis sekretorius Javier Solana. Šiame poste jis išsilaikė 10 metų, iki 2009 m., kuomet įsigaliojo Lisabonos sutartis. Tuometinis Vyriausiasis įgaliotinis ėjo ir Tarybos generalinio sekretoriaus ir VĮ pareigas. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas ir Vakarų Europos Sąjungos generaliniu sekretoriumi. Nors Javier Solana negalėjo veikti visiškai nepriklausomai ir savarankiškai, jo vaidmuo buvo pakankamai svarbus. Tai daugiausia nulėmė jo asmeninės savybės. J. Solana yra puikus diplomatas ir autoritetingas žmogus. Jis tvirtai gynė Europos integracijos idėją ir siekė Bendrijos vieningumo, ypač tarptautinėje arenoje. VĮ savo diplomatiniais gebėjimais laviravo tarp konfliktuojančių pusių ir siekė konsensuso. J. Solana suvaidino svarbų vaidmenį vienijant Balkanus. Jis pasiūlė sujungti Serbiją su Juodkalnija, tam, kad būtų išvengta kitų regionų – Kosovo ir Voivodinos nepriklausomybės siekio. Jis taip pat inicijavo ES ir įvairių vidurio rytų Europos valstybių bei Lotynų Amerikos susitarimus. 2003 m. Vyriausiojo įgaliotinio iniciatyva buvo priimta nauja, jo parengta Europos saugumo strategija, kurioje pateikta Europos tarptautinės sistemos vizija, apibrėžti saugumo tikslai, prioritetai ir priemonės. Tačiau, kad ir kaip atkakliai VĮ J. Solana siekė suteikti Europai vieną balsą, tai ne visada pavykdavo. Didžiausia nesėkme jo karjeroje laikoma skirtinga ES narių pozicija dėl karo Irake paskelbimo, kuomet aštuonios Rytų Europos šalys pareiškė, kad palaiko JAV invaziją į Iraką, tuo tarpu oficiali ES pozicija buvo priešinga. Tokie įvykiai parodė, kad valstybėms narėms nepavyko susitarti dėl vieningos pozicijos.
Lisabonos sutartis
Europos Konstitucijoje buvo siūlyta sujungti Europos Komisijos išorės santykių komisaro poziciją su vyriausiojo įgaliotinio pozicija ir sukurti ES užsienio reikalų ministro užsienio reikalams ir saugumo politikai poziciją. Nors Konstitucijos nepavyko ratifikuoti, Lisabonos sutartyje buvo išlaikytas šis pakeitimas tik kitu pavadinimu. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai naujasis vyriausiasis įgaliotinis bendrajai užsienio ir saugumo politikai sujungė išorės santykių komisaro su vyriausiojo įgaliotinio pozicijas. VĮ taip pat eina Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas. Naujoji VĮ pozicija apima ir pirmininkavimą Užsienio reikalų tarybai, ir ES interesų atstovavimą, kur anksčiau šį vaidmenį vykdė Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės užsienio reikalų ministras, kartu su prieš tai ir po to pirmininkaujančiais užsienio reikalų ministrais. Taigi, steigiant naująją pareigybę buvo išlaikytos glaudžios sąsajos su dviem svarbiausiomis ES institucijomis – Europos Komisija ir Europos Ministrų Taryba. VĮ pareigybė yra tarpinstitucinis Europos Komisijos, Europos ministrų tarybos ir atskiro pareigūno sujungimas. Vyriausiajam Įgaliotiniui pavestas funkcijas atlikti padeda naujai įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).
Catherine Ashton
2009 m. lapkritį pirmąja Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja paskirta Catherine Ashton. Ji yra atsakinga už ES bendros užsienio ir saugumo politikos koordinavimą. Jis turi užtikrinti, kad ES užsienio politika būtų nuoseklesnė ir labiau suderinta, – anksčiau šias užduotis vykdė skirtingi pareigūnai. Vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai padeda Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), įkurta 2011 m. sausio 1 d. sujungus Komisijos ir Tarybos užsienio politikos padalinius ir pakvietus diplomatų iš nacionalinių diplomatinių tarnybų. Prieš pradėdama eiti dabartines pareigas, Catherine Ashton buvo už prekybą atsakinga Komisijos narė. Ji vadovavo svarbioms deryboms dėl laisvosios prekybos susitarimo su Korėja, kurios baigtos 2009 m. spalį, ir išsprendė keletą didelių nesutarimų su svarbiausiais prekybos partneriais. Be to, ji ragino pasitelkus prekybą skatinti vystymąsi visame pasaulyje ir siekė sutvirtinti ES ekonominius ryšius su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybėmis. Catherine Ashton taip pat atstovavo Europos Sąjungai Dohos pasaulio prekybos derybų raunde ir užmezgė tvirtus dvišalius prekybos ir investicijų ryšius. C. Ashton EIVT pradėjusi oficialiai eiti savo pareigas 2010 m. gruodžio 1 d., ji išdėstė savo pagrindinius prioritetus, tokius kaip santykiai su JAV ir Kinija, klimato kaita, skurdo mažinimo priemonės, krizių valdymas ir kova su terorizmu. Taip pat Vyriausioji įgaliotinė turi siekti 27 ES valstybių narių, turinčių skirtingus prioritetus, konsensuso (dažniausiai per kartą per mėnesį vykstančius ES užsienio reikalų ministrų posėdžius, kuriems ji pirmininkauja). Taip pat C. Ashton vadovauja Europos gynybos agentūrai ir ES saugumo studijų institutui.
