Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais Dėl to straipsnyje pat
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas
| Šiame straipsnyje pernelyg plačiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais šaltiniais. Dėl to straipsnyje pateikiama informacija gali būti nepakankamai objektyvi. Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius šaltinius |
54°41′00″š. pl. 25°17′15″r. ilg. / 54.683261°š. pl. 25.287541°r. ilg.
| Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas | |
| Įkurtas | 1944 m. |
|---|---|
| Dekanas | prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas |
| Darbuotojų | 345 (2018 m.) |
| Studentų | 1661 (2018 m.) |
| Bakalaurai | 1429 (2018 m.) |
| Magistrantai | 190 (2018 m.) |
| Doktorantai | 42 (2018 m.) |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | www.flf.vu.lt |
Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas (sutrumpinimas – VU FlF) – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame atliekami filologijos mokslo krypties ir tarpdalykiniai tyrimai. Fakultete taip pat ruošiami visų pakopų filologijos specialistai.
Fakulteto misija – turtinti pasaulio mokslą lietuvių ir kitų kalbų, literatūrų ir kultūrų tyrimais; rengti plačios erudicijos filologus, derinančius geriausių humanitarinių tradicijų plėtrą su atvirumu naujovėms bei gebėjimu pažinti, keisti ir prasmingai kurti save, savo gyvenimą ir aplinkinį pasaulį.
Istorija
Filologinių dalykų dėstymo pradžia Vilniaus universitete galima laikyti XVI–XVII amžių, kai iškilo poreikis mokytis klasikinių kalbų – pirmiausia lotynų, taip pat graikų ir hebrajų. Šitaip buvo sudarytos sąlygos gerai išmokti lotynų kalbą, ja kalbėti, rašyti ir kurti įvairių žanrų literatūrinius rašinius: kalbas, dramas, odes ir kt.
Vilniaus universiteto kūrimosi laikotarpis sutapo su lietuvių raštijos pradine stadija. XVII a. Universitetas jau turėjo gerai mokančių lietuvių kalbą žmonių. Konstantinas Sirvydas (1579–1631) – pirmas Universitete išugdytas lietuvių kalbininkas ir rašytojas. Jo „Trijų kalbų žodynas“ – pirmas spausdintas lietuvių kalbos žodynas, padėjęs pamatus ne tik lietuvių leksikologijai, bet ir lietuvių kalbotyrai apskritai.
1803 m. patvirtintas Imperatoriškojo Vilniaus universiteto ir jo apygardos mokyklų statutas numatė 4 skyrius-fakultetus: Fizikos ir matematikos, Medicinos, Moralinių ir politinių mokslų, Meno ir literatūros. Pastarasis turėjo penkis profesorius, kurie skaitė retorikos ir poezijos, graikų, lotynų, rusų kalbos ir literatūros kursus. Fakulteto dekanas ir bibliotekos prefektas buvo Gotfrydas Ernestas Grodekas, dėstęs graikų ir lotynų kalbas. Šiame fakultete dėstė Euzebijus Slovackis, mokėsi Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius.
1919 m. atkurtame Universitete atidarytas Humanitarinių mokslų fakultetas. Be kitų katedrų, jame įkurta ir Indoeuropiečių kalbotyros katedra, kuriai vadovavo prof. Janas Otrembskis (Otrębski). Jis pradėjo skaityti pirmąsias savo lituanistikos paskaitas (lietuvių kalbos gramatiką, M. Daukšos „Postilės“ interpretaciją, lietuvių dialektologiją, lietuviškų tekstų analizę, baltų kalbų žodžių darybą). Vėliau bendrosios kalbotyros kursus ėmė skaityti J. Safarevičius (Safarewicz), VU garbės daktaras (1979).
Uždarius Vilniaus universitetą, 1922 m. Humanitarinis fakultetas atidarytas Kauno valstybiniame universitete. Jame buvo 18 katedrų, 9 iš jų – filologinės: Lyginamųjų kalbų mokslo, Lietuvių ir gimininių tautų kalbų mokslo, Lietuvių ir gimininių tautų literatūros, Semitų kalbų mokslo ir literatūros, Germanų kalbų mokslo ir literatūros, Romanų kalbų mokslo ir literatūros, Slavų, Graikų bei Lotynų kalbų mokslo ir literatūros. Fakultete dėstė Jonas Jablonskis, Mykolas Biržiška, Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga. Už Universiteto ribų garsėjo B. Sruogos teatro seminaras. Į Vilnių Humanitarinis fakultetas grįžo 1939 m., jo dekanu tapo Vincas Mykolaitis-Putinas. Fakultete tuomet studijavo apie 500 studentų.
Po karo, 1944 m., įkuriamas Istorijos-filologijos fakultetas. Jo dekanu tapo prof. Jonas Vabalas-Gudaitis, Lietuvių kalbos katedroje dirbo prof. Juozas Balčikonis. 1949 m. Iš Kauno į Vilnių sugrįžo paskutiniai filologų kursai, su jais studijas baigė ir lituanistas . Į Vilnių persikelė ir Kaune dėstę dėstytojai: K. Ulvydas, Meilė Lukšienė, M. Račkauskas.
