Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bendra saugumo ir gynybos politika BSGP angl Common defence and security policy pakeitė buvusią Europos saugumo ir gynyb
Bendra saugumo ir gynybos politika
Bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) (angl. Common defence and security policy) – pakeitė buvusią Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP). Lisabonos sutartyje pabrėžiama BSGP svarba ir specifiškumas, bet ji vis dar yra bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) dalis. Pagrindinis BSGP tikslas – laipsniškai sukurti bendrą Europos gynybą bei prisidėti prie tarptautinės taikos ir saugumo stiprinimo.
Šiandien BSGP – specifinė ES veiklos užsienyje kryptis, kurią galima pavadinti krizių valdymu, naudojant civilines bei karines priemones.
Istorija
1998 m. gruodžio mėn. Sen Malo, Prancūzijoje buvo pasiektas principinis Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės sutarimas, kad atsižvelgiant į pasikeitusį grėsmių Europos saugumui pobūdį, ES derėtų įgyti ir plėtoti nuosavus karinius pajėgumus. Vėliau šiam susitarimui pritarė ir kitos ES narės. ES pradėjo galvoti apie savo saugumą taip vėlai, nes iki šiol NATO gynybinis aljansas užtikrindavo saugumą Europoje.
Po šaltojo karo pabaigos pasikeitė tarptautinė situacija Europoje ir ES valstybių nuomonės apie tai, kas turi užtikrinti Europos saugumą, skyrėsi. Prancūzija laikėsi nuomonės, kad pasibaigus šaltajam karui regiono stabilumu ir krizių valdymo reikalais turėtų rūpintis pati Europos Sąjunga bei sukurti tam reikalingus pajėgumus. Tačiau tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Danija ir Nyderlandai pasisakė, kad Europos Sąjunga negali pakeisti NATO bei NATO atsisakymas sudarytų tuštumą, kurios ES negalės iš karto užpildyti. Be to, toks poelgis pakenktų transaltantiniams santykiams.
Šis klausimas buvo išspręstas kompromisu ir buvo nuspręsta palikti klausimą atvirą. 1992 m. Mastrichto sutartyje buvo nutarta įtraukti Vakarų Europos Sąjungą (VES) į Europos integracijos procesą. 1992 m. birželio mėn. VES taryba Petersberge (Vokietija) priėmė deklaraciją, kurioje buvo paskelbta, kad Vakarų Europos Sąjunga bus atsakinga už humanitarinių ir gelbėjimo operacijų vykdymą, krizių slopinimą, taikos palaikymo ir įvedimo misijas.
Po ES nesekmių numalšinant Jugoslavijos konfliktus Bosnijoje ir Kosove, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pozicijos suartėjo ir 1997 m. Amsterdamo sutartyje buvo numatyta, kad Europos Sąjunga perima tiesioginę atsakomybę už vykdymą.
Nuo to laiko Europos saugumo ir gynybos politikos formavimo procesas įgijo greitį ir buvo pradėtos formuoti kovinės grupės – ES karinės ir civilinės greitojo reagavimo pajėgos.
Be to buvo įsteigta BSGP institucijų sistema, kuri apėmė , , bei buvo parengta ir patvirtinta Europos saugumo strategija.
2002 m. gruodžio mėn. buvo pasiektas susitarimas tarp ES ir NATO, vadinamas „“, kuris suteikė ES galimybę naudotis NATO pajėgumais neribojant ES sprendimų autonomijos ir taip išvengiant organizacijų dubliavimo ir konkurencijos.
2004 m. buvo įsteigta , kurios tikslas koordinuoti ir remti ES valstybių pastangas plėtoti Europos karinius pajėgumus krizių valdymo srityje.
Lisabonos sutartyje buvo užrašyta, kad „jei valstybė narė patiria agresiją savo teritorijoje, kitos valstybės narės, vadovaudamosi Jungtinių Tautų Chartijos 51 str., yra įpareigotos teikti šiai valstybei visokeriopą įmanomą pagalbą ir paramą.“ Ši nuostata atspindi pasikeitusias ES vertybes.