Šaltiniai
- ES Tarybos generalinis sekretoriatas. Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai/Europos išorės veiksmų tarnyba, 2009. Archyvuota kopija 2013-01-24 iš Wayback Machine projekto.
- Šešelgytė, M. Lisabonos sutarties įtakos Europos Sąjungos institucinei sandarai BSGP srityje vertinimas ir Lietuvos sėkmingo pirmininkavimo ES Tarybai šioje srityje veiksnių nustatymas, 2011. P. 6
- ES Tarybos generalinis sekretoriatas. Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai/Europos išorės veiksmų tarnyba, 2009. Archyvuota kopija 2013-01-24 iš Wayback Machine projekto.
- Javier Solana. Ten years as Mr. Europe
- Sąjungos institucijos. Užsienio reikalų ministras / The Institutions of the Union. The Minister for Foreign Affairs Archyvuota kopija 2010-01-31 iš Wayback Machine projekto.
- Ashton įvardina ES užsienio politikos prioritetus steigiamajame susitikime / Rettman, Andrew (2 December 2010) Ashton names EU foreign-service priorities at low-key launch event, EU Observer, accessed 20 September 2011
Nuorodos
- Europos išorės veiksmų tarnyba
- Europos Vadovų Taryba Archyvuota kopija 2012-10-26 iš Wayback Machine projekto.
- Europos Komisija
- Tarybos sprendimas 1999 m. rugsėjo 13 d. dėl generalionio sekretoriaus, vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai paskyrimo
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Kas yra Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai? Ką reiškia Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai?
Vyriausiasis įgaliotinis uzsienio reikalams ir saugumo politikai VĮ vadovauja Europos Sajungos ES Bendrajai uzsienio ir saugumo politikai BUSP Si pareigybe neoficialiai pavadinta ES uzsienio reikalu ministru Pirma karta Vyriausiojo įgaliotinio pareigybe įsteigta Amsterdamo sutartyje 10 metu sį posta uzeme Javier Solana kol Lisabonos sutartimi buvo nuspresta kad VĮ turi buti Europos Komisijos EK nariu ir pirmininkauti Uzsienio reikalu tarybai Vyriausiajam įgaliotiniui pavestas funkcijas įgyvendinti padeda Lisabonos sutartimi įsteigta Europos isores veiksmu tarnyba EIVT FunkcijosVyriausiojo įgaliotinio pareigos apima rotuojancios valstybes pirmininkes buvusio VĮ ir Isores santykiu komisaro vykdytas funkcijas Lisabonos sutartyje numatytos tokios VĮ funkcijos Vadovavimas ES bendrai uzsienio ir saugumo politikai Pasiulymu del BUSP teikimas sios politikos įgyvendinimas Pirmininkavimas Uzsienio reikalu tarybai ES isores veiksmu nuoseklumo uztikrinimas ES atstovavimas BUSP klausimais politinio dialogo su treciosiomis salimis vedimas ir ES pozicijos isreiskimas tarptautinese organizacijose ir tarptautinese konferencijose Europos isores veiksmu tarnybos ir ES delegaciju treciosiose salyse ir tarptautinese organizacijose prieziura Be minetu funkciju Lisabonos sutartyje taip pat numatytas vienas svarbus pakitimas Mastrichto sutartyje buvo nustatyta kad iniciatyvos teise BUSP buvo suteikta Europos Komisijai tuo tarpu Lisabonos sutartyje nurodyta kad si teise perleidziama Vyriausiajam įgaliotiniui Jis taip pat gali susaukti neeilinį Europos Tarybos posedį Paskyrimas į tarnybaVyriausiajį įgaliotinį kvalifikuota balsu dauguma bei gavusi Europos Komisijos pirmininko sutikima skiria Europos Vadovu Taryba Kadangi VĮ yra ir EK narys jį kartu su visa Komisija tvirtina Europos Parlamentas Jeigu Parlamentas isreiskia nepasitikejima Komisija Vyriausiasis įgaliotinis turi palikti Komisijoje uzimama posta taciau jis turi vykdyti Europos Sajungos Taryboje uzimamas pareigas tol kol bus suformuota nauja Komisija Pareigas einanciu asmenu sarasasAtstovas Valstybe Partija Atstovavimo laikas Kita NuotraukaJurgen Trumpf Vokietija Nepriklausomas diplomatas 1999 