1953 m. fakultete pradėjo veikti neakivaizdinis skyrius, priimti studentai studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą bei rusų kalbą ir literatūrą. Tuo pat metu atidarytas ir vakarinis skyrius, kuriame buvo galima studijuoti anglų kalbą ir literatūrą bei, vokiečių kalbas ir literatūrą.
Pradedant nuo šeštojo ir septintojo dešimtmečio ypač suaktyvėjo mokslinė veikla. 1965 m. išleistas pirmojo „Baltisticos“ tomo sąsiuvinis (red. J. Kazlauskas). Tai buvo pirmas ir vienintelis pasaulyje specialus baltistikos leidinys. Tais metais pradėjo veikti Eksperimentinė fonetikos laboratorija ir užsienio kalbų audiovizualinio mokymo kompleksas. 1968 m. Istorijos-filologijos fakultetas reorganizuojamas į du atskirus fakultetus. Filologijos fakulteto dekanu išrinktas prof. J. Kazlauskas.
Po nepriklausomybės atkūrimo Filologijos fakultete įkurtos naujos katedros: Baltistikos, Lituanistinių studijų, Lenkų filologijos (dabar – Polonistikos centras), Skandinavistikos (dabar – Skandinavistikos centras), Vertimo studijų. Išsiplėtus Filologijos fakulteto veiklai, 1999 m. nuo fakulteto atsiskyrė Užsienio kalbų institutas, kuris kaip atskiras Universiteto kamieninis akademinis padalinys 2017 m. atgal prijungtas prie Filologijos fakulteto.
Nuo 2018 m. fakultetui vadovauja prof. dr. Inesa Šeškauskienė.
Katedros ir centrai
Šiuo metu Filologijos fakultete yra šie centrai ir katedros:
Anglų filologijos katedra. Šioje katedroje vykdomos trijų pakopų studijų programos: bakalauro, magistro ir doktorantūros. Ketverių metų bakalauro programa – viena populiariausių Filologijos fakulteto programų. Magistro pakopoje vykdomos dvi studijų programos: anglistikos ir anglų kalbotyros. Anglų filologijos katedros doktorantai rengia disertacijas kalbotyros, literatūros ir kultūros tematika, darbai grindžiami kontrastyviniais tyrimais, tekstynais, kitais šiuolaikiškais metodais.
Baltistikos katedra. Ši katedra susiformavo apie septintojo dešimtmečio vidurį, kuomet ypač sustiprėjusi Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedra tapo vienu reikšmingiausių ne tik lietuvių kalbininkų rengimo, bet ir lietuvių bei baltų kalbotyros centrų Lietuvoje. Per savo gyvavimo laikotarpį Baltų filologijos katedra suformavo ir išlaikė į baltų kalbų istoriją orientuotą mokslo tiriamojo darbo kryptį, išsiugdė autoritetą ir pripažinimą, plėtė savo tarptautinius ryšius.
Klasikinės filologijos katedra. Ši katedra yra seniausia Vilniaus universiteto katedra. Prieš įsteigiant Universitetą, Jėzuitų Kolegijoje, įkurtoje 1570 m, buvo dėstomi klasikinės filologijos dalykai: senovės graikų ir lotynų kalbos, skaitomi ir analizuojami klasikiniai graikų ir romėnų autoriai. Kolegijos mokymo sistema – Gramatikos, Poetikos, Retorikos klasės, mokymo metodai ir paskaitų programa – išliko nepakitusi per visą ankstyvąjį Vilniaus universiteto periodą iki 1773 m.
Lietuvių kalbos katedra. Ši katedra Universitete buvo įkurta tik 1939 m., kai Vilnius ir Vilniaus kraštas buvo grąžinti Lietuvai ir kai iš Kauno į Vilnių buvo perkeltas Istorijos-Filologijos fakultetas. Lietuvių kalbos kursus tada čia skaitė profesoriai P. Skardžius, A. Salys, J. Otrembskis ir kiti.
Lietuvių literatūros katedra. Šios katedros veiklos pradžia galima laikyti 1803 m. (Imeratoriškojo Vilniaus universiteto Literatūros ir laisvųjų menų katedra), tačiau dabartinės katedros aktyvios veiklos pradžia galime laikyti 1944 m., kai Vilniuje pradėjo veikti Istorijos-Filologijos fakultetas. Lietuvių literatūros katedra visuomet buvo glaudžiai susijusi su šalies kultūriniu gyvenimu, ypač 1940–1988 m.: nuo pat pokario iki Atgimimo ši katedra prisidėjo prie tautos dvasios stiprinimo, buvo kritikuojama dėl ideologinio nepaklusnumo. Tuo metu čia dėstė Donatas ir Leonardas Saukos, , Vytautas Kubilius, , Vanda Zaborskaitė ir kt.