Lisabonos sutarties pridedamame protokole atsirado nuostata apie glaudesnį valstybių narių bendradarbiavimą gynybos srityje, kuris yra vadinamas nuolatiniu struktūrizuotu bendradarbiavimu. Bendradarbiaujančios valstybės narės įsipareigoja dar intensyviau vystyti savo gynybos pajėgumą ir siųsti kovines grupes numatytoms misijoms atlikti. Dalyvaujančių valstybių narių indėlius reguliariai vertina Europos gynybos agentūra.
Bendros saugumo ir gynybos politikos misijos
ES atlieka misijas trečiosiose šalyse, kurių tikslai palaikyti taiką ir stiprinti tarptautinį saugumą. Jos grindžiamos valstybių narių tiekiamomis civilinėmis ir karinėmis priemonėmis.
Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjungos Taryba gali tam tikrą misiją patikėti įgyvendinti grupei valstybių narių, kurios nori jos imtis ir turi civilinių bei karinių priemonių jai įgyvendinti. Valstybės narės, kurioms pavedama įgyvendinti šias operacijas, privalo reguliariai informuoti Tarybą apie misijos vykdymo eigą. Be to, jos veikia kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai.
Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo datos vadovaujantis BSGP buvo galimos tokios misijos:
- humanitarinės ir evakuacijos misijos;
- konfliktų prevencijos ir taikos palaikymo misijos;
- kovinių pajėgų vykdomos krizių valdymo misijos.
Lisabonos sutartyje šį sąrašą papildo trys naujos misijos:
- bendri veiksmai nusiginklavimo srityje;
- karinis konsultavimas ir pagalba;
- padėties stabilizavimas pasibaigus konfliktui.
Lisabonos sutartyje taip pat pripažįstama daugiašalių pajėgų dalyvavimo įgyvendinant BSGP galimybė. Tokios pajėgos suformuojamos tam tikroms valstybėms narėms, nusprendusioms susieti savo pajėgumus, ekipuotę ir kariškius, sudarant karinę sąjungą. Pagrindinės Europos karinių pajėgų grupės yra šios:
- Eurofor, sudaryta iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos sausumos pajėgų;
- Eurocorps, sudaryta iš Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Liuksemburgo sausumos pajėgų;
- Euromarfor, sudaryta iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Portugalijos karinių jūrų pajėgų;
- Europos oro pajėgų grupė, sudaryta iš Vokietijos, Belgijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės oro pajėgų.
Institucijos
Šie politiniai ir kariniai organai buvo įkurti po Europos Vadovų Tarybos pritarimo:
- Politikos ir saugumo komitetas;
- Europos Sąjungos karinis komitetas;
- Europos Sąjungos karinis štabas;
- Krizių valdymo civilinių aspektų komitetas;
- Europos Sąjungos palydovų centras (EUSC).
Šaltiniai
- http://europa.eu/legislation_summaries/institutional_affairs/treaties/lisbon_treaty/ai0026_lt.htm
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 31.
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 31.
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 32.
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 32.
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 32.
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 33.
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 33.
- G. Vitkus, Europos Sąjungos užsienio politika. Trumpas vadovas, Vilnius 2008, p. 34.
- http://europa.eu/legislation_summaries/institutional_affairs/treaties/lisbon_treaty/ai0026_lt.htm
- http://europa.eu/legislation_summaries/institutional_affairs/treaties/lisbon_treaty/ai0026_lt.htm
Nuorodos
- http://www.civitas.org.uk/eufacts/FSEXR/EX4.php Archyvuota kopija 2015-03-08 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.euintheus.org/what-we-do/policy-areas/foreign-affairs-and-defense/common-security-and-defense-policy/ Archyvuota kopija 2014-07-23 iš Wayback Machine projekto.