m geguzes 1 d Europos Sajungos Tarybos generalinis sekretorius nuo 1994 m 1999 m spalio 18 d Laikinai einantis pareigasJavier Solana Ispanija Europine Europos socialistu partija Nacionaline Ispanijos socialistine darbo partija 1999 m spalio 18 d 2009 m gruodzio 1 d Taip pat ir Vakaru Europos Sajungos generalinis sekretoriusCatherine Ashton Jungtine Karalyste Europine Europos socialistu partija Nacionaline Leiboristu partija 2009 m gruodzio 1 d 2014 m lapkricio 1 d Galios isplestos Lisabonos sutartimiFederica Mogherini Italija Europine Europos socialistu partija Nacionaline 2014 m lapkricio 1 d 2019 m gruodzio 1 d Josep Borrell Ispanija Europine Europos socialistu partija Nacionaline Ispanijos socialistine darbo partija 2019 m gruodzio 1 d esamas įgaliotinis IstorijaVĮ pareigybe atsirado pasirasius Amsterdamo sutartį siekiant suteikti ES vieninga balsa Sios pareigos buvo patiketos ES Tarybos generaliniam sekretoriui Be savo pagrindines uzduoties vadovauti Tarybos sekretoriatui jis taip pat turejo padeti ES pirmininkaujanciai valstybei narei tvarkyti BUSP reikalus Tarp VĮ kuris daznai buvo vadinamas ponu BUSP u funkciju taip pat buvo pagalba formuojant ir rengiant Tarybos sprendimus BUSP srityje Vyriausiasis įgaliotinis turejo rupintis ju įgyvendinimu ES Tarybos vardu ir pirmininkaujancios valstybes pavedimu jis galejo vesti politinį dialoga su treciosiomis salimis Javier Solana 1999 m birzelio men pirmuoju VĮ tapo buves NATO generalinis sekretorius Javier Solana Siame poste jis issilaike 10 metu iki 2009 m kuomet įsigaliojo Lisabonos sutartis Tuometinis Vyriausiasis įgaliotinis ejo ir Tarybos generalinio sekretoriaus ir VĮ pareigas Tais paciais metais jis buvo paskirtas ir Vakaru Europos Sajungos generaliniu sekretoriumi Nors Javier Solana negalejo veikti visiskai nepriklausomai ir savarankiskai jo vaidmuo buvo pakankamai svarbus Tai daugiausia nuleme jo asmenines savybes J Solana yra puikus diplomatas ir autoritetingas zmogus Jis tvirtai gyne Europos integracijos ideja ir sieke Bendrijos vieningumo ypac tarptautineje arenoje VĮ savo diplomatiniais gebejimais laviravo tarp konfliktuojanciu pusiu ir sieke konsensuso J Solana suvaidino svarbu vaidmenį vienijant Balkanus Jis pasiule sujungti Serbija su Juodkalnija tam kad butu isvengta kitu regionu Kosovo ir Voivodinos nepriklausomybes siekio Jis taip pat inicijavo ES ir įvairiu vidurio rytu Europos valstybiu bei Lotynu Amerikos susitarimus 2003 m Vyriausiojo įgaliotinio iniciatyva buvo priimta nauja jo parengta Europos saugumo strategija kurioje pateikta Europos tarptautines sistemos vizija apibrezti saugumo tikslai prioritetai ir priemones Taciau kad ir kaip atkakliai VĮ J Solana sieke suteikti Europai viena balsa tai ne visada pavykdavo Didziausia nesekme jo karjeroje laikoma skirtinga ES nariu pozicija del karo Irake paskelbimo kuomet astuonios Rytu Europos salys pareiske kad palaiko JAV invazija į Iraka tuo tarpu oficiali ES pozicija buvo priesinga Tokie įvykiai parode kad valstybems narems nepavyko susitarti del vieningos pozicijos Lisabonos sutartis Europos Konstitucijoje buvo siulyta sujungti Europos Komisijos isores santykiu komisaro pozicija su vyriausiojo įgaliotinio pozicija ir sukurti ES uzsienio reikalu ministro uzsienio reikalams ir saugumo politikai pozicija Nors Konstitucijos nepavyko ratifikuoti Lisabonos sutartyje buvo islaikytas sis pakeitimas tik kitu pavadinimu Įsigaliojus Lisabonos sutarciai naujasis vyriausiasis įgaliotinis bendrajai uzsienio ir saugumo politikai sujunge isores santykiu komisaro su vyriausiojo įgaliotinio pozicijas VĮ taip pat eina Komisijos pirmininko pavaduotojo pareigas Naujoji VĮ pozicija apima ir