Lituanistinių studijų katedra. Ši katedra įkurta tuomet, kai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, stengtasi rasti būdų ir priemonių integruoti Lietuvoje gyvenančius kitakalbius į naujai besikuriančią visuomenę. Atsivėrus sienoms ir užsimezgus ryšiams su užsieniu, lietuvių kalba tapo tiltu tiems, kurie norėjo iš arti susipažinti su mūsų šalimi.
Prancūzų filologijos katedra. Įkurta 1995 m., šiuo metu siūlo 4 metų pirmosios pakopos bakalauro studijas ne tik pažengusiems, bet ir pradedantiesiems. Baigusieji prancūzų filologijos studijas savo žinias bei įgūdžius gali pritaikyti daugelio valstybinių bei privačių institucijų veikloje, turi galimybę studijas tęsti Vertimo studijų katedroje, literatūros, kalbotyros ar kitokioje magistrantūroje. Prancūzų filologijos katedra rengia įvairius renginius ir prisideda prie prancūzų kultūros pažinimo Lietuvoje.
Rusų filologijos katedra. Rusų kalba senajame Vilniaus universitete dėstoma nuo 1797 m. Rusų kalbos ir literatūros katedra buvo įkurta 1803 m. Jos veikla visada buvo glaudžiai susijusi su Lietuvos kultūros raida bei Peterburgo ir Maskvos universitetais. Rusų filologijos katedros pagrindinės mokslinės veiklos kryptys – tai tradicinių ilgamečių rusų ir slavų filologijos tyrimų tąsa bei modernių kalbotyros ir literatūrologijos idėjų sklaida.
Vertimo studijų katedra. Tai viena iš jauniausių katedrų, įkurta 1997 m. Iki to meto profesionalūs vertėjai Lietuvoje nebuvo rengiami – jais dirbo specialaus profesinio pasirengimo neturintys užsienio kalbas mokantys asmenys. Įkūrus Vertimo studijų katedrą, vertimas buvo įteisintas kaip savarankiška magistrantūros ir profesinių studijų kryptis.
Vokiečių filologijos katedra. Tai viena iš jaunųjų Filologijos fakulteto katedrų. Ši katedra organizuoja itin daug užsienio dėstytojų paskaitų, aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokslo ir jaunimo projektuose, skatina Lietuvos ir kitų šalių aktyvų mokslinį bendradarbiavimą.
A.J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras. Šis centras, įkurtas 1992 m., sau kelia tokius tikslus: plėtoti Lietuvoje Greimo semiotinės mokyklos idėjas ir šiuolaikines reikšmės teorijas, semiotikos principus taikyti įvairiose humanitarinėse ir socialinėse disciplinose, skatinti tarpdisciplininius (semiotikos ir hermeneutikos) tyrinėjimus, plėtoti lietuvišką semiotikos terminiją, rengti kompetentingus dabarties kultūrinių, socialinių, politinių diskursų tyrinėtojus, supažindinti lietuvių humanitarus su naujausiais semiotikos tyrinėjimais įvairiose Europos šalyse.
Polonistikos centras. 1993 m., pagal tarpvalstybinius susitarimus, Vilniaus universitete įsteigta Lenkų filologijos katedra (nuo 2007 m. – Polonistikos centras) gana greitai tapo pripažinta institucija, stiprinanti kaimyninių šalių kultūrinius, mokslinius, visuomeninius ryšius. Vilniaus universiteto Polonistikos centras šiuo metu yra vienintelė švietimo ir mokslo įstaiga, siūlantis polonistiką studijuoti visiems norintiesiems, nepriklausomai nuo kalbos mokėjimo lygio ir tautybės. Čia mokosi tiek asmenys, baigę mokyklas lenkų dėstomąja kalba, tiek lietuvių ir rusų mokyklų absolventai, kuriems lenkų kalba nėra gimtoji.
Skandinavistikos centras. Skandinavų filologijos programa Vilniaus universitete vykdoma nuo 1990 metų, o Skandinavistikos katedra įkurta 1991 metais. 2006 m. katedra reorganizuota į Skandinavistikos centrą. VU Skandinavistikos centre dėstoma danų, norvegų ir švedų filologija bakalauro ir magistro pakopose, nuo 2000 metų organizuojamos ir doktorantūros studijos. Kitų specialybių studentams siūlomi praktiniai švedų, norvegų, danų, islandų bei suomių kalbų kursai.
Skaitmeninės filologijos centras. Čia rengiami skaitmeniniai lotynų-lietuvių kalbų, senosios graikų-lietuvių kalbų morfologinis ir naujosios graikų-lietuvių kalbų morfologinis žodynai.
Turkų kalbos centras. Turkų kalba Vilniaus universiteto Filologijos fakultete buvo pradėta dėstyti 1993 m. kaip laisvai pasirenkamasis dalykas. Padedant Turkijos ambasadai Lietuvoje, 1997 m. universitete atidarytas turkų kalbos kabinetas, kuriame esanti audiovizualinė aparatūra bei iš Ankaros atsiųsta gausi mokomosios literatūros kolekcija padeda studentams mokytis šią kalbą.
