Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stanislovas Malkovskis lenk Stanisław Małkowski 1889 m rugpjūčio 22 d Palenkės Radzinyje 1962 m gruodžio 21 d Varšuvoje
Stanislavas Malkovskis
Stanislovas Malkovskis (lenk. Stanisław Małkowski; 1889 m. rugpjūčio 22 d. Palenkės Radzinyje – 1962 m. gruodžio 21 d.) Varšuvoje – vienas žymiausių lenkų mokslininkų . 1934–1939 m. gyveno ir dirbo Vilniuje.
Biografija
Kilo iš ūkininkų šeimos. Tėvas – Vaclovas Malkovskis, motina – Mata Guzovska. 1908–1914 m. studijavo Jogailos universitete, Krokuvoje. 1917–1921 m. turėjo asistento vietą Varšuvos mokslo draugijos mineralogijos skyriuje. 1918 m. dalyvavo kariniuose veiksmuose prie Lvovo. 1919 m. pradėjo dirbti Varšuvoje. Užsiėmė plačiais Lenkijos geologijos tyrimais, paskelbė apie 150 straipsnių.
1931 m. pradėjo organizuoti „Žemės muziejaus draugijos“ veiklą, siekusios sukurti „Žemės muziejų“ Lenkijoje.
Vilniuje
Prieš atvykdamas į Vilnių jau turėjo mokslininko patirties, nes tyrinėjo Volynės ir Polesės kristalines uolienas, ypač bazaltus. Tyrinėjo Peninų kalnų andezitus ir morfogenezę.
1934 m. tapo Stepono Batoro universiteto Mineralogijos katedros vedėju, pakeisdamas M. Limanovskį ir pervadino ją į Geologijos ir Mineralogijos katedrą, nes jau P. Radziševskiui vadovaujant čia daryti petrografiniai tyrimai. S. Malkovskis juos tęsė. Tyrinėjo vario apraiškas Volynės diabazuose, apibūdino Volynės grafitą. Lankė Gardino apylinkių geologinius objektus. Susipažino su Naliboko giria, Svitezio ežeru, Vilniaus apylinkėmis ir kt. Dėstė mineralogiją ir petrografiją.
1935 m. Vilniuje organizavo novatorišką darbą – Vilniaus krašto ir gretimų rajonų petrografinę nuotrauką. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas naudingosioms iškasenoms, gamtos paminklams ir rieduliams. Šie darbai sujungė giminingų katedrų darbuotojus ir įtraukė studentus į geologinius lauko darbus. Vykdė darbų aptarimus, seminarus, diskusijas. Tai padėjo tyrimams sutelkti darbingo jaunimo. S. Malkovskis buvo Vilniaus krašto petrografinės nuotraukos idėjinis įkvėpėjas, organizatorius ir metodinis vadovas. Visų lauko tyrimų metu registravo ir gamtos objektus, archeologinius (akmens apvadus kapavietėse), plytines, karjerus, atodangas, riedulius. Apie petrografinius tyrimus stengėsi informuoti visuomenę. Buvo skelbiami straipsniai periodinėje spaudoje. Šiuos tyrimus dalinai finansavo Lenkijos Rytų žemių mokslinių tyrimų komisija. S. Malkovskio organizuoti tyrimai (petrografijos) buvo vieni rimčiausių geologinių tyrimų Stepono Batoro universitete.
S. Malkovskio petrografiniuose Vilniaus krašto tyrimuose, dar būdami studentais, dalyvavo ir daug vėliau pasižymėjusių mokslininkų (V. Čepulytė, A. Halicka, J. Voiciechovskis, I. Kardymovič, L. Roszko, A. Korybutas-Daškevičius, A. Neviestinas, L. Matviejeva ir kt.).
1938 m. geologinę suorganizavo išvyką į Italiją, kur aplankė Vezuvijaus ir Etnos vulkanus. Joje kaip studentė dalyvavo ir vėliau žymi Lietuvos geologė Valerija Čepulytė, .