pirmininkavima Uzsienio reikalu tarybai ir ES interesu atstovavima kur anksciau sį vaidmenį vykde Europos Sajungai pirmininkaujancios valstybes nares uzsienio reikalu ministras kartu su pries tai ir po to pirmininkaujanciais uzsienio reikalu ministrais Taigi steigiant naujaja pareigybe buvo islaikytos glaudzios sasajos su dviem svarbiausiomis ES institucijomis Europos Komisija ir Europos Ministru Taryba VĮ pareigybe yra tarpinstitucinis Europos Komisijos Europos ministru tarybos ir atskiro pareiguno sujungimas Vyriausiajam Įgaliotiniui pavestas funkcijas atlikti padeda naujai įsteigta Europos isores veiksmu tarnyba EIVT Catherine Ashton 2009 m lapkritį pirmaja Europos Sajungos vyriausiaja įgaliotine uzsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja paskirta Catherine Ashton Ji yra atsakinga uz ES bendros uzsienio ir saugumo politikos koordinavima Jis turi uztikrinti kad ES uzsienio politika butu nuoseklesne ir labiau suderinta anksciau sias uzduotis vykde skirtingi pareigunai Vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai padeda Europos isores veiksmu tarnyba EIVT įkurta 2011 m sausio 1 d sujungus Komisijos ir Tarybos uzsienio politikos padalinius ir pakvietus diplomatu is nacionaliniu diplomatiniu tarnybu Pries pradedama eiti dabartines pareigas Catherine Ashton buvo uz prekyba atsakinga Komisijos nare Ji vadovavo svarbioms deryboms del laisvosios prekybos susitarimo su Koreja kurios baigtos 2009 m spalį ir issprende keleta dideliu nesutarimu su svarbiausiais prekybos partneriais Be to ji ragino pasitelkus prekyba skatinti vystymasi visame pasaulyje ir sieke sutvirtinti ES ekonominius rysius su Afrikos Karibu ir Ramiojo vandenyno valstybemis Catherine Ashton taip pat atstovavo Europos Sajungai Dohos pasaulio prekybos derybu raunde ir uzmezge tvirtus dvisalius prekybos ir investiciju rysius C Ashton EIVT pradejusi oficialiai eiti savo pareigas 2010 m gruodzio 1 d ji isdeste savo pagrindinius prioritetus tokius kaip santykiai su JAV ir Kinija klimato kaita skurdo mazinimo priemones kriziu valdymas ir kova su terorizmu Taip pat Vyriausioji įgaliotine turi siekti 27 ES valstybiu nariu turinciu skirtingus prioritetus konsensuso dazniausiai per karta per menesį vykstancius ES uzsienio reikalu ministru posedzius kuriems ji pirmininkauja Taip pat C Ashton vadovauja Europos gynybos agenturai ir ES saugumo studiju institutui SaltiniaiES Tarybos generalinis sekretoriatas Vyriausiasis įgaliotinis uzsienio reikalams ir saugumo politikai Europos isores veiksmu tarnyba 2009 Archyvuota kopija 2013 01 24 is Wayback Machine projekto Seselgyte M Lisabonos sutarties įtakos Europos Sajungos institucinei sandarai BSGP srityje vertinimas ir Lietuvos sekmingo pirmininkavimo ES Tarybai sioje srityje veiksniu nustatymas 2011 P 6 ES Tarybos generalinis sekretoriatas Vyriausiasis įgaliotinis uzsienio reikalams ir saugumo politikai Europos isores veiksmu tarnyba 2009 Archyvuota kopija 2013 01 24 is Wayback Machine projekto Javier Solana Ten years as Mr Europe Sajungos institucijos Uzsienio reikalu ministras The Institutions of the Union The Minister for Foreign Affairs Archyvuota kopija 2010 01 31 is Wayback Machine projekto Ashton įvardina ES uzsienio politikos prioritetus steigiamajame susitikime Rettman Andrew 2 December 2010 Ashton names EU foreign service priorities at low key launch event EU Observer accessed 20 September 2011NuorodosEuropos isores veiksmu tarnyba Europos Vadovu Taryba Archyvuota kopija 2012 10 26 is Wayback Machine projekto Europos Komisija Tarybos sprendimas 1999 m rugsejo 13 d del generalionio sekretoriaus vyriausiojo įgaliotinio uzsienio reikalams ir saugumo politikai paskyrimo