Žymūs studentai
- Mantas Adomėnas
- Vytautas Ališauskas
- Loreta Anilionytė
- Juozas Aputis
- Laura Sintija Černiauskaitė
- Simonas Daukantas
- Juozas Erlickas
- Sigitas Geda
- Marius Ivaškevičius
- Darius Kuolys
- Albinas Lozuraitis
- Justinas Marcinkevičius
- Marcelijus Martinaitis
- Adomas Mickevičius
- Sigitas Parulskis
- Domantas Razauskas
- Bronys Savukynas
- Konstantinas Sirvydas
- Aistė Smilgevičiūtė
- Simonas Stanevičius
- Paulius Subačius
- Regimantas Tamošaitis
- Valerij Tretjakov
- Aldona Vilutytė
Mokslas
Moksliniai tyrimai
Fakultete vykdomi šių krypčių moksliniai tyrimai: Lituanistika: filologinis ir tarpdalykinis aspektai ir Įvairiakalbiai diskursai: lingvistika, literatūra, kultūra. Šios kryptys apima įvairias temas: Lietuvių kalba ir kitos baltų kalbos: fonologinės sistemos, gramatinės sandaros, leksikos sinchroniniai, diachroniniai ir tipologiniai tyrimai; Pasaulio kalbos: germanų/romanų/slavų ir lietuvių kalbų struktūros problemos, lenkų kalbos istorijos, sociolingvistikos ir etnolingvistikos problemos Lietuvoje; Taikomoji kalbotyra: lietuvių ir kitų (baltų/germanų/romanų/slavų) kalbų ypatumų tyrimai, jų integravimas į mokymo procesą bei leksikografinę praktiką; Lietuvių literatūra ir kultūra: istorija ir dabartis; Pasaulio literatūros: baltų/germanų/romanų/ literatūros ir kultūros tekstai, baltų ir slavų literatūriniai ryšiai, lenkų literatūros funkcionavimas Lietuvoje; Antika ir jos tradicijos: lotyniškoji Lietuvos literatūra ir antikinės literatūros tradicijos.
Renginiai
Siekiant užtikrinti mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą, fakultete imamasi įvairių priemonių. Kasmet organizuojamos kelios mokslinės konferencijos, kuriose dalyvauja ir skaito pranešimus šalies bei užsienio mokslininkai. Nuolat rengiamos šios tarptautinės konferencijos: J. Kazlausko diena, K. Būgos konferencija, baltistų kongresas, J. Jablonskio konferencija, Šiuolaikinė rusų literatūra: rašymo ir skaitymo strategijos; taip pat ir tarptautiniai mokslo renginiai, skirti fakulteto katedrų veiklos metinėms paminėti (Vertimo studijų, Anglų filologijos, Vokiečių filologijos katedrų, Polonistikos centro).
Mokslo veikla skatinama ne tik tarp dėstytojų. Kasmet rengiamos tradicinės fakulteto doktorantų ir studentų konferencijos (anglistų, germanistų, lituanistų, polonistų), kuriose baigiamųjų kursų studentai pristato savo mokslinius darbus.
Leidiniai
Leidžiami mokslo žurnalai „Baltistica“, „Literatūra“, „Kalbotyra“, prisidedama prie žurnalo „Archivum Lithuanicum“ leidimo.
Studijos
Filologijos fakultete yra 3 pakopų studijos: pirmosios (bakalauro), antrosios (magistrantūros) ir trečiosios (doktorantūros).
Studentai, norintys įgyti bakalauro kvalifikacinį laipsnį, gali studijuoti lietuvių, anglų, lenkų, klasikinę, prancūzų, rusų, skandinavų, vokiečių filologiją, rinktis vieną iš 9 lietuvių ir užsienio kalbos (lietuvių ir ispanų, lietuvių ir vokiečių, lietuvių ir turkų kalba ir t. t.) programų. Akivaizdinės studijos trunka 4, neakivaizdinės – 5 metus.
Baigusieji pirmosios pakopos studijas ir įgijusieji bakalauro arba jam prilygstantį išsimokslinimą gali tęsti studijas magistrantūroje. Filologijos fakultete siūloma net 12 magistrantūros programų (semiotika, anglistika, dalykinė teisės kalba, vertimo studijos ir t. t.). Studijų trukmė – 2 metai.
Doktorantūra apima studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. Doktorantūros studijų trukmė yra 4 metai. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete galima studijuoti doktorantūrą nuolatine arba ištęstine studijų forma. Apgynusiems daktaro disertaciją išduodamas daktaro laipsnio diplomas.
Filologijos fakultete studentams sudaromos sąlygos atlikti profesinę praktiką, studijuoti užsienyje ar vykti į užsienį pagal „Erasmus“ programą, taip pat rinktis neformaliasias studijas.
Šaltiniai
- [1] VU Filologijos fakulteto statistika
Nuorodos
- Oficialus VU Filologijos fakulteto tinklalapis
- Anglų filologijos katedra: http://www.flf.vu.lt/AFK/ Archyvuota kopija 2011-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- Baltistikos katedros Latvistikos kabinetas: http://www.latvistika.flf.vu.lt/
- Lietuvių kalbos katedra: http://www.lkk.flf.vu.lt/ Archyvuota kopija 2011-10-12 iš Wayback Machine projekto.
- Lituanistinių studijų katedra: http://www.lsk.flf.vu.lt/
- Vertimo studijų katedra: http://www.vsk.flf.vu.lt/
- Greimo centras: http://www.semiotika.lt/greimo-centras/ Archyvuota kopija 2011-08-26 iš Wayback Machine projekto.
- Polonistikos centras: http://www.filpol.flf.vu.lt/ Archyvuota kopija 2012-08-28 iš Wayback Machine projekto.
- Skandinavistikos centras: http://www.skandinavistika.flf.vu.lt/
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, Kas yra Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas? Ką reiškia Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas?
Siame straipsnyje pernelyg placiai remiamasi su straipsnio objektu artimai susijusiais saltiniais Del to straipsnyje pateikiama informacija gali buti nepakankamai objektyvi Jei galite straipsnio informacija pagrįskite nuorodomis į nepriklausomus antrinius saltinius 54 41 00 s pl 25 17 15 r ilg 54 683261 s pl 25 287541 r ilg 54 683261 25 287541 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetasĮkurtas1944 m Dekanasprof dr Mindaugas KvietkauskasDarbuotoju345 2018 m Studentu1661 2018 m Bakalaurai1429 2018 m Magistrantai190 2018 m Doktorantai42 2018 m VietaVilnius LietuvaSvetainewww flf vu lt Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas sutrumpinimas VU FlF vienas is Vilniaus universiteto fakultetu kuriame atliekami filologijos mokslo krypties ir tarpdalykiniai tyrimai Fakultete taip pat ruosiami visu pakopu filologijos specialistai Fakulteto misija turtinti pasaulio moksla lietuviu ir kitu kalbu literaturu ir kulturu tyrimais rengti placios erudicijos filologus derinancius geriausiu humanitariniu tradiciju pletra su atvirumu naujovems bei gebejimu pazinti keisti ir prasmingai kurti save savo gyvenima ir aplinkinį pasaulį IstorijaFilologiniu dalyku destymo pradzia Vilniaus universitete galima laikyti XVI XVII amziu kai iskilo poreikis mokytis klasikiniu kalbu pirmiausia lotynu taip pat graiku ir hebraju Sitaip buvo sudarytos salygos gerai ismokti lotynu kalba ja kalbeti rasyti ir kurti įvairiu zanru literaturinius rasinius kalbas dramas odes ir kt Vilniaus universiteto kurimosi laikotarpis sutapo su lietuviu rastijos pradine stadija XVII a Universitetas jau turejo gerai mokanciu lietuviu kalba zmoniu Konstantinas Sirvydas 1579 1631 pirmas Universitete isugdytas lietuviu kalbininkas ir rasytojas Jo Triju kalbu zodynas pirmas spausdintas lietuviu kalbos zodynas padejes pamatus ne tik lietuviu leksikologijai bet ir lietuviu kalbotyrai apskritai 1803 m patvirtintas Imperatoriskojo Vilniaus universiteto ir jo apygardos mokyklu statutas numate 4 skyrius fakultetus Fizikos ir matematikos Medicinos Moraliniu ir politiniu mokslu Meno ir literaturos Pastarasis turejo penkis profesorius kurie skaite retorikos ir poezijos graiku lotynu rusu kalbos ir literaturos kursus Fakulteto dekanas ir bibliotekos prefektas buvo Gotfrydas Ernestas Grodekas destes graiku ir lotynu kalbas Siame fakultete deste Euzebijus Slovackis mokesi Simonas Daukantas Simonas Stanevicius Didysis kiemas 1919 m atkurtame Universitete atidarytas Humanitariniu mokslu fakultetas Be kitu katedru jame įkurta ir Indoeuropieciu kalbotyros katedra kuriai vadovavo prof Janas Otrembskis Otrebski Jis pradejo skaityti pirmasias savo lituanistikos paskaitas lietuviu kalbos gramatika M Dauksos Postiles interpretacija lietuviu dialektologija lietuvisku tekstu analize baltu kalbu zodziu daryba Veliau bendrosios kalbotyros kursus eme skaityti J Safarevicius Safarewicz VU garbes daktaras 1979 Uzdarius Vilniaus universiteta 1922 m Humanitarinis fakultetas atidarytas Kauno valstybiniame universitete Jame buvo 18 katedru 9 is ju filologines Lyginamuju kalbu mokslo Lietuviu ir gimininiu tautu kalbu mokslo Lietuviu ir gimininiu tautu literaturos Semitu kalbu mokslo ir literaturos Germanu kalbu mokslo ir literaturos Romanu kalbu mokslo ir literaturos Slavu Graiku bei Lotynu kalbu mokslo ir literaturos Fakultete deste Jonas Jablonskis Mykolas Birziska Juozas Tumas Vaizgantas Vincas Kreve Mickevicius Balys Sruoga Uz Universiteto ribu garsejo B Sruogos teatro seminaras Į Vilniu Humanitarinis fakultetas grįzo 1939 m jo dekanu tapo Vincas Mykolaitis Putinas Fakultete tuomet studijavo apie 500 studentu Po karo 1944 m įkuriamas Istorijos filologijos fakultetas Jo dekanu tapo prof Jonas Vabalas Gudaitis Lietuviu kalbos katedroje dirbo prof Juozas Balcikonis 1949 m Is Kauno į Vilniu sugrįzo paskutiniai filologu kursai su jais studijas baige ir lituanistas Į Vilniu persikele ir Kaune deste destytojai K Ulvydas Meile Luksiene M Rackauskas 1953 m fakultete pradejo veikti neakivaizdinis skyrius priimti studentai studijuoti lietuviu kalba ir literatura bei rusu kalba ir literatura Tuo pat metu atidarytas ir vakarinis skyrius kuriame buvo galima studijuoti anglu kalba ir literatura bei vokieciu kalbas ir literatura Pradedant nuo sestojo ir septintojo desimtmecio ypac suaktyvejo moksline veikla 1965 m isleistas pirmojo Baltisticos tomo sasiuvinis red J Kazlauskas Tai buvo pirmas ir vienintelis pasaulyje specialus baltistikos leidinys Tais metais pradejo veikti Eksperimentine fonetikos laboratorija ir uzsienio kalbu audiovizualinio mokymo kompleksas 1968 m Istorijos filologijos fakultetas reorganizuojamas į du atskirus fakultetus Filologijos fakulteto dekanu isrinktas prof J Kazlauskas Po nepriklausomybes atkurimo Filologijos fakultete įkurtos naujos katedros Baltistikos Lituanistiniu studiju Lenku filologijos dabar Polonistikos centras Skandinavistikos dabar Skandinavistikos centras Vertimo studiju Issipletus Filologijos fakulteto veiklai 1999 m nuo fakulteto atsiskyre Uzsienio kalbu institutas kuris kaip atskiras Universiteto kamieninis akademinis padalinys 2017 m atgal prijungtas prie Filologijos fakulteto Nuo 2018 m fakultetui vadovauja prof dr Inesa Seskauskiene Katedros ir centraiSiuo metu Filologijos fakultete yra sie centrai ir katedros Anglu filologijos katedra Sioje katedroje vykdomos triju pakopu studiju programos bakalauro magistro ir doktoranturos Ketveriu metu bakalauro programa viena populiariausiu Filologijos fakulteto programu Magistro pakopoje vykdomos dvi studiju programos anglistikos ir anglu kalbotyros Anglu filologijos katedros doktorantai rengia disertacijas kalbotyros literaturos ir kulturos tematika darbai grindziami kontrastyviniais tyrimais tekstynais kitais siuolaikiskais metodais Baltistikos katedra Si katedra susiformavo apie septintojo desimtmecio vidurį kuomet ypac sustiprejusi Vilniaus universiteto Lietuviu kalbos katedra tapo vienu reiksmingiausiu ne tik lietuviu kalbininku rengimo bet ir lietuviu bei baltu kalbotyros centru Lietuvoje Per savo gyvavimo laikotarpį Baltu filologijos katedra suformavo ir islaike į baltu kalbu istorija orientuota mokslo tiriamojo darbo kryptį issiugde autoriteta ir pripazinima plete savo tarptautinius rysius Klasikines filologijos katedra Si katedra yra seniausia Vilniaus universiteto katedra Pries įsteigiant Universiteta Jezuitu Kolegijoje įkurtoje 1570 m buvo destomi klasikines filologijos dalykai senoves graiku ir lotynu kalbos skaitomi ir analizuojami klasikiniai graiku ir romenu autoriai Kolegijos mokymo sistema Gramatikos Poetikos Retorikos klases mokymo metodai ir paskaitu programa isliko nepakitusi per visa ankstyvajį Vilniaus universiteto perioda iki 1773 m Lietuviu kalbos katedra Si katedra Universitete buvo įkurta tik 1939 m kai Vilnius ir Vilniaus krastas buvo grazinti Lietuvai ir kai is Kauno į Vilniu buvo perkeltas Istorijos Filologijos fakultetas Lietuviu kalbos kursus tada cia skaite profesoriai P Skardzius A Salys J Otrembskis ir kiti Knygynas Fakulteto kieme Lietuviu literaturos katedra Sios katedros veiklos pradzia galima laikyti 1803 m Imeratoriskojo Vilniaus universiteto Literaturos ir laisvuju menu katedra taciau dabartines katedros aktyvios veiklos pradzia galime laikyti 1944 m kai Vilniuje pradejo veikti Istorijos Filologijos fakultetas Lietuviu literaturos katedra visuomet buvo glaudziai susijusi su salies kulturiniu gyvenimu ypac 1940 1988 m nuo pat pokario iki Atgimimo si katedra prisidejo prie tautos dvasios stiprinimo buvo kritikuojama del ideologinio nepaklusnumo Tuo metu cia deste Donatas ir Leonardas Saukos Vytautas Kubilius Vanda Zaborskaite ir kt Lituanistiniu studiju katedra Si katedra įkurta tuomet kai Lietuvai atgavus nepriklausomybe stengtasi rasti budu ir priemoniu integruoti Lietuvoje gyvenancius kitakalbius į naujai besikuriancia visuomene Atsiverus sienoms ir uzsimezgus rysiams su uzsieniu lietuviu kalba tapo tiltu tiems kurie norejo is arti susipazinti su musu salimi Prancuzu filologijos katedra Įkurta 1995 m siuo metu siulo 4 metu pirmosios pakopos bakalauro studijas ne tik pazengusiems bet ir pradedantiesiems Baigusieji prancuzu filologijos studijas savo zinias bei įgudzius gali pritaikyti daugelio valstybiniu bei privaciu instituciju veikloje turi galimybe studijas testi Vertimo studiju katedroje literaturos kalbotyros ar kitokioje magistranturoje Prancuzu filologijos katedra rengia įvairius renginius ir prisideda prie prancuzu kulturos pazinimo Lietuvoje Rusu filologijos katedra Rusu kalba senajame Vilniaus universitete destoma nuo 1797 m Rusu kalbos ir literaturos katedra buvo įkurta 1803 m Jos veikla visada buvo glaudziai susijusi su Lietuvos kulturos raida bei Peterburgo ir Maskvos universitetais Rusu filologijos katedros pagrindines mokslines veiklos kryptys tai tradiciniu ilgameciu rusu ir slavu filologijos tyrimu tasa bei moderniu kalbotyros ir literaturologijos ideju sklaida Vertimo studiju katedra Tai viena is jauniausiu katedru įkurta 1997 m Iki to meto profesionalus vertejai Lietuvoje nebuvo rengiami jais dirbo specialaus profesinio pasirengimo neturintys uzsienio kalbas mokantys asmenys Įkurus Vertimo studiju katedra vertimas buvo įteisintas kaip savarankiska magistranturos ir profesiniu studiju kryptis Vokieciu filologijos katedra Tai viena is jaunuju Filologijos fakulteto katedru Si katedra organizuoja itin daug uzsienio destytoju paskaitu aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokslo ir jaunimo projektuose skatina Lietuvos ir kitu saliu aktyvu mokslinį bendradarbiavima A J Greimo semiotikos ir literaturos teorijos centras Sis centras įkurtas 1992 m sau kelia tokius tikslus pletoti Lietuvoje Greimo semiotines mokyklos idejas ir siuolaikines reiksmes teorijas semiotikos principus taikyti įvairiose humanitarinese ir socialinese disciplinose skatinti tarpdisciplininius semiotikos ir hermeneutikos tyrinejimus pletoti lietuviska semiotikos terminija rengti kompetentingus dabarties kulturiniu socialiniu politiniu diskursu tyrinetojus supazindinti lietuviu humanitarus su naujausiais semiotikos tyrinejimais įvairiose Europos salyse Polonistikos centras 1993 m pagal tarpvalstybinius susitarimus Vilniaus universitete įsteigta Lenku filologijos katedra nuo 2007 m Polonistikos centras gana greitai tapo pripazinta institucija stiprinanti kaimyniniu saliu kulturinius mokslinius visuomeninius rysius Vilniaus universiteto Polonistikos centras siuo metu yra vienintele svietimo ir mokslo įstaiga siulantis polonistika studijuoti visiems norintiesiems nepriklausomai nuo kalbos mokejimo lygio ir tautybes Cia mokosi tiek asmenys baige mokyklas lenku destomaja kalba tiek lietuviu ir rusu mokyklu absolventai kuriems lenku kalba nera gimtoji Skandinavistikos centras Skandinavu filologijos programa Vilniaus universitete vykdoma nuo 1990 metu o Skandinavistikos katedra įkurta 1991 metais 2006 m katedra reorganizuota į Skandinavistikos centra VU Skandinavistikos centre destoma danu norvegu ir svedu filologija bakalauro ir magistro pakopose nuo 2000 metu organizuojamos ir doktoranturos studijos Kitu specialybiu studentams siulomi praktiniai svedu norvegu danu islandu bei suomiu kalbu kursai Skaitmenines filologijos centras Cia rengiami skaitmeniniai lotynu lietuviu kalbu senosios graiku lietuviu kalbu morfologinis ir naujosios graiku lietuviu kalbu morfologinis zodynai Turku kalbos centras Turku kalba Vilniaus universiteto Filologijos fakultete buvo pradeta destyti 1993 m kaip laisvai pasirenkamasis dalykas Padedant Turkijos ambasadai Lietuvoje 1997 m universitete atidarytas turku kalbos kabinetas kuriame esanti audiovizualine aparatura bei is Ankaros atsiusta gausi mokomosios literaturos kolekcija padeda studentams mokytis sia kalba Zymus studentaiMantas Adomenas Vytautas Alisauskas Loreta Anilionyte Juozas Aputis Laura Sintija Cerniauskaite Simonas Daukantas Juozas Erlickas Sigitas Geda Marius Ivaskevicius Darius Kuolys Albinas Lozuraitis Justinas Marcinkevicius Marcelijus Martinaitis Adomas Mickevicius Sigitas Parulskis Domantas Razauskas Bronys Savukynas Konstantinas Sirvydas Aiste Smilgeviciute Simonas Stanevicius Paulius Subacius Regimantas Tamosaitis Valerij Tretjakov Aldona VilutyteMokslasMoksliniai tyrimai Fakultete vykdomi siu krypciu moksliniai tyrimai Lituanistika filologinis ir tarpdalykinis aspektai ir Įvairiakalbiai diskursai lingvistika literatura kultura Sios kryptys apima įvairias temas Lietuviu kalba ir kitos baltu kalbos fonologines sistemos gramatines sandaros leksikos sinchroniniai diachroniniai ir tipologiniai tyrimai Pasaulio kalbos germanu romanu slavu ir lietuviu kalbu strukturos problemos lenku kalbos istorijos sociolingvistikos ir etnolingvistikos problemos Lietuvoje Taikomoji kalbotyra lietuviu ir kitu baltu germanu romanu slavu kalbu ypatumu tyrimai ju integravimas į mokymo procesa bei leksikografine praktika Lietuviu literatura ir kultura istorija ir dabartis Pasaulio literaturos baltu germanu romanu literaturos ir kulturos tekstai baltu ir slavu literaturiniai rysiai lenku literaturos funkcionavimas Lietuvoje Antika ir jos tradicijos lotyniskoji Lietuvos literatura ir antikines literaturos tradicijos Renginiai Siekiant uztikrinti moksliniu tyrimu rezultatu sklaida fakultete imamasi įvairiu priemoniu Kasmet organizuojamos kelios mokslines konferencijos kuriose dalyvauja ir skaito pranesimus salies bei uzsienio mokslininkai Nuolat rengiamos sios tarptautines konferencijos J Kazlausko diena K Bugos konferencija baltistu kongresas J Jablonskio konferencija Siuolaikine rusu literatura rasymo ir skaitymo strategijos taip pat ir tarptautiniai mokslo renginiai skirti fakulteto katedru veiklos metinems pamineti Vertimo studiju Anglu filologijos Vokieciu filologijos katedru Polonistikos centro Mokslo veikla skatinama ne tik tarp destytoju Kasmet rengiamos tradicines fakulteto doktorantu ir studentu konferencijos anglistu germanistu lituanistu polonistu kuriose baigiamuju kursu studentai pristato savo mokslinius darbus Leidiniai Leidziami mokslo zurnalai Baltistica Literatura Kalbotyra prisidedama prie zurnalo Archivum Lithuanicum leidimo StudijosFilologijos fakultete yra 3 pakopu studijos pirmosios bakalauro antrosios magistranturos ir treciosios doktoranturos Studentai norintys įgyti bakalauro kvalifikacinį laipsnį gali studijuoti lietuviu anglu lenku klasikine prancuzu rusu skandinavu vokieciu filologija rinktis viena is 9 lietuviu ir uzsienio kalbos lietuviu ir ispanu lietuviu ir vokieciu lietuviu ir turku kalba ir t t programu Akivaizdines studijos trunka 4 neakivaizdines 5 metus Baigusieji pirmosios pakopos studijas ir įgijusieji bakalauro arba jam prilygstantį issimokslinima gali testi studijas magistranturoje Filologijos fakultete siuloma net 12 magistranturos programu semiotika anglistika dalykine teises kalba vertimo studijos ir t t Studiju trukme 2 metai Doktorantura apima studijas kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengima Doktoranturos studiju trukme yra 4 metai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete galima studijuoti doktorantura nuolatine arba istestine studiju forma Apgynusiems daktaro disertacija isduodamas daktaro laipsnio diplomas Filologijos fakultete studentams sudaromos salygos atlikti profesine praktika studijuoti uzsienyje ar vykti į uzsienį pagal Erasmus programa taip pat rinktis neformaliasias studijas Saltiniai 1 VU Filologijos fakulteto statistikaNuorodosOficialus VU Filologijos fakulteto tinklalapis Anglu filologijos katedra http www flf vu lt AFK Archyvuota kopija 2011 05 24 is Wayback Machine projekto Baltistikos katedros Latvistikos kabinetas http www latvistika flf vu lt Lietuviu kalbos katedra http www lkk flf vu lt Archyvuota kopija 2011 10 12 is Wayback Machine projekto Lituanistiniu studiju katedra http www lsk flf vu lt Vertimo studiju katedra http www vsk flf vu lt Greimo centras http www semiotika lt greimo centras Archyvuota kopija 2011 08 26 is Wayback Machine projekto Polonistikos centras http www filpol flf vu lt Archyvuota kopija 2012 08 28 is Wayback Machine projekto Skandinavistikos centras http www skandinavistika flf vu lt