- Understanding the Limitations of the EU’s Common Security and Defence Policy
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bendra saugumo ir gynybos politika, Kas yra Bendra saugumo ir gynybos politika? Ką reiškia Bendra saugumo ir gynybos politika?
Bendra saugumo ir gynybos politika BSGP angl Common defence and security policy pakeite buvusia Europos saugumo ir gynybos politika ESGP Lisabonos sutartyje pabreziama BSGP svarba ir specifiskumas bet ji vis dar yra bendros uzsienio ir saugumo politikos BUSP dalis Pagrindinis BSGP tikslas laipsniskai sukurti bendra Europos gynyba bei prisideti prie tarptautines taikos ir saugumo stiprinimo Siandien BSGP specifine ES veiklos uzsienyje kryptis kuria galima pavadinti kriziu valdymu naudojant civilines bei karines priemones Istorija1998 m gruodzio men Sen Malo Prancuzijoje buvo pasiektas principinis Prancuzijos ir Jungtines Karalystes sutarimas kad atsizvelgiant į pasikeitusį gresmiu Europos saugumui pobudį ES deretu įgyti ir pletoti nuosavus karinius pajegumus Veliau siam susitarimui pritare ir kitos ES nares ES pradejo galvoti apie savo sauguma taip velai nes iki siol NATO gynybinis aljansas uztikrindavo sauguma Europoje Po saltojo karo pabaigos pasikeite tarptautine situacija Europoje ir ES valstybiu nuomones apie tai kas turi uztikrinti Europos sauguma skyresi Prancuzija laikesi nuomones kad pasibaigus saltajam karui regiono stabilumu ir kriziu valdymo reikalais turetu rupintis pati Europos Sajunga bei sukurti tam reikalingus pajegumus Taciau tokios salys kaip Jungtine Karalyste Danija ir Nyderlandai pasisake kad Europos Sajunga negali pakeisti NATO bei NATO atsisakymas sudarytu tustuma kurios ES negales is karto uzpildyti Be to toks poelgis pakenktu transaltantiniams santykiams Sis klausimas buvo issprestas kompromisu ir buvo nuspresta palikti klausima atvira 1992 m Mastrichto sutartyje buvo nutarta įtraukti Vakaru Europos Sajunga VES į Europos integracijos procesa 1992 m birzelio men VES taryba Petersberge Vokietija prieme deklaracija kurioje buvo paskelbta kad Vakaru Europos Sajunga bus atsakinga uz humanitariniu ir gelbejimo operaciju vykdyma kriziu slopinima taikos palaikymo ir įvedimo misijas Po ES nesekmiu numalsinant Jugoslavijos konfliktus Bosnijoje ir Kosove Prancuzijos ir Jungtines Karalystes pozicijos suartejo ir 1997 m Amsterdamo sutartyje buvo numatyta kad Europos Sajunga perima tiesiogine atsakomybe uz vykdyma Europos salys kurios yra ES ir NATO naremis Tik ES nares Tik NATO nares ES ir NATO nares Nuo to laiko Europos saugumo ir gynybos politikos formavimo procesas įgijo greitį ir buvo pradetos formuoti kovines grupes ES karines ir civilines greitojo reagavimo pajegos Be to buvo įsteigta BSGP instituciju sistema kuri apeme bei buvo parengta ir patvirtinta Europos saugumo strategija 2002 m gruodzio men buvo pasiektas susitarimas tarp ES ir NATO vadinamas kuris suteike ES galimybe naudotis NATO pajegumais neribojant ES sprendimu autonomijos ir taip isvengiant organizaciju dubliavimo ir konkurencijos 2004 m buvo įsteigta kurios tikslas koordinuoti ir remti ES valstybiu pastangas pletoti Europos karinius pajegumus kriziu valdymo srityje Lisabonos sutartyje buvo uzrasyta kad jei valstybe nare patiria agresija savo teritorijoje kitos valstybes nares vadovaudamosi Jungtiniu Tautu Chartijos 51 str yra įpareigotos teikti siai valstybei visokeriopa įmanoma pagalba ir parama Si nuostata atspindi pasikeitusias ES vertybes Lisabonos sutarties pridedamame protokole atsirado nuostata apie glaudesnį valstybiu nariu