Nemėgo pedagoginio darbo. Buvo labiau linkęs į mokslinius tyrinėjimus, kolekcionavo uolienas ir mineralus. Greičiausiai jo ir P. Radziševskio iniciatyva Vilniuje M. K. Čiurlionio gatvėje, priešais Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą atsirado ir bazalto stulpų fragmentai, nes bazaltas buvo tiriamas mokslininkų, ir kaip statybinė medžiaga. Juo išgrįstas Vilniaus Gedimino prospektas.
Įkūrė „Žemės muziejaus draugijos“ Vilniaus padalinį. Jos veiklos rezultatas – vėliau įkurtas „Žemės muziejus“ Varšuvoje. Dėjo pastangas įkurti „Žemės muziejų“ ir Vilniuje. Redagavo „Žemės muziejaus darbų“ žurnalą, leistą Stepono Batoro universitete Vilniuje, o vėliau Varšuvoje nuo 1938 m.
Kėlė viešumon gamtos apsaugos idėjas. Kartu su M. Limanovskiu ir V. Revienka iš Geografijos katedros dirbo Vilniaus gamtos apsaugos tarnyboje. Redagavo leidinį apie negyvosios gamtos paminklus, pasižymėjo populiarindamas Žemės mokslų žinias.
Išsiskyrė paprastumu ir nuoširdumu.
Išvykęs iš Vilniaus
Atgavus Vilnių Lietuvai, universitete nebedirbo. 1941 m. išvyko į Generalguberniją. 1944 m. nacių buvo išvežtas į . Po karo sugrįžęs į Varšuvą muziejininkystės darbus tęsė. Tapo pirmuoju „Žemės muziejaus“ Varšuvoje direktoriumi, vėliau jo moksliniu darbuotoju.
1956 m. įkūrė Mokslų apie Žemę mylėtojų draugiją (lenk. Towarzystwa Miłośników Nauk o Ziemi) Varšuvoje.
Mirė nuo tuberkuliozės. Palaidotas Povonzkų kapinėse.
Literatūra
- Gaigalas, A., 2003. Geologija Stepono Batoro universitete (1919–1939). „Geologija Vilniaus universitete, Tarptautinės konferencijos medžiaga“. Vilniaus universiteto leidykla, Vilnius, 43–70.
- Stanislavo Malkovskio biografija lenkiškai: http://www.asgp.pl/sites/default/files/volumes/34_4_621_628.pdf
Šaltiniai
- Cmentarz Powązkowski w Warszawie ((red.) leid.). Krajowa Agencja Wydawnicza. 1984. ISBN 83-03-00758-0.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislavas Malkovskis, Kas yra Stanislavas Malkovskis? Ką reiškia Stanislavas Malkovskis?
Stanislovas Malkovskis lenk Stanislaw Malkowski 1889 m rugpjucio 22 d Palenkes Radzinyje 1962 m gruodzio 21 d Varsuvoje vienas zymiausiu lenku mokslininku 1934 1939 m gyveno ir dirbo Vilniuje Stanislavas MalkovskisStanislavo Malkovskio kapasBiografijaKilo is ukininku seimos Tevas Vaclovas Malkovskis motina Mata Guzovska 1908 1914 m studijavo Jogailos universitete Krokuvoje 1917 1921 m turejo asistento vieta Varsuvos mokslo draugijos mineralogijos skyriuje 1918 m dalyvavo kariniuose veiksmuose prie Lvovo 1919 m pradejo dirbti Varsuvoje Uzsieme placiais Lenkijos geologijos tyrimais paskelbe apie 150 straipsniu 1931 m pradejo organizuoti Zemes muziejaus draugijos veikla siekusios sukurti Zemes muzieju Lenkijoje VilniujePries atvykdamas į Vilniu jau turejo mokslininko patirties nes tyrinejo Volynes ir Poleses kristalines uolienas ypac bazaltus Tyrinejo Peninu kalnu andezitus ir morfogeneze 1934 m tapo Stepono Batoro universiteto Mineralogijos katedros vedeju pakeisdamas M Limanovskį ir pervadino ja į Geologijos ir Mineralogijos katedra nes jau P Radzisevskiui vadovaujant cia daryti petrografiniai tyrimai S Malkovskis juos tese Tyrinejo vario apraiskas Volynes diabazuose apibudino Volynes grafita Lanke Gardino apylinkiu geologinius objektus Susipazino su Naliboko giria Svitezio ezeru Vilniaus apylinkemis ir kt Deste mineralogija ir petrografija 1935 m Vilniuje organizavo novatoriska darba Vilniaus krasto ir gretimu rajonu petrografine nuotrauka Ypatingas demesys buvo skiriamas naudingosioms iskasenoms gamtos paminklams ir rieduliams Sie darbai sujunge giminingu katedru darbuotojus ir įtrauke studentus į geologinius lauko darbus Vykde darbu aptarimus seminarus diskusijas Tai padejo tyrimams sutelkti darbingo jaunimo S Malkovskis buvo Vilniaus krasto petrografines nuotraukos idejinis įkvepejas organizatorius ir metodinis vadovas Visu lauko tyrimu metu registravo ir gamtos objektus archeologinius akmens apvadus kapavietese plytines karjerus atodangas riedulius Apie petrografinius tyrimus stengesi informuoti visuomene Buvo skelbiami straipsniai periodineje spaudoje Siuos tyrimus dalinai finansavo Lenkijos Rytu zemiu moksliniu tyrimu komisija S Malkovskio organizuoti tyrimai petrografijos buvo vieni rimciausiu geologiniu tyrimu Stepono Batoro universitete S Malkovskio petrografiniuose Vilniaus krasto tyrimuose dar budami studentais dalyvavo ir daug veliau pasizymejusiu mokslininku V Cepulyte A Halicka J Voiciechovskis I Kardymovic L Roszko A Korybutas Daskevicius A Neviestinas L Matviejeva ir kt 1938 m geologine suorganizavo isvyka į Italija kur aplanke Vezuvijaus ir Etnos vulkanus Joje kaip studente dalyvavo ir veliau zymi Lietuvos geologe Valerija Cepulyte Nemego pedagoginio darbo Buvo labiau linkes į mokslinius tyrinejimus kolekcionavo uolienas ir mineralus Greiciausiai jo ir P Radzisevskio iniciatyva Vilniuje M K Ciurlionio gatveje priesais Vilniaus universiteto Gamtos mokslu fakulteta atsirado ir bazalto stulpu fragmentai nes bazaltas buvo tiriamas mokslininku ir kaip statybine medziaga Juo isgrįstas Vilniaus Gedimino prospektas Įkure Zemes muziejaus draugijos Vilniaus padalinį Jos veiklos rezultatas veliau įkurtas Zemes muziejus Varsuvoje Dejo pastangas įkurti Zemes muzieju ir Vilniuje Redagavo Zemes muziejaus darbu zurnala leista Stepono Batoro universitete Vilniuje o veliau Varsuvoje nuo 1938 m Kele viesumon gamtos apsaugos idejas Kartu su M Limanovskiu ir V Revienka is Geografijos katedros dirbo Vilniaus gamtos apsaugos tarnyboje Redagavo leidinį apie negyvosios gamtos paminklus pasizymejo populiarindamas Zemes mokslu zinias Issiskyre paprastumu ir nuosirdumu Isvykes is VilniausAtgavus Vilniu Lietuvai universitete nebedirbo 1941 m isvyko į Generalgubernija 1944 m naciu buvo isveztas į Po karo sugrįzes į Varsuva muziejininkystes darbus tese Tapo pirmuoju Zemes muziejaus Varsuvoje direktoriumi veliau jo moksliniu darbuotoju 1956 m įkure Mokslu apie Zeme myletoju draugija lenk Towarzystwa Milosnikow Nauk o Ziemi Varsuvoje Mire nuo tuberkuliozes Palaidotas Povonzku kapinese LiteraturaGaigalas A 2003 Geologija Stepono Batoro universitete 1919 1939 Geologija Vilniaus universitete Tarptautines konferencijos medziaga Vilniaus universiteto leidykla Vilnius 43 70 Stanislavo Malkovskio biografija lenkiskai http www asgp pl sites default files volumes 34 4 621 628 pdfVikiteka Stanislavas Malkovskis vaizdine ir garsine medziagaSaltiniaiCmentarz Powazkowski w Warszawie red leid Krajowa Agencja Wydawnicza 1984 ISBN 83 03 00758 0