bendradarbiavima gynybos srityje kuris yra vadinamas nuolatiniu strukturizuotu bendradarbiavimu Bendradarbiaujancios valstybes nares įsipareigoja dar intensyviau vystyti savo gynybos pajeguma ir siusti kovines grupes numatytoms misijoms atlikti Dalyvaujanciu valstybiu nariu indelius reguliariai vertina Europos gynybos agentura Bendros saugumo ir gynybos politikos misijos Salis dalyvaujanti BSGP Salis nedalyvaujanti BSGP ES atlieka misijas treciosiose salyse kuriu tikslai palaikyti taika ir stiprinti tarptautinį sauguma Jos grindziamos valstybiu nariu tiekiamomis civilinemis ir karinemis priemonemis Įsigaliojus Lisabonos sutarciai Europos Sajungos Taryba gali tam tikra misija patiketi įgyvendinti grupei valstybiu nariu kurios nori jos imtis ir turi civiliniu bei kariniu priemoniu jai įgyvendinti Valstybes nares kurioms pavedama įgyvendinti sias operacijas privalo reguliariai informuoti Taryba apie misijos vykdymo eiga Be to jos veikia kartu su vyriausiuoju įgaliotiniu uzsienio reikalams ir saugumo politikai Iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo datos vadovaujantis BSGP buvo galimos tokios misijos humanitarines ir evakuacijos misijos konfliktu prevencijos ir taikos palaikymo misijos koviniu pajegu vykdomos kriziu valdymo misijos Lisabonos sutartyje sį sarasa papildo trys naujos misijos bendri veiksmai nusiginklavimo srityje karinis konsultavimas ir pagalba padeties stabilizavimas pasibaigus konfliktui Lisabonos sutartyje taip pat pripazįstama daugiasaliu pajegu dalyvavimo įgyvendinant BSGP galimybe Tokios pajegos suformuojamos tam tikroms valstybems narems nusprendusioms susieti savo pajegumus ekipuote ir kariskius sudarant karine sajunga Pagrindines Europos kariniu pajegu grupes yra sios Eurofor sudaryta is Ispanijos Prancuzijos Italijos ir Portugalijos sausumos pajegu Eurocorps sudaryta is Vokietijos Belgijos Ispanijos Prancuzijos ir Liuksemburgo sausumos pajegu Euromarfor sudaryta is Ispanijos Prancuzijos Italijos ir Portugalijos kariniu juru pajegu Europos oro pajegu grupe sudaryta is Vokietijos Belgijos Ispanijos Prancuzijos Italijos Nyderlandu ir Jungtines Karalystes oro pajegu InstitucijosSie politiniai ir kariniai organai buvo įkurti po Europos Vadovu Tarybos pritarimo Politikos ir saugumo komitetas Europos Sajungos karinis komitetas Europos Sajungos karinis stabas Kriziu valdymo civiliniu aspektu komitetas Europos Sajungos palydovu centras EUSC Saltiniaihttp europa eu legislation summaries institutional affairs treaties lisbon treaty ai0026 lt htm G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 31 G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 31 G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 32 G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 32 G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 32 G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 33 G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 33 G Vitkus Europos Sajungos uzsienio politika Trumpas vadovas Vilnius 2008 p 34 http europa eu legislation summaries institutional affairs treaties lisbon treaty ai0026 lt htm http europa eu legislation summaries institutional affairs treaties lisbon treaty ai0026 lt htmNuorodoshttp www civitas org uk eufacts FSEXR EX4 php Archyvuota kopija 2015 03 08 is Wayback Machine projekto http www euintheus org what we do policy areas foreign affairs and defense common security and defense policy Archyvuota kopija 2014 07 23 is Wayback Machine projekto Understanding the Limitations of the EU s Common Security and